Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-461-71/2012
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08197-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 45.5.;30.5.; 30.9.1.;121.21.(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Juodlė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“ ieškinį pareikštą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Juodlė“ dėl skolos priteisimo ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juodlė“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Vilniaus g. 251 dėl 2009-10-12 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo bei tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Saulės valda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saudita“.
Teismas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Juodlė“ 2281,01 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 2-3 b. l.). Vėliau ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškinį patikslino, pateikė skolos skaičiuotę, atsisakė delspinigių ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Juodlė“ 1996,72 Lt skolos, 60 Lt žyminio mokesčio bei grąžinti permokėtą 11 Lt žyminio mokesčio dalį (1 t., 138 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 251. Atsakovui UAB „Juodlė“ nuosavybės teise priklauso šiame name esančios keturios negyvenamosios paskirties patalpos, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Atsakovas, kaip turto bendrasavininkis, turi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios paskirties patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Atsakovas UAB „Juodlė“ su ieškiniu dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo UAB „Juodlė“ faktiškai suvartotą šilumos kiekį, kaip apskaičiavo šilumos kiekį patalpoms šildyti, nėra nurodyta, kokiomis bendro naudojimo patalpomis daugiabutyje Vilniaus g. 251 naudojasi atsakovas bei namo gyventojai, koks yra sunaudotas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti bendrai paėmus, taip pat atskirai atsakovui bei kiekvienam namo Vilniaus g. 251 gyventojui (vartotojui), kokie yra įvadinio namo šilumos skaitiklio rodmenys, kiek šilumos suvartota butuose, kaip šilumos kiekis padalintas visiems bendraturčiams ir t.t.,
Atsakovas UAB „Juodlė“ nurodė, kad nesutinka su Daugiabučio namo savininkų bendrijos Vilniaus g. 251 (toliau tekste – DNSB Vilniaus g. 251) susirinkimo, įvykusio 2009-10-12, nutarimu ir atskiru ieškiniu, kurį patikslino, prašė teismo panaikinti DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų 2009-10-12 susirinkimo nutarimo dalį, kuria nutarta „Pasirinkti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5“ (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 98-99 b. l.). Nurodė, kad ginčijamas nutarimas priimtas nedalyvaujant UAB „Juodlė“ atstovui, nesilaikant įstatyme nustatytų susirinkimo dalyvių kvorumo ir balsų daugumos reikalavimų, sprendimas nemotyvuotas, pasirenkant metodą Nr. 5, nebuvo atsižvelgta į namo specifiką, bendrija turėjo spręsti ir dėl kitų metodų pasirinkimo, tačiau pasirinko sau palankiausią metodą, ir toks sprendimas akivaizdžiai pažeidžia bendrovės turtines teises.
Atsakovas pagal UAB „Juodlė“ ieškinį DNSB Vilniaus g. 251 su UAB „Juodlė“ reikalavimu panaikinti DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo 2009-10-12 nutarimo dalį, kuria nutarta pasirinkti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, nesutiko ir nurodė, kad DNSB Vilniaus g. 251 sprendimas pasirinkti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 neprieštarauja įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintai tvarkai; 2009-10-12 susirinkime dalyvavo 18 iš 34 butų ir kitų patalpų savininkų (52,94 procentai visų butų ir kitų patalpų savininkų), todėl sprendimas yra teisėtas ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams; apie susirinkimą buvo paskelbta viešai namo skelbimų lentoje prieš dvi savaites iki susirinkimo sušaukimo dienos. Taip pat prašė taikyti LR CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi apie ginčijamą nutarimą UAB „Juodlė“ turėjo būti žinoma nuo nutarimo priėmimo dienos, taip pat iš pateiktų sąskaitų už bendro naudojimo patalpų šildymą (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 129-133 b. l.).
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Saulės valda“ nurodė, kad suinteresuotumo byloje pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį neturi (1 t., 36 b. l.). Atsiliepime į UAB ,,Juodlė“ ieškinį ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad UAB „Saulės valda“ su DNSB Vilniaus g. 251 2009 m. liepos mėn. 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. UK-S/09-2, kurios pagrindu UAB „Saulės valda“ daugiabučio namo, esančio Vilniaus g. 251, Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkams teikia minėto namo bei namui priskirtos teritorijos priežiūros bei kitas sutartyje numatytas paslaugas. UAB „Saulės valda“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų teikėjas, bendrijos prašymu organizavo 2009 m. spalio 12 d. namo bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, susirinkime dalyvavo 18 iš 34 butų savininkų, apie susirinkimo sušaukimą buvo paskelbta viešai namo skelbimų lentoje prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos. Teigia, kad ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi yra pareikštas praleidus nustatytus ieškinio senaties terminus. Teismo posėdžio metu UAB „Saulės valda“ atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir UAB „Juodlė“ ieškinį atmesti, o AB „Šiaulių energija“ ieškinio patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Saudita“ atsiliepimo į UAB „Juodlė“ ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu UAB „Saudita“ palaikė UAB „Juodlė“ pareikštą reikalavimą dėl bendrijos susirinkimo nutarimo panaikinimo tais pačiais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodlė“, ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ 1996,72 Lt skolos, ir 60 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo UAB „Juodlė“ ieškinį dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmetė. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodlė“, 38,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ 11,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-11-24 mokėjimo nurodymu Nr. 3364, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (154-161 b. l.).
Teismas nustatė, UAB „Juodlė” yra daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, negyvenamosios paskirties patalpų savininkas ir turi bendrąją dalinę nuosavybę į pastato bendrus objektus, bei iš to išplaukiančias teises ir pareigas. 2009-10-12 visuotinio DNSB Vilniaus g. 251 butų savininkų susirinkimo tikslas – priimti sprendimą dėl šildymo sistemos inventorizavimo ir pasirinkti bendrojo naudojimo patalpoms šildyti šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą. Nagrinėjamu atveju už 2009-10-12 priimtą ir byloje ginčijamą nutarimą balsavo 17 bendrijos narių ir vieno buto (17 buto) savininkė, ne bendrijos narė, todėl pažymėjo, kad už nutarimą balsavo daugiau kaip pusė (65 procentai) bendrijos narių, todėl teismas laikė, kad sprendimas priimtas bendrijos susirinkime, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė pakankamas kiekis bendrijos narių, todėl šį bendrijos sprendimą laikė teisėtu kvorumo aspektu. Nurodė, kad bendrijos sprendimas galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai. Teismas sprendė, kad pastate Vilniaus g. 251 bendro naudojimo patalpas sudaro dalis rūsio patalpų ir keturios laiptinės. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu UAB „Juodlė” nesutinka su bendrijos pasirinktu ir taikomu metodu Nr. 5, ji turi pareigą įrodyti priešingai, todėl atmetė ieškovo UAB „Juodlė” argumentą, jog buvo galima užsakyti šio konkretaus gyvenamojo namo energetinį auditą ir pasirinkti kitą šilumos kiekio paskirstymo metodą. Teismas pažymėjo, jog ir remiantis šio metodo 3.3 punktu, pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis gali būti nustatoma šalių susitarimu. Tai reiškia, jog remiantis ir šio metodo nuostatomis, UAB „Juodlė” turi galimybę apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą klausimą suderinti su namo bendraturčiais. Tokią tvarką patvirtina ir LR CK 4. 75 straipsnio 1 dalis, tačiau duomenų, kad UAB „Juodlė” būtų inicijavusi šio klausimo svarstymą, byloje nėra.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas DNSB Vilniaus g. 251 ir trečiasis asmuo UAB „Saulės valda“ procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu prašė taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ir UAB „Juodlė“ reikalavimą dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmesti. Teismas, įvertinęs sutrumpinto ieškinio senaties termino nustatymo tikslus, sprendė, kad 3 mėnesių terminas taikomas ir kitiems suinteresuotiems subjektams, ginčijantiems juridinio asmens organų sprendimus, o šiuo atveju UAB „Juodlė“. UAB „Juodlė“ nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-12-03, kai bendrovė gavo AB „Šiaulių energija“ ieškinį, todėl laikė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismo nustatyta, kad nuo 2009 m. lapkričio mėnesio UAB „Juodlė“ buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga šiuo atveju prasideda ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, nes nuo tada UAB „Juodlė“ apie bendrijos nutarimą buvo žinoma arba UAB „Juodlė“ turėjo ir galėjo apie nutarimą sužinoti ir įvertinti, ar šiuo nutarimu nėra pažeidžiamos UAB „Juodlė” teisės. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai į ieškovės UAB „Juodlė“ interesus, nes įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino parleidimo priežasčių buvimo, visuomet tenka ieškovui, todėl teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Juodlė“ tokių aplinkybių visiškai neįrodinėjo. Ieškovė UAB „Juodlė“ nuo 2010 m. vasario mėnesio galėjo pareikšti reikalavimą ir bendrijos nutarimą ginčyti teisme, tačiau su tokiu reikalavimu į teismą kreipėsi praėjus metams laiko, kai pačios UAB „Juodlė“ aiškinimu, buvo pareikštas AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl skolos priteisimo. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas tik gavus ieškinį dėl skolos priteisimo, leidžia ieškovės elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo sprendimas yra teisėtas kvorumo aspektu ir kad daugiabutyje yra bendro naudojimo patalpos, teismas padarė išvadą, kad VKEKK 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 galėjo būti pasirinktas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendė, kad ieškinys dėl bendrijos nutarimo dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, kad LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškovės UAB „Juodlė“ reikalavimą dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmetė, kaip ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją. Teismas nurodė, kad vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kitas išlaidas neskaičiavimo atsakovui. Tokią galimybę numato LR Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju toks bendraturčių susitarimas nei šilumos tiekėjui, nei teismui nėra pateiktas, atsakovas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą. Aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtai atsijungęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia, kad jis nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Kadangi atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl atsakovas yra šilumos, skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojas, ir jam kyla Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatytos pareigos. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovei, nepaisant to, jog atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo sistemų. Nurodė, kad atsakovas UAB „Juodlė“, nesutikdamas su šilumos energijos apskaičiavimo tvarka, nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis, nemokėdamas už bendro naudojimo patalpų šildymą, dėl, jo nuomone, netinkamo metodo taikymo, būtų kėlęs klausimą dėl pasirinkto metodo tinkamumo patalpų savininkų susirinkimuose. Teismas atkreipė dėmesį, į tai kad UAB „Juodlė“, ginčidama bendrijos susirinkimo nutarimą dėl metodo Nr. 5 pasirinkimo, kitos galimos apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos, nenurodė. Argumentą, kad skaičiuojant pagal metodą Nr. 5, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į gyventojams priklausančius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, teismas atmetė, kadangi pagal šį metodą yra skaičiuojamas vartotojo (buto ar patalpos) naudingas plotas (VKEKK 2005-07-22 nutarimas Nr. O3-41 Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo 6, 7 punktai). Ieškovo AB „Šiaulių energija” skolos skaičiuotėje remiamasi tokiais butų ar patalpos naudingo ploto dydžiais, kokie yra nurodyti namo inventorizacinėje byloje.
UAB „Juodlė“ skolos dydį ginčija nurodydama, kad gyventojai galėjo neteisingai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekius. Teismas pažymėjo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas, kreipdamasis į teismą, privalo pagrįsti savo reikalavimo teisę, tačiau neturi įrodinėti jį paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Teismas sprendė, kad UAB „Juodlė“, nemokėdama už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus, todėl iš atsakovo UAB „Juodlė“ teismas priteisė ieškovės AB „Šiaulių energija“ naudai 1996,72 Lt skolos ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Juodlė“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Juodlė“ ieškinį patenkinti, o AB „Šiaulių energija“ ieškinį atmesti (1 t., 165-170 b. l.).
