Civilinė byla Nr. e2A-138-943/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVAGRO“ ir trečiojo asmens Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ patikslintą ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AVAGRO“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVAGRO“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ dėl sutarties pripažinimo galiojančia, jos modifikavimo ir atleidimo nuo prievolės mokėti, trečiasis asmuo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AVAGRO“ priteisti 1 696 282,12 Eur už 27 464,55 tonų BUAB „AVAGRO“ priklausančio skystų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) krovinio sandėliavimą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 4 d. ir 1 034 881,20 Eur už šio krovinio sandėliavimą nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. kovo 9 d. (iš viso 2 731 163,32 Eur); 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 33-18-0336E-234F (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė dėl ieškovės paslaugų atsakovei suteikimo, t. y. atsakovės skystų krovinių krovos ir sandėliavimo. Pagal Sutartį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 1 d. į ieškovės teritorijoje esančias ir ieškovei priklausančias talpas dalimis buvo atvežtas ir sukauptas iš viso 27 464,55 tonų atsakovei priklausantis skystų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) krovinys (toliau – Krovinys). Sutarties 5 punkte numatyta, kad Sutartis galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sutarties Priedo Nr. 1 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė moka ieškovei už paslaugas, susijusias su skystų trąšų KAS perkrovimu variantu vagonas–talpa–laivas: iškrovimo/pakrovimo įkainis – 2,6 Eur/t, Krovinio sandėliavimas nuo 1 iki 45 paros – nemokamai, nuo 46 iki 60 paros – 0,12 Eur/t para; nuo 61 paros – 0,24 Eur/t/para.

3.       Pagal Sutarties Priedo Nr. 1 2 punkto sąlygas Sutarties galiojimo laikotarpiu Krovinys galėjo būti pakrautas į laivą po avansinės sąskaitos 50 procentų nuo visos atliktų krovos bei sandėliavimo paslaugų sumos apmokėjimo, o mokestis iki 45 paros už sandėliavimą neskaičiuojamas, todėl 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė išrašė atsakovei 50 procentų avansinę sąskaitą už krovos darbus, kurią atsakovė apmokėjo.

4.       Nors Sutartyje numatyta, kad Sutartis galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovė ieškovės sandėliuojamo Krovinio neatsiėmė. Po Sutarties galiojimo pabaigos 2019 m. sausio 3 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą kuo skubiau išsivežti Krovinį iš ieškovės terminalo talpų, tačiau atsakymo iš atsakovės dėl Krovinio išvežimo negavo. Nesulaukusi atsakymo, 2019 m. sausio 11 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą už Krovinio sandėliavimą pagal Sutartį už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė ieškovės pateiktos 2019 m. sausio 11 d. sąskaitos neapmokėjo, todėl 2019 m. sausio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pakartotinį raginimą apmokėti sąskaitą, tuo pačiu atsakovė buvo informuota apie padidėjusią sandėliavimo mokesčio sumą iki 131 524 Eur. Kitą sąskaitą ieškovė išsiuntė 2019 m. sausio 30 d., šią sąskaitą atsakovė apmokėjo 2019 m. sausio 31 d. iš dalies – 35 704,50 Eur sumokėjo už likusią 50 procentų krovos paslaugų dalį avansu ir padengė 17 716,23 Eur įsiskolinimą už sandėliavimą už laikotarpį iki Sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. vasario 5 d. ieškovė nusiuntė atsakovei priminimą, kad 2019 m. sausio 30 d. sąskaita už sandėliavimą apmokėta nepilnai ir prašė atlikti trūkstamos sumos, t. y. 82 615,79 Eur apmokėjimą, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. 2019 m. vasario 18 d. ieškovė nusiuntė atsakovei sąskaitą už Krovinio sandėliavimą už laikotarpį iki 2019 m. vasario 15 d. imtinai. Sąskaita buvo apmokėta iš dalies vasario 20 d. (41 250 Eur). 2019 m. vasario 28 d. ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą už Krovinio sandėliavimą už laikotarpį iki 2019 m. vasario 28 d., atsakovė sąskaitos neapmokėjo. 2019 m. kovo 18 d. atsakovei pateikta sąskaita už sandėliavimo paslaugas už laikotarpį iki 2019 m. kovo 18 d. imtinai, kurią atsakovė apmokėjo iš dalies 2019 m. kovo 25 d., sumokėdama 35 000 Eur.

5.       Kasdien augant atsakovės įsiskolinimui už sandėliavimą ir atsakovei padengus tik labai nedidelę dalį įsiskolinimo už ieškovės suteiktas sandėliavimo paslaugas, ieškovė 2019 m. kovo 27 d. išsiuntė raštą „Dėl krovinio išvežimo ir sandėliavimo paslaugų apmokėjimo“, kuriame nurodė, kad Sutartis pasibaigė, taip pat nurodė, kad suteikia atsakovei terminą iki 2019 m. balandžio 10 d. sumokėti už Krovinio sandėliavimo paslaugas ir jį atsiimti, tačiau atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Kadangi atsakovė Krovinio neatsiėmė ir už sandėliavimo paslaugas nemokėjo, neapmokėta suma už krovinio sandėliavimą didėjo ir 2020 m. kovo 9 d. sudarė iš viso 2 731 163,32 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės santykiai ta apimtimi, kuria atsakovė privalo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas ir atsiimti Krovinį, tęsiasi ne dėl to, kad šalys neva tariamai pratęsė Sutarties galiojimą, bet dėl atsakovės prievolės atsiimti Krovinį ir sumokėti už jo sandėliavimo paslaugas iki Sutarties galiojimo termino pabaigos pažeidimo ir būtent dėl šio pažeidimo ieškovė, nesant jos valios, yra priversta toliau sandėliuoti atsakovės Krovinį, dėl tokio sandėliavimo ir atsakovės skolinių įsipareigojimų nevykdymo patirdama nuolatinį nuostolį.

6.       Ieškovės nuomone, atsakovės argumentai, kuriais ji motyvuoja tariamą Sutarties pratęsimą šalių konkliudentiniais veiksmais, yra nepagrįsti, nes ieškovė, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui siekė ne pratęsti Sutartį, bet užsitikrinti, kad atsakovė kaip įmanoma greičiau atsiimtų savo Krovinį ir tinkamai atsiskaitytų su ieškove. Nors Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau suėjus šiam terminui nesibaigė atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už Sutarties galiojimo metu suteiktas sandėliavimo paslaugas, taip pat sumokėti ieškovei už Krovinio saugojimą pasibaigus Sutarties terminui, taip pat atsakovei išliko pareiga atsiimti Krovinį.

