Baudž. bylos Nr. 1A-1-519/2014

Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00232-2007-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.; 1.2.14.5.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

kolegijos teisėjų Nijolės Matuzevičienės ir Boleslovo Kalainio,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,

nuteistajam A. Z.,

gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmės subendrintos apimant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė –  laisvės atėmimas 2 metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

              A. Z. 2011-07-21 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių mieste, Valstybinės įmonės „Registrų centras“, Šiaulių filiale, nuosavybės teisės į Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė žinomai suklastotą Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolą Nr. 2.

Be to, šiuo nuosprendžiu A. Z. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. panaudojęs žinomai suklastotą Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolą Nr. 2, 2006 m. rugpjūčio 1 d., VĮ „Registrų centras“, Šiaulių filiale įregistravo sau nuosavybės teisę į Kelmės rajone, Želvių kaime esančias mechanines dirbtuves, 189360 Lt vertės, priklausančias N. A., E. B., P. V., V. P., V. G., L. M., V. V., L. V. (miręs 206-07-24), J. B. (miręs 1998-10-16), B. J. (mirusi 2010-04-04), A. A. V. (miręs 2000-12-25), E. P., P. Š. (miręs 2004-05-10), J. G., Č. M., L. P., J. U., S. F., S. G., V. J., U. B. (mirusi 1995-02-15), A. E. S., L. G. (miręs 1996-08-03), E. P., R. M., A. Š. (miręs199-05-17 ), A. B., E. P. (A.), I. P., S. M. (miręs 2002-03-29), A. S., E. J., K. V. J., J. K., V. D., A. P., V. M., A. A., A. A., S. V., Zenonui P. A., B. J., V. G., R. G., V. R., A. R., R. G., Č. K., L. G., A. I., S. B., N. B., B. P., L. P., P. R., A. K., V. K., V. K., J. V., S. V. (mirusi 2006-03-30), Z. B., S. J. (miręs 1998-05-22), A. S., V. A. (miręs 2006-05-30), A. V., A. K. (miręs 2001-10-10), S. V., V. K., Z. B., B. B., A. P., O. A. (mirusi 1997-01-25), J. B., E. B., A. G., A. G. (miręs 2008-07-16), P. K., V. D., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems 189 360 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 241 str. 2 d. ir 242 str. 1 d. pažeidimų, ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai aiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, jam neteisingai paskirta bausmė.

              Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino šališkai, demonstruodamas išankstinę nuomonę dėl visų jam pateiktų kaltinimų apimties ir pagrįstumo, priėmė tik kaltintojo pateiktus įrodymus.

              Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pripažino jį kaltu apgaule savo naudai įgijus didelės vertės   - 189 360 Lt svetimą turtą ir kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 182 str. 2 d.. Užvaldyto turto vertę teismas nustatė remdamasis VĮ „Registrų centras“ visuotinio vertinimo duomenimis 2006 m. rugpjūčio 1 dienai, nepagrįstai nurodydamas, kad abejoti VĮ „Registrų centras“ nurodyta pastatų verte teismas neturi pagrindo. Skunde pažymima, kad prieš baigiant byloje įrodymų tyrimą, jis per savo gynėją pateikė teismui UAB „Ober – Haus“ atlikto mechaninių dirbtuvių, esančių Kelmės rajono Želvių kaime, individualaus įvertinimo išvadas, kuriose jam inkriminuoto užvaldyto turto vertė yra žymiai mažesnė – 49 050 Lt. Nors jis prašė teismo šiuos jo pateiktus įrodymus prijungti prie bylos, juos įvertinti ir pavesti teismo ekspertams – turto vertintojams nustatyti mechaninių dirbtuvių, esančių Kelmės rajone, Želvių kaime, turto vertę 2006 m. rugpjūčio 1 dienai, tokius jo prašymas teismas nepagrįstai atmetė, tuo padarydamas esminius BPK 241 str. 2 d. ir 242 str. 1 d. pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ištirti įrodymus, liečiančius jo veiką kvalifikuojančia aplinkybę ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliantas teigia, kad pagal jo prašymą 2011 m. liepos 20 d. UAB „Ober – Haus“ atlikto mechaninių dirbtuvių, esančių Kelmės rajone, Želvių kaime, individualų įvertinimą ir nustatė, jog labiausiai tikėtina (galima) šio turto kaina rinkoje 2006 m. rugpjūčio  1 d. galėjo siekti 57 050 Lt. Be to, skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino ir nenustatė, kokia minėtų mechaninių dirbtuvių dalis ir už kokią sumą, proporcingai jų turimiems pajams, priklauso kaltinime nurodytiems nukentėjusiesiems. Teismas nesiaiškino ir nenustatė, už kokią savo pinigų sumą pajus įsigijo N. A. bei už kokią sumą ir į kokią jo užvaldyto turto dalį jis įgijo turtines teises. Nurodo, kad šios aplinkybės yra esminės baudžiamojoje byloje, šių aplinkybių nenustačius, negalima nustatyti, kokio dydžio nukentėjusiųjų teisę į turtą jis užvaldė ir pagal kokią BK 182 straipsnio dalį kvalifikuotina jo (A. Z.) veika.

