Administracinė byla Nr. eA-1547-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06834-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Z. (T. Z.) ir A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. Z. ir A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjai T. Z. ir A. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 24S80556 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, skunde nurodė, kad:
2.1. atsakovas Sprendime nepagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti iš Lietuvos į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 14 dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos;
2.2. pareiškėjai prašė suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes, grįžę į kilmės valstybę, jie gali būti įkalinti dėl to, kad (1) jie dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini), (2) jie savo namuose slapstė teisėsaugos ieškomą asmenį – P. V. (P. V.) – ir padėjo jam išvykti iš (duomenys neskelbtini), (3) jie socialiniuose tinkluose reiškė savo antikarinę poziciją, kritišką nuomonę apie (duomenys neskelbtini) valdžią, (4) jie dalyvavo antikariniuose mitinguose Lietuvoje, (5) pareiškėjas Lietuvoje tapo (duomenys neskelbtini) savanoriu ir dalyvavo renginiuose, vykstančiuose prie (duomenys neskelbtini), (6) jie ilgą laiką nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl gali būti apklausti ir sulaikyti;
2.3. atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjų profilį, pavyzdžiui, Sprendime beveik nepasisakyta dėl pareiškėjo pateikto karinio bilieto ir labai didelės tikimybės, jog, grįžęs į kilmės valstybę, pareiškėjas būtų pašauktas dalyvauti agresyviame (duomenys neskelbtini) kare, o atsisakęs, būtų persekiojamas baudžiamąja tvarka ir prarastų laisvę;
2.4. atsakovas taikė nesąžiningą ir nepalankią pareiškėjams tyrimo metodiką. Jis suskaidė prašymo suteikti prieglobstį motyvus į daug smulkių dalių ir bandė rasti formalių, smulkių neatitikimų kiekvienoje pareiškėjų pasakojimo dalyje. Atsakovas tinkamai neištyrė svarbių bylos aplinkybių, pavyzdžiui, neapklausė P. V., kuriam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, nepaisant pareiškėjų prašymo jį apklausti. Atsakovas neabejojo nė vieno pareiškėjų pateikto įrodymo tikrumu, o jo abejonės dėl pareiškėjų pasakojimo yra pagrįstos tik interpretacijomis ir pasvarstymais. Atsakovas pats nebandė rinkti objektyvių įrodymų;
2.5. pareiškėjų pasakojimas patvirtina, jog pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų akiratyje (pvz., pareigūnai ieškojo pareiškėjų, atvykę pas jų tėvus, pareiškėjo motiną galbūt atleido iš darbo dėl jo veiklos, pareiškėjas gavo šaukimą iš (duomenys neskelbtini) teismo). Priešingai nei nurodė atsakovas, pareiškėjų pasakojimas nėra pagrįstas tik bendro pobūdžio prielaidomis. Pareiškėjai pateikė daug ir įvairių įrodymų, įskaitant vaizdo įrašus ir teismo pranešimo nuotraukas;
2.6. pareiškėjų pateiktas 2023 m. sausio 8 d. G. A. (G. A.) laiškas, kuriame nurodyta, jog jis matė, kaip P. V. namuose pareiškėjai ir kiti svečiai kritikavo (duomenys neskelbtini) prezidentą bei minėjo savo dalyvavimą mitinguose, esmingai papildo pareiškėjų pasakojimą ir ne tik rodo pareiškėjų realią poziciją dėl (duomenys neskelbtini) režimo, bet ir patvirtina, kad kiti asmenys žinojo apie jų santykius su P. V.. Atsakovas Sprendime nustatė, kad kilmės valstybėje už asmens ar nusikaltėlio slėpimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė;
2.7. pareiškėjai po karo (duomenys neskelbtini) pradžios savo bendroje paskyroje skelbė vaizdus iš mitingų (duomenys neskelbtini), įrašus apie opozicijos nariams ir politiniams aktyvistams teikiamą pagalbą ir kt. Veikla socialiniuose tinkluose sudaro tik dalį jų veiksmų, nukreiptų prie (duomenys neskelbtini) režimą. Ši veikla turėtų būti vertinama kitos informacijos apie pareiškėjus kontekste;
2.8. iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos akivaizdu, kad su (duomenys neskelbtini) politinės jėgos veikla susiję asmenys yra aktyvistai ir jie sistemingai persekiojami (duomenys neskelbtini). Atsakovo pasvarstymai apie pareiškėjo savanorystės pradžios datą, jo pareigas organizacijoje ar asmenybės viešumą nešalina akivaizdžios jo persekiojimo grėsmės;
2.9. pareiškėjų baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų yra pagrįsta. Atsakovo pozicija, kad pareiškėjai neįrodė, jog jiems yra kilusi reali persekiojimo rizika, nėra suderinama su teismų praktika, kurioje pažymima, kad prieglobsčio prašytojui nekeliamas reikalavimas pateikti neginčytinus persekiojimo įrodymus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai priklauso opozicinių pažiūrų reiškėjų grupei ir kad tokiai grupei priklausantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, todėl neturi būti reikalaujama neginčytinų pareiškėjų persekiojimo įrodymų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį negrindė motyvais dėl mobilizacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas per apklausą nurodė, kad dėl sveikatos jis nėra tinkamas karinei tarnybai, mobilizacija jam negresia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai, jog Sprendime nepagrįstai nebuvo ištirtos su mobilizacija susijusios aplinkybės, atmestini;
4.2. atsakovas ištyrė su pareiškėjais susijusių aplinkybių visumą, taip pat išanalizavo kiekvieną pareiškėjų motyvą atskirai. Atsakovo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus dėl jų turimų arba jiems priskiriamų asmeninių savybių;