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nepagrįstu ir nemotyvuotu laiko teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio senaties termino taikymo, kadangi argumentus dėl bendrijos susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstė ne sprendimo pradžioje, todėl UAB „Juodlė“ ieškinį atmetė vien tuo pagrindu, jog UAB „Juodlė“ praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, laiko, kad nė viena iš DNSB Vilniaus g. 251 bei teismo nurodytų aplinkybių nepatvirtina teismo teiginio, jog UAB „Juodlė“ praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą;
2. Sprendime tėra tik deklaratyvus teiginys apie skelbimo patalpinimą namo laiptinės skelbimų lentoje. Teismas ignoravo skundžiamo 2009-10-12 nutarimo teiginį, jog pats susirinkimas nutarė apie priimtą sprendimą negyvenamųjų patalpų savininkus informuoti raštu. Laiko, kad DNSB Vilniaus g.251, laikydamasi CK 4.85 str. reikalavimų bei informavimo raštu apie susirinkimo nutarimą UAB „Juodlė“ , turėjo pareigą tinkamai informuoti UAB „Juodlė“ apie priimtą 2009-10-12 nutarimą dėl metodo Nr. 5 taikymo;
3. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Juodlė“ iki AB „Šiaulių energija“ ieškinio pareiškimo būtų gavusi PVM sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nuo šių PVM sąskaitų faktūrų gavimo momento turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia. Teismas neteisingai interpretavo UAB „Juodlė“ atsiliepimo teiginius apie PVM sąskaitų faktūrų gavimą. Iš teismo sprendime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų UAB „Juodlė“ neturėjo objektyvios galimybės sužinoti, jog šios, išrašytos sąskaitos yra skundžiamo 2009-10-12 susirinkimo sprendimo pagrindu;
4. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pritaikymo, ignoravo LR CK 1.127 str. 1 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką. Teismas netyrė ir nevertino UAB „Juodlė“ vadovo asmeninių savybių, turėjusių įtakos subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, nes tokios aplinkybės galėjo sudaryti pagrindą teismui svarstyti klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo;
5. Apeliantas laiko, kad teismas neteisingai ir neišsamiai tyrė įrodymus, ne visus juos vertino, todėl išvadas padarė remdamasi tik vienašališkais ir tendencingais ieškovo AB „Šiaulių energiją“ bei jo pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų pateiktais argumentais;
6. Teismas, paskaičiavęs susirinkime dalyvavusių bendrijos narių skaičių (kvorumą), pripažino skundžiamą nutarimą teisėtu ir sukuriančiu pasekmes UAB „Juodlė“, aplinkybė, kad teismo posėdžio metu bendrijos ir namo administratoriaus atstovai pripažino, kad susirinkimas negyvenamųjų patalpų savininkams siunčiamas nebuvo, nes buvo iškabintas namo skelbimo lentoje, nepagrįstai teismas pripažino, jog bendrijos sprendimas galioja ir kitų patalpų savininkams, nesantiems bendrijos nariais. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Juodlė“ argumentus, kad namo butų savininkų susirinkimas aplamai neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl metodo Nr.5 taikymo UAB „Juodlė“ atžvilgiu;
7. Apeliantas teigia, kad metodas Nr.5 taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekiui nustatyti ir paskirstyti. Byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių bendro naudojimo patalpų name buvimą - jų kiekį, dydį, plotą. Taigi, DNSB Vilniaus g. 251, priimdama skundžiamą sprendimą bei AB „Šiaulių energija“, paskaičiuodama privalomą UAB „Juodlė“ sumokėti sumą už bendro naudojimo patalpų šildymą gyventojams priklausantį 354,36 kv. m. plotą nepagrįstai priskyrė bendro naudojimo patalpoms. Neištyręs itin svarbios bylai faktinės aplinkybės teismas konstatavo, kad pastate Vilniaus g. 251 bendro naudojimo patalpos sudaro dalis rūsio patalpų ir keturios laiptinės;
8. Teismas nesuprato nagrinėjamos bylos esmės, todėl ta sprendimo dalis, kurioje teismas visgi pripažįsta, kad iš bendrijos deklaruojamų 354,36 kv. m. bendro naudojimo patalpų ploto, 164,74 kv. m. bei 5 butų rūsiai priklauso butų savininkams, tačiau tuo pat metu atmeta UAB „Juodlė“ argumentus ir teismo posėdyje pateiktus paskaičiavimus, patvirtinančius, kad AB „Šiaulių energija“ atlikti, reikalaujamų priteisti sumų paskaičiavimai už bendro naudojimo patalpų šildymą, yra neteisingi, nes name nėra 354 kv. m. bendro naudojimo patalpų;
9. Teismas tik bendro pobūdžio teiginiais atmetė UAB „Juodlė“ argumentus apie tai, jog bendrijos nutarimas dėl Metodo Nr.5 parinkimo yra ydingas, nes nebuvo atsižvelgta į namo ir patalpų specifiką.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Saulės valda“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (1 t., 176-180 b. l).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (1 t., 182-184 b. l).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą DNSB Vilniaus g. 251 prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (1 t., 187-188 b. l).