7.       Nurodė, kad ieškovė 2018 m. vasario 18 d. pateikė pasiūlymą atsakovei pasirašyti Sutarties pratęsimą, kuriuo ieškovė raštu siūlė atnaujinti Sutarties galiojimą, nustatant naują jos galiojimo terminą, tačiau pati atsakovė nepasinaudojo šiuo pasiūlymu ir nepasirašė šio Sutarties pratęsimo. Sutarties galiojimo terminas yra nurodytas ir Sutarties 5.1. punkte, ir jos Priedo Nr. 1 7 punkte. Atsakovė pati pasirašė Sutartį, kurios nuostatos dėl galiojimo termino yra visiškai aiškios ir vienareikšmiškos. Ieškovė neturi pareigos informuoti atsakovės apie įsipareigojimus ir sąlygas, kurias atsakovė prisiėmusi pasirašytinai ir kurios yra visiškai aiškios iš Sutarties, todėl ieškovei visiškai nesuprantami atsakovės dėstomi samprotavimai apie Sutarties galiojimo / negaliojimo ir tariamo neinformavimo apie Sutarties galiojimo termino pabaigą, ryšį. Atmetant atsakovės dėstomą poziciją dėl Sutarties galiojimo, neturi reikšmės kiti atsakovės argumentai dėl sąlyginės ar atidedamosios prievolės mokėti skolą ieškovei pobūdžio. Ieškovė veikia ne kaip sandėlis, bet kaip krovos kompanija, kuri dėl krovos prastovų, kurias sukelia atsakovės laikomas Krovinys, negalėdama naudoti talpų, nuolat negauna pajamų iš savo pagrindinės veiklos. Nurodė, kad nesuprantama kokiu pagrindu atsakovė gali reikalauti sandėliavimo paslaugos įkainio mažinimo, nes akivaizdu, kad atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką šis įkainis yra protingas, teisingas ir jo mažinimas reikštų ieškovės ir taip jau patirtų ir toliau patiriamų nuostolių dėl krovos apribojimų didinimą. Atsakovės argumentai apie Sutarties pažeidimo priežastis, neturi teisinės reikšmės, nepaneigia atsakovės Sutarties pažeidimo fakto ir neatleidžia atsakovės nuo prievolių ieškovei vykdymo.

8.       Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės sudaryta Sutartis ir Priedas Nr. 1 prie Sutarties yra galiojantys; 2) pakeisti Priedo Nr. 1 prie Sutarties 1.2 punktą ir nustatyti 27 464,55 tonų skystųjų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) sandėliavimo kainą nuo 46 dienos po viso Krovinio pristatymo (2018 m. gruodžio 4 d.) iki 2019 m. balandžio 7 d. po 0,03 Eur/t/dieną; 3) atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti ieškovei už 27 464,55 tonų skystų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) pagal Sutartį ir jos Priedą Nr. 1, sandėliuojamą atsakovės pagal priešieškinį terminale nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki visiško šio krovinio pakrovimo į atsakovės nominuotą laivą / laivus; 4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė nurodė, kad atsakovė, kaip ir Achemos grupės įmonės, į kurių sudėtį įeina ir atsakovė, verčiasi karbamido amonio salietros tirpalo (UAN) prekyba. Atsakovė įsigijo iš GrodnoAzot Krovinį, kurio įsigijimą finansavo trečiasis asmuo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD. Ilgalaikiai dalykiniai santykiai su ieškovės buvusiu vadovu lėmė neoficialų atsakovės ir ieškovės bendravimą, todėl daug klausimų šalys iki ginčo atsiradimo spręsdavo žodžiu, o ne raštu, tačiau tai neapsaugojo atsakovės nuo ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Įsigijusi Krovinį, atsakovė ir ieškovė sudarė Sutartį ir Sutarties priedą Nr. 1. Atsakovė pasirinko ieškovės įmonę, nes ji užima svarbią krovos rinkos dalį Klaipėdos jūrų uoste. Po Krovinio įsigijimo paaiškėjo, kad Krovinio atvykimas į ieškovės sandėlius vėluos ir ieškovė šią aplinkybę žinojo. Ieškovė taip pat žinojo, kad Krovinys vėluos dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Krovinys į ieškovės terminalą atvyko vėliau, negu buvo planuota sudarant Sutartį. Teigia, kad Krovinio sandėliavimas ieškovės terminale užsitęsė taip pat ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, tokių kaip ekstremalios oro sąlygos, Europos Sąjungos antidempingo politika, kilęs ginčas su trečiuoju asmeniu Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD dėl nepagrįstų reikalavimų, kylančių iš atgaline tvarka neteisėtai trečiojo asmens pasirašytų dokumentų. Nors Sutartis ir Sutarties priedas Nr. 1 formaliai galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d., šalys laikė jas galiojančias ir po 2018 m. gruodžio 31 d., tuo labiau, kad ieškovė žinojo apie atsakovės kliūtis išvežti Krovinį.

10.       Pažymėjo, kad UAN specifika ir kiekiai lėmė, kad nebuvo įmanoma išvežti Krovinį per vieną dieną. Vykdant Sutartį, santykiai tarp šalių pablogėjo, tokį pablogėjimą lėmė subjektyvūs ir faktinio pagrindo neturintys ieškovės vadovybės prasimanymai dėl atsakovės akcininko tariamų santykių su p. Žadeika. Pablogėjus santykiams ieškovė 2019 m. kovo 27 d. raštu informavo atsakovę apie tariamą Sutarties pasibaigimą ir pareikalavo išgabenti Krovinį iš ieškovės sandėlių iki 2019 m. balandžio 10 d. Pagal Sutartį atsakovė turėjo sumokėti 50 procentų dydžio avansą už Krovinio krovos ir sandėliavimo kaštus iki laivo pakrovimo, tačiau ieškovė nesilaikė šio reikalavimo ir išrašydavo avansines sąskaitas nepaisydama Sutarties nuostatų. Teigė, kad siekdama išlaikyti gerus verslo santykius su ieškove atsakovė mokėjo dalį sąskaitų nepaisydama to, kad dar nebuvo pareigos tą daryti. Nors atsakovė pilnai apmokėjo ieškovei 50 procentų 11 000 tonų Krovinio dalies, kurį remdamasi ieškovės nurodymu išgabenti Krovinį iki 2019 m. balandžio 10 d. norėjo išplukdyti laivu, ieškovė sulaikė Krovinį. Teigė, kad pačios ieškovės, o vėliau ir trečiojo asmens veiksmai lėmė, kad ieškovė objektyviai negali išgabenti Krovinio, todėl priešieškiniu atsakovė siekia apginti savo pažeistas teises.