Anot apelianto, teismo išvada, kad jis 2006 m. rugpjūčio l d. VĮ „Registrų centras” Šiaulių filiale įregistruodamas nuosavybės teisę užvaldė N. A. bei kitiems nuosprendyje išvardintiems nukentėjusiesiems priklausantį turtą – Kelmės rajone, Želvių kaime esančias mechanines dirbtuves, padaryta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Apeliantas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. numato nuosavybės teisės į daiktus, tame tarpe ir į nekilnojamąjį turtą, įgijimo pagrindus, 4.49 str.o 2 d. numato momentą, nuo kurio turto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę, o CK XV skyriaus normos numato, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsiranda tik nuo nuosavybės įgijimo fakto įregistravimo viešame registre, pateikus juridinį faktą patvirtinančius dokumentus. Byloje nustatyta, jog visi nukentėjusieji, išskyrus N. A. ir E. B., remiantis ŽŪB „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolu Nr. 2, įgijo teisę įregistruoti savo nuosavybę į mechanizacijos kiemo pastatų, esančių Želvių kaime, Kelmės rajone, dalį, atitinkančią kiekvienam jų paskirtą pajaus dalį. Kadangi šito jie nepadarė, todėl jie nėra pastatų – mechaninių dirbtuvių, esančių Želvių kaime, Kelmės rajone, savininkai.

A. Z. pripažįsta, kad 2006 m. rugpjūčio l d. VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filiale įregistruodamas nuosavybės teisę į Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves, jis užvaldė kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų, išskyrus N. A., teisę į turtą  - Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves – paskaičiuotą nuo viso turto vertės proporcingai jų turimiems pajamas.

Apelianto teigimu, teismo išvada, kad jis 2006 m. rugpjūčio l d. VĮ „Registrų centras“, Šiaulių filiale įregistruodamas nuosavybės teisę užvaldė N. A. priklausantį turtą – mechanines dirbtuves, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teigia, kad byloje nustatyta, jog N. A. nėra tarp pajininkų, išvardintų ŽŪB „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokole Nr. 2, ir šio dokumento pagrindu N. A. neįgijo teisės visuotiniame registre registruoti nuosavybės teisės į mechanizacijos kiemo pastatų, esančių Želvių kaime, Kelmės rajone, dalį. Pažymi, kad jo parodymus, jog 1995-1996 m. N. A. už jo (A. Z.) lėšas – apie 18 000 Lt – iš ŽŪB „Junkilai“ pajininkų supirkinėjo pajus, kadangi to, nebūdamas ŽŪB „Junkilai“ nariu, jis (A. Z.) negalėjo daryti pats, patvirtino liudytojai V. P., A. K., J. S., iš dalies pats nukentėjusysis N. A., kuris teismo posėdžio metu parodė, jog A. Z. su V. P. išreiškė norą įsigyti dalį dirbtuvių, kad jis nebuvo ŽŪB „Junkilai“ pajininkas, jog jis nuvažiavo į Šiaulių inventorizacijos biurą ir išsiaiškino, kad norint kam nors perleisti pastatus, iš pajininkų reikia supirkti pajus, paskui sutvarkyti inventorizacinius dokumentus ir taip būtų galima perregistruoti pastatus kito asmens vardu, paaiškino jam, jog pajų pirkimui jis davė 13 000 Lt (pinigus davė dalimis pajų supirkinėjimo eigoje, gaudamas pinigus pasirašinėdavo į kažkokį sąsiuvinį, pajų pirkimas užtruko, nes reikėjo susitarti su žmonėmis, kas pajus parduoda, o paskui dar reikėjo važiuoti į seniūniją įsiforminti „popierius“). N. A. nurodė, jog jis supirko pajus už 17 000 Lt, o jis teismui pateikė įrodymus, kad N. A. neturėjo piniginių lėšų ir turto, už kurį galėjo pirkti iš ŽŪB „Junkilai“ pajininkų pajus ir prašė juos prijungti prie baudžiamosios bylos, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Teismas nesiaiškino, ar pagrįstai  N. A. byloje pripažintas nukentėjusiuoju, nesiaiškino, į kokią turto dalį pastarasis turi turtines teises.  Anot apelianto, įvertinus jo minimų liudytojų bei N. A. parodymus, taip pat ŽŪB „Junkilai” likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokole Nr. 2 esančius duomenis bei atlikus elementarius matematinius paskaičiavimus, galima teigti, jog ŽUB „Junkilai“ pajininkams buvo išdalinta pajaus, suteikiančio teisę įregistruoti asmeninę nuosavybę į atitinkamas mechanikų dirbtuvių dalis už 28 336 Lt. Kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų, tarp jų E. B., nupirkusio pajų iš pajininko L. S., turimas pajus yra 9 629 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog N. A. galimai  supirko pajus iš likusių pajininkų už 18 707 Lt, kas atitinka jo, t. y. A. Z.,  parodymus, jog jis N. A. pajų supirkimui davė 18 000 Lt.

Apelianto įsitikinimu, teismo išvada, jog 2006 m. rugpjūčio l d. VĮ „Registrų centras“, Šiaulių filiale įregistruodamas sau nuosavybės teisę į Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves, priklausančias N. A. bei kitiems nuosprendyje išvardintiems asmenims, padarė pastariesiems 189 360 Lt turtinę žalą, aiškiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, jog iš 1995-01-30 protokolo Nr. 2 matyti, kad visos mechaninės dirbtuvės, esančios Kelmės rajone, Želvių kaime, buvo įvertintos 28 336 Lt ir šiai sumai buvo išdalinti pajai 171 pajininkui, t. y. kiekvienas šių pajininkų įgijo teisę į dalį minimų mechaninių dirbtuvių, proporcingą turimam pajui. Kaltinime nurodytų 77 nukentėjusiųjų, tarp jų ir  E. B., nupirkusio pajų iš pajininko L. S., turimas pajus yra 9 629 Lt, ir tai sudaro 34 procentus bendros viso pajaus sumos, todėl 2006 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių mieste, Valstybinės įmonės „Registrų centras“, Šiaulių filiale, įregistruodamas sau nuosavybės teisę į Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves, jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę į 34 procentus šių mechaninių dirbtuvių vertės ir padarė jiems tik tokio dydžio žalą.

Anot A. Z., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, jog užvaldyto turto vertė yra 189 360 Lt, t. y. didesnė nei 250 MGL (32 500 Lt), todėl jis apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Apeliantas nurodo prisipažįstantis, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių mieste, Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filiale, įregistruodamas sau nuosavybės teisę į Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves, jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę į 34 procentus šių mechaninių dirbtuvių vertės, kuri, remiantis 201l m. liepos 20 d. UAB „Ober-Haus“ atlikto mechaninių dirbtuvių individualiu įvertinimu, 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo 57 050 Lt. Kadangi, anot nuteistojo, jo padaryta žala yra mažesnė negu 250 MGL, todėl mano, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio l dalį.

Nuteistasis taip pat prisipažįsta, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių mieste, Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filiale, nuosavybės teisės į Kelmės rajone, Želvių kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, jis pateikė žinomai suklastotą Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolą Nr. 2 bei apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiųjų teises į jų turtą t. y. visiškai prisipažino ir prisipažįsta padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d. ir 182 str. l d. Teigia, kad šiuos nusikaltimus jis padarė tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog didesnė dalis pajaus yra supirkta iš pajininkų už jo N. A. duotus pinigus, kuris sakė, jog pajaus pirkimo dokumentus yra praradęs, o su likusiais pajininkais nuteistasis ruošėsi atsiskaityti ateityje.

