S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. S.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,
2016 m. birželio 20 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant jam tinkamo maitinimo, medicininės priežiūros, galimybės apsipirkti, draudžiant siuntinius bei bendravimą su artimaisiais.
Teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinėje jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas, kuris jam dėl sveikatos sutrikimų buvo rekomenduotas laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojų bei skiriamas Pravieniškių pataisos namuose.
Taip pat Klaipėdos AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta ir sveikatos priežiūra. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančios bendruomenės slaugytojos prašė išduotų jam vaistų ir tepalo nuo bėrimo ir niežėjimo, tačiau juos išduoti buvo atsisakyta, motyvuojant, kad tokių vaistų Klaipėdos AVPK areštinėje nėra. Šiuos būtinus vaistus savo lėšomis nupirko ir jam atnešė motina. Mano, kad Klaipėdos AVPK areštinė privalėjo pasirūpinti būtiniausiais medikamentais.
Nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Be to, atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę, nebuvo patikrintas areštinės bendruomenės slaugytojos, o iš karto patalpintas su kitais nuteistaisiais, nors niežėjo visas kūnas, taip pat nebuvo nuvestas nusiprausti.
Pažymi, jog ne kartą skundėsi dėl gyvenimo sąlygų Klaipėdos AVPK administracijai, tačiau jo skundų neregistravo.
Teigia, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis bei Konstitucijos 21 straipsnis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dietinis maitinimas jam paskirtas nuo 2013 m. spalio mėnesio, o ginčo laikotarpiu atvykęs į Klaipėdos AVPK rašė prašymą dėl dietinio maitinimo skyrimo, išdavimo vaistų bei pasimatymų suteikimo, tačiau Klaipėdos AVPK netenkino šio prašymo.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Stasys Skersys teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo asmens byloje nebuvo įrašo, kuriuo pagrindu Klaipėdos AVPK administracija turėjo skirti dietinį maitinimą.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 11-13) nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), areštinėje laikomų asmenų visi gauti prašymai, skundai, laiškai yra registruojami. Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikus skundą dėl draudimo turėti maisto produktus stiklinėje taroje bei 2015 m. lapkričio 5 d. prašymą dėl informacijos apie pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas, į juos buvo atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Kitų skundų ar prašymų Klaipėdos AVPK iš pareiškėjo negavo.
Paaiškina, jog Klaipėdos AVPK areštinės medicinos punktas atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai areštinės eksploatavimui. Pažymi, jog pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų neturėjo, į medicinos punktą nesikreipė. Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo perduotas jo motinos siuntinys su leidžiamais daiktais (higienos priemonės). Pabrėžia, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims nėra numatyta galimybė apsipirkti.
Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomiems asmenims maistą ruošia ir tiekia UAB „Rasytė“ pagal paslaugų pirkimo-pardavimo 2014 m. sausio 6 d. sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos miesto ir veterinarijos tarnyba, kuri apie patikrinimo rezultatus Klaipėdos AVPK neinformuoja. Pabrėžia, jog Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai maisto gamyboje ir maisto išdavime areštinėje laikomiems asmenims nedalyvauja, tai atlieka UAB „Rasytė“. Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu, ligonių, nėščių, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Maistą tiekiančiai įmonei duomenis apie areštinėje laikomus asmenis, kuriems reikalingas dietinis maitinimas, pateikia policijos areštinės budėtojai. Šiuos duomenis areštinės pareigūnai randa laikomo asmens byloje, kuri visada būna toje įstaigoje, kurioje tuo metu suimtas ar nuteistas asmuo yra laikomas. Teigia, kad šiuo metu Klaipėdos AVPK areštinėje nesant pareiškėjo asmens bylos, duomenų apie tai, ar pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas Klaipėdos AVPK, neturi. Nurodo, jog tokių duomenų apskaita policijos areštinėse teisės aktais nėra numatyta ir Klaipėdos AVPK nėra vedama. Skundų iš pareiškėjo dėl netinkamo maitinimo jo buvimo Klaipėdos AVPK laikotarpiu gauta nebuvo. Akcentuoja ir tai, jog pagal Taisyklių 12.19 punktą, policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama su savimi kameroje turėti maisto produktus stiklinėje ar metalinėje taroje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., atlyginimo priteisimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl teisės gauti siuntinius, įsigyti prekes, pasimatyti su giminaičiais
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009).
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant jam galimybės apsipirkti, draudžiant siuntinius, draudžiant bendravimą su šeimos nariais ir kitais asmenimis.
Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama. Taisyklių 39 punktas numato, kad teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusą). Nuteistieji, kuriems nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, ir nuteistieji, kurie įtariami kito nusikaltimo padarymu, už kurį jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, šia teise gali naudotis Taisyklėse nustatyta tvarka.