11.       Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pateikė pareiškimą įtraukti trečiuoju asmeniu į procesą. Nurodė, kad ją ir atsakovę sieja tik tarp šalių 2018 m. spalio 22 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, jos pakeitimai bei papildymai, bei su ja susiję susitarimai, reguliuojami tos pačios sutarties nuostatomis. Pažymėjo, kad atsakovė negali grįsti priešieškinio trečiojo asmens veiksmų neteisėtumu ir siekti, kad šias aplinkybes vertintų teismas. Trečiojo asmens veiksmų teisėtumo klausimas yra išimtinai arbitražo kompetencijos dalykas ir negali būti nagrinėjamas teisme. Be to, atitinkamu sandėlio kvitu, siekiant užtikrinti atitinkamų įsipareigojimų vykdymą, produktas buvo įkeistas trečiajam asmeniui, atitinkamais tikslais perduodant nuosavybę į produktą trečiajam asmeniui ir taip užtikrinant trečiajam asmeniui sumokėtų sumų grąžinimą. Tuo pačiu buvo nurodyta, kad atsisakoma bet kokių pretenzijų į produktą trečiojo asmens naudai. Atitinkama aplinkybė liudija, kad atsakovė negali disponuoti pas ieškovę sandėliuojamu kroviniu be trečiojo asmens sutikimo, nes jis įkeistas trečiajam asmeniui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog buvo sudariusi susitarimą raštu dėl Sutarties termino pratęsimo, taip pat tai, kad faktinė atsakovės vadovė A. M. 2019 m. kovo 22 d. ieškovės komercijos direktoriui nurodė, kad jai reikia filialo vadovės pagalbos norint pervesti didesnę nei leidžiamą sumą be galiojančios sutarties ir 2019 m. balandžio 5 d. rašė, kad be galiojančios KLASCO sandėliavimo Sutarties pakeitimo ji negalės tęsti lėšų pervedimo. Be kita ko, byloje pateikti įrodymai, kad jau 2019 m. sausio 3 d. ieškovė atsakovei išsiuntė el. laišką raginantį kuo skubiau išsivežti Krovinį, įspėdama, kad sandėliavimo mokestis didės vidutiniškai po 3 000 Eur per dieną, tokio pobūdžio raginimus siuntė ir vėliau. Ieškovė 2019 m. vasario 18 d. pateikė pasiūlymą atsakovei pasirašyti Sutarties pratęsimą, kuriuo ieškovė raštu siūlė atnaujinti Sutarties galiojimą, nustatant naują galiojimo terminą, tačiau atsakovė nepasinaudojo šiuo pasiūlymu ir nepasirašė šio Sutarties pratęsimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalims buvo aiškus Sutarties galiojimo terminas ir šalys jokia forma dėl Sutarties pratęsimo nesitarė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės sudaryta Sutartis ir Priedas Nr. 1 prie Sutarties yra galiojantys. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog šalių sudaryta sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d. netikslinga spręsti klausimą dėl Sutarties modifikavimo.

14.       Teismas pažymėjo, kad nors Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau suėjus šiam terminui nesibaigė atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už Sutarties galiojimo metu suteiktas sandėliavimo paslaugas, sumokėti ieškovei už Krovinio saugojimą pasibaigus Sutarties terminui, taip pat atsakovei išliko pareiga atsiimti Krovinį. Kadangi Sutartis tarp šalių laikoma pasibaigusia, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.840 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davėjas neatsiima daikto, jis privalo mokėti atitinkamą atlyginimą už tolesnį daikto saugojimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės santykiai su jos kontrahentais dėl Krovinio vėlavimo iš GrodnoAzot, taip pat santykiai su trečiuoju asmeniu Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, karbamido amonio salietros prekybos rinkos padėtis ir sąlygos nesudaro pagrindo atleisti jos nuo prievolių ieškovei vykdymo, nes ieškovė šiuose santykiuose nedalyvauja ir niekaip nėra su jais susijusi. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės ir atsakovės konfliktinių santykių neturi teisinės reikšmės ginčo tarp šalių sprendimui.

15.       Pasisakydamas dėl priešieškinio argumentų, susijusių su kainos už sandėliavimą mažinimu, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tačiau dėl kainos šalys susitarė sudarydamos Sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, derėjosi dėl kainos, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės nustatyta kaina ją tenkino ir ši kaina neatrodė jai per didelė. Taip pat teismas nurodė, kad jeigu ieškovė ir taiko mažesnes sandėliavimo kainas kitiems juridiniams asmenims, šios aplinkybės nagrinėjamam ginčui dėl kainos neturi teisinės reikšmės, nes kaip minėta, kaina yra tik Sutartį sudariusių asmenų susitarimas. Teismas nustatė, kad atsakovė siūlo sandėliavimo kainą mažinti nuo 0,24 iki 0,03 Eur/t/dieną, tačiau nepateikė duomenų, kad taikyti tokius įkainius ieškovei yra ekonomiškai naudinga ir kad ieškovė nepatirs nuostolių. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas susitarimas dėl kainos už sandėliavimą dydžio nustatymo nepatvirtina, kad tokia yra rinkos kaina už sandėliavimą, taigi teismas padarė išvadą, jog pakeisti šalių susitarimą dėl sandėliavimo kainos nėra pagrindo.

16.       Teismas nustatė, kad Sutarties Priedo Nr. 1 1 punktu šalys susitarė, jog atsakovė moka ieškovei už paslaugas, susijusias su skystų trąšų KAS perkrovimu variantu vagonas – talpa – laivas: iškrovimo/pakrovimo įkainis – 2,6 Eur/t, Krovinio sandėliavimas nuo 1 iki 45 paros – nemokamai, nuo 46 iki 60 paros – 0,12 Eur/t para; nuo 61 paros – 0,24 Eur/t/para. Atsakovė iki ieškinio pareiškimo dienos yra sumokėjusi visą 71 409 Eur sumą už Krovinio krovą, tačiau nesumokėjo už Krovinio sandėliavimą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 18 d. sąskaitos už sandėliavimą už visą Krovinio sandėliavimo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d. mokėtina suma sudarė 858 228,51 Eurų. Atsakovė sumokėjo 93 966,23 Eur, likusi nesumokėta suma pagal šią sąskaitą už ieškovės suteiktas Krovinio sandėliavimo paslaugas, suteiktas iki 2019 m. kovo 18 d., sudaro 764 262,28 Eur. 

17.       2019 m. liepos 12 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo patikslinti pradiniu ieškiniu pareikšti reikalavimai ir pradinis 764 262,28 Eur ieškinio reikalavimas buvo padidintas iki 990 980,92 Eur (už laikotarpį iki 2019 m. birželio 19 d.). Ieškovei ir toliau nemokant už Krovinio sandėliavimą ir išaugus skolos dydžiui, 2019 m. spalio 4 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. spalio 4 d., kurios atsakovė taip pat neapmokėjo. 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo didinimo, kuriuo byloje reiškiamas reikalavimas padidintas 2019 m. spalio 4 d. sąskaitos suma iki 1 696 282,12 Eurų (už laikotarpį iki 2019 m. spalio 4 d.). 2020 m. kovo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą už Krovinio sandėliavimą nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. kovo 9 d., pagal kurią atsakovės už Krovinio sandėliavimo paslaugas mokėtina suma sudaro 1 034 881,20 Eur. Apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. kovo 16 d., tačiau atsakovė šios sumos taip pat neapmokėjo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės už sandėliavimo paslaugas 2 731 163,32 Eur.

18.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė tvirtina, jog mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 4 d., kai buvo pristatytas visas Krovinys, tačiau, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė paslaugą pradėjo teikti jau nuo dalies Krovinio pristatymo dienos, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo atlyginimą nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „AVAGRO“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas, atmesdamas priešieškinį, vertino tik vienos šalies – ieškovės, pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus. Atsakovė teikė įrodymus (laiškai, finansiniai dokumentai, liudytojų parodymai), patvirtinančius Sutarties ir jos priedo pratęsimo faktą, tačiau teismas dėl šių įrodymų nepasisakė. Teismas konstatavo raštišką Sutarties atnaujinimo siūlymą, kai byloje nėra tokią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų.

19.2.                      Teismas skundžiamame sprendime padarė materialinės teisės taikymo klaidų, nes nepaisant Sutarties galiojimo, teismas turėjo spręsti Sutarties pakeitimo klausimą pagal CK 6.204 straipsnį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl prievolės įvykdymo termino pabaigos įtakos CK 6.204 straipsnio taikymui, yra nurodęs, kad vienos sandorio šalies prievolės pagal sutartį pasibaigimas per se neužkerta galimybės taikyti CK 6.204 straipsnį pagal sutartį dar neįvykdytoms prievolėms.

19.3.                      Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bei neteisėtai susiaurino bylos ribas, taip apribodamas atsakovės teisę į apeliaciją, nes nenagrinėjo savarankiško piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidimo. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra savarankiška apeliantės pažeistų teisių gynybos priemonė, dėl kurios teismas skundžiamame sprendime nepasisakė. Teismas ne tik nepasisakė sprendime dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, bet ir nuolat netenkindavo apeliantės prašymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išreikalauti iš ieškovės būtinus šiam pažeidimui nagrinėti įrodymus. Kadangi ieškovė užima dominuojančią padėtį rinkoje ir yra stipresnė šalis už apeliantę, teismo tęstinis atsisakymas išreikalauti įrodymus iš ieškovės pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą, nes apeliantė neturėjo priemonių atitinkamiems reikalavimams pagrįsti.

20.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas šioje byloje netinkamai taikė bei aiškino CK 6.204 straipsnio, 6.840 straipsnio 4 dalies nuostatas, o taip pat netinkamai vertino ginčo šalių elgesį po 2018 m. gruodžio 31 d., todėl nurodytus atsakovės priešieškinio reikalavimus, atmetė nepagrįstai, o tai nulėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą. Nepaisant Sutarties termino pabaigos, ginčo šalių sutarties nuostatos dėl taikomų įkainių, nurodytos Priedo Nr. 1 prie Sutarties 1.2 punkte, liko galioti, nes lygiai tokie patys turto saugojimo įkainiai atsakovės atžvilgiu buvo taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d. Nepaisant Sutarties pasibaigimo (kurį įvykus teigia ieškovė), ginčo šalių susitarimas dėl taikomo sandėliavimo įkainio po Sutarties pasibaigimo liko galioti, nes ir po Sutarties termino pabaigos sandėliavimo įkainius ieškovė ir toliau (t. y. po 2018 m. gruodžio 31 d.) skaičiavo vadovaudamasis būtent pagal Priedo Nr. 1 prie Sutarties 1.2 punktą.

20.2.                      Sprendimu neatsižvelgta į kasacinio teismo praktiką, todėl sprendime pateikiama pozicija, kad ginčo Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta Sutarties kaina negali būti priešieškinio dėl modifikavimo objektu dėl Sutarties pasibaigimo fakto, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta, ir atitinkamas atsakovo reikalavimas atmestas nepagrįstai. Tuo pačiu liko neatskleista bylos esmė, kadangi jokių kitų teisės ar fakto motyvų dėl atsisakymo taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas sprendime nepateikiama.

21.       Atsakovė BUAB „AVAGRO“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde palaiko tapačią poziciją kaip ir trečiasis asmuo.

22.       Ieškovė AB „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

22.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, neprivalo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno iš bylos įrodymų, taip pat neprivalo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno iš šalių byloje pateikto argumento. Bylos eiga pirmojoje instancijoje aiškiai patvirtina, kad teismas tyrė visus bylos įrodymus, tiek pateiktus ieškovės, tiek ir atsakovės. Vien tai, kad teismas atskirai sprendime neaptarė kiekvieno iš bylos įrodymo, niekaip neįrodo Sprendimo nepagrįstumo. Byloje esančių įrodymų visetas aiškiai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis pasibaigė 2018 m. gegužės 31 d., o šalys niekada nebuvo sutarusios dėl jos tęsimo ar naujos sutarties sudarymo. Atsakovės teiginiai apie šalių sudarytos sutarties „pratęsimą“ ar „atnaujinimą“ apskritai neturi jokios teisinės logikos ar teisinės reikšmės šiai bylai.

22.2.                      Grįsdami savo apeliacinius skundus dėl neva netinkamo CK 6.204 straipsnio taikymo, apeliantai iš esmės remiasi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2013, tačiau šis precedentas byloje negali būti taikomas, nes visiškai skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo teisinį pagrindą konstatuoti ieškovę ir atsakovę siejusios sutarties pasibaigimo faktą bei neprivalėjo atskirai vertinti įkainių keitimo klausimo pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nėra teisinio pagrindo modifikuoti jau pasibaigusius šalių santykius CK 6.204 straipsnio pagrindu. Šioje byloje atsakovė niekada nepateikė jokių objektyvių kriterijų, kurie atitiktų CK 6.204 straipsnio sąlygas ir būtų teismui leidę spręsti dėl galimo ieškovės taikytų įkainių keitimo.

22.3.                      Ūkio subjektų veiklos atitiktį Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatytiems reikalavimams prižiūri išimtinai Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). Būtent Konkurencijos taryba nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konkurencijos taryba niekada nėra nustačiusi jokio Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimo, kuriuo byloje buvo kaltinama ieškovė. Joks tyrimas dėl ieškovės tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi niekada nebuvo ir nėra inicijuotas, ir nėra jokių indikacijų tokio tyrimo iniciavimui ir pradėjimui. Teismas iš esmės net ir neturėjo vertinti jokių atsakovės teiginių apie tariamą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes byloje pareikšto priešieškinio suformuluotame dalyke nebuvo jokių su tuo susijusių reikalavimų. Net ir darant prielaidą, kad ieškovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, atsakovė byloje dėl to nereiškė jokio reikalavimo, t. y. neprašė jokio žalos atlyginimo. Iš Konkurencijos įstatymo 6 skyriaus nuostatų išplaukia, kad tokiu atveju, kai yra nustatomas Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimas, privatūs subjektai savo teises gali ginti taikydami civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Kadangi tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta, teismas ir dėl šios priežasties neturėjo atskirai pasisakyti dėl priešieškinyje dėstytų teiginių apie tariamą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Atsakovė turėjo galimybę rinktis iš kitų tiekėjų, kas parodo, jog ieškovės padėtis KAS krovos ir sandėliavimo rinkoje niekada nebuvo dominuojanti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė byloje apskritai nebuvo pateikusi jokių įrodymų apie tai, kokią dalį rinkos užima ieškovė, įrodymų apie tai, kad ieškovės padėtis rinkoje neva yra dominuojanti, taip pat kad egzistuotų piktnaudžiavimo faktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

24.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kelių ieškovės ir atsakovės patikslintame ieškinyje bei priešieškinyje pareikštų tarpusavyje susijusių reikalavimų dėl šalių sudarytos Sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, susijusias su Krovinio krova bei jo sandėliavimu, priteisė iš atsakovės už krovinio sandėliavimą nesumokėtą atlyginimą. Įvertinęs priešieškinio pagrindą ir dalyką (pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės sudaryta Sutartis ir Priedas Nr. 1 prie Sutarties yra galiojantys bei atitinkamai modifikuoti Sutarties sąlygą skystųjų trąšų sandėliavimo kainos, atleisti atsakovę nuo prievolės dalies vykdymo), teismas konstatavo, kad šalių sudaryta Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., dėl ko netikslinga spręsti klausimo dėl Sutarties modifikavimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25.       2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, kuria šalys susitarė dėl ieškovės paslaugų atsakovei suteikimo, t. y. atsakovės skystų krovinių krovos ir sandėliavimo. Pagal Sutartį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 1 d. į ieškovės teritorijoje esančias ir ieškovei priklausančias patalpas dalimis buvo atvežtas ir sukauptas iš viso 27 464,55 tonų atsakovei priklausantis skystų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) krovinys. Sutarties 5 punkte numatyta, kad Sutartis galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sutarties Priedo Nr. 1 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė moka ieškovei už paslaugas, susijusias su skystų trąšų KAS perkrovimu variantu vagonas-talpa-laivas: iškrovimo/pakrovimo įkainis – 2,6 Eur/t, krovinio sandėliavimas nuo 1 iki 45 paros – nemokamai, nuo 46 iki 60 paros – 0,12 Eur/t para; nuo 61 paros – 0,24 Eur/t/para. Pagal Sutarties Priedo Nr. 1 2 punkto sąlygas Sutarties galiojimo laikotarpiu Krovinys galėjo būti pakrautas į laivą po avansinės sąskaitos 50 procentų nuo visos atliktų krovos bei sandėliavimo paslaugų sumos apmokėjimo, o mokestis iki 45 paros už sandėliavimą neskaičiuojamas.

26.       2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei avansinio apmokėjimo sąskaitą 35 705,50 Eur sumai. 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 25 704,50 Eur.

27.       2019 m. sausio 3 d. el. paštu ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą kuo skubiau išsivežti Krovinį iš ieškovės terminalo talpų, informavo, kad raginimo pateikimo dieną yra priskaičiuotas sandėliavimo mokestis (55 586 Eur) ir šis mokestis kiekvieną dieną didės vidutiniškai po 3 000 Eur. 2019 m. sausio 7 d. el. paštu ieškovė informavo atsakovę, kad priskaičiuotas sandėliavimo mokestis – 38 341 Eur, taip pat paprašė pranešti apie tolimesnius Krovinio išvežimo planus. 2019 m. sausio 11 d. ieškovė išrašė ir el. paštu pateikė atsakovei sąskaitą už Krovinio sandėliavimą pagal Sutartį už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 17 716,23 Eur. 2019 m. sausio 23 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei pakartotinį raginimą apmokėti sąskaitą, tuo pačiu atsakovė buvo informuota apie padidėjusią sandėliavimo mokesčio sumą iki 131 524 Eur. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei išankstinę sąskaitą 100 332,02 Eur sumai, kuri buvo paskaičiuota už visą sandėliavimo laikotarpį, nes nebuvo apmokėta anksčiau siųsta sąskaita. 2019 m. sausio 31 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 53 420,73 Eur. 2019 m. vasario 5 d. el. paštu ieškovė informavo atsakovę, jog buvo gautas atsakovės pavedimas bendrai 53 420,73 Eur sumai, kuri buvo užskaityta už krovos darbus (35 705,50 Eur) ir sandėliavimo paslaugas (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (17 716,23 Eur). Taip pat informavo atsakovę, jog likusi suma pagal išrašytą sąskaitą yra 82 615,79 Eur.

28.       2019 m. vasario 11 d. el. paštu dar kartą paragino atsakovę sumokėti likusį įsiskolinimą. 2019 m. vasario 18 d. ieškovė atsakovei pateikė sąskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – 166 447,19 Eur. Ieškovė 2019 m. vasario 28 d. el. paštu dar kartą paragino atsakovę apmokėti sąskaitą. Taip pat pateikė sąskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. – 216 152,99 Eur. 2019 m. liepos 11 d. sąskaita buvo pakoreguota, nurodant 377 961,12 Eur mokėtiną sumą. 2019 m. vasario 20 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 41 250 Eur.

29.       2019 m. vasario 18 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei susitarimą dėl sutarties pratęsimo.