Skiriant bausmę apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi nuolatinį darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, turi du studentus sūnus ir juos išlaiko, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Mano, kad šios aplinkybės rodo, jog jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų nuo jos izoliuoti. Taip pat nurodo, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie vertintini kaip nusikaltimų sutaptis, ir abiejų straipsnių sankcijose yra numatyta bausmės rūšis – bauda, kurią jis pajėgus sumokėti.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, 2011-12-15 nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Nuteistasis šį sprendimą apskundė kasacine tvarka. 2012-06-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuteistojo skundas buvo patenkintas, Šiaulių apygardos teismo 2011-12-15 nutartis panaikinta, byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo, pagal kurį teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nemotyvuota protokoline nutartimi nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos gynėjos pateiktas konsultacines išvadas ir nepagrįstai atmetė prašymą paskirti ekspertizę. Pasisakydamas dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statinių verte, teismas nepagrįstai apsiribojo tuo, kad pakartojo pirmosios instancijos teismo teiginius, jog nėra pagrindo tikėti UAB „Ober–Haus“ konsultacija, t. y. informacinio pobūdžio dokumentu, ir netikėti VĮ Registrų centro pateiktu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Tokio teiginio negalima laikyti motyvuota išvada dėl esminio apeliacinio skundo argumento. Buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to šio teismo nutartis buvo panaikinta, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai kvalifikuotos nuteistojo veikos bei dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl  nuteistojo A. Z. veikos kvalifikavimo

Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d.

BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, pagaminusiam netikrą dokumentą, suklastojusiam tikrą dokumentą arba panaudojusiam ar realizavusiam netikrą ar suklastotą dokumentą.

Iš bylos medžiagos bei iš nuteistojo A. Z. skundo matyti, kad jis pripažįsta savo kaltę VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui pateikęs žinomai suklastotą Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolą Nr. 2, t. y. padaręs BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Tačiau, kaip minėta, apeliantas teigia, kad jo veika dėl apgaule savo naudai įgytos nukentėjusiųjų teisės į jų turtą turi būti kvalifikuota ne pagal BK 182 str. 2 d., o pagal LR BK 182 str. 1 d., nes jo apgaule užvaldyto turto vertė nesiekia 250 MGL (32 500 Lt), kadangi mechaninių dirbtuvių vertė yra ne 189 360 Lt, o 57 050 Lt, be to, jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę tik į 34 %  mechaninių dirbtuvių vertės. 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais nuteistojo argumentais.

Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o BK 182 str. 2 d. – tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo patenkintas apelianto prašymas ir paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „OberHaus“ Šiaulių biuro ekspertams. Iš ekspertizės akto Nr. 1000 EKZ-2014 AUL SIAU 2014-05-09 išvados matyti, kad ekspertizės objekto – mechanizacijos kiemo: mechaninių dirbtuvių (un. Nr. 4400-0912-4181), mechaninės dirbtuvės (un. Nr. 4400-0912-4305), garažo (un. Nr. 4400-0912-4405), siurblinės (un. Nr. 4400-0912-4738), garažo (un. Nr.4400-0912-4938), daržinės kombainams (4400-0912-5068), esančių Kelmės r. sav. Užvenčio sen. Želvių k., rinkos vertė 2006 m. rugpjūčio 1 d.  yra 30 700 Lt.

Taigi, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo A. Z. apgaule savo naudai įgytas svetimas turtas, t. y. Kelmės rajone, Želvių kaime esančios mechaninės dirbtuvės pagal savo vertę negali būti pripažintos didelės vertės, nes nesiekia 250 MGL (32 500 Lt).

Tačiau apeliantas neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ir nenustatė, už kokią savo pinigų sumą pajus įsigijo N. A.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu N. A. nurodė, kad po to, kai likvidavosi UAB „Junkilai“, po metų pas jį atvažiavę A. Z. ir V. P. pasakė, kad jiems reikia pastatų. Tam pajininkų sutikimu iš pastarųjų reikėjo išpirkti dalį pajų, po to susitvarkyti inventorizacinius dokumentus, tuomet išskirti dalį pastato ir ją perregistruoti kito asmens vardu. Paaiškino, kad jo, t. y. N. A. vardu buvo supirkta 65 % pajų, kuriuos jis pirko už savo pinigus, o A. Z. ir V. P. sumokėjo tik 13000 Lt. Nors jie buvo susitarę atlikti inventorizaciją, A. Z. rudenį kažkur dingo ir pasirodė tik po trejų metų. 2007 m. gruodžio 18 d. pas jį atėjęs E. B. pasakė, kad A. Z. atnešė dirbtuvių nuosavybės dokumentus. Jis pamatė protokolo Nr. 2 kopiją, buvo ir VĮ Registrų centro A. Z. vardu išduoti dokumentai. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nukentėjusysis N. A. paaiškino, kad su A. Z. ir V. P. jie tarėsi dėl dirbtuvių pastato dalies pardavimo, A. Z. ir V. P. už 13000 Lt nupirko mažąsias dirbtuves. Šį pirkimo – pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų nėra, jie nebuvo sutvarkyti. A. Z. taip pat nurodė, kad likvidacinė komisija ŽŪB „Junkilai“ pastatus surašė kaip visumą, jų pajininkams neskirstė. Mechaninės dirbtuvės priklausė dideliam pajininkų skaičiui, iš pradžių buvo apie 200 pajininkų. Likvidacinė komisija dokumentuose rinkos vertės nebuvo nurodžiusi (3 t. 81-85 b. l.).

Nors skundu A. Z. teigia, kad  jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę į 34 %  mechaninių dirbtuvių vertės, atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu jis pats nurodė, jog dokumentų, patvirtinančių pajų pirkimą iš N. A., jis neturi, pajų savo vardu nėra įsigijęs, prieš registruodamas nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves jis suprato, kad oficialiai neturi nei vieno pajaus. Atsakydamas į advokatės ir prokuroro klausimus, A. Z. paaiškino, kad 2006 m. balandžio 25 d. rašydamas prašymą įregistruoti mechaninių dirbtuvių nuosavybę, jis suprato, jog užvaldo tą turto dalį, kurios pajai nebuvo supirkti. Nurodė, kad iš N. A. pastarojo supirktos pajų dalies jis nenupirko todėl, kad N. A. atsisakė ką nors daryti (5 t. 7-10  b. l.). Duomenų, patvirtinančių nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad N. A. už savo pinigus negalėjo pirkti ŽŪB „Junkilai“ pajininkų pajų, byloje nėra.

Taigi, išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Z., neturėdamas nei vieno ŽŪB „Junkilai“ pajaus, ką teismo posėdžių metu patvirtino ir pats nuteistasis,  2006 m. rugpjūčio 1 d., panaudojęs žinomai suklastotą Kelmės rajono ŽŪB „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolą Nr. 2, 2006 m. rugpjūčio 1 d., VĮ „Registrų centras“, Šiaulių filiale įregistravo sau nuosavybės teisę į jam visiškai nepriklausančias Kelmės rajone, Želvių kaime esančias 30 700 Lt vertės mechanines dirbtuves.

Ši nuteistojo veika atitinka BK 182 str. 1 d. požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nuteistojo veika perkvalifikuotina.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas A. Z. kasacinį skundą, atkreipė dėmesį į tai, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti.

Taigi, nagrinėjamu atveju, A. Z. nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 181 str. 1 d., atsisakant papildomo kvalifikavimo pagal BK 300 str.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį nuteistajam, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

A. Z. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), anksčiau buvo teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (2 t. 191-192, 195-198 b. l.). Kadangi A. Z. iš esmės savo kaltę pripažino ir gailėjosi nusikaltęs, todėl šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs minėtas aplinkybes bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK   182 str. 1 d. sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad A. Z. skirtina bauda, mažesnė, nei įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos baudos vidurkis. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendį pakeisti:

A. Z. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. į LR BK 182 str. 1 d. ir paskirti 80 MGL (10 800 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Gražvydas Poškus

Teisėjai                                                                                                                              Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                                            Boleslovas Kalainis