Trečiasis asmuo UAB „Saudita“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie UAB „Juodlė“ apeliacinio skundo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Juodlė“ ieškinį patenkinti, o AB „Šiaulių energija“ ieškinį atmesti (1 t., 192-193 b. l).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl ieškinio senaties termino
Apelianto nurodomas argumentas, kad teismas argumentus dėl bendrijos susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstė ne sprendimo pradžioje, todėl nepagrįstai UAB „Juodlė“ ieškinį atmetė vien tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, laikytinas nepagrįstu.
Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl teismo išdėstytų motyvų pirmumo, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo turinio pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismas tik perrašė DNSB Vilniaus g. 251 atsiliepimo teiginius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisinio vertinimo pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad sprendime tėra tik deklaratyvus teiginys apie skelbimo patalpinimą namo laiptinės skelbimų lentoje. LR CK 4.85 str. 4 d. imperatyviai nustato, jog namo bendraturčių sprendimai, priimti visuotiniame susirinkime, galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Apeliantui, kaip vienam iš namo bendraturčių, kurio patalpos yra neatskiriama daugiabučio gyvenamojo namo dalimi, teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimai yra privalomi, todėl namo bendrijos vienašališkai priimti sprendimai sukuria teisines pasekmės ir UAB „Juodlė“. Apeliantas UAB „Juodlė“, veikdamas, kaip atidus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas, turi pareigą pats domėtis jam priklausančio nekilnojamojo turto priežiūra ir aktyviai dalyvauti sprendžiant visiems namo bendraturčiams aktualius klausimus, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Juodlė“ neturi galimybių ir pareigos kasdien vykti į rakinamas laiptines susipažinti su bendrijos priimtais sprendimais.
Apeliantas teigia, kad teismas ignoravo skundžiamo 2009-10-12 nutarimo teiginį, jog pats susirinkimas nutarė apie priimtą sprendimą negyvenamųjų patalpų savininkus informuoti raštu ir laiko, kad susirinkimo sprendimo patalpinimas laiptinės skelbimų lentoje, nėra tapatu. Teismo vertinimu, susirinkimo sprendimo patalpinimas laiptinės skelbimų lentoje, tik patvirtina aplinkybę, kad apie priimtą sprendimą negyvenamųjų patalpų savininkai buvo informuoti raštu, o ne žodžiu. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame 2009-10-12 nutarime nenumatyta pareiga bendrijai kiekvieną negyvenamųjų patalpų savininką informuoti raštu asmeniškai pasirašant, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad DNSB Vilniaus g. 251, tinkamai informavo UAB „Juodlė“ apie priimtą 2009-10-12 nutarimą dėl metodo Nr. 5 taikymo.