Remiantis minėtų Taisyklių 21 ir 39 punktų nuostatomis, spręstina, jog nuteistiesiems, kurie laikinai perkelti į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų, nėra suteikta teisė pasimatyti su giminaičiais ar gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ar banderolę. Be to, minėtose Taisyklėse nėra numatyta galimybė suimtiesiems apsipirkti. Nors pareiškėjas skunde ir remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurių 77 punktas numato pataisos namų suimtiesiems apsipirkti, tačiau šios nuostatos yra taikomos pataisos įstaigoms, tardymo izoliatoriams, bet nėra taikomos policijos areštinėms (2, 8 punktai), kurių veiklą reglamentuoja būtent Taisyklės, kurios nenumato teisės suimtiesiems apsipirkti.
Bylos medžiaga nustatyta ir pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ginčo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, jis buvo nuteistas (turėjo nuteistojo statusą).
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-4422 patvirtina, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 23 (b. l. 14-15). Pranešime nurodyta, kad pareiškėjui pasimatyti su giminaičiais nebuvo galimi. 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui jo motina perdavė higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, muilą, šampūną, ir kt.). Nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymų iš pareiškėjo artimųjų dėl dietinio maitinimo, pasimatymo, medicininės pagalbos bei televizoriaus priėmimo, nebuvo; taip pat negauta skundų iš pareiškėjo.
Įvertinus minėtas aplinkybes spręstina, jog Klaipėdos AVPK nepažeidė pareiškėjo teisių dėl teisės pasimatyti su giminaičiais, siuntinių gavimo bei prekių įsigijimo.
Dėl sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš teisės nusiprausti sanitarinės švaryklos duše neužtikrinimo.
Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 6 punktas nustato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 37:2009 55 punktas nustato, kad į policijos areštinę patekę asmenys turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše. Higienos normos HN 37:2009 60 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., t. y. tik 6 dienas, o ne savaitę, todėl ėjimo į dušą grafikas galėjo nesutapti su pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK laiku. Nors pareiškėjas ir remiasi Higienos normos HN 37:2009 55 punktu, tačiau konvojuojami planiniais konvojais asmenys į minimą Higienos normos HN 37:2009 55 punkto reikalavimo nuostatą nepatenka.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš suteikto dietinio maitinimo, kurį buvo rekomendavęs Pravieniškių pataisos namų gydytojas. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinės administracijos buvo prašęs suteikti dietinį maitinimą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, jog ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Higienos normos HN 37:2009 9 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus. Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Taisyklių 65 punktas nustato, jog ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam dietinis maitinimas gydytojų buvo skiriamas nuo 2013 m. spalio mėnesio. Atvykęs į Klaipėdos AVPK, prašymą dėl dietinio maitinimo pateikė Klaipėdos AVPK administracijai, tačiau dietinis maitinimas nebuvo paskirtas.
Teismui pateikta 2014 m. sausio 6 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 30-4-ST2-14-3 patvirtina, kad maitinimą areštinėje laikomiems asmenims tiekia UAB „Rasytė“ (b. l. 33-36). Byloje pateiktu asmens sveikatos istorijos išrašu nustatyta, jog pareiškėjui 2015 m. vasario 18 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 89). Liudytojas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas D. P. 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas rašytinio prašymo dėl dietinio maitinimo nebuvo pateikęs, tačiau dėl dietinio maitinimo su pareiškėju buvo kalbėta žodžiu, bet tiksliai neprisiminė pokalbių detalių bei dėl kokių priežasčių dietinis maitinimas nebuvo paskirtas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę, kartu buvo pateikta ir jo asmens ligos istorija. 2016 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės atstovas taip pat nurodė, kad Klaipėdos AVPK turėjo duomenis apie tai, kad anksčiau pareiškėjui buvo skiriamas dietinis maitinimas. Klaipėdos AVPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 30-S-31167(4.13) dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2015 m. kovo 30 d. yra gydytojo M. B. įrašas „Dieta R/B <...> balandžio mėnesiui (b. l. 70-72). Nurodyta, jog pareiškėjui prašant skirti dietinį maitinimą, jis nebuvo skirtas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame rašte neįvardintos konkrečios priežastys, dėl kurių dietinis maitinimas pareiškėjui nepaskirtas, t. y. ar dėl to, kad jis buvo paskirtas tik 2015 m. balandžio mėnesį (nors atsakovas turėjo turėti informaciją, kad dieta pareiškėjui ne kartą buvo skiriama ir anksčiau), ar dėl to, kad pareiškėjas pasveiko.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Atsižvelgiant į tai, kad dietinis maitinimas pareiškėjui gydytojų buvo paskirtas ir jo asmens sveikatos istorijoje buvo įrašų apie tokį maitinimą, o atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo skirti dietinio maitinimo ir kad nebuvo pagrindo tokį maitinimą jam skirti, todėl konstatuojama, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dietinį maitinimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai neužtikrino reikiamų vaistų išdavimo, o atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę, jis nebuvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos, nors nurodė, kad jam niežti visą kūną.
