Administracinė byla Nr. N–1–762/2007

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija – 56.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. sausio 26 d.

Vilnius

  Lietuvos vyriausiojo  administracinio teismo  teisėjų  kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus  Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutarimo E. J. ir D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų  kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – Institucija) 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu E. J. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 750 litų bauda.

Nuobauda paskirta už tai, kad E. J. 2006 m. gegužės 15 d. Klaipėdos mieste, Butkų Juzės gatvėje, rinko ir vežė keleivių grupę užsakomuoju reisu iš Butkų Juzės gatvės, kuri ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi, tuo pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. T2-153 ir Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Institucijos tos pačios dienos nutarimu už analogišką veiką 750 litų bauda nubaustas ir D. Z. .

II.

E. J. ir D. Z. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami nutraukti jų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylas, nes, jų teigimu, jie nėra šio pažeidimo subjektai: jie yra samdomi įmonės darbuotojai, o ne ūkio subjektai.

Taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn asmenys teismo prašė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nustatyto draudimo rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurias nustato savivaldybių institucijos, atitikties Konstitucijos 46 straipsniui.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad abi bylos yra dėl analogiškų nutarimų, skundai grindžiami tais pačiais argumentais, 2006 m. liepos 17 d. nutartimi abi administracinių teisės pažeidimų bylas sujungė į vieną bylą.

Išnagrinėjęs abiejų patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų skundus, pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 27 d. nutarimu skundus patenkino, Institucijos nutarimus panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. J. ir D. Z. atžvilgiu nutraukė.

Nutarime nurodyta, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimus.

Teismas nustatė, kad E. J. dirba Z. K. individualioje įmonėje vairuotoju pagal darbo sutartį, o D. Z. dirba vairuotoju uždaroje akcinėje bendrovėje “Zvitas“. Įmonės turi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas kelių transporto veiklos licencijas keleivių vežimo veiklai.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje „vežėjas“ apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ūkine veikla – keleivių vežimu, užsiima ne patraukti administracinėn atsakomybėn asmenys, o jų darbdaviai - Z. K. įmonė ir UAB „Zvitas“. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, E. J. ir D. Z. negali būti ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektais ir jų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas netenkino, konstatavęs, kad prašoma ištirti teisės norma byloje netaikytina, nes skundą padavusių asmenų atsakomybės klausimas pagal šią normą nesprendžiamas.

IV.

Institucija apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti Institucijos nutarimus nepakeistus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju komercinė veikla, už kurios pažeidimą patraukti atsakomybėn E. J. ir D. Z. , yra keleivių vežimas užsakomaisiais reisais. Būtent E. J. ir D. Z. vykdė tą veiklą – vežė keleivius, pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką.

2. Įmonės veiklą vykdo per savo darbuotojus. Todėl už atitinkamos įmonės vykdomos veiklos pažeidimus atsako ne tik įmonės vadovai ar kiti įgalioti asmenys, bet ir darbuotojai, betarpiškai vykdantys tam tikrą veiklą. Šį argumentą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1255/2004; 2005 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-5-29/2005).

E. J. ir D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 1 d.).

E. J. ir D. Z. savo reikalavimus pirmosios instancijos teismui grindė tuo, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis (papildyta 2005 m. gruodžio 23 d. Kelių transporto kodekso 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-476), kuria remiantis jie buvo patraukti atsakomybėn, apimtimi, susijusia su draudimu rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui.

Analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis, pakeista 2005 m. gruodžio 23 d. Kelių transporto kodekso 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-476, kiek tai susiję su draudimu rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1606-5/2006). Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas 2006 m. rugpjūčio 17 d. priimtas ir byla pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu Nr. 2B-101. Bylai suteiktas numeris 31/06.

Dėl paminėtų aplinkybių administracinę bylą tikslinga sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas ištirs paminėtų teisės normų konstitucingumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais,

nutaria:

Administracinę bylą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas ištirs Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies konstitucingumą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-1606-5/2006.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                                                                                Arūnas Sutkevičius

                                                                                                                                            Vaida Urmonaitė

                                                                                                                          Virgilijus  Valančius