Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-912-366-2011].doc
Bylos nr.: 1A-912-366-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius              Baudžiamoji byla Nr. 1A-912-366/2011

Teisėjas Artūras Dilys              Teisminio proceso Nr. 1-23-2-00017-2011-6

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6

(S)

             

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           

2011 m. gruodžio 2 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

dalyvaujant prokurorei Vytautui Sabaliauskui,

gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžio, kuriuo:

- A. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

- M. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

N U S T A T Ė:

A. B. ir M. B. nuteisti už tai, kad jie 2011 m. sausio 29 d. apie 14 val., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atidarydami duris ir įeidami į V. M. priklausantį fermą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą (saugyklą) iš kurios pasikėsino pagrobti 200 kg grūdų (miežių) – 200 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes sandėlyje susitiko nukentėjusiojo V. M. šeimos narius.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti, bylą nutraukti. Teigia, kad inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė. Nurodo, kad 2011-01-29 iš žmogaus, kurio pavardės nenori įvardinti, sužinojo, kad V. M. pardavinėja grūdus. Su M. B. jis nuėjo pas pažįstamą M. K., kuris pasakė žinantis kam reikia grūdų. Šis kažkam paskambino ir pasiūlė pirkti grūdų. Atvažiavus minėtiems žmonėms apie 15-16 val., kartu su jais jie nuvažiavo iki L. kaimo, kur yra V. M. sandėlis. Jam tie žmonės padavė keturis ar penkis tuščius maišus ir jis su M. B. nuėjo į sandėlį. Sandėlio durys buvo atidarytos, o jo viduje V. M. šeimyna sėmė grūdus. Jis jų paklausė, ar nėra V. M., ir kadangi šio nebuvo, apsisuko ir išėjo. Sugrįžę atvažiavusiems pirkti grūdų žmonėms jis pasakė, kad V. M. nėra, maišus jiems grąžino ir išėjo. Jokių ketinimų vogti grūdų jis neturėjo. Mano, kad teismas rėmėsi klaidingais parodymais, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga.

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendį, jį pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. išteisinant, nes jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Teigia, kad jis pats su niekuo nesitarė dėl grūdų pardavimo, neieškojo tam jokių pirkėjų, tik girdėjo tokią kalbą, nes joje dalyvavo jo tėvas A. B., o jis tik buvo šalia ir girdėjo. Kai tėvas ir M. K. surado norinčius nusipirkti grūdų asmenis, jis važiavo su pirkėjų automobiliu iki L. kaimo, ėjo su tėvu iki fermų, su kuriomis jungiasi M. sandėlys. Jis ėjo, nes tuo metu neturėjo jokio užsiėmimo ir norėjo būti kartu su tėvu. Apeliantas teigia apie grūdų vagystę negalvojęs ir net iki tos patalpos, kurioje buvo grūdai, nedaėjo ir joje nebuvo. Nurodo įėjęs į fermos patalpas paskui savo tėvą. kuris įėjo į vidų per iš anksto kažkieno paliktas praviras duris. Pažymi, kad jis pats ėjo tuščiomis rankomis, tad jei būtų kėsinęsis pagrobti grūdus, jų nebent į kišenes būtų galėjęs prisipilti. Be to, nebūtų ėjęs grobti dienos metu, kai buvo šviesu. Apeliantas mano, kad jo veiksmuose nėra jokio nusikaltimo, nes jis jokių kitokių veiksmų neatliko. Teigia, kad teismas vadovavosi tik prielaidoms, o ne kokiais nors nusikaltimo įvykdymo įrodymais.

Teismo posėdžio metu gynėjas prašo skundus tenkinti. Prokuroras prašo skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Pagrindiniai apeliantų skundo argumentai, kad jie norėjo nupirkti grūdus, o ne juos vogti. Šie jų argumentai yra tapatūs versijai, kurią išsakė pirmos instancijos teisme. Tokia jų versija pilnai paneigta skundžiamu nuosprendžiu ir kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytu veikos įvertinimu.

Nei ikiteisminio tyrimo metu. Nei pirmos instancijos teisme, nei rašydami apeliacinius skundus A. B. ir M. B. nepaaiškino kokiu pagrindu jie pirkėjui žadėjo parduoti grūdus pigiau nei turguje jei net nekalbėjo su grūdų savininkų apie jų kainą ir ar jis tikrai juo parduoda.

Sandėlyje buvę liudytojai A. M., G. M., S. M. aiškiai parodė, kad A. B. ir M. B. į sandėlį pateko ne pro pagrindines duris, o pro skylę sienoje ir pamatę dirbančius žmones skubiai pasišalino. Jie neuždavė jokio klausimo ar parduodami grūdai, kokia jų kaina ir panašiai. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to tie patys liudytojai nurodo, kad nuteistieji, išbėgę iš sandėlio pro duris (kurios buvo atkabintos iš vidaus) jas užrėmė ir laikė, taip neleisdami juo persekioti. Kai G. M. ir S. M. išėjo pro kitas dursi ir apibėgo sandėlį, abu nuteistuosius pamatė besislepiančius krūmuose. Visa tai neabejotinai įrodo, kad tiek A. B., tiek M. B. į sandėlį pateko turėdami tikslą vogti. Tai, kad M. B. taip pat bėgo ir slėpėsi paneigia jo versiją, jog jis nieko nežinojo apie ketinimą vogti.

Aukščiau išvardintų liudytojų parodymus, o tuo pačiu ir nuteistųjų kaltę patvirtina liudytojo J. B. parodymai. Jis paaiškino, kad A. ir M. B. grįžę su tuščiais maišais iš sandėlio pasakė, jog yra savininkai ir jie negali prieiti prie grudų.

Visuma aptartų įrodymų neabejotinai įrodo nuteistųjų kaltę.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

N U T A R I A :

Nuteistųjų A. B. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas:                                          Sigitas Bagdonavičius

 

              Teisėjai:                                                          Pranas Šimkus

 

  Tomas Zdanavičius