Nepagrįstas laikytinas ir kitas apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Juodlė“ iki AB „Šiaulių energija“ ieškinio pareiškimo būtų gavusi PVM sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Juodlė“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos (1 t., 16 b. l.), todėl teismas teisingai interpretavo UAB „Juodlė“ atsiliepimo teiginius apie PVM sąskaitų faktūrų gavimą. Tai, kad šios sąskaitos buvo siunčiamos ne UAB „Juodlė“ buveinės adresu, o adresu Turgaus g. 13, Šiauliai, nepaneigia fakto, kad jos nebuvo gautos ieškovo UAB „Juodlė“ adresu Vilniaus g. 251, Šiauliai (1 t., 125 b. l.) Būtent paties apelianto pripažinimas nurodytas atsiliepime ir PVM sąskaitos faktūros išsiuntimas adresu Vilniaus g. 251, Šiauliai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Juodlė“ PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos dar iki ieškinio, todėl iš jų UAB „Juodlė‘ turėjo ir galėjo suprasti bendrijos priimto sprendimo pasekmes. Teismas pagrįstai nurodė, jog nuo 2010 m. vasario 10 dienos, kuomet PVM sąskaitos faktūros buvo išsiųstos apeliantui, turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia. Atmestinas apelianto teiginys, kad iš teismo sprendime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, UAB „Juodlė“ neturėjo objektyvios galimybės sužinoti, jog šios sąskaitos yra išrašytos skundžiamo 2009-10-12 susirinkimo sprendimo pagrindu. Pažymėtina, kad UAB „Juodlė“ gavusi iš AB „Šiaulių energijos“ PVM sąskaitas faktūras turėjo realią galimybę ir pareigą sužinoti, kokiu pagrindu yra jos išrašytos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų kreipęsis į AB „Šiaulių energija“ dėl duomenų pateikimo. Pažymėtina ir tai, kad AB „Šiaulių energija“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir neturėjo būti jokių nuorodų į 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 susirinkimo nutarimą dėl metodo Nr. 5 taikymo. Pažymėtina, kad dar 2010-02-05 UAB „Juodlė“ rašte pripažino žinanti, kad bendrojo naudojimo patalpų šildymo kiekio nustatymui ir paskirstymui yra pasirinktas metodas Nr. 5 (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 115 b. l.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad apeliantui UAB „Juodlė“ dar 2010-03-01 UAB „Ūkvedys“ raštu Nr. 51 pranešė, kad UAB „Juodlė“, namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai, privalo proporcingai nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 114 b. l.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga, nagrinėjamu atveju, prasideda ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, kadangi nuo tada UAB „Juodlė“ apie bendrijos nutarimą buvo žinoma arba UAB „Juodlė“ turėjo ir galėjo apie nutarimą sužinoti ir įvertinti, ar šiuo nutarimu nėra pažeidžiamos UAB „Juodlė” teisės, todėl apelianto argumentas, kad teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pritaikymo, ignoravo CK 1.127 str. 1 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, laikytinas nepagrįstu.
Apelianto argumentas, kad teismas netyrė ir nevertino UAB „Juodlė“ vadovo asmeninių savybių, atmestinas, kadangi tai negali įtakoti senaties termino praleidimo ar pagrindo svarstyti klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir tokia subjektyvi apelianto pozicija, neparemta jokiais įrodymais, nepateikta jokių argumentų, todėl nurodomų aplinkybių vertinimui vadovo asmeninės savybės reikšmės neturi.
Dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai tyrė įrodymus, ne visus juos vertino, todėl išvadas padarė remdamasi tik vienašališkais ir tendencingais ieškovo AB „Šiaulių energiją“ bei jo pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų pateiktais argumentais, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo pirmosios instancijos teismo konkrečių teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavęs susirinkime dalyvavusių bendrijos narių skaičių (kvorumą) pripažino skundžiamą nutarimą teisėtu ir sukuriančiu pasekmes UAB „Juodlė“. Sprendimas priimtas bendrijos susirinkime, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė pakankamas kiekis bendrijos narių. Informacija apie įvyksiantį susirinkimą buvo paskelbta viešai namo laiptinių skelbimų lentose prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė pakankamas kiekis sprendimui priimti reikalingų bendrijos narių. Priimant sprendimą dalyvavo ir butų savininkai, nepriklausantys bendrijai. Kadangi LR CK 4.85 str. 4 d. nustato, jog namo bendraturčių sprendimai, priimti visuotiniame susirinkime balsų dauguma, galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, todėl šis sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas tinkamu ir teisėtu.
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog bendrijos sprendimas galioja ir kitų patalpų savininkams, nesantiems bendrijos nariais, laikytinas nepagrįstu. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ta, kad apelianto ginčijamas nutarimas yra sprendimas dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, tai yra bendrijos narių nutarimas, kurie taip pat gali spręsti klausimus ir priiminėti nutarimus susijusius bendro naudojimo pastatų priežiūra. Pažymėtina, kad nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tai yra apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR CK 4.85 str. taikymą, pažymėjo, kad kitų patalpų savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariais, negali būti nušalinami, sprendžiant jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (LAT 2009-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-376/2009). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiga išlaikyti UAB „Juodlė“ daline nuosavybės teise priklausančius bendro naudojimo objektus atsiranda ne narystės bendrijoje, bet nuosavybės teise į name esančius nekilnojamojo turto objektus pagrindu. LR CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl, būtent pats apeliantas UAB „Juodlė“ priešingai nei kai kurie kiti daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai, ne bendrijos nariai, net ir nesiekė dalyvauti sprendžiant su namo priežiūra susijusius klausimus. Teismo išvada, kad bendrijos sprendimas galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai, laikytina teisėta ir pagrįsta. Nurodytų argumentų pagrindu, 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo priimtas sprendimas dėl pasirinkto šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo yra taikytinas UAB „Juodlė“ atžvilgiu. Ieškovas UAB „Juodlė“, kaip namo bendrasavininkis, privalo prisidėti savo prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievolę šią nuosavybę išlaikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas privalo prisidėti prie 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo priimto sprendimo dėl pasirinkto šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, nes pasirinktas metodas Nr. 5 atitinka visų namo bendrasavininkių interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę, o 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimas negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas.
Apeliantas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad metodas Nr. 5 taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekiui nustatyti ir paskirstyti. Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių bendro naudojimo patalpų name buvimą - jų kiekį, dydį, plotą, atmestinas. Byloje nustatyta, kad UAB „Juodlė” yra daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 251, bendraturtis su kitais to namo butų ir kitų negyvenamosios paskirties patalpų savininkais; nuosavybės teise valdomos keturios bendrovei priklausančios negyvenamosios paskirties patalpos yra pirmame aukšte, su atskirais įėjimais, jų bendras plotas yra 863,25 kv. m. ir tokio dydžio patalpos įregistruotos ir VĮ Registrų centre (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 22-28 b. l.). Daugiabučio namo Vilniaus g. 251 inventorizacinės bylos duomenimis name yra keturios laiptinės ir rūsys, kurio plotas 354, 36 kv. m. (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 144 b. l.) Dalis rūsio patalpų yra sandėliukai ir priklauso butų savininkams (164,74 kv.m., 5 butų rūsiai neidentifikuoti, civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 2 t. 2-5 b. l.), kita dalis (koridoriai ir savininkams nepriskirtos patalpos) yra bendro naudojimo patalpos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pastate Vilniaus g. 251 bendro naudojimo patalpas sudaro dalis rūsio patalpų ir keturios laiptinės.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad LR CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2008). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, pažymi, kad pagal taikomą metodą Nr.5, yra skaičiuojamas vartotojo (buto ar patalpos) naudingas plotas (VKEKK 2005-07-22 nutarimas Nr. O3-41 Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo 6, 7 punktai). Apeliantas yra daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 251, bendraturtis su kitais to namo butų ir kitų negyvenamosios paskirties patalpų savininkais, todėl AB „Šiaulių energija“ teisėtai ir pagrįstai skaičiuoja privalomą UAB „Juodlė“ mokėti sumą už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal naudingą plotą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nagrinėjamu atveju ir yra taikomos.
Apeliacinio skundo argumentui, jog bendrijos nutarimas dėl metodo Nr.5 parinkimo yra ydingas, nes nebuvo atsižvelgta į namo ir patalpų specifiką, pagrįsti, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, o deklaratyvūs teiginiai ir abstraktūs samprotavimai, nepaneigia paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41, tinkamumo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai įvertino aplinkybes susijusias su ginčijamo 2009 m. spalio 12 d. DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimu, bet ir tinkamai įvertino teiginius, susijusius su ieškinio senaties instituto taikymu, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šalys nepateikė duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Regina Agota Gutauskienė
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius