Nuorašas

                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-195/2015

                              Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00006-2011-8

                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2;                               2.4.6., 1.2.29.1.

(S)

                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 3 d.

Vilnius

                          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Sigita Bieliauskienė,

              sekretoriaujant Editai Beikerytei,

              dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

              nuteistiesiems A. V., K. V., D. J.,

              gynėjams advokatams Egidijui Bičkauskui, Nerijui Plėdžiui, Laurynui Pakštaičiui,

              teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V., K. V., D. J. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

              A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir nuteistas jam paskiriant 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą;

              K. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir nuteista jai paskiriant 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą;

              D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir nuteistas jam paskiriant 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

              n u s t a t ė:

              A. V., K. V. ir D. J. buvo nuteisti už tai, kad bendrininkaudami suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, o būtent: A. V., bendrininkaudamas su D. J. ir K. V., žinodamas, kad D. J. nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasibaigus medžioklei, 2010 m. gruodžio 28 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., po jo sulaikymo, kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu su savo sutuoktine K. V., davė pastarajai nurodymus suklastoti 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapą Nr. 485239 ir, kaip medžiotoją, dalyvavusį medžioklėje, nurodyti žinomai nedalyvavusį kaltinamąjį D. J. bei nurodyti medžioklės lape kitus asmenis, dalyvavusius medžioklėje, o taip pat davė nurodymus pasirašyti už jį patį (A. V.) ir už kitus medžioklės lape nurodytus asmenis bei davė nurodymus disponuoti žinomai suklastotu tikru dokumentu – 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapu Nr.485239, t.y. K. V. ir D. J. atvykus į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, D. J. atvežtą suklastotą medžioklės lapą pateikė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams.

              Be to, K. V. buvo nuteista už tai, kad ji, bendrininkaudama su A. V. ir D. J., vykdydama savo sutuoktinio A. V. jai mobilaus ryšio telefonu duotus nurodymus, 2010 m. gruodžio 28 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., savo namuose, esančiuose adresu Kanų g. Nr. 4, sodininkų bendrija „Pašilė“, Ukmergės m., žinodama, kad D. J. nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasibaigus medžioklei, 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lape Nr. 485239, kaip medžiotoją, dalyvavusį medžioklėje, įrašė žinomai nedalyvavusį D. J. ir įrašė medžioklės lape kitus asmenis, dalyvavusius medžioklėje, įrašydama jų vardus, pavardes, bei pasirašė medžioklės lape už savo sutuoktinį A. V., tokiu būdu suklastodama pastarojo parašą ir disponavo šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu – 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapu Nr. 485239, t.y. jai (K. V.) kartu su D. J. atvykus į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK, D. J. atvežtą suklastotą medžioklės lapą pateikė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams.

              Be to, D. J. buvo nuteistas už tai, kad  jis, bendrininkaudamas su A. V. ir K. V., vykdydamas A. V. nurodymus, kuriuos, kalbėdama su juo (D. J.) mobilaus ryšio telefonu, perdavė K. V., 2010 m. gruodžio 28 d. Ukmergės mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad jis nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasirašė K. V. užpildytame 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lape Nr. 485239, kaip medžiotojas, dalyvavęs medžioklėje kartu su A. V. ir M. K., V. G. ir L. D., bei disponavo šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu – 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapu Nr. 485239, t.y. jam (D. J.) kartu su K. V. atvykus į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK, atvežtą suklastotą medžioklės lapą pateikė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams.

              Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistieji A. V., K. V. ir D. J. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

              Nurodo, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d., pažeisdamas objektyvumo ir visapusiškumo principą ir todėl klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

              Teigia, kad teismo išvada, jog medžioklės lapas buvo surašytas po medžioklės, paneigiama policijos darbuotojo S. K. parodymais, kad po sulaikymo neblaivus A. V. sakė, jog medžioklės lapas yra likęs pas kitą medžioklėje dalyvavusį asmenį. Liudytojai V. G., M. K. ir L. D. parodė, kad medžioklės lapas buvo surašytas prieš medžioklę, jį užpildė K. V., kuriai pateikė savo medžiotojo bilieto numerius, parašai medžioklės lape yra jų. Medžioklėje dalyvavo ir D. J.. Visų parodymai apie medžioklės vietą, laiką visiškai sutapo. V. G. ir L. D. patvirtino, kad po medžioklės abu išvažiavo į Kauną ir su K. V. daugiau nebendravo. Kuomet buvo sulaikytas A. V., jie jau buvo išvykę iš Ukmergės.

              Nurodo, kad teismas neįvertino, jog medžioklės lape įrašyti tikslūs medžiotojų V. G. ir L. D. medžiotojų bilietų numeriai. Tai patvirtina tą faktą, kad K. V., neturėdama bilietų numerių, surašyti medžioklės lapo negalėjo. Pažymi, kad visi išvardinti įrodymai leidžia teigti, jog medžioklės lapas buvo surašytas prieš medžioklę, kurioje dalyvavo D. J.. Duomenys esantys medžioklės lape yra teisingi, išskyrus tai, kad už savo vyrą pasirašė K. V., bet tai nesudaro BPK 300 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties. Veika nėra pavojinga visuomenei, nes žmona pasirašė už sutuoktinį jo prašoma, su jo žinia, faktai įtvirtinti dokumente teisingi, neišgalvoti.

              Teigia, kad teismas nepagrįstai administracinės teisės pažeidimus kvalifikavo kaip padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 2 d. pažeidimas - medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo - užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1000 Lt.

              Nurodo, kad teismas nuosprendyje patvirtino, kad A. V. ir kiti bendrininkai siekė išvengti administracinės atsakomybės, surašydami fiktyvų (suklastotą) medžioklės lapą. Teismas šiuos veiksmus laikė dokumento suklastojimu ir manė, kad tai yra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, tačiau neatkreipė dėmesio į ATPK 1872 str., kuriame nustatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi, teismas neištaisė netinkamo veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, o patvirtintino kaltinimą, suformuluotą prokuroro, nors pažeidimas visų pirma turėjo būti įvertintas ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal administracinės teisės normas. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nurodė „kad kaltinamieji apgaule, klastodami dokumentą siekė išvengti administracinės atsakomybės“.

              Savo skunde apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.2K-390/2010 yra aiškiai pasisakyta, jog esant atsakomybei pagal ATPK 1872 str., taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Apgavystės darymas bet kokia forma, jeigu tai yra nukreipta išvengti administracinės atsakomybės, pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d., veika kvalifikuotina tik pagal ATPK 1872 str. Toks atsakomybės atribojimas teismų praktikoje taikytinas visais atvejais, kai neaišku - kurią atsakomybės rūšį ir teisės šakos normas taikyti, nes padarytos veikos pavojingumas teisingai įvertinamas pagal jo pobūdį ir laipsnį pagal administracinės teisės normas. Pažymi, kad net ir sutinkant su teismo išvadomis apie medžioklės lapo suklastojimą, baudžiamoji atsakomybė dėl aukščiau pateiktų motyvų vis tiek neturi kilti, nes nebuvo klastojimo fakto, jų noro, tyčios klastoti.

                            Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

              Nuteistųjų A. V., K. V., D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

              Nuteistieji savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir juos išteisinti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei skunde teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analize. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

              Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. V. ir K. V. bendrininkaudami suklastojo tikrą dokumentą, o K. V. ir K. J. disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, o būtent: A. V., bendrininkaudamas su D. J. ir K. V., žinodamas, kad D. J. nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasibaigus medžioklei, 2010 m. gruodžio 28 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., po jo sulaikymo, kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu su savo sutuoktine K. V., davė pastarajai nurodymus suklastoti 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapą Nr. 485239 ir, kaip medžiotoją, dalyvavusį medžioklėje, nurodyti žinomai nedalyvavusį kaltinamąjį D. J. bei davė nurodymus disponuoti žinomai suklastotu tikru

dokumentu – 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapu Nr.485239, t.y. K. V. ir D. J. atvykus į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, D. J. atvežtą suklastotą medžioklės lapą pateikti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams ir  K. V. ir D. J. atvykus į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, D. J. atvežtą suklastotą medžioklės lapą pateikė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams.

              Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:

1) CD diskas bei telefoninių pokalbių išklotinė iš kurios matyti, jog A. V. 2010 m. gruodžio 28 d. vakare būdamas sulaikytas policijos pareigūnų duoda nurodymus savo sutuoktinei,  jo vardu užpildyti medžioklės lapą, kokius duomenis į jį įrašyti ( t.1., b.l.88-93);

              2) Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktas medžioklės lapo tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad medžioklės lape, abiejose jo pusėse visus rankraštinius įrašus padarė K. V., kuri suklastojo savo sutuoktinio A. V. parašą, už pastarąjį pasirašė tiek pirmoje medžioklės lapo pusėje, eilutėje „ medžioklės lapą išdavė “, tiek ir antroje medžioklės lapo pusėje, grafoje „ medžiotojo parašas “ ties kaltinamojo A. V. pavarde (t. 1, b.l.96-98, t. 2, b.l.8-14);

              3) Liudytojo policijos pareigūno S. K. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai, kad 2010 m. gruodžio 28d., apie 2155 val. buvo sustabdytas V. G. vairuojamas automobilis, kuriame buvo ir neblaivus A. V.. Liudytojas nurodė, kad automobilio bagažinėje rado nušautą šerniuką ir penkis medžioklinius šautuvus, todėl buvo pareikalauta pateikti medžioklės dokumentų, tačiau sulaikyti asmenys medžioklės lapo neturėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad praėjus maždaug valandai laiko po šių asmenų pristatymo į Ukmergės rajono PK, į policiją atvyko D. J., kuris atvežė medžioklės lapą (t.1, b.l.12-13, 16-18, 28, t.2, 135, t.3, b.l.38-39).