4.3. atsakovas tinkamai išanalizavo pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl P. V. gelbėjimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybės teisėsaugos institucijos identifikavo pareiškėjus kaip asmenis, kurie savo namuose „slėpė“ nuo teisingumo besislapstantį asmenį. Nuo to laiko, kai pareiškėjai padėjo savo draugui (trumpam apgyvendino savo nuomojamame bute ir palydėjo į tam tikrą vietą), praėjo daugiau nei 2 metai, bet nėra duomenų apie pradėtą baudžiamąją bylą prieš pareiškėjus;
4.4. atsakovas neatsisakė apklausti pareiškėjų nurodyto liudytojo – P. V.. P. V. buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus, duoti parodymus nuotoliniu būdu. Departamento darbuotojai dėjo visas pastangas, bandydami susisiekti su minėtu asmeniu, bet jis neatsakė į laiškus, neatsiliepė telefonu;
4.5. pareiškėjų pasakojimas apie tai, kad pas jų artimuosius lankėsi policijos pareigūnai ir domėjosi pareiškėjais, savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančių jų nurodytų aplinkybių tikrumą. Patys pareiškėjai nebuvo policijos pareigūnų apsilankymo liudytojai, ir nebuvo galimybės apklausti jų artimuosius kaip pirminį informacijos šaltinį. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti pareiškėjos motinos paaiškinimai, nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjai nepateikė jokios patikimos informacijos, pavyzdžiui, šaukimų atvykti į skyrių. Tyrimo metu patikrinus duomenų bazes, neaptikta duomenų apie pareiškėjų paiešką;
4.6. pareiškėjų veiklos socialiniuose tinkluose pobūdis, apimtis ir įrašų populiarumas nėra tokie, kad galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį ir būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėjus kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjų paskyros buvo pasiekiamos ir nenustatyta aplinkybių, jog jos yra patekusios į kilmės valstybės teisėsaugos akiratį arba kad teisėsauga ėmėsi (bandė imtis) veiksmų dėl jose skelbiamos turinio. Remiantis surinkta informacija, nei „Instagram“, nei „Facebook“ nėra visiškai kontroliuojamos kilmės valstybės valdžios institucijų, nelaiko savo domenų šioje valstybėje esančiuose serveriuose. Departamentas, vertindamas pareiškėjų veiklą, atsižvelgė taip pat į tai, kad pareiškėjai nėra žinomi aktyvistai, opozicijos atstovai ar pan., todėl mažai tikėtina, kad jų ribotos sklaidos veikla socialinėje erdvėje galėtų pritraukti teisėsaugos institucijų dėmesį ir lemti represinius veiksmus prieš pareiškėjus;
4.7. įvertinus pareiškėjų veiklą Lietuvoje ir jų profilį (pareiškėjas nėra viešas ir žinomas asmuo, jis nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir savanoriauti pradėjo tik atvykęs į Lietuvą, iki išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėjai nebuvo patekę į teisėsaugos akiratį, neorganizavo mitingų, nerasta informacijos apie jų politiškai motyvuotą persekiojimą), nėra pagrindo konstatuoti tikėtinus kilmės valstybės subjektų motyvus ir tikslus siekti ir nustatyti pareiškėjų buvimo vietą, juos sulaikyti ir nubausti;
4.8. pareiškėjų pasakojimo dalis apie dalyvavimą protestuose 2017–2018 metais yra tikėtina, bet savaime nepagrindžia persekiojimo rizikos. Pareiškėja nenurodė, jog ji buvo sulaikyta mitingų metu, o pareiškėjas nepateikė įrodymų savo teiginiams apie sulaikymą pagrįsti. Pareiškėjai nebuvo patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl dalyvavimo mitinguose, toliau gyveno savo gyvenamojoje vietoje, nesislapstė;
4.9. atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią, su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė Sprendimą. Sprendimas priimtas įvertinus kilmės valstybės informaciją, kuri detaliai nurodyta pačiame Sprendime, o pareiškėjai nepateikė šią informaciją paneigiančių duomenų.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendime atmetė pareiškėjų T. Z. ir A. V. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. pareiškėjai 2023 m. birželio 19 d. pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurie grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis. Prašymuose nurodyta, kad pareiškėjai yra nusiteikę prieš (duomenys neskelbtini) veiksmus, prieš karą. 2017–2018 metais pareiškėjai dalyvavo mitinguose prieš korupciją, prieš valdžią, kuriuos organizavo (duomenys neskelbtini). 2018 metais iš pareiškėjo iš niekur nieko paėmė jo telefoną. Po 2018 metais jis jau nedalyvavo mitinguose, nes bijojo dėl savo sveikatos ir asmeninio turto. Kai prasidėjo karas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai dalyvavo mitinge prieš (duomenys neskelbtini) valdžią kartu su N. V. (N. V.) ir P. V.. Mitingo metu (duomenys neskelbtini) juos bandė pagauti, N. V. nepavyko pabėgti, jis buvo sulaikytas ir pateko į kalėjimą, o jo brolis P. V. pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai padėjo P. V. pabėgti: dengė jį, apgyvendino. Pareiškėjai girdėjo, kad N. V. kalėjime buvo kankinamas. Pareiškėjai bijojo, kad juos bet kada gali sulaikyti už tai. 2022 metais pareiškėjas buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini), tų pačių metų spalį jis ten atsivežė ir žmoną (pareiškėją). Kai pareiškėjai buvo (duomenys neskelbtini), pas jų tėvus buvo atvykę teisėsaugos pareigūnai ir klausinėjo, kur yra pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo ekstradicijos, todėl pareiškėjai buvo ramūs, kad jų neišduos (duomenys neskelbtini), bet nuo gegužės mėnesio jau ir ten pradėjo išdavinėti žmones, todėl jie bijojo ten pasilikti. Pareiškėjai nusprendė atvykti į Lietuvą prieglobsčio;
6.2. pareiškėja per 2023 m. birželio 19 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. apklausas pasakojo, kad gyveno (duomenys neskelbtini), nepriklauso politinei partijai, iš kilmės valstybės išvyko 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėja visada buvo prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, aktyviai reiškė savo poziciją socialiniuose tinkluose, ėjo į mitingus. Į mitingus pradėjo eiti tik po 2022 m. (duomenys neskelbtini) d., prasidėjus karui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji dalyvavo mitinge prieš karą, tiksliai datos neprisimena. Mitingas vyko (duomenys neskelbtini). Mitingo metu ji nebuvo sulaikyta. Mitinguose ji dalyvaudavo kartu su P. V. ir N. V., kurie aktyviai reiškėsi „(duomenys neskelbtini)“, keldami antikarines nuotraukas. N. V. pasidavė ir pateko į kalėjimą už ekstremizmą ir nesantaikos kurstymą. P. V. slapstėsi pas pareiškėjus jų nuomojame bute, jie padėjo jam pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjais susidomėjo policija. Be to, kai N. V. pasidavė, pareigūnai jo telefone galėjo matyti susirašinėjimą su pareiškėja, todėl jai gali grėsti sulaikymas. Pareiškėja nežinojo, ar dėl jos pradėta baudžiamoji byla, tačiau ji yra įsitikinusi, kad tokia bylas bus pradėta, kadangi yra pavyzdžių – N. V. ir D. T., kuriems buvo iškeltos bylos. Kai D. T. (duomenys neskelbtini), baudžiamoji byla buvo pradėta ne tik prieš ją pačią, bet ir prieš žmogų, iš kurio ji išsinuomojo butą. Prasidėjus karui, vėliau – mobilizacijai, pareiškėja nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini), kur jos vyras (pareiškėjas) anksčiau buvo komandiruotas dirbti. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. pareiškėja išvyko į (duomenys neskelbtini), ten dirbo, susituokė su pareiškėju. Į vestuves, įvykusias (duomenys neskelbtini) 2023 metais, buvo atvykę jos tėvai, kurie pranešė, kad pas juos 2023 metų pavasarį buvo atvykę pareigūnai ir ieškojo pareiškėjos. Pareiškėja, paklausta, ar ji yra gavusi šaukimą ar laišką iš teisėsaugos, teigė, kad nėra gavusi, tačiau jos motina dirba (duomenys neskelbtini) gyvenvietės seniūno pavaduotoja ir ji darbe turėjo pildyti dokumentus apie dukters (pareiškėjos) buvimo vietą. Be to, pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjai turi bendrą „Facebook“ paskyrą, kurioje skelbė nuotraukas (pvz., su (duomenys neskelbtini) vėliava). Ji taip pat rašė istorijas savo „Instagram“ paskyroje. Ji pati turėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ antikarinį profilį, kuris vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tą paskyrą prarado. Šioje paskyroje buvo 12 prenumeratorių (daugiausiai pažįstami). Pareiškėja kelis mėnesius (paskyrą sukūrė 2023 m. žiemą, prarado pavasarį) paskyroje rašė apie (duomenys neskelbtini) politiką, represijas – ką ir už ką pasodino. 2023 metais (duomenys neskelbtini) pradėjo išdavinėti politinius pabėgėlius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nebesijautė saugūs, todėl jie nusprendė bėgti į Lietuvą. Lietuvoje jie vaikšto į antikarinius mitingus, kuriuos organizuoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi jo darbovietė „(duomenys neskelbtini)“ norėjo išsiųsti jį dirbti (duomenys neskelbtini) kariuomenei ieškoti minų, o jis nenori žudyti žmonių. Pareiškėjas yra netinkamas karinei mobilizacijai, jis turi sveikatos problemų. Būdami Lietuvoje, pareiškėjai teismo sprendimu išsiskyrė, tačiau gyvena kartu. Skyrybų dokumentus tvarkė pareiškėjas;
6.3. pareiškėjas per 2023 m. birželio 19 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. apklausas pasakojo, kad nuo 2016 metų gyveno (duomenys neskelbtini), nepriklauso politinei partijai. Jis yra prieš (duomenys neskelbtini) veiksmus, prieš karą. Pareiškėjai 2017 ir 2018 metais dalyvavo mitinguose prieš korupciją, prieš valdžią, kuriuos organizavo (duomenys neskelbtini). Į mitingus ėjo su universiteto bendrakursiais. 2017 metais vykusio mitingo metu pareiškėją sulaikė ir „prašė‘ ištrinti mitingo nuotraukas (vėliau patikslino, kad tąkart buvo apsupta keletas žmonių ir pasakyta ištrinti nuotraukas). Tąkart pareigūnai nepildė protokolų, tiesiog pasakė ištrinti nuotraukas ir eiti. Po 2018 metų pareiškėjas nebedalyvavo mitinguose, nes bijojo dėl savo sveikatos ir asmeninio turto. Kai prasidėjo karas (duomenys neskelbtini), jo žmona (pareiškėja) dalyvavo mitinge prieš (duomenys neskelbtini) valdžią kartu su N. V. ir P. V.. Mitingo metu N. V. buvo sulaikytas ir pateko į kalėjimą, o jo brolis P. pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai padėjo P. V. pabėgti iš (duomenys neskelbtini): 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėnesiais slėpė jį nuomojame name, duodavo jam pinigų, atvarė jo automobilį. Už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė. Anot pareiškėjo, yra D. T. byla, kai nuomojamo būsto savininkas buvo pasodintas į kalėjimą, kadangi jis savo name slėpė nusikaltėlį. Pareiškėjas bijojo, kad pareiškėjus gali bet kada sulaikyti. 2022 metais pareiškėjas buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini). Prasidėjus mobilizacijai (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad sustiprės represijos. 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. į (duomenys neskelbtini) jis atsivežė ir pareiškėją. 2023 metų pavasarį, kai pareiškėjai buvo (duomenys neskelbtini), pas pareiškėjo tėvus buvo atvykę teisėsaugos pareigūnai ir pasakė, kad nori pabendrauti su pareiškėju. (duomenys neskelbtini) mėnesį jo motiną L. V. atleido iš darbo, nes, jėgos struktūrų manymu, jos sūnus (pareiškėjas) yra politinis aktyvistas. Pareiškėjo motina 2015 metais savivaldos rinkimuose dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ sąraše, ji tikėjo, kad galima pakeisti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) paprastai atleidžia savo noru ir šiuo metu jo motina dirba privačioje klinikoje, nes valstybinėje įstaigoje jai neleidžiama dirbti. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad maždaug 2023 m. pavasarį paštu jis gavo pranešimą, jog jo vardu yra gautas laiškas iš teismo. Šaukimas atėjo paštu, tačiau atsiimti jį gali tik pats pareiškėjas. Jis nežino, dėl kokių priežasčių jis yra kviečiamas į teismą, tačiau daugiau pranešimų iš teismo nebuvo siunčiama. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo ekstradicijos, todėl jis buvo ramus, kad jo neišduos (duomenys neskelbtini), bet nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo išdavinėti žmones (duomenys neskelbtini), todėl jis bijojo ten pasilikti. Pareiškėjai nusprendė vykti į Lietuvą ir prašyti prieglobsčio. Atvykęs į Lietuvą, pareiškėjas dalyvauja mitinguose, reiškia savo poziciją „Facebook“. Lietuvoje jis tapo (duomenys neskelbtini) savanoriu, dalyvauja renginiuose, vykstančiuose prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl skyrybų su pareiškėja nurodė, jog jo tėvas rado advokatą, kuris atstovavo pareiškėjus. Jų skyrybos (duomenys neskelbtini) įvyko 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Prieš priimant į darbą, pareiškėją tikrino saugumo struktūros. Jo darbovietė jį planavo siųsti į karą (duomenys neskelbtini), bet ne kareiviu, o ieškoti minų (duomenys neskelbtini). Jo kolegos važiavo į (duomenys neskelbtini), jis tai žino, nes kolegos gyrėsi didesniu atlyginimu. Kadangi pareiškėjo komandiruotė (duomenys neskelbtini) baigėsi, jis gavo užduotį į elektroninį paštą, kad turi vykti ieškoti metalo objektų 50 m gylyje. Jis yra geofizikas ir žino, kad 50 m gylyje nėra metalų, todėl jam aišku, ko iš jo norėta. Paklaustas apie karinę tarnybą, pareiškėjas teigė, kad jis dėl sveikatos neatliko karinės tarnybos, jo kategorija – netinkamas karinei tarnybai, mobilizacija jam negresia. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra užvesta baudžiamoji byla (arba ji yra rengiama), jis yra žinomas, kitaip jo motinos neatleistų iš darbo. Be to, pas jo tėvus lankėsi policijos pareigūnas;
6.4. Departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė: 1. nesuteikti pareiškėjams (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2. įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 14 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3. įspėti pareiškėjus, kad, per nustatytą laiką jiems neišvykus iš Lietuvos, bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo; 4. neuždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime konstatuota, kad:
6.4.1. įvertinus pareiškėjų motyvus, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus dėl jų turimų arba jiems priskirtų asmeninių savybių. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjams nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje;
6.4.2. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
7. Teismo apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius apie tai, jog jie galbūt buvo (ir / ar būtų) persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų dėl dalyvavimo mitinguose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad 2017 metais vykusio mitingo metu pareigūnai jį sulaikė ir privertė ištrinti mitingo nuotraukas, tačiau vien tokia aplinkybė negali būti traktuojama kaip persekiojimas, juolab kad per apklausą pareiškėjas patikslino, jog tąkart buvo apsupta keletas žmonių ir jiems buvo pasakyta ištrinti nuotraukas. Teismas pritarė Departamento išvadai, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimo mitinguose 2017–2018 metais faktą. Kita vertus, net jei pareiškėjas tuo metu dalyvavo mitinguose, jis nebedalyvavo mitinguose iki 2022 metų, kai išvyko iš (duomenys neskelbtini) (t. y. net 4–5 metus), o dėl jo dalyvavimo minėtuose mitinguose nebuvo imtasi jokių persekiojimo veiksmų. Todėl labai mažai tikėtina, kad dalyvavimas mitinguose 2017 ir 2018 metais galėtų lemti pareiškėjo persekiojimą kilmės valstybėje šiuo metu. Be to, teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apie dalyvavimą 2022 m. vasario mėnesį vykusiame mitinge bei pateiktą vaizdo įrašą iš jos „Instagram“ paskyros, pripažino, kad tikėtina, jog ji dalyvavo antikariniame mitinge, tačiau nėra jokių įrodymų, kad mitingo metu ji buvo sulaikyta ir / ar patraukta administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn dėl dalyvavimo minėtame mitinge. Po mitingo pareiškėja nesislapstė (gyveno (duomenys neskelbtini)), jai nekilo problemų išvykti iš šalies. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ir teismui nenurodė daugiau aplinkybių, detalių apie galimą sistemingą valdžios institucijų persekiojimą, apie tai, kad jiems yra taikomos sistemingos poveikio priemonės, grasinimai ar pan.
9. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų teiginius, jog jie socialiniuose tinkluose aktyviai reiškia (duomenys neskelbtini) priešišką poziciją bei pareiškėjas savanoriauja (duomenys neskelbtini) padaliniuose Lietuvoje, bei įvertinęs į bylą pateiktus vaizdo įrašus ir nuotraukas, nurodė, kad dalyvavimas politinėse akcijose Lietuvoje savaime neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) gyventojai yra persekiojami už dalyvavimą nesankcionuotuose mitinguose (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o ne už dalyvavimą mitinguose Europos Sąjungos teritorijoje. Pareiškėjai akcijose Lietuvoje yra tik eiliniai dalyviai, o byloje nėra objektyvių įrodymų, kad kilmės valstybės teisėsauga aktyviai jais domisi dėl tokios veiklos.
