Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-150-227/2016
Gediminas Karpavičius Civilinė byla Nr. 2S-151-227/2016
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00512-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.1.7.5; 3.2.9.11; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. atskiruosius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties ir 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1817-839/2015 pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovėms E. G. ir L. L. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalyti ieškovo dalį – vieną kambarį 12,03 kv. m. ploto, pažymėtą indeksu 2-6. Ieškinį 2015 m. birželio 29 d. Zarasų rajono apylinkės teismas. Jam nusišalinus byla perduota Utenos rajono apylinkės teismui.
Utenos rajono apylinkės teismas pasirengimo nagrinėti bylą metu paaiškėjus, kad teismui pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, 2015-09-15 nutartimi nustatė 14 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti buto formavimo ir projektavimo projekto, parengto ir patvirtinto Statybos įstatymo bei jį lydinčiuose poįstatyminiuose aktuose (techniniuose statybos reglamentuose) nustatyta tvarka, pagal kurį teismas galėtų spręsti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; patikslinti ieškinį nurodant aplinkybes, iš kurių būtų aišku, ar ieškovo siūlomi pakeitimai gali būti procedūriškai ir techniškai priimtini; pateikti informaciją ir duomenis per kieno žemę bus prieinama prie galimo įėjimo ir kaip bus išspręstas šis klausimas su kitais žemės sklypo savininkais; aiškiai ir tiksliai suformuluoti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, aptarti buto priklausinių padalijimo, atsijungimo ar pertvarkymo nuo vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros tinklų, klausimą; pateikti rašytinius įrodymus pagrindžiančius žyminio mokesčio dalies sudarančios 12,04 EUR mokėjimą.
2015-10-02 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas pakeitė reikalavimus ir prašė: 1) nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. 4380/0004:155) naudojimosi tvarką pagal 2015-09-23 L. S. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą priskiriant Z. M. naudotis, valdyti bei disponuoti sklypo dalimis pažymėtomis plane indeksais ,,4-4“ (plotas 39.00 kv.m.), ,,4-5“ (plotas 81.00 kv.m.), ,,4-6“ (plotas 30.00 kv.m.), o atsakovėms - plane pažymėtomis indeksais ,,4-1“ (plotas 141.00 kv.m.), ,,4-2“ (plotas 265.00 kv.m.), sklypo dalį, ,,4-3“, (plotas 58.00 kv.m.), 2) nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2015-09-01 UAB „Traksalis“ parengtą buto naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, paskiriant ieškovui naudotis, valdyti ir disponuoti buto patalpa, plane pažymėta indeksu „2-6“, kurios plotas 10,73 kv.m.; atsakovėms- patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „1-2-1“, kurios plotas 12,26 kv.m., „1-2-2“, kurios plotas 5,25 kv.m., „2-1“, kurios plotas 3,09 kv.m., „2-2“, kurios plotas 6,85, „2-3“, kurios plotas 4,32 kv.m., „2-4“, kurios plotas 5,75 kv.m., „2-5“, kurios plotas 13,08 kv.m.,;3) pripažinti ieškovui teisę savo sąskaita be atsakovių sutikimo atlikti buto rekonstrukcijos darbus: užmūryti dūris, tarp buto patalpų, plane pažymėtų indeksais „2-5“ ir „2-6“, taip pat įrengti lauko duris patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „2-6“. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė atsakovių nesutikimus su ieškovo siūlomu projektu, UAB „Traksalis“ parengtus buto padalinimo projektinius pasiūlymus, AB „Panevėžio energija“, UAB „Zarasų vandenys“, AB Lesto pažymas, patvirtinančias, kad centralizuotas šildymas, geriamasis vanduo namui neteikiamas, yra galimybė įrengti elektros skaitiklį, 2015-09-23 L. S. Žemės parengtą sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.
Teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu, konstatavo, kad jis ne visiškai atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, todėl 2015-10-09 nutartimi pakartotinai nustatė 12 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti duomenis, kad ieškovo siūlomas naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų interesų; pateikti duomenis kurių pagrindu parengtas naudojimo žemės sklypu planas, nurodyti, kuo remiantis galima konstatuoti, kad prašomos ieškovui ir atsakovėms naudotis priskirtos dalys išvis jiems priskirtos faktiškai naudotis, taip pat kuo remiantis nurodyti sklypo dalių plotai, vieta, indeksai ir kt.; aptarti statinio žemės sklypo plane pažymėto indeksu 4-3, nuosavybę, pro kur ir kaip bus patenkama į jį atsižvelgiant į tai, kad nėra palikta nė minimalios žemės sklypo dalies būtinos naudoti šį statinį, jeigu jis paliekamas bendram naudojimui; pateikti duomenis apie kitų sklypo savininkų (ne šalių) poziciją dėl ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos; teikiant patikslintus duomenis išspręsti klausimą ar byloje dalyvaujančiais asmenimis patraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir atitinkamai pateikti procesinių dokumentų egzempliorių reikiamą kiekį; išspręsti buto priklausinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo (naudojimosi jais) klausimą; pateikti duomenis apie tai, kad ieškovas yra kreipęsis į kompetentingą instituciją rašytinio pritarimo dėl planuojamų atlikti buto rekonstrukcijos darbų; pateikti duomenis apie kitų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų poziciją dėl ieškovo planuojamų atlikti remonto darbų, jų sutikimus atlikti šiuo darbus, pasisakyti dėl šių asmenų dalyvavimo procese; pateikti duomenis apie atsakovių poziciją dėl ieškovo planuojamų atlikti buto rekonstrukcijos darbų; patikslinti ieškinio reikalavimą dėl leidimo atlikti rekonstrukciją be atsakovių sutikimo, taip kad šio reikalavimo išsprendimas nebūtų nukreiptas į galimai ateityje atsakovių nesutikimą ir ieškinio reikalavimą (-us) suformuluoti, kad jie nekeistu ieškinio jau iškeltoje civilinėje byloje; kiekvieną reiškiamą savarankišką reikalavimą apmokėti 41 EUR dydžio žyminiu mokesčiu ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Ieškovas 2015-10-29 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame jis prašo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal 2015-09-23 L. S., užsiimančios individualia veikla parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, priskiriant Z. M., naudotis, valdyti bei disponuoti sklypo dalimis pažymėtomis plane indeksais ,,4-4“ (plotas 39.00 kv.m.), ,,4-5“ (plotas 81.00 kv.m.), ,,4-6“ (plotas 30.00 kv.m.), o atsakovėms priskiriant naudotis sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais ,,4-1“ (plotas 141.00 kv.m.), ,,4-2“ (plotas 265.00 kv.m.), sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,4-3“, (plotas 58.00 kv.m.) priskirti lygiomis dalimis naudotis Z. M., E. G., L. L., taip pat nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2015-09-01 UAB „Traksalis“ parengtą buto naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, paskiriant ieškovui naudotis, valdyti ir disponuoti buto patalpa, plane pažymėta indeksu „2-6“, kurios plotas 10,73 kv.m.; priskiriant atsakovėms naudotis, valdyti bei disponuoti buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „1-2-1“, kurios plotas 12,26 kv.m., „1-2-2“, kurios plotas 5,25 kv.m., „2-1“, kurios plotas 3,09 kv.m., „2-2“, kurios plotas 6,85, „2-3“, kurios plotas 4,32 kv.m., „2-4“, kurios plotas 5,75 kv.m., „2-5“, kurios plotas 13,08 kv.m. Ieškovas nebeprašo pripažinti ieškovui teisės savo sąskaita be atsakovių sutikimo atlikti buto rekonstrukcijos darbus: užmūryti dūris, tarp buto patalpų, plane pažymėtų indeksais „2-5“ ir „2-6“, taip pat įrengti lauko duris patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „2-6“. Nurodo, kad 2015-09-23 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas parengtas atsižvelgiant į 2001 metais parengtą planą, kuris pasirašytinai suderintas, nepažeis trečiųjų asmenų teisių, interesų. Ieškovas neprašo nustatyti kito nekilnojamojo turto ¼ ūkinio pastato, ūkinio pastato, garažo naudojimo tvarkos, nes ginčo tarp šalių nėra. Kadangi siūloma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka nepažeidžia kitų žemės sklypo ir namo bendrasavininkų teisių ir interesų, jų suinteresuotais asmenimis nenurodė.
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažino, kad ieškovas tik iš dalies pašalino trūkumus, nurodytus 2015-09-15 ir 2015-10-09 teismo nutartyse, laikė patikslintą ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovui, taip pat grąžino 28,86 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Nustatė, kad ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis, kad jo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms arba spręsti dėl kitų žemės sklypo ir namo savininkų įtraukimo į bylą ir atitinkamai pateikti reikiamą kiekį procesinių dokumentų egzempliorių, tuo tarpu 2001 m. žemės sklypo plane, kuriame nurodyta, kad V. G. naudojasi sklypu pažymėtu indeksu Nr. 3, A. M. naudojasi sklypu pažymėtu indeksu Nr. 4, M. M. naudojasi M. M. naudojasi sklypu pažymėtu indeksu Nr. 5, T. J. naudojasi sklypu pažymėtu indeksu Nr. 6, o visi bendrai šie asmenys bendrai naudojasi sklypu pažymėtu indeksu Nr. 2, trūksta T. J. parašo, su ja žemės sklypo planas nėra suderintas, dėl ko liko neaišku, ar ieškovo siūlomas naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų interesų, duomenų apie visų bendrasavininkių sutartą ir įregistruotą naudojimosi tvarką nepateikta. Iš pateikto patikslinto ieškinio taip ir liko neaišku, kuriose vietose, kokie ir kam priklausantys statiniai yra, nes pateiktos inventorinės knygos ir žemės sklypo plano bei naudojimosi tvarkos nustatymo plano duomenys dėl statinių išsidėstymo, indeksų skiriasi (pvz. garažo 1G1p buvimo vieta), pagal pateiktus planus nenurodyta, kurioje vietoje garažas yra ir koks yra priėjimas prie jo ir pan. Nors ieškovas buvo įpareigotas aptarti statinio žemės sklypo plane pažymėto indeksu 4-3, nuosavybę, tačiau jis statinio nuosavybės neaptarė ir nepagrindė, nepateikė duomenų dėl kitų žemės sklypo savininkų pozicijos dėl ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos ir tuo pačiu neišsprendė klausimo, ar byloje dalyvaujančiais asmenimis patraukti visi asmenys. Nors ieškovas buvo įpareigotas išspręsti buto priklausinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo (naudojimosi jais) klausimą, tačiau ieškovas ir patikslintame ieškinyje, reikalavimo dėl naudojimosi šiais buto priklausiniais tvarkos nustatymo nereiškia, dėl šių daiktų tolimesnio naudojimosi tvarkos nepasisako, nors naudojimosi tvarka dėl buto priklausinių neapibrėžta, todėl tikslinga išvengti ginčo ateityje. Nustatė, kad patikslinto ieškinio trūkstama žyminio mokesčio dalis, t.y. 12,04 EUR, kad būtų pilnai apmokėtas nors vienas neturtinis reikalavimas, nebuvo sumokėta, todėl trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo iš esmės liko nepašalinti.