30.       2019 m. kovo 18 d. el. paštu ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d. – 858 228,51 Eur. Ieškovė el. paštu 2019 m. kovo 27 d. ragino atsakovę ištuštinti sandėlius iki balandžio 10 d. ir visiškai apmokėti sąskaitas (skola 2019 m. kovo 18 dienai – 858 228,21 Eur). 2019 m. kovo 25 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 35 000 Eur.

31.       2019 m. balandžio 3 d. el. paštu ieškovė atsakovei nurodė, kad gavo iš atsakovės informaciją apie galimą nustatytą 12 000 t. KAS pakrovimo terminą balandžio 5–7 dienomis. Ieškovė taip pat priminė atsakovei dėl Krovinio perkėlimo be trečiojo asmens rašytinio sutikimo, taip pat ragino sumokėti už sandėliavimo paslaugas už laikotarpį iki balandžio 7 d. – 200 033,77 Eur. Atsakovė nurodė apie paskyrimą pakrauti apie 11 000 mt per nustatytą pakrovimo terminą 2019 m. balandžio 6–7 dienomis.

32.       2019 m. balandžio 3 d. el. paštu ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą už sandėliavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. – 200 033,77 Eur. 2019 m. balandžio 4 d. el. paštu ieškovė atsakovei pakartotinai išsiuntė raginimą atlikti mokėjimą už jau suteiktas paslaugas.

33.       2019 m. balandžio mėn. tarp šalių atstovų vyko susirašinėjimai, kurių tikslas buvo susitikti ir aptarti kilusį ginčą.

34.       2019 m. birželio 19 d. el. paštu ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą už sandėliavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 19 d. – 613 018,80 Eur. 2019 m. birželio 20 d. atsakovė el. paštu nurodė, kad ieškovė neteisėtai sulaikė atsakovės Krovinį nuo 2019 m. balandžio 5 d., nurodė abejojanti pateikta sąskaita, nes nepridedami skaičiavimai.

35.       2019 m. spalio 4 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą 705 301,20 Eur sumai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. spalio 4 d. 2020 m. kovo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą už Krovinio sandėliavimą nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. kovo 9 d., pagal kurią atsakovės už Krovinio sandėliavimo paslaugas mokėtina suma sudaro 1 034 881,20 Eur.

Dėl įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą sieja ir su, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytais įrodinėjimo procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimais. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. 

37.       Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.)

39.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

40.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas, anot atsakovės, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus. Atsakovės požiūriu, teismo išvadų priėmimą lėmė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kadangi buvo vertinti tik vienos šalies – ieškovės, pateikti procesiniai dokumentai ir įrodymai. Atsakovės teigimu, ji teikė įrodymus (laiškai, finansiniai dokumentai, liudytojų parodymai), patvirtinančius Sutarties ir jos priedo pratęsimo faktą, tačiau teismas dėl šių įrodymų nepasisakė. Be to, nurodo, kad teismas konstatavo raštišką Sutarties atnaujinimo siūlymą, kai byloje nėra tokią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų.

41.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog teismas neištyrė visų įrodymų, tačiau skunde nurodomi tik keli konkretūs įrodymai, kurie, atsakovės teigimu, buvo netinkamai teismo įvertinti arba išvis nevertinti.

42.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo išvada dėl raštiško Sutarties atnaujinimo siūlymo, kai, atsakovės vertinimu, byloje nėra tokią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, nes šiuo atveju 2019 m. vasario 18 d. pasiūlymas, kurį teismas laikė siūlymu atnaujinti Sutartį, buvo teikiamas ne Sutarties atnaujinimo, bet Sutarties raštiško pratęsimo tikslu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra poreikio nustatyti, ar šalys sprendė dėl Sutarties atnaujinimo ar dėl jos pratęsimo. Būtina nustatyti, ar šalių sudaryta Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., kaip tai buvo numatyta Sutarties 5 punkte. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys derėjosi dėl Sutarties pratęsimo (atnaujinimo) (buvo pateiktas ieškovės pasiūlymas), tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, o vienos ar kitos sąvokos vartojimas vertinant įrodymus, nėra lemiamas ir nekeičia procesinio sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Sutartis nebuvo atnaujinta (pratęsta), teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti, nes iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė ir atsakovė sprendė dėl galimybės Sutartį tęsti, tačiau to, kad susitarimas buvo pasiektas, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d.

43.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau 2019 m. sausio 3 d., t. y. praėjus vos trims dienoms po Sutartyje numatytos datos, el. paštu ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą kuo skubiau išsivežti Krovinį iš ieškovės terminalo talpų, informavo, kad tądien buvo priskaičiuotas 55 586 Eur sandėliavimo mokestis ir šis mokestis kiekvieną dieną didės vidutiniškai po 3 000 Eur. Iš byloje pateikto tolimesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nuolatos buvo raginama išgabenti Krovinį bei atsiskaityti su ieškove. Tai, kad vėliau ieškovės atsakovei teikiamose sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, kad sąskaita išrašoma už paslaugas suteiktas pagal Sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog Sutartis buvo pratęsta. Kaip pagrįstai nurodoma ir pirmosios instancijos teismo sprendime, 2018 m. gruodžio 31 d. nesibaigė atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už Sutarties galiojimo metu suteiktas sandėliavimo paslaugas. Pasibaigus Sutarties terminui atsakovei išliko pareiga sumokėti ieškovei už Krovinio saugojimą, taip pat išliko pareiga atsiimti Krovinį, todėl vien tai, kad vėlesnėse sąskaitose faktūrose, kuriose buvo nurodomas skolos dydis už visą laikotarpį (tiek galiojant Sutarčiai, tiek jai pasibaigus) buvo minima ir galiojusi Sutartis, negali lemti teismo išvados dėl faktinio Sutarties termino pratęsimo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė buvo raginama išgabenti Krovinį, taip pat vyko derybos dėl Sutarties pratęsimo, tačiau ji nebuvo pratęsta.

44.       Atsakovė kritikuoja teismo išvadą, kad ieškovė 2019 m. vasario 18 d. pateikė pasiūlymą atsakovei pasirašyti Sutarties pratęsimą, kuriuo ieškovė raštu siūlė atnaujinti Sutarties galiojimą, nustatant naują galiojimo terminą, tačiau atsakovė nepasinaudojo šiuo pasiūlymu ir nepasirašė šio Sutarties pratęsimo, nurodydama, kad pasiūlymas buvo teikiamas ne Sutarties atnaujinimo, bet Sutarties raštiško pratęsimo tikslu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti, ar ieškovės 2019 m. vasario 18 d. pasiūlymas vertintinas kaip siūlymas atnaujinti, ar pratęsti Sutartį, nes byloje buvo sprendžiama, ar Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovės 2019 m. vasario 18 d. pasiūlymas yra svarbus įrodymas nustatinėjant su Sutarties atnaujinimu (pratęsimu) susijusias aplinkybes – ar buvo ketinama atnaujinti (pratęsti) Sutartį, ar vyko šalių derybos šiuo klausimu. Tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, kad toks susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, ir tai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl Sutarties pabaigos 2018 m. gruodžio 31 d., kuri buvo numatyta Sutarties 5 punkte.

45.       Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į faktinės atsakovės vadovės A. M. 2019 m. kovo 22 d. žinutę, kurioje A. M. ieškovės komercijos direktoriui nurodė, kad jai reikia filialo vadovės pagalbos norint pervesti didesnę nei leidžiamą sumą be galiojančios sutarties. Apeliantės teigimu, vadovė nurodė, kad Sutartį negaliojančia laiko ne ji, o bankas, kuriam reikalinga formaliai galiojanti sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikiamas 2019 m. kovo 22 d. A. M. žinutės aiškinimas yra pagrįstas tik subjektyvia nuomone. Iš laiško turinio negalima spręsti, kad jame būtų detalizuojama kas iš nurodytų asmenų konkrečiai laiko Sutartį galiojančia ar negaliojančia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis įrodymas tik patvirtiną faktą, kad 2019 m. kovo 22 d. tarp šalių galiojančios sutarties ar kito susitarimo nebuvo, nes būtent Sutarties negaliojimo faktas ir paminėtas minėtoje žinutėje.

46.       Be kita ko, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir ieškovės atstovės 2019 m. sausio 6 d. el. laiško, kuriame ieškovės atstovas trečiajam asmeniui nurodo „Mūsų įmonė turi sutartį su „Avagro“ ir vykdys tik jų pateiktas instrukcijas“. Viena vertus svarbu pabrėžti, jog vien tai, kad teismas nepasisako dėl kiekvieno iš pateikto įrodymo, nėra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kita vertus, priešingai nei teigia atsakovė, el. laiške nėra nurodoma, jog Sutartis galioja. Kaip matyti iš el. laiško turinio, šis laiškas buvo adresuotas trečiajam asmeniui Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, kuris ieškovei nurodė, jog Krovinys yra įkeistas trečiajam asmeniui, užtikrinant sutartinių prievolių įvykdymą, todėl nurodė neatlikti jokių veiksmų su Kroviniu be trečiojo asmens sutikimo. Atsakydama į trečiojo asmens reikalavimą, ieškovė nurodė, jog ją ir atsakovę sieja Sutartis, kurios pagrindu ir atliekami veiksmai. Taigi, 2019 m. sausio 6 d. el. laišku nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Sutarties galiojimo, o būtent trečiasis asmuo informuotas, jog jis nėra ir nebuvo Sutarties šalimi, dėl ko galėtų teikti nurodymus ieškovei. Atsakovė apeliaciniame skunde tik selektyviai nurodo įrodymus, kurie neva patvirtina Sutarties pratesimą, tačiau šiuos įrodymus atriboja nuo bendros įrodymų visumos, jų nevertina kartu su kitais įrodymas. Atsakovė ignoruoja ir faktą, kad ir po Sutarties vykdymo jos šalis sieja tam tikros prievolės, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamoje situacijoje – ieškovės pareiga tinkamai sandėliuoti Krovinį ir atlikti jo krovą, gavus atitinkamus atsakovės nurodymus, o atsakovė saistoma pareigos sumokėti atlyginimą už paslaugas, suteiktas tiek Sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus (faktiškai tęsiant Krovinio sandėliavimą).

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Sutarties galiojimas pasibaigė būtent 2018 m. gruodžio 31 d., kaip tai buvo numatyta Sutarties 5 punkte. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo svarstoma galimybė Sutartį pratęsti, tačiau toks susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, o veiksmai, kuriuos atsakovė siekia įvertinti kaip šalių konkliudentinius veiksmus pratęsiant Sutarties galiojimą (šalių susirašinėjimai, derybos, sąskaitų teikimas apmokėjimui), kilo tik dėl to, jog atsakovė laiku neišgabeno Krovinio ir neapmokėjo už Krovinio sandėliavimo paslaugas.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad Sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d. ir ji nebuvo šalių susitarimu pratęsta, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nesutikus su atsakovės argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.183 straipsnį.

Dėl materialinių ir procesinių CK 6.204 straipsnio nuostatų taikymo aspektų

49.       Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime padarė materialinės teisės taikymo klaidų, nes nepaisant Sutarties galiojimo, teismas turėjo spręsti Sutarties pakeitimo klausimą pagal CK 6.204 straipsnį. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

50.       Apeliacinių skundų argumentai dėl skundžiamo sprendimo prieštaringumo kasacinio teismo praktikai grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013, pateiktu išaiškinimu. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad vienos sandorio šalies prievolės pagal sutartį pasibaigimas per se (liet. savaime) neužkerta galimybės taikyti CK 6.204 straipsnį pagal sutartį dar neįvykdytoms prievolėms. 

51.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

52.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-523/2013 ratio decidendi skiriasi. Minėtojo kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad kreditavimo sutartys, kurias prašoma pakeisti, vienašališkai nebuvo nutrauktos, o pasibaigė tik atsakovo prievolė suteikti kreditus pagal ieškovų pareikalavimus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė priešieškinį dėl Sutarties modifikavimo pateikė tik po to, kai suėjo Sutarties terminas – 2018 m. gruodžio 31 d. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys Sutarties galiojimo nepratęsė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei netinkamai taikė materialinės teisės normas.

53.       Byloje galėtų kilti klausimas dėl teisinės gynybos būdų taikymo eiliškumo, jei šalys byloje reikštų tokio pobūdžio priešpriešinius reikalavimus, vieno iš kurių tenkinimo atveju būtų paneigta kito reikalavimo tenkinimo galimybė. Šioje situacijoje tarpusavyje yra susiję pačios atsakovės priešieškinyje suformuluoti reikalavimai, t. y. pirmojo reikalavimo tenkinimas (Sutarties ir jos priedo pripažinimas galiojančiais) lemtų poreikį svarstyti dėl Sutarties modifikavimo. Kita vertus, teisėjų kolegija papildomai išaiškina, kad toks teisinės gynybos būdų taikymo eiliškumas būtų aktualus tais atvejais, jei juos būtų prašoma taikyti dėl tų pačių ar panašių (susijusių) faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys ir priešieškinis. Nagrinėjamoje byloje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į jų pobūdį (reikalavimas sumokėti už Krovinio sandėliavimą) pagrįstumo galėtų būti sprendžiama tiek esant galiojančiai Sutarčiai, tiek konstatavus jos pabaigą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nagrinėjamų patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų specifika nėra tokia, kuri nulemtų bylos nagrinėjimo eigą (teisinės gynybos būdų eiliškumą) taip, kad favor contractus (sutarties egzistavimo prioritetas) principas būtų suabsoliutintas. 