10. Teismas pareiškėjų argumentus, kad jie yra (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų akiratyje, nes jiems teko išvykti į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvai pranešė, kad jos ieškojo pareigūnai, laikė bendro pobūdžio pasakojimu apie kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), paremtu subjektyviais samprotavimais. Teismas akcentavo, kad nėra aišku nei kokie, kokių institucijų pareigūnai klausinėjo apie pareiškėjus, nei dėl kokių priežasčių klausinėjo apie pareiškėjų buvimo vietą, be to, tai buvo daryta tik po vieną kartą. Tai, kad pareiškėjos motina pildė dokumentus apie dukters buvimo vietą, o pateiktame vaizdo įraše pareiškėjos motina tvirtino, kaip pas ją atėję asmenys domėjosi jos dukra, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad (duomenys neskelbtini)teisėsauga tikrai ieškojo pareiškėjos. Be to, nustatyta, kad pareiškėjos motina susirašinėjime su pareiškėja nurodė, jog ji ir anksčiau teikė duomenis apie pareiškėją, kai pradėjo dirbti (pareiškėjos motina yra seniūno pavaduotoja). Teismas dėl pareiškėjo 2023 m. balandžio mėnesį gauto (pareiškėjo tėvų adresu) dokumento iš teismo kilmės valstybėje nurodė, kad nėra aišku nei koks tiksliai tai dokumentas, nei dėl kokių priežasčių jis buvo siunčiamas pareiškėjui, ir ar tai kaip nors susiję su pareiškėjo šioje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Teismo dokumentai nebuvo siunčiami pareiškėjui pakartotinai. Departamento atlikto tyrimo metu buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie pareiškėjų paiešką. Informacijos apie pareiškėjus taip pat nerasta, patikrinus (duomenys neskelbtini) puslapį. Pareiškėjai nepateikė šį faktą paneigiančių duomenų.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl teiktos pagalbos P. V., kuriam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir kuriam kilmės valstybėje dėl jo pilietinės pozicijos yra iškelta baudžiamoji byla, pritarė atsakovo pozicijai, jog nėra patikimos informacijos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga yra identifikavusi pareiškėjus kaip asmenis, kurie savo namuose slėpė nuo teisingumo besislapstantį asmenį. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjai nėra susiję giminystės ryšiais su P. V., todėl nėra tikėtina, kad jiems būtų daromas spaudimas ir / ar jie būtų persekiojami vien tik dėl pažinties su minėtu asmeniu, Teismas konstatavo, kad galimybė pareiškėjams nukentėti dėl 2022 metais P. V. suteiktos pagalbos yra labiau hipotetinė. Be to, teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad jie prašė atsakovo apklausti P. V., tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Nei paaiškinimuose teismui, nei teismo posėdyje nebuvo atsakyta, kodėl P. V. nepateikė raštiškų paaiškinimų ar nedavė parodymų nuotoliniu būdu, nors Departamentas sudarė tam visas galimybes. Patys pareiškėjai taip pat galėjo teismui pateikti minėto asmens rašytinius paaiškinimus, jei manė, kad jie turi išskirtinę reikšmę bylos nagrinėjimui. Teismas pažymėjo, kad, kita vertus, byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjų pagalbos P. V., bet pastaroji aplinkybė niekaip neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoms yra žinoma apie šiuos pareiškėjų veiksmus.
12. Teismas laikėsi analogiškos pozicijos dėl pareiškėjų paaiškinimų apie jų veiklą socialiniuose tinkluose. Teismas nurodė, kad pareiškėjų paskelbti įrašai demonstruoja aiškią ir kategorišką jų poziciją dėl kilmės valstybės valdžios ir karo, tačiau negalima daryti išvados, kad būtent pareiškėjų profilis atitinka profilį asmenų, kurie kilmės valstybėje susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais, ir galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būti pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėjus kaip „priešus“ ar „grėsmes“. Nors pareiškėjai teigė, jog jų nuotraukos buvo skelbiamos profilyje (su pareiškėjų dalyvavimu, pasisakymais), tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad pareiškėjai turėtų sulaukti padidinto kilmės valstybės institucijų dėmesio. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja nurodė, kad socialinių tinklų paskyrų sekėjų buvo vos keliolika (daugiausiai pažįstami asmenys).
13. Teismas priėjo prie išvados, jog Departamentas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus dėl jų dalyvavimo mintinguose ar veiklos socialiniuose tinkluose arba siekti juos sulaikyti ir / ar nustatyti jų buvimo vietą. Kitų identifikuojamų aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) režimas siektų persekioti ar nubausti pareiškėjus, tyrimo metu nenustatyta.
14. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, jog Departamentas Sprendime nepagrįstai beveik visiškai nepasisakė dėl labai tikėtinos pareiškėjo karinės prievolės agresyviame (duomenys neskelbtini) kare. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo baimės dėl mobilizacijos nebuvo išsakęs per apklausas bei teikiant prašymą suteikti prieglobstį; priešingai, per apklausą paklaustas, ar jis atliko karinę tarnybą, pareiškėjas nurodė, kad jis nėra atlikęs karinės tarnybos dėl sveikatos ir kad kariniame biliete yra nurodyta, jog jis netinkamas tarnybai, o paklaustas, ar jam gresia mobilizacija, pareiškėjas atsakė, kad tai tikrai nėra ta priežastis, dėl kurios jis bėgo iš savo kilmės šalies. Pabrėžta, kad Departamento valstybės tarnautojas neturi pagrindo tirti tokių aplinkybių, kurių nenurodė prieglobsčio prašytojas.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų paaiškinimai ir kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog jiems kyla reali persekiojimo grėsmė. Sprendime yra nurodyta Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, o pareiškėjai nepateikė šią informaciją paneigiančių įrodymų. Iš aktualios kilmės valstybės informacijos nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) institucijos stebėtų visų savo išvykusių piliečių veiklą užsienyje. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjai jiems kylančią grėsmę grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, pateikia bendrą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o ne apie individualiai jiems gresiantį persekiojimą. Byloje neginčijama pareiškėjų išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos kilmės valstybėje bei dėl jos vykdomos politikos, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiškėjų teiginiai (įvardytos grėsmės) galėtų būti individualiai taikytini jiems.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Remiantis Departamento surinkta informacija, kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
17. Teismas nusprendė, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjų pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
III.
18. Pareiškėjai T. Z. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundo reikalavimus, taip pat pridėti prie bylos teikiamus papildomus įrodymus.
