Civilinė byla Nr. 2YT-7029-772-2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02847-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.;
(S)
3.4.5.2.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,
posėdžio sekretorė Ona Baronienė,
dalyvaujant pareiškėjui S. G. ir jo atstovei adv. Zojai Kastėnienei, neatvykus suinteresuotiems asmenims: 1. V. Z., 2. Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. V. Z. (toliau - 1. suinteresuotas asmuo), 2. VĮ ,,Turto bankas“ (toliau - 2. suinteresuotas asmuo).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. G., miręs (duomenys neskelbtini) po velionės sutuoktinės A. O. G. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė pastarosios palikimą, tai yra jai priklausiusias dalis nekilnojamųjų daiktų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atskirai nurodė, kad velionis tėvas savo laiku priėmė ir kitus velionei motinai priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys nėra pareiškę savo valios į velionio tėvo palikimą.
Pareiškėjas teigė, kad po velionės žmonos mirties tėvas nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo pareiškime nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad velionė motina su buvusiu vyru šiuos nekilnojamuosius daiktus įsigijo tuo pačiu metu, kaip bendrąją dalinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti abiejų palikėjų vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti palikėjų vardu, tačiau buvęs velionės A. O. G. testamentinis įpėdinis L. Z. savo paveldėjimo teisių velionės senelės palikimą atsisakė 2018-03-22 pareiškimu vietos notarų biurui. Nors pareiškėjo tėvas po buvusios sutuoktinės mirties savo laiku nesikreipė į notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu jis priėmė palikėjos palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į tėvo palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog pastarasis faktiniu valdymu yra priėmęs palikėjo motinos palikimą. Teigė, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionio tėvo palikimą.
Pareiškėjas savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.
1. Suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjos pareiškimo nurodė, kad jam neprieštarauja.
2. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, jeigu pareiškėjas įrodys, kad jo tėvas po velionės žmonos mirties priėmė pastarosios palikimą ir jį nepertraukiamai valdė visą laikotarpį iki mirties. Taip pat prašė teismo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjo tėvai J. G. ir A. O. G. iki pastarosios mirties buvo sutuoktiniai, o nes santuoką jie sudarė dar (duomenys neskelbtini)(7 b. l.). Iš teismui pateiktos A. O. G. mirties liudijimo kopijos seka, kad pastaroji mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Pareiškėjo tėvas ir jo buvusi žmona iki jos mirties gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (9, 15 b. l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad J. G. ir A. O. G. po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) tai yra (duomenys neskelbtini) įsigijo lygiomis dalimis po 1/2 nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo, kartu su priklausiniais (13-14 b. l.). Tai buvo jų bendroji dalinė nuosavybė, nes ir viešame registre jie yra įregistruoto buvusių sutuoktinių vardu (13-14 b. l.) (CK 3. 87 str. 2 d., CK 4. 89 str.). Velionės A. O. G. buvęs sutuoktinis J. G. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į vietos notaro biurą dėl palikėjos palikimo priėmimo pagal pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimas jam pagal įstatymą nebuvo išduotas. Tam įtakos galimai turėjo ir tą faktinė aplinkybė, kad palikėja A. O. G. dar 2000-12-13 buvo sudariusi oficialų testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko vaikaičiui L. Z. (15 b. l.). Pastarasis irgi per įstatymo nustatytą terminą į vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, o tik 2018-03-22 pateikė Šiaulių m. 5 - ojo notarų biuro notarui pareiškimą, jog nėra priėmęs senelės palikimo, turto nevaldo ir savo teisių į palikimą pagal testamentą atsisako (16 b. l.). Pagal bylos duomenis nustatyta ir pripažintina, kad tik pareiškėjo tėvas J. G. po sutuoktinės A. O. G. mirties faktiniu valdymu priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (22-23 b. l.). Kadangi abu suinteresuoti asmenys tiesiogiai pareiškėjui prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad ir jie jau pripažįsta pareiškėjo teisę į velionio (tėvo) J. G. palikimą (27-30 b. l.).
Atskirai pastebėtina, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad tik pareiškėjo S. G. tėvas J. G. kaip įstatyminis velionės sutuoktinės įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą priėmė A. O. G. vardu atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai tuo metu savo valios (teisių) dėl to nepareiškė. Pažymėtina, kad nors paveldėjimo bylą į velionės A. O. G. palikimą pagal testamentą savo laiku nebuvo užvesta, tačiau testamentinis įpėdinis atsisako priimti jam priklausantį palikimą. Kadangi L. Z. savo valios per įstatymo nustatytą terminą į senelės palikimą, kaip ir kiti potencialūs įpėdiniai irgi neišreiškė, tai laikytina, jog jie tuo metu jo atsisakė pareiškėjo S. G. tėvo J. G. naudai.
Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.
Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepriklauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar statiniais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir pareigas, susijusias su pastato užimama žeme.
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjo tėvas J. G. po žmonos A. O. G. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas irgi teisėtu atsiradusio velionio palikimo įpėdiniu (CK 5.13 str.), priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, tai yra jai priklausančią nekilnojamųjų daiktų 1/2 dalį, pradėdamas juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas iki 2018-04-30 (pareiškimo priėmimo teisme dienos) neperėjo ir perduotas nebuvo ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Todėl pareiškėjo prašomas ir jam juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi kiti suinteresuoti asmenys dėl to pretenzijų jam neturi (27-30 b. l.).
Teismas, vadovaujantis LR CPK 443, 448 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės žmonos A. O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarosios palikimą, tai yra jai priklausančią 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, kartu su turtine (žemės nuomos) teise į žemės sklypą, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pradėdamas juos faktiškai valdyti.
2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionio tėvo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį visą palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Jonas Stubrys