              4) poėmio protokolas, kuriame užfiksuotas, kad iš D. J. paimtas medžioklės lapas Nr. 485239 (t.1, b.l.28);

              5) dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyti duomenys apie poėmio metu paimtą medžioklės lapą Nr. 485239  (t.1, b.l.29-30);

              6) 2010 m. gruodžio 28 d. išrašytas medžioklės lapas Nr. 485239 (t.1, b.l.31);

              7) elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos bei ryšio darymo protokolas, kuriame nurodyti duomenys apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei per įrašų darymą naudotas techninės priemonės (t.1, b.l.90).

              Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad K. V., A. V. tyčia suklastojo medžioklės lapą, t.y. griežtos atsakomybės dokumentą. Byloje nėra duomenų, kad A. V. neturėjo leidimo medžioti, todėl laikytina, kad jis žinojo apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.3 punkto reikalavimus, kad medžioklė be medžioklės lapo laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu. Tų pačių taisyklių 16.2 punkte, nurodyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Todėl A. V. būdamas medžioklės vadovu, žinojo ir suprato padaręs šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą. Savo ruožtu A. V. vykdydama savo sutuoktinio nurodymus, savo ranka medžioklės lape įrašė jai nurodytus duomenis (įrašė medžioklėje nedalyvavusį asmenį bei keliose medžioklės lapo vietose pasirašė už savo sutuoktinį). D. J. sutikdamas padėti savo kaimynui, pasirašė A. V. užpildytame medžioklės lape kaip medžiotojas dalyvavęs 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklėje. Vėliau vykdydamas A. V. nurodymus, kartu su pastarojo sutuoktine atvykęs į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės raj. policijos komisariatą suklastotą dokumentą pateikė policijos pareigūnams.

              Nuteistiesiems yra inkriminuoti kaip nusikalstami veiksmai, kad jie į medžioklės lapą įrašė  medžioklėje dalyvavusius asmenis. Pagal pateiktą kaltinimą ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kurios yra neginčyjamos, medžiokė vyko ir joje dalyvavo kiti asmenys, todėl laikytina, kad medžioklės lape buvo  įrašyti tikri, o ne melagingi duomenys apie kitų asmenų dalyvavimą medžioklėje. Tokių duomenų įrašymas negali būti laikomas medžioklės lapo suklastojimu, todėl medžioklėje dalyvavusių asmenų įrašymas kaip suklastojimas, iš nuteistiesiems inkriminuojamos veikos taip pat pašalinamas.

              Byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kad A. V. davė nurodymą K. V. už jį pasirašyti medžioklės lape: tiek šie nuteistieji, tiek kiti asmenys tokių aplinkybių nepatvirtino, byloje esančioje telefoninių pokalbių išklotinėje tokie nurodymai neužfiksuoti. Tik tas faktas, kad K. V. iš tikro suklastodama parašą už A. V. pasirašė, nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog A. V. davė nurodymą K. V. už jį pasirašyti, todėl ši veika iš A. V. inkriminuojamos veikos pašalinama.

              Tokiu būdu išnagrinėjus byloje surinktus duomenis neginčytinai nustatyta, kad A. V. davė nurodymą melagingai, suklastojant dokumentą - medžioklės lapą įrašyti, kad medžioklėje dalyvavo D. J. (taip apvirtina telefoninių pokalbių išklotinė (t.1,b.l.91-92), medžioklės lapas (t.1, b.l.31), K. V. suklastojo dokumentą - medžioklės lapą jame pasirašydama už A. V. (telefoninių pokalbių išklotinė, medžioklės lapas, specialisto išvada bei pačios K. V. parodymai duoti bylos nagrinėjimo teisme metu (t.3, b.l.49-50)), bei šį suklastotą dokumentą panaudojo pateikdama policijai (K. V., liudytojo S. K. parodymai (t.3,b.l.38-39), D. J. panaudojo suklastotą dokumentą jį pateikdamas policijai (D. J., K. V. bei liudytojo S. K. parodymai).

              Tokiu būdu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad visi nuteistieji bendrai veikdami padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str.1 d. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai kvalifikavo  nuteistųjų veiksmus.

              Įvertinus byloje esančius  įrodymus atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bylos duomenų vertinimo pagrįstumo ir faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo. Tai, kad po įvykio policijos pareigūnų sulaikytas A. V. nurodė, kad medžioklės lapas yra likęs pas kitą medžiotoją, nepaneigia byloje surinktų duomenų, jog ankščiau paminėtas dokumentas buvo suklastotas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojai V. G., M. K. ir L. D. parodė, jog medžioklės lapas buvo surašytas prieš medžioklę, kad jie  K. V. pateikė savo medžiotojo bilieto numerius, kad parašai medžioklės lape yra jų, kad medžioklėje dalyvavo ir D. J. taip pat nepaneigia medžioklės dokumento klastojimo fakto. Pastarųjų liudytojų parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip parodymus asmenų, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad K. V. liudytojų V. G., M. K. ir L. D. medžiotojo bilieto numerius galėjo sužinoti iš ankščiau užpildytų medžioklės lapų, o vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų pateikta išvada, jog dėl liudytojų V. G., M. K. ir L. D. tiriamųjų parašų mažo informatyvumo, nėra galimybės nustatyti medžioklės lape esančių minėtų parašų priklausomybės, todėl tikėti liudytojų padarymais ir daryti išvadą, kad tai ankščiau paminėtų liudytojų parašai, pagrindo nėra.

Kaip nurodyta aukščiau, medžioklėje dalyvavusių asmenų įrašymas, jų parašų klastojimas iš nuteistiesiems inkriminuojamos veikos pašalinti.

              Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo administracinės teisės pažeidimus kvalifikavo kaip padarytą nusikaltimą pagal BK 300 str. 1 d, pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog A. V., K. V. ir D. J. siekė išvengti administracinės atsakomybės, surašydami fiktyvų (suklastotą) medžioklės lapą. Nurodo, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1872 str. numato <.....> įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais <....>.  Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ATPK 1872 str. numato administracinę atsakomybę tik už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingus vertimus, įkalčių arba įrodymų naikinimus bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiame straipsnyje nenumatoma atsakomybė už dokumentų klastojimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistiesiems buvo žinoma, jog tuo metu, kai buvo klastojami dokumentai ir jie pateikiami policijos pareigūnams jiems buvo žinoma apie kokią nors administracinę bylą ir kad tuo metu tokia byla buvo apskritai.

                            Kita vertus pažymėtina, kad nors BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių

atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V., K. V., D. J. bendrininkaudami suklastojo tikrą dokumentą, t.y. medžioklės lapą ir disponavo šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu. Įvykio metu buvo rastas sumedžiotas vienas šerniukas, todėl laikyti, kad pažeidžiant valdymo tvarką šiuo atveju  atsirado teisiškai reikšmingų padarinių ar buvo padaryta didelė žala valstybei, kad buvo pažeistos kitų fizinių ar juridinių asmenų teisės, negalima.

              Dokumentas, kuris buvo suklastotas iš esmės yra mažareikšmis, nenustatantis jokių esmingų juridinių faktų, o iš esmės tik įforminantis medžioklę. Šį dokumentą turėjo teisę surašyti pats nuteistasis A. V.. Tai, kad medžioklės lapo surašymas numatytas normatyviniuose aktuose, jis reikalingas su medžiokle susijusių duomenų apskaitai ir pan., negali būti pagrindu laikyti, kad tai svarbus itin svarbus dokumentas. Atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nors nuteistieji padarė veiksmus, kurie atitinka BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau tokie veiksmai yra mažareikšmiai, nesukeliantys jokių žymesnių neigiamų pasekmių ar žymesnės žalos, kad būtų galima laikyti, jog nuteistiesiems atlikusiems jiems inkriminuotus veiksmus turi būti taikoma tik baudžiamoji atsakomybė.

              Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes kolegija laiko, kad A. V., K. V., D. J. padaryta veika yra mažareikšmė ir šių asmenų atžvilgiu turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 37 str., juos atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 d. 2 p.,

              n u s p r e n d ė:

              A. V., K. V., D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti.

                 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu A. V., K. V. ir D. J. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir  baudžiamąją bylą nutraukti.

              Kolegijos pirmininkas                                                              Artūras Šumskas

                          Teisėjai                                                                              Jurgita Mačionytė

                                                                                         Sigita Bieliauskienė

              Nuorašas tikras:                                                        Artūras Šumskas

              Kolegijos pirmininkas