Atskiruoju skundu ieškovas Z. M. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad patikslintas ieškinys atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui bei yra pagrįstas, pateikė įrodymus, kuriuos galėjo surinkti, 2001 m. žemės sklypo planą, pagal kurį bendrasavininkiai sklypu naudojasi. Iš 2015-09-23 L. S. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano matosi, kad prie visų sklype esančių pastatų, kuriais naudojasi visi pastato bendrasavininkiai numatytas bendro naudojimo žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu Nr. 2. Sklype, plane pažymėtu indeksu Nr. 4-3 yra ūkinis pastatas ir garažas, todėl sklypą tikslinga palikti šalims naudotis lygiomis dalimis kad nebūtų pažeistos bendrasavininkių teisės. Dėl buto priklausinių: ūkinių pastatų bei garažo, naudojimosi ginčo tarp šalių nėra, šalys bendrai naudoja pastatus, šių pastatų naudojimo tvarkos nustatymas užvilkins procesą, name, kuriame yra butas, gyvena tik savininko P. P. giminaitis, ieškovui nežinoma, kur gyvena kiti savininkai. Ieškovas 2015-09-18 sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. G. prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad nei viena nutartis trūkumams šalinti apskųsta nebuvo, apeliantas bandė šalinti nurodytus trūkumus, tuo pripažindamas trūkumų šalinimo būtinybę. Apeliantas mano, kad jo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia kitų žemės bendraturčių interesų, tačiau jis teismo buvo įpareigotas pateikti tą patvirtinančius duomenis. Ginčo žemės sklypo bendrasavininkais yra ne tik bylos šalys, bet ir kiti asmenys, todėl reikalaujant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką teismine tvarka į procesą turi būti įtraukti visi bendraturčiai. Apeliantas atskirajame skunde išdėsto tik savo subjektyvų įsitikinimą, kad jo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia kitų žemės bendraturčių interesų. Nors apeliantas teigia, kad ginčo dėl buto priklausinių nėra, tačiau atsakovė E. G. atsiliepime nurodė, kad ginčo butui priklauso ir 3 priklausiniai, kurių atidalinimo klausimas ieškinyje neaptariamas, nors sprendžiant pagrindinio daikto atidalinimo klausimą turėtų būti sprendžiamas ir antraeilių daiktų atidalinimas, nes pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatas antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kadangi reikalavimas atidalinti kiemo statinius pareikštas nėra, atidalinimas negalimas. Ieškovas negali tikėtis, kad gali reikalauti atidalinti nekilnojamąjį turtą be tinkamai paruošto atidalinimo projekto, kad byla dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo bus nagrinėjama neįtraukus kitų bendraturčių vien dėl to, kad jis nežino jų adresų, o teismas atliks jo atstovo funkcijas.
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi gavus atsakovės E. G. atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš ieškovo E. G. naudai priteista 476 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuria ieškovo ieškinys laikomas nepaduotu, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pripažino, kad ieškinys ieškovui grąžintas nepašalinus ieškinio trūkumų, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalių rekomendacijose 8.2 p., 8.19 p. nustatytų dydžių, todėl priteistinos.
Atskiruoju skundu ieškovas Z. M. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi laikant nepaduotu ieškovo ieškinį bei grąžinus jį ieškovui civilinis procesas nebuvo pradėtas, todėl nepagrįstai teismas pripažino, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo išlaidos atsiranda tik kai teismas ieškinį priima ir jį išsiunčia šalims. Civilinė byla nebuvo nagrinėjama, ginčas tarp šalių neišspręstas, nė viena iš šalių neapgynė savo teisių, todėl materialiuoju teisiniu požiūriu nelaimėjo bylos, todėl išlaidos nepriteistinos, be to, priteistos išlaidos neadekvačiai didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų, nes byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių.
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties
Atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas pripažinus, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.
Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK )115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. ai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį asmens pareikštą reikalavimą. Teismas neturi teisės formuluoti reikalavimus už ieškovą. Ieškovas, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui ieškinį, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111 str.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis, kad jo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms arba spręsti dėl kitų žemės sklypo ir namo savininkų įtraukimo į bylą ir atitinkamai pateikti reikiamą kiekį procesinių dokumentų egzempliorių. Pirmosios instancijos teismas (toliau- Teismas) pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas 2001 m. žemės sklypo planas nėra suderintas su visais savininkais- jame nėra T. J. parašo ir todėl neaišku, ar ieškovo siūloma naudojimosi bendru daiktu tvarka nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apelianto teiginys, kad jo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka negali turėti įtakos kitų žemės sklypo savininkų (ne šalių) teisėms ir pareigoms, pripažintinas deklaratyviu, kadangi iki šiol nežinoma T. J. pozicija dėl ieškovo siūlomos naudotis žemės sklypu tvarkos, nes ieškovas tokių duomenų nepateikė ir jos neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
Utenos rajono apylinkės teismas 2015-10-09 nutartyje ieškovui buvo nurodęs ir kitą ieškinio trūkumą, t.y. kad tuo atveju, jei bendraturčių faktiškai naudojamame sklype (jo dalyse) yra jiems priklausantys statiniai, įrenginiai, tai nustatant naudojimosi tvarką turi būti išspręstas patekimo į šiuos statinius ir naudojimosi jais tvarka klausimas , arba tokia sklypo dalis paliekama naudotis bendrai. Pažymėta, kad reikalinga aptarti statinio, nurodyto žemės sklypo plane, pažymėto indeksu 4-3, nuosavybę: pro kur ir kaip bus patenkama į jį. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas statinio nuosavybės neaptarė ir nepagrindė. Apeliantas skunde nurodo, kad sklype, plane pažymėtu indeksu Nr. 4-3 yra pastatas MN (ūkinis pastatas ir garažas), kuris priklauso šalims, tačiau, kaip minėta, jis teismo įpareigojimo neįvykdė ir šios aplinkybės nenurodė patikslintame ieškinyje ir pastato savininkais įvardina šalis tik atskirajame skunde. Taip teigdamas jis iki šiol nepateikė įrodymų, patvirtinančių pastato nuosavybę.
Kadangi neaiški kitų sklypo savininkų (ne šalių) pozicija dėl ieškovo siūlomos naudojimo tvarkos, teismas nurodė, kad reikalinga spręsti klausimą, ar byloje dalyvaujančiais asmenimis patraukti visi asmenys. Tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje deklaratyviai nurodė, kad siūloma naudojimosi tvarka kitų žemės sklypo ir namo bendrasavininkių teisių ir interesų nepažeidžia ir todėl jų suinteresuotais asmenimis neįtraukia. Taip pat ieškovas buvo įpareigotas išspręsti buto priklausinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo (naudojimosi jais) klausimą, tačiau ieškovas ir patikslintame ieškinyje, reikalavimo dėl naudojimosi šiais buto priklausiniais tvarkos nustatymo nereiškė, dėl šių daiktų tolimesnio naudojimosi tvarkos nepasisakė. Atskirajame skunde teigia, kad minėtus pastatus, kurie priklauso šalims, naudoja bendrai ir dėl naudojimosi jais tarp šalių ginčo nėra, tą pačią aplinkybę nurodė ir patikslintame ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Teismo išvadomis, kad šiuo atveju naudojimosi tvarka dėl buto priklausinių neapibrėžta, todėl byloje buvo tikslinga spręsti klausimą dėl naudojimosi visais buto priklausiniais, todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo pareiga suformuluoti konkretų pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo minėtam turtui ir suformuluoti konkretų reikalavimą. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovas neprašo nustatyti, kad aukščiau minėtais buto priklausiniais šalys naudosis bendrai.
Pastebėtina, kad pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti reikalavimų ribų, kas reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas negali pats suformuluoti (keisti) prašymo dalyko (pvz., negali nustatyti to, ko ieškovas neprašo) arba nustatyti daugiau, nei ieškovas prašo, todėl ieškovo pareiga yra tinkamai suformuluoti savo reikalavimą teismui, tuo pačiu eliminuoja galimybę ateityje kilti konfliktinėms situacijoms tarp šalių. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, todėl ieškovas turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kaip ir kokiomis patalpomis, kokiais buto priklausiniais ir kaip šalys naudotųsi teismo patenkinus jo ieškinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad Teismas, nustatęs esminius ieškinio trūkumus, pagrįstai juos 2015 m. spalio 9 d. nutartyje išvardino, siūlė juos pašalinti teismo nustatytu terminu, o jų nepašalinus- pagrįstai skundžiama 2015 m,. lapkričio 6 d. nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovui, kaip buvo įspėjęs 2015 m. rugsėjo 15 d.ir minėta 2015 m. spalio 9 d. nutartimi. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Todėl atskirasis skundas atmestinas (337 str. 1 d. 1 p).
Ieškovas pateikė duomenis, kad buvo pašalinęs vieną ieškinio trūkumą – sumokėjęs 12,04 Eur žyminio mokesčio. Todėl iš esmės teisinga ir pagrįsta Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties rezoliucinė dalis tikslintina nurodant grąžintiną ieškovui 41 Eur žyminio mokesčio ( skundžiamojoje nutartyje nurodyta 28,96 Eur) (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Netenkinus apelianto atskirojo skundo iš jo priteistinos atsakovės E. G. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).
Paaiškinama, kad ieškovas, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties
Atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patenkintas atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, argumentuodamas tuo, kad civilinis procesas pagal ieškinį nebuvo pradėtas, ieškinį atsisakyta priimti, ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas, nė viena iš šalių neapginė savo teisių, nelaimėjo bylos, be to, išlaidos per didelės, neprotingos, byla nesudėtinga.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas netinkamai rūpinosi, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, netinkamai vykdė teismo įpareigojimus dėl ieškinio trūkumų pašalinio, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo teisėmis bei netinkami vykdė savo procesines pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje. Aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė E. G. netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, trukdė bylos eigai, nėra. Ji šioje byloje turėjo 476 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro : 331 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 145 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje.
Apeliantas nesutinka su priteistomis išlaidomis, laiko jas per didelėmis, su kuo nesutinka apeliacinės instancijos teismas.
Atsakovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d., 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimas į ieškinį surašytas 2015 m. liepos mėn., o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. I ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 699,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, skaičiuojant atlyginimą už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį, taikomas koeficientas 2,5, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1749,50 Eur.
Atsakovės išlaidos, patirtos už atsiliepimo į ieškinį surašymą neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio, įvertinus bylos sudėtingumą atsakovės prašoma priteisti 331 Eur suma yra pagrįsta ir protinga, ir šią sumą buvo pagrindas priteisti
Pagal Rekomendacijų 9 punktą- atstovavimas teismo posėdžiuose priklauso nuo posėdžių trukmės. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsakovės atstovė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko tik 25 min., tačiau šiuo atveju minėtas Rekomendacijų 9 punktas netaikytinas sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų dėl to, kad bendra parengiamojo posėdžio trukmė buvo 25 min. , jame dalyvavo atsakovės atstovė ir už darbą turi būti atlyginama. Tai reiškia, kad už dalyvavimą teismo posėdyje turi būti atlyginta neviršijant Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už 30 min darbą, o minėtas 9 punktas taikytinas tik apskaičiuojant atlygintinumą už posėdžio laiką, trunkantį ilgiau nei 30 min. Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio nuostatų.
Įvertinus bylos sudėtingumą, tai, jog išlaidos už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, darytina išvada, kad Teismas pagrįstai jas priteisė iš ieškovo, kuris pradėjo civilinį procesą ir dėl to atsakovė patyrė išlaidų.
Aplinkybė, jog ginčas neišspręstas, nė viena iš šalių neapginė savo teisių ir nelaimėjo bylos, neduoda pagrindo netenkinti atsakovės prašymo priteisti jai turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylos baigtį nulėmė ne atsakovės netinkamai veiksmai, o ieškovo jam neištaisius ieškinio trūkumų.
Aptartais argumentais atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
N U T A R I A:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą patikslinant nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipą ir ją išdėstant sekančiai:
Per VMI grąžinti ieškovui Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu ir 2015 m. rugsėjo 18 d. vietiniu lėšų pervedimu.
Priteisti iš Z. M. 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti E. G..
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Margarita Dzelzienė