54.       Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Sutartyje nustatytų sandėliavimo paslaugos įkainių sumažinimo (Sutarties sąlygų modifikavimo) skundžiamame sprendime vis dėlto yra pasisakyta, todėl priešingi atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos nuostatos skirtos reguliuoti sutarties vykdymą ir galimą jos pakeitimą esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovė siūlė sandėliavimo kainą mažinti nuo 0,24 iki 0,03 Eur/t/dieną, tačiau nepateikė duomenų, kad taikyti tokius įkainius ieškovei yra ekonomiškai naudinga ir kad ieškovė taikydama tokią kainą nepatirs nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo jų priskirti nei naujoms, nei nenuspėjamoms Sutarties sudarymo metu aplinkybėms. Atsakovės nurodomi Sutarties įvykdymo kainos pokyčiai iš esmės yra nulemti arba pačios atsakovės, arba su ja susijusių sutartiniais teisiniais santykiais (trečiojo asmens byloje) veiksmų (neveikimo), todėl tokių aplinkybių rizika negali būti perkelta ieškovei. Be to, CK 6.204 straipsnio 3 dalis įpareigoja klausimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pokyčių inicijuoti nedelsiant po sutarties suvaržymo, toks prašymas turi būti pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius įstatymo reikalavimus atitinkantys atsakovės veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė taiko mažesnes sandėliavimo kainas kitiems juridiniams asmenims, nagrinėjamam ginčui dėl kainos neturi teisinės reikšmės, nes kaina yra tik Sutartį sudariusių asmenų susitarimas. Šių aplinkybių nėra pagrindo priskirti ir aplinkybėms, iš esmės keičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime pateikiamus motyvus, darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimai dėl Sutarties modifikavimo (kainos dydžio pakeitimo) buvo įvertinti ir dėl jų pirmosios instancijos teismas pasisakė, todėl apeliantės argumentai dėl teisės į apeliaciją pažeidimo taip pat atmetami.

55.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad liko neatskleista bylos esmė, kadangi teismas teisės ar fakto motyvų dėl atsisakymo taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas sprendime nepateikė. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai, bet pasisakė tiek dėl galimybės modifikuoti pasibaigusios Sutarties sąlygą, tiek dėl atsakovės pageidaujamo sąlygos modifikavimo būdo, nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens argumentu dėl bylos esmės neatskleidimo. 

Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi

56.       Atsakovės manymu, atsižvelgiant į byloje pareikštus atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl Sutarties modifikavimo, kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovės sąžiningumo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (CK 1.137 straipsnio 4 dalis, Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis), teismas neteisėtai susiaurino bylos ribas, taip apribodamas atsakovės teisę į apeliaciją, nes nenagrinėjo savarankiško piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidimo. Atsakovė teigia, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra savarankiška atsakovės pažeistų teisių gynybos priemonė, dėl kurios teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo normų pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes patikslintu ieškiniu buvo reikalauja skolos priteisimo, o priešieškiniu – Sutarties ir jos priedo galiojimo pripažinimo bei Sutarties modifikavimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti dėl ieškovės veiklos atitikties konkurencijos teisės normoms, todėl atitinkamai – teismas pagrįstai netenkino ir atsakovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo.

58.       Pagrindinis įstatymas, kuriame realizuojama konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija, nustatomas sąžiningos konkurencijos gynimo mechanizmas yra Konkurencijos įstatymas. Būtent Konkurencijos įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. Konkurencijos įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Konkurencijos įstatymo

59.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas (priešieškinio atveju – atsakovas). Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

60.       Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi nustatyti reikalinga įvertinti dvi sąlygas: 1) ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje ir 2) ar ūkio subjektas atlieka veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016). Tačiau tokio pobūdžio faktai yra nustatomi ne civilinio proceso tvarka.

61.       Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, yra Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Šiai valstybės įstaigai yra suteikti įgaliojimai, be kita ko, tirti ir nagrinėti Konkurencijos ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taikyti pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas. Konkurencijos taryba už atliktus Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarytus kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams skirti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, t. y. įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas ir kita. 

62.       Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Kaip minėta, atsakovė priešieškiniu siekė Sutarties ir jo priedo galiojimo pripažinimo bei Sutarties modifikavimo. Atsakovės nuomone, ieškovė tiesiogiai nustatė nesąžiningas kainas ir primetė kitas Sutarties sąlygas, todėl yra pagrindų konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, todėl yra būtina modifikuoti Sutarties kainodarą (Sutarties priedo Nr. 1 1.2 punktą) numatant Krovinio sandėliavimo kainą nuo 46 dienos po viso krovinio pristatymo iki 2019 m. balandžio 7 d. 0,003 Eur/t/dieną, o nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki krovinio išgabenimo nustatyti 0 Eur/t/dieną sandėliavimo tarifą. Tačiau, kaip minėta bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl tokio pobūdžio (piktnaudžiavimo dominuojančiai padėtimi) aplinkybių (Konkurencijos įstatymo 22, 23 ir kt. straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai identifikavo tiek ginčo dalyką, tiek jį sudarančių teisinių santykių prigimtį ir tinkamai jį išsprendė.

63.       Atsakovė, manydama, kad ieškovė vykdydama veiklą pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, šio įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į Konkurencijos tarybą, kaip galimos konkurencijos priežiūrą vykdančią instituciją, ar rinktis kitus įstatymo leidžiamus gynybos būdus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl jos teisės į teisminę gynybą (taip pat teisės ir į apeliaciją) pažeidimo šiuo aspektu taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl procesinės bylos baigties

64.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, taip pat nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pripažinęs, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė pilnai su ieškove už Krovinio sandėliavimą neatsiskaitė, pagrįstai tenkino ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė. Dėl to atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

65.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinius skundus atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

66.       Ieškovė prašo priteisti 4 591,99 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinantį dokumentą – 2020 m. gruodžio 29 d. pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų ir kitų būtinųjų išlaidų apmokėjimo civilinėje byloje. Prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11. 8.17 punktuose nustatytą dydį, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 935,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteistina po 968,58 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93, 98 straipsniai).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVAGRO“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų ir trečiojo asmens Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 968,58 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.