19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
19.1. nei Sprendimas, nei teismo sprendimas neatitinka standartų, išaiškintų Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendime T. K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20), be kita ko, dėl griežto realios grėsmės egzistavimo vertinimo;
19.2. pareiškėjai dėl savo veiksmų (dalyvavimo protestuose, skelbiamos kritiškos nuomonės dėl kilmės valstybės režimo ir karo, pagalbos asmenims slapstytis nuo teisėsaugos, kt.) priklauso sistemiškai persekiojamai grupei. Atsakovas ir teismas pareiškėjų profilio elementus vertino izoliuotai, netgi rinkdamas kilmės valstybės informaciją, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų. Šiuo atveju aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina asmenų, kurie reiškia antikarinius įsitikinimus ir kritikuoja valdžios režimą socialiniuose tinkluose ar eidami į protestus, sisteminį persekiojimą (pvz., (duomenys neskelbtini) paskelbta informacija). Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjai, kurie yra panašioje situacijoje, neturi įrodyti, jog yra kitų ypatingų skiriamųjų požymių, jei dėl to Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje numatyta apsauga taptų iliuzinė;
19.3. šiuo atveju nepagrįstai akcentuojama tai, kad pareiškėjai turi nedaug sekėjų ir jų skelbiama informacija nesusilaukė didelio dėmesio. Toks atsakovo taikomas kriterijus nėra nei paaiškintas, nei pagrįstas kilmės valstybės kontekste. Be to, pareiškėjai pateikia informaciją apie tai, kad net ir mažai sekėjų turintys asmenys, kurių paskelbti įrašai sulaukė mažai dėmesio, kilmės valstybėje buvo susilaukė persekiojimo (baudžiamojo persekiojimo, sulaikymo, laisvės atėmimo bausmės) dėl veiklos socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir kt. Be to, priminta, kad pareiškėjai socialiniuose tinkluose ne tik reiškė palaikymą (duomenys neskelbtini) bei kritiką kilmės valstybės valdžiai, bet ir paskelbė informaciją apie suteiktą pagalbą politiniams aktyvistams pabėgti iš šalies;
19.4. teismas sprendime formaliai, be papildomų motyvų iš esmės pritarė Departamento išvadoms ir neatliko savarankiško kilmės valstybės informacijos ir panašioje kaip pareiškėjų situacijoje atsidūrusių asmenų patiriamo persekiojimo atvejų, jų sistemiškumo, žiaurumo ir visuotinumo vertinimo. Be to, teismas neatliko perspektyvinio pareiškėjo situacijos vertinimo bei ar pareiškėjams, viešai reiškiantiems tokius politinius įsitikinimus, yra saugu grįžti į kilmės valstybę;
19.5. atsakovas, vertindamas grėsmę pareiškėjams, rėmėsi ne visiškai pagrįstos baimės tikimybe, bet faktiškai reikalavimo, jog pareiškėjai įrodytų jau įvykusio ar vykstančio persekiojimo faktus, o tai neatitinka prieglobsčio teisės standartų. Be to, argumentas, kad neva nėra duomenų, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos jau identifikavo pareiškėjus, tėra tik spėlionės, nes Departamentas, kaip ir pareiškėjai, neturi prieigos prie atitinkamų duomenų bazių;
19.6. pareiškėjai prie apeliacinio skundo pridėjo P. V. rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjai anksčiau neteikė šių paaiškinimų, nes nemanė, kad tokia forma yra tinkama. Šiuo atveju Departamentas turėjo apklausti nurodytą asmenį tam, kad galėtų pats įvertinti jo teiginių patikimumą, užduoti papildomus klausimus ir pan. Šiame kontekste teismas neproporcingai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjams ir iš anksto neinformavo, jog rašytinis liudijimas yra pakankamas P. V. teiginių patikimumui įvertinti.
20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau šis procesinis dokumentas, pateiktas praleidus nustatytą terminą, nebuvo priimtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
21. Nagrinėjamoje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigoti juos savanoriškai išvykti iš Lietuvos į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 14 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
24. Šiuo atveju pareiškėjai prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – P. V. rašytinių paaiškinimų kopiją (1 l., kuriame pateiktas tekstas rusų ir lietuvių kalbomis apie tai, jog šis asmuo gyveno pas pareiškėjus, pasirašytas ranka, po parašu nurodyta data – 2025 m. sausio 31 d.) ir P. V. leidimo gyventi kopijas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog jie anksčiau neteikė šių paaiškinimų, nes nemanė, kad tokia (t. y. rašytinė) forma yra tinkama, ir pirmosios instancijos teismas jų iš anksto neinformavo, jog rašytinis liudijimas yra pakankamas. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjų prašymo pridėti pateiktus naujus įrodymus prie bylos medžiagos, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai dar per apklausas Departamente rėmėsi tuo, jog P. V. gali patvirtinti jų teiginius apie jo slapstymąsi pareiškėjų namuose, bet pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių kliūčių, su kuriomis susidūrė P. V., norėdamas pateikti savo paaiškinimus anksčiau (Departamentui arba pirmosios instancijos teismui). Pareiškėjai nei skunde, nei vėliau nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo apklausti P. V. kaip liudytoją. Pareiškėjams pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas). Teismo šaukimuose (2024 m. gruodžio 18 d.) buvo nurodytos bylos proceso dalyvių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos, įskaitant teisę teikti įrodymus ir duoti paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 20 d. posėdyje dalyvavo ir pareiškėjai, ir jų atstovas advokatas, tačiau jie neinformavo teismo, jog pareiškėjams nėra žinomos ir suprantamos jų procesinės teisės. Teismo posėdžio pradžioje teisėjų kolegijos pirmininkė pasiteiravo ginčo šalių, ar jie turi procesinių prašymų, bet pareiškėjai ir jų atstovas advokatas bei atsakovo atstovės nurodė neturintys jokių prašymų. Teismo posėdyje pareiškėjo buvo pasiteirauta, kodėl pareiškėjai patys nepateikė teismui P. V. rašytinių paaiškinimų, ir pareiškėjas atsakė, jog jis neturi teisinių žinių, o atitinkamus paaiškinimus turėjo gauti atsakovas. Teismo posėdžio pabaigoje pareiškėjų atstovas pateikė prašymą sudaryti galimybę apklausti P. V., atsižvelgiant į teismo posėdyje atsakovo atstovių iškeltus klausimus dėl pareiškėjų teiktos pagalbos šiam asmeniui (be kita ko, dėl laikotarpio, kuriuo jis gyveno pareiškėjų namuose, ir dėl momento, kada šis asmuo tapo ieškomu), tačiau, išklausęs atsakovo atstovių paaiškinimus šiuo aspektu (t. y. kad atsakovui nekyla abejonių dėl to, kad P. V. gyveno pas pareiškėjus, nors tikslus laikotarpis ir nėra aiškus, ir buvo asmenų, žinančių apie tai, jog šis asmuo gyveno pas pareiškėjus, bei kad P. V. pateikti dokumentai patvirtina, jog jo paieška buvo paskelbta 2022 m. liepos 15 d.), pareiškėjų atstovas atsiėmė šį prašymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pareiškėjai nepagrindė objektyvių priežasčių, dėl kurių jie teikiamus naujus įrodymus gavo ir pateikė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl jų prašymas šiuos naujus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos netenkinamas.
25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Ženevos konvencijos (t. y. 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu) 1 straipsnio A dalies 2 punktą, terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris, be kita ko, dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba.
26. Europos Sąjungos Taryba, konstatavusi, be kita ko, kad yra būtina įvesti bendrus prieglobsčio prašytojų pripažinimo pabėgėliais pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį kriterijus, taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi papildomos apsaugos statuso apibrėžimo ir apibūdinimo turinio standartai; papildoma apsauga turėtų papildyti Ženevos konvencijoje numatytą pabėgėlių apsaugą, priėmė 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva), kurios tikslas – nustatyti būtiniausius trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartus (Direktyvos konstatuojamosios dalies 17 ir 24 p., 1 str.).
27. Direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal Ženevos konvencijos 1A straipsnį turi būti: a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį; arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte. Direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia (be kita ko, įskaitant) gali būti tokios formos: a) fizinio ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; c) persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; <...>.
28. Direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti faktoriai, į kuriuos atsižvelgia valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, tarp jų d punkte – grupe laikoma tam tikra socialinė grupė, kurioje visų pirma: tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti; ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga; <...>.
29. Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriuo yra įgyvendinama, be kita ko, Direktyva, nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
30. Pagal Įstatymą, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo
86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4046-438/2018).
34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigė, kad pareiškėjas kilmės valstybėje 2017–2018 metais dalyvavo mitinguose prieš korupciją ir valdžią, kuriuos organizavo (duomenys neskelbtini), bet po to, kai pareigūnai jį sustabdė ir pareikalavo ištrinti iš telefono mitingo nuotraukas (protokolo neužpildė), pareiškėjas daugiau nedalyvavo mitinguose. 2021 metais pareiškėjas pradėjo dirbti komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėją patikrino saugumo tarnybos. 2022 metais prasidėjus karui (duomenys neskelbtini), pareiškėja dalyvavo mitinguose (2 mitingai) kartu su N. V. ir P. V., kurie aktyviai veikė „(duomenys neskelbtini)“ platformoje. Per vieną iš mitingų pareigūnai pastebėjo V., N. buvo sulaikytas (pareiškėjai girdėjo, kad šis asmuo vėliau kalėjime buvo kankinamas), bet jo broliui P. pavyko pabėgti. Pareiškėjai 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. davė P. V. automobilį, kad jis galėtų pabėgti. Pareiškėjai 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. padėjo P. V. pasislėpti nuo teisėsaugos ir pabėgti į Lietuvą, kur jis gavo prieglobstį. Pareiškėjas dirbo specialistu, kuris važinėdavo po užsienio valstybes, ir jis 2022 metais išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. Būdama (duomenys neskelbtini) (žiemą), pareiškėja sukūrė antikarinį kanalą „(duomenys neskelbtini)“ platformoje (12 dalyvių – pažįstami žmonės), bet po kelių mėnesių prarado prieigą prie jo (gal ištrynė, gal kažkaip kitaip dingo; grasinimų ar pan. dėl šio kanalo nesulaukė). Pareiškėjai nenorėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo darbovietė siekė išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini) ieškoti minų (keli pareiškėjo kolegos buvo išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir kt.; pareiškėjas nėra tinkamas karinei tarnybai ir mobilizacija nėra priežastis, dėl kurios jis nenori grįžti į kilmės valstybę). (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsteigė savo įmonę, pareiškėjai susituokė 2023 m. (duomenys neskelbtini) mėn. Kai pareiškėjų tėvai atvyko į vestuves, jie teigė, kad pavasarį pas juos buvo atvykę pareigūnai / įgaliotiniai ir ieškojo pareiškėjų (nenurodė priežasčių, neįteikė šaukimų ar pan., patys tėvai nebuvo kviečiami į apklausas). Be to, panašiu metu atėjo pranešimas apie šaukimą pareiškėjui į teismą, bet jį galėtų atsiimti tik pats pareiškėjas (turinys nežinomas, gautas tik vienas). Iš pradžių pareiškėjai (duomenys neskelbtini) jautėsi saugiai, bet, šiai valstybei pradėjus perdavinėti žmones (duomenys neskelbtini), jie nusprendė po vestuvių išvykti (į Lietuvą atvyko 2023 m. (duomenys neskelbtini) d.). Pareiškėjai, atvykę į Lietuvą, toliau skelbia savo kritišką nuomonę prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir karą, dalyvauja mitinguose, pareiškėjas savanoriavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2023 m. gruodžio mėnesį nutraukė savo santuoką, asmeniškai nedalyvaudami teismo procese (duomenys neskelbtini), bet jie toliau gyvena kartu.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai iš esmės neginčija Sprendime padarytų išvadų, jog pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose 2017–2018 metais ir pareigūnų sulaikymą nelaikytinas nustatytu faktu, ir, nors pareiškėja 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. dalyvavo antikariniame mitinge, tai, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, savaime nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės tikimybės (teisėjų kolegija, sutikdama su šiomis išvadomis, plačiau nepasisako šiuo aspektu). Be to, pareiškėjai nepateikė papildomų duomenų (dokumentų), sudarančių pagrindą kitaip nei vertino atsakovas vertinti pareiškėjų teiginius apie tai, jog 2023 m. pavasarį pas pareiškėjų tėvus buvo atvykę pareigūnai ir klausė apie jų buvimo vietą, pareiškėjui buvo išsiųstas teisminis dokumentas, pareiškėjo motina buvo atleista iš darbo valstybinėje įstaigoje ir šis atleidimas buvo susijęs su pareiškėjo veikla, o pareiškėjos motina, nors ir toliau dirba valstybinėje įstaigoje (seniūno pavaduotoja), turėjo pateikti duomenis apie pareiškėją (Sprendime šie teiginiai atmesti, nes jie grindžiami tik abstrakčiais, bendro pobūdžio pareiškėjų ir jų artimųjų teiginiais, ir nepatvirtina pareiškėjų persekiojimo, pvz., teisminio pobūdžio laiškuose yra siunčiami įvairūs dokumentai, įskaitant šaukimus, mokėjimo grafikus, pažymas apie skolos dydį; gali būti bet kokia priežastis, dėl kurios pareiškėjas yra kviečiamas į teismą, jei jis buvo kviečiamas į teismą; nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių pareiškėjo motina neteko darbo valstybinėje įstaigoje, be to, pareiškėjo motina anksčiau dalyvavo rinkimuose partijos „(duomenys neskelbtini)“ sąraše; pareiškėjos motina ir anksčiau anketoje turėjo nurodyti pareiškėjos duomenis, jos kolegos taip pat turi pildyti tokias anketas). Atsakovas, tyrimo metu patikrinęs informaciją Interpolo ir kitose duomenų bazėse, nerado duomenų apie paskelbtą pareiškėjų paiešką, o pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui nepateikė informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą, t. y. dėl jų pradėtą ikiteisminį tyrimą ar panašų procesą, paskelbtą jų paiešką ar kt.
36. Atsakovas Sprendime konstatavo, jog tikėtina, kad pareiškėjai pažįsta P. V., kuriam yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio suteikimo pagrindai neatskleisti, tik nurodyta, jog minėto asmens individualios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjais), ir kad minėtas asmuo maždaug mėnesį laiko (2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn.) gyveno pareiškėjų nuomojamame bute, bet, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai nepateikė patikimos informacijos, kad kilmės valstybės teisėsauga identifikavo juos kaip asmenis, savo namuose „slėpusius“ nuo teisingumo besislapstantį asmenį, tokios informacijos nebuvo rasta ir tyrimo metu, be to, labai tikėtina, kad tuo laikotarpiu, kai P. V. gyveno pareiškėjų nuomojamame bute, dar nebuvo paskelbta oficiali jo paieška, nusprendė, jog rizika pareiškėjams nukentėti dėl P. V. suteiktos pagalbos yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Atsakovas Sprendime taip pat nustatė, kad kilmės valstybėje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningą veiksmų atlikimą, siekiant padėti nusikaltėliui išvengti teisėsaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės nebuvo ištirtos pakankamai išsamiai, pavyzdžiui, tiksliai nenustatyta, ar po P. V. paieškos paskelbimo šis asmuo dar gyveno pareiškėjų nuomojamame bute (Sprendime ir pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas (jo atstovai) nenurodė objektyvių kliūčių nustatyti šias faktines aplinkybes), taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjų teiginių apie P. V. teiktą pagalbą 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. bei išvykstant iš kilmės valstybės. Be to, Sprendime nėra surinkta ir išanalizuota kilmės valstybės informacija šiuo aspektu, pavyzdžiui, dėl nurodytos baudžiamojo įstatymo nuostatos taikymo praktikoje, numatyto baudimo (ne)proporcingumo bei galimybės pritaikyti pareiškėjams baudžiamąją atsakomybę dėl aptariamų veiksmų tuo atveju, jei jie grįžtų (būtų grąžinti) į kilmės valstybę.
37. Atsakovas, vertindamas pareiškėjų teiginius apie jų viešai skelbiamas politines pažiūras, ištyrė pareiškėjų veiklą socialiniuose tinkluose (kiek buvo galima prieiti prie jų paskyrų). Atsakovas, spręsdamas dėl tikimybės pareiškėjams patirti persekiojimą dėl įrašų socialiniuose tinkluose, atsižvelgė į tikėtino persekiojimo subjekto veiklos socialinėje žiniasklaidoje stebėsenos apimtį, jos veiksmingumą bei publikacijų aprėptį, vadovaudamasis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) parengtu Politinės nuomonės praktiniu vadovu (2022 m. gruodžio mėn.; angl. Practical Guide on Political Opinion). Atsakovas nustatė, kad, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) dėl socialiniuose tinkluose išsakytų komentarų ar kitos informacijos, priešingos ar kritikuojančios (duomenys neskelbtini) valdžią, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, bet, įvertinus pareiškėjų paskelbtos informacijos (nuotraukų, vaizdo įrašų, pranešimų) populiarumo lygį (peržiūrų, „patiktukų“ skaičių), mažai tikėtina, jog jie (manytina, kad turima omenyje pareiškėjų paskelbti įrašai) galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei lemti represinius veiksmus prieš pareiškėjus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime nėra konkrečios kilmės valstybės informacijos, pagrindžiančios atsakovo išvadą dėl mažos tikimybės pareiškėjams patirti persekiojimą dėl jų veiklos socialiniuose tinkluose (pvz., kad asmenys, paskelbę panašaus populiarumo lygio įrašus, nesusilaukia kilmės valstybės institucijų dėmesio, represijų), o pareiškėjai apeliaciniame skunde įvardijo kelis atvejus, kai asmenys sulaukė teisinės atsakomybės (įskaitant laisvės atėmimo bausmes) dėl panašaus ar net mažesnio populiarumo įrašų paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, ši Sprendimo dalis taip pat nelaikytina tinkamai motyvuota.
38. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pakankamai išsamiai neatskleidė pareiškėjų nurodytų individualių aplinkybių, dėl kurių jie patiria persekiojimo baimę, ir tinkamai neįvertino pareiškėjus apibūdinančių individualių savybių visumos (įskaitant jų dalyvavimą mitinguose kilmės valstybėje ir Lietuvoje, savanoriavimą (duomenys neskelbtini) štabe, viešai skelbiamas politines pažiūras) aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste. Tai sudaro prielaidas konstatuoti, kad atsakovas Sprendime tinkamai nepagrindė atsisakymo suteikti pareiškėjams prieglobstį (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigojimo jiems išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimo turinys iš esmės neatitinka tokiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, įtvirtintų, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai), ir Sprendimas yra naikintinas.
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino Sprendimo turinį (motyvuotumo aspektu) ir nepagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimus panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų T. Z. (T. Z.) ir A. V. (A. V.) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų T. Z. (T. Z.) ir A. V. (A. V.) skundą tenkinti, t. y. panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 24S80556 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Milda Vainienė
Virginija Volskienė