Policijos areštinėje laikomų asmenų sveikatos priežiūra yra reglamentuota Taisyklių 70-79 punktuose. Taisyklių 72.1 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu).
Byloje nėra duomenų, jog atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę pareiškėjas pageidavo būti apžiūrimas areštinės bendruomenės slaugytojos, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad atvežus į Klaipėdos AVPK areštinę jo niekas neapžiūrėjo, nors tokią pareigą turėjo, laikytinas nepagrįstu.
Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo; <...> 72.4 priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas. Taisyklių 73 punktas numato, jog bendruomenės slaugytojas privalo išduoti policijos areštinėse laikomiems asmenims gydytojo paskirtus medikamentus. Asmeniui išvykstant iš policijos areštinės, vaistų likutis grąžinamas. Jei policijos areštinėje nėra medicinos punkto, medikamentus priima bei už jų saugojimą ir išdavimą atsako policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas). Pagal Taisyklių 77 punktą, pirmąją medicinos pagalbą policijos areštinėje laikomam asmeniui privalo suteikti policijos areštinės pareigūnai ir darbuotojai. Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jeigu policijos areštinėje laikomam asmeniui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, o ji dėl kokių nors priežasčių negali būti suteikta policijos areštinėje, asmuo turi būti informuotas, kada ji bus suteikta ir kokios pagalbos nesuteikimo priežastys.
Remiantis aptartomis Taisyklių nuostatomis, darytina išvada, jog policijos areštinė turi pareigą suteikti tik pirmąją medicininę pagalbą ir laiku išduoti priimtus (gautus) ir gydytojų paskirtus vaistus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas D. P., kuris 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Klaipėdos AVPK suteikia tik pirmąją medicininę pagalbą, tačiau kitų vaistų neprivalo turėti. Pažymėtina, kadTaisyklių 72.4 ir 73 punktai aiškiai numato, jog jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas, areštinė iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų priima gydytojų paskirtus medikamentus, o asmeniui išvykstant iš policijos areštinės, vaistų likutis grąžinamas. Liudytoja Klaipėdos AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja Z. D. patvirtino, kad artimieji gali perduoti receptinius vaistus, vitaminus. 2016 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui jo motina buvo atnešusi vaistų, kurie jam buvo perduoti. Šią aplinkybę patvirtina ir įrašas Atneštų vaistų registracijos žurnale (b. l. 75), t. y. policijos areštinė įvykdė pareigą, kuri numatyta Taisyklių 72.4 punkte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas kitų sveikatos nusiskundimų neturėjo ir į medicinos punktą nesikreipė (b. l. 16). Pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai pateiktame 2015 m. rugsėjo 14 d. skunde ir 2015 m. lapkričio 5 d. prašyme nusiskundimų dėl vaistų išdavimo neturėjo (b. l. 17-20).
Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK pareiškėjui užtikrino teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą.
Dėl skundų nepriėmimo
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog Klaipėdos AVPK jo skundų nepriėmė ir neregistravo.
Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areštinės (policijos komisariato) ar policijos pareigūnų interesai. Kitais atvejais policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus raštiškai.
Kaip ir minėta, pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės viršininkui buvo pateikęs 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą, 2015 m. lapkričio 5 d. prašymą, t. y. minėtos aplinkybės paneigia, kad pareiškėjo skundai buvo nepriimamai. Į pareiškėjo skundus buvo atsakyta 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2015 m. lapkričio 27 d. raštais (b. l. 22-24). Be to, kaip ir nurodyta Taisyklių 14 punkte, žodiniai skundai neprivalo būti registruojami ir priimami.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas pareiškėjo argumentas dėl skundų neregistravimo ir nepriėmimo.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į dietinį maitinimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., tuo būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punktą bei Taisyklių 65 punktą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina inter alia (be kita ko) iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė.
Teismas atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, sprendžia, jog nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, kadangi pažeidimas buvo nežymus, jis truko tik 6 dienas (nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.), be to, nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjui kilo kokių nors sveikatos sutrikimų.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui gydytojo paskirto dietinio maitinimo jo buvimo Klaipėdos AVPK laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.
Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į pareiškėjo teisių pažeidimo mastą ir trukmę (6 dienos) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui dėl dietinio maitinimo neskyrimo neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 54 Eur (9 Eur už dieną) suma. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą poveikį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 20 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė