Baudžiamoji byla Nr. 1-26-759/2024

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20068-2022-5

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3;

                                                                                   1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4;

                                                                                   2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 

        (S)

 

 

 

          VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

 N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2024 m. birželio 19 d.

                                                                         Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,

sekretoriaujant Jūratei Gritienei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

kaltinamajam D. M., jo gynėjams advokatams Vitalijui Jaroščenkai, Indrei Panavaitei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. Z., E. Z., Z. Z. ir K. Z., jų atstovui advokatui Ruslanui Boiko, 

civilinio atsakovo ADB "Compensa Vienna Insurance Group" atstovui Justinui Stasiulaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

D. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

jis, 2022 m. birželio mėn. 4 d. apie 12:40 val., Ukmergės rajone, Veprių sen., Mankūnų k., kelio Lokėnai - Vepriai - Gelvonai 12 km., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad "Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse" ir 119 punkto reikalavimą "Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto", kai kelio važiuojamoji dalis susideda iš dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, atsiradusiame kelio vingyje į kairę, kuriame dėl kelio reljefo yra ribotas matomumas, važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, t. y. išvažiavo į priešinga kelio pusę ir tokiais savo veiksmais priešpriešais atvažiuojančiam motociklui "Honda XL700V", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė kliūtį, po ko motociklo vairuotojas A. Z., pamatęs atsiradusią kliūtį bei vengdamas susidūrimo ir taip bandydamas apvažiuoti jo kelyje atsiradusią kliūtį, išvažiavo į priešingą, t. y. kairę eismo juostą, kur susidūrė su į dešinę važiavimo krypties eismo juostą grįžusio automobilio "VOLVO V70", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaire priekine puse, to pasekoje įvykus eismo įvykiui, žuvo motociklo vairuotojas A. Z. ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais D. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Kaltinamasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme savo kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad gailisi dėl to, kad įvyko įvykis. Paaiškino, kad tėvus nuvežęs į Veprius, grįžinėjo į (duomenys neskelbtini), privažiavus posūkį, pamatė ant kalniuko motociklą. Motociklininkas buvo viduryje, kaip kelias nežymėtas jis buvo priešingoje eismo juostoje. Tuomet jis pats pradėjo trauktis į dešinę pusę ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Tarp jų kliūties nebuvo. Patikslino, kad iki susidūrimo kelias buvo jam žinomas. Iki avarijos jo greitis buvo iki 80 km/val., o pačio susidūrimo metu 40 km/val. Nurodė, kad pamatęs motociklą stabdė, tačiau didelio greičio nebuvo. Tai nebuvo intensyvus stabdymas, tiesiog po truputį spaudė stabdį ir traukėsi į dešinę, pareigūnai neužfiksavo jo stabdymo pėdsakų, pats taip pat nematė stabdymo pėdsakų. Patikslino, kad pamatė, kaip ant kalno motociklas susipurtė ir daugiau viskas. Motociklas atvažiavo į jį ir atsitrenkė. Pats vairo nesuko į žolę, stengėsi išvengti įvykio. Motociklininkas įvažiavo į jo kairį žibintą. Pažymėjo, kad prieš įvykį kelio danga buvo sausa, o po eismo įvykio pradėjo lynoti, lijo lietus. Akcentavo ir tai, kad jam buvo kelio vingis į kairę. Koks buvo matomumas, nepamena. Stovėjo namas ir medžiai iš kitos pusės. Kelyje buvo dvi juostos, kelias nebuvo žymėtas. Nebuvo vartojęs alkoholio, vaistų, nesirgo. Automobilyje nebuvo laisvų rankų įrangos, telefone nenaršė. Pripažįsta, kad galėjo vidurio linija važiuoti, bet ne tiek, kaip nuotraukoje užfiksuota. Galėjo galiniu kairiuoju ratu kabinti kelio vidurį. Pažymėjo, kad pradėjo stabdyti savo eismo juostoje. Taip pat paaiškino, kad pirmieji pareigūnai buvę įvykio vietoje ties ta vieta nieko neapžiūrėjo. Ukmergės tyrėjas leido išsivežti automobilį. Automobilio buferis buvo nukritęs. Leido susirinkti buferį ir sparną. Kažkas iš griovio atnešė motociklo ratą. Po eismo įvykio, motociklo priekinis ratas ir ratlankis atsidūrė griovyje. Po įvykio buvo strese, su nukentėjusiaisiais nebendravo, tačiau nori jų atsiprašyti, kadangi labai blogai jaučiasi, yra sukrėstas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žuvusiojo A. brolis. Paaiškino, kad po įvykio bendravo su motociklininku, kuris kartu važiavo su jo broliu. Motociklininkas jam pasakojo, kad iš degalinės jo brolis A. išvažiavo pirmas, tačiau tarp jų nebuvo didelio atstumo. Jis matė, kaip A. į posūkį įvažiavo būdamas savo pusėje, tuomet pamatė stabdymo šviesą, kad sumėtė A. motociklą ir motociklas dingo. O kai jie privažiavo, pamatė avariją. Be to, gavo avarijos nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti automobilio stabdymo žymės, t.y., kad automobilis reagavo į atvažiuojantį A. motociklą ir stabdymo žymės būtent A. važiavimo pusėje. A. važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo palikta vietos, jam nebuvo kur trauktis. Tiksliau paaiškino, jog A. važiuojant į įkalnę gaunasi posūkis į dešinę pusę, ten stovi namas, auga medžiai ir kas atvažiuoja jam nesimato. Tik, kai užkili į kalniuką, tuomet gali pamatyti kas yra 150 m. priekyje. Taip pat nurodė, kad ieškinį pareiškė 10 000 Eur sumai. Patikslino, kad tai yra moralinė žala, kadangi jie yra broliai, kartu bendradarbiaudavo, būdavo kartu. Nors ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau skambindavosi kas antrą dieną, tarpusavio ryšys buvo labai stiprus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žuvusiojo A. tėtis. Paaiškino, kad apie įvykį nieko negali papasakoti, kadangi įvykio metu šalia nebuvo. Akcentavo, kad sūnus A. jam buvo tiek psichologinis tiek finansinis ramstis. Jų tarpusavio santykiai buvo labai geri, sūnus jį slaugydavo, nuveždavo pas gydytojus, dažnai aplankydavo. Taip pat jis buvo pavyzdingas tėtis savo vaikams. Nurodė, kad reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos, tiksliau moralinės žalos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra žuvusiojo A. mama. Paaiškino, kad apie įvykį nieko negali papasakoti, kadangi įvykio metu šalia nebuvo. Akcentavo, kad sūnus A. jai teikė pagalbą visais klausimais. Jų tarpusavio bendravimas buvo stiprus, tai buvo pirmas sūnus. Bendravo dažnai telefonu. Nurodė, kad A. padėdavo tiek morališkai tiek finansiškai, kadangi pati turi sveikatos problemų. Psichologiškai labai sunku be sūnaus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra žuvusiojo A. žmona. Paaiškino, kad su žuvusiuoju A. nugyveno beveik 15 metų santuokoje. Jis buvo rūpestingas tėvas, sūnus, pirmagimis. Buvo atsakingas, siekė užsibrėžtų tikslų, buvo pavyzdingas tėtis savo vaikams. Kartu sunkiai dirbo, kad paklotų pagrindą savo vaikams, todėl netekus vyro, neteko apie 70 procentų šeimos pajamų. Ji pati neteko galimybės suteikti vaikams geresnį nei valstybės kompensuojamą išsilavinimą. Vaikai neteko galimybės augti su tėvu, vaikai lankosi pas specialistus. Jai pačiai yra pripažintas adaptacijos sutrikimas, todėl tenka gerti vaistus. Taip pat liko nebaigtos statybos, įsipareigojimai. Patikslino, kad vyro vairavimo patirtis apie 20 m. Be to, jis ir ją išmokė vairuoti. Vyras turėjo įgūdžių vairavime, todėl ir ją mokė, kad avarinėje situacijoje visada reikia sukti į dešinę pusę. Įvykio dieną A. išvyko į orientacines žaidynes. Nurodė, kad apie tai, kad A. pakliuvo į avariją pranešė draugo žmona. Tuomet išskubėjo į  ligoninę, važiuodama sustojo Kaune paimti vyrui rūbus ir vėliau paskambino draugė, kuri pranešė, kad A. nepasiekęs ligoninės mirė. Pati buvo šoke, todėl draugas atvažiavo ir vežė ją į ligoninę, kur pamatė A. be gyvybės ženklų. Vėliau paprašė, kad draugas nuvežtų į įvykio vietą, kad rasti A. telefoną, kadangi tame telefone yra visa jų informacija. Dėl ieškinio nurodė, kad yra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo. Turtinę žalą nurodė, laidotuvių, kapo tvarkymo išlaidos bei vyro neuždirbtas atliginimas iki pensijos. Neturtinę žalą nurodė po 50 000 Eur kiekvienam asmeniui, t.y. dviems vaikams ir jai pačiai. Dėl vaikų ieškinio nurodė, kad turtinę žalą sudaro iki vaikų pilnametystės vyro negautas atlyginimas. Vaikams reikalinga pagalba, kadangi jie sunkiai išgyveno tėčio netektį. Iš pradžių užsiblokavo, jie užsidėjo sieną, kad niekas neįvyko. Jie atsisakė eiti pas psichologus, atsisakė eiti prie kapo, vaikai tapo emociškai nestabilūs. Dukrai psichologė pripažino ateities baimę. Jų imuninė sistema visiškai nusėdusi nuo patirto streso. Jie sunkiai sirgo peršalimo ligomis. Pažymėjo ir tai, kad vyras A. padėdavo savo tėvams. Tarp visų buvo labai artimas bendravimas.

Liudytojas T. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. birželio 4 d. 7:30 val. susitiko Kaune prie degalinės. Buvo jis, D., G., A. ir A.. Visi kartu važiavo į orientacines varžybas. Važiavo įvairiais keliais. Apie pietus, prieš pat įvykį sustojo į degalinę, prisipylė degalų. Patikslino, kad tuomet A.važiavo pirmas, G. antras, A.  trečias ir jis pats ketvirtas. Prie posūkio į įkalnę yra staigus posūkis į dešinę, toks siauras kelias, ten ir įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Nelabai visas detales prisimena. Važiavo apie 50 m. saugiu atstumu, jis nuo A. važiavo kokiu 300 m. atstumu. Nurodė, kad važiavo 70 km/val., nes ten pagal kelio sąlygas greičiau nevažiavo. Paaiškino, kad paties įvykio nematė, nes buvo toli ir reljefas buvo toks, kad viskas įvyko už posūkio. Kai pakilo  už posūkio, pamatė dūmus ir A. gulintį ant asfalto dangos. Pasistatęs motociklą, matė visas detales ir padarė nuotraukų, kurias pridėjo prie bylos. Dar buvo automobilis Volvo, o prie jo buvo vairuotojas. Po įvykio matėsi, kad žmogus buvo susiėmęs už krūtinės. Taip pat matėsi automobilio stabdymo žymės. Nuo galinių ratų iki tos juostos, kur važiavo A.. Automobilis jau stovėjo savo juostoje, priekiniai ratai buvo jau prie kelkraščio. Motociklas buvo šalia automobilio, nes atsimušė į automobilio kairį kampą, o A. priekyje, jis nuskrido apie 20 m. Motociklas gulėjo jų važiuojamojoje dalyje. Jo nuomone buvo matomas mašinos stabdymas, kad mašina pradėjo stabdyti priešingoje juostoje, o vėliau grįžo į savo juostą. Fakto, kaip A. stabdė motociklą, nematė. Patikslino, kad A. Z. visą laiką laikydavosi eismo taisyklių, buvo atsargus. Be to, jų važiavimo greitis buvo pagal kelio reljefą ir sąlygas, važiavo leistinu greičiu 70 km. ir greitis nebuvo viršytas. Nors apklausoje minėjo, kad leistinas 90 km/val., tačiau prašo pakeisti parodymus, kad greitis yra 70 km/val. Kadangi ir dabar ir tada sakė, kad važiavo leistinu greičiu. Kelias asfaltuotas, siauras, prieš tą posūkį kur įvykis įvyko yra pakilimas į viršų ir leidimasis į dešinę. Kelkraščiai žolėm apaugę, apžėlęs, tai yra matomumą mažinantys veiksniai. Sudėtingas važiavimas, nes nežinai, kas ten bus. Iki eismo įvykio motociklai važiavo vienas paskui kitą, išlaikydami saugų atstumą ir laikydamiesi KET. Kelio danga buvo sausa. Po įvykio pradėjo lynoti. Lietus nuplovė stabdymo žymes.

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo penkiese, t.y. jis, A., T., G. ir A.. Nurodė, kad jis pats važiavo penktas, o A. važiavo pirmas. Pačio įvykio nematė, tik išgirdo garsą ir dūmus, tuomet pradėjo stabdyti, kai privažiavo suprato, kad pateko A. į eismo įvykį. Nors į spidometrą nežiūrėjo, tačiau įsitikinęs, kad neviršijo 70 km/val. leistino greičio. Kai pravažiavo eismo įvykį, sustojo ir iš karto pribėgo prie A. ir skambino 112. Priėjus, A. nekalbėjo, bet matė, kad buvo priekinis šalmo stikliukas nukritęs, iš nosies bėgo kraujas, jis giliai, lėtai kvėpavo. Iki kol atvažiavo greitoji su A. buvo galima pakalbėti. Patikslino, kad automobilis buvo 45 laipsnių kampu, jo priekis pasuktas į kelkraštį, pats jis fotografavo ir pastebėjo mašinos stabdymo žymes ir jas užfiksavo. Pamatė žymes, kad jos neturėtų būti A. važiuojamojoje dalyje, nufotografavo motociklą. Stabdymo pėdsakai prasidėjo jų važiuojamojoje kelio dalyje per vidurį ir tęsėsi automobilio kryptimi iki automobilio galinių ratų. Tyrėjai pateiktos nuotraukos. Pažymėjo, kad motociklininko stabdymo žymių nuotraukoje nesimato. Be to, nurodė, kad kartu su A. iki įvykio yra tekę važiuoti tuo keliu, kelią gerai žinojo. A. niekada nėra ne tik šitame bet ir kitur nėra išvažiavęs į priešingą eismo juostą, jis važinėjo tvarkingai. Akcentavo ir tai, kad įvykio vieta buvo žvyrkelis ir pakankamai siauras. Tuo metu ten buvo daug augmenijos, t.y. medžiai ir žolės. Ten manevruoti nėra saugu, kadangi motociklas prarastų pusiausvyrą. Kelio danga įvykio metu buvo sausa. Krapnoti pradėjo tik prieš pat išvežant A. su greitąja. Eismo įvykio metu nelijo. Svarbu ir tai, kad iki eismo įvykio motociklininkai važiavo tvarkingai. Jų motociklai kelioniniai, ne greičiui skirti važiuoti.

Liudytojas Kęstutis Gadlijauskas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas. Nurodė, kad atliko įvykio vietos transporto priemonės apžiūrą. Po poros valandų, kai įvyko įvykis, jam Vilniaus VPK budėtojas davė nurodymą vykti į įvykio vietą, kadangi vežant į ligoninę nukentėjusysis mirė. Jie iškviečiami tik tuo atveju, jei žmogus miršta. Tuomet jie atlieka įvykio vietos daiktų pėdsakų apžiūrą. Patikslino, kad išvažiuojant stipriai lijo. Kai atvyko į įvykio vietą, tai buvo maždaug po 3 valandų kai įvyko įvykis, tai vietoje buvo patruliai ir tyrėja. Susižinojo aplinkybes, susižymėjo, nusipiešė juodraštį, panaudojo bepilotį orlaivį, apžiūrėjo automobilius. Įvykio vietoje ties viduriu kelio rado gulintį motociklą ir automobilis stovėjo kairėje pusėje ties kelkraščiu, žiūrint nuo Ukmergės pusės. Motociklo vairuotojo jau nebebuvo. Be policijos pareigūnų buvo Volvo vairuotojas. Kelias buvo uždarytas, atitvertas. Pareigūnai leido sudėti didesnes detales vairuotojui. Jie nesakė, kur gulėjo detalės. Specialistas fiksuoja tai, kas yra įvykio vietoje. Buvo pasakyta, kad pareigūnai įkeltų turimas nuotraukas į iškvietimo registrą. Kai atvažiavo, kelias buvo dar drėgnas. Vietoje schemos iš drono yra padaroma nuotrauka ir sužymimi numeriukai, padaroma lentelė. Pats matavo, kaip priklauso įvykio vietoje. Stabdymo žymių nerado. Be to, nuotraukose iš viršaus stabdymo žymių nesimatė, tik iš kažkieno padarytų nuotraukų matėsi trumpos žymės. Buvo ištekėję skysčiai, tepalai ir sugadino žymes. Vien lietaus padangų žymėms nuplauti neužtektų. Pėdsakų trajektorija atitinka automobilio stovėjimui. Motociklo stabdymo pėdsakų nebuvo. Kai tyrėja parodė nuotraukas, tuomet suprato, kad motociklo važiavimo eismo juostoje buvo stabdymo žymės. Patikslino, jog policijos pareigūnai turėjo užfiksuoti ir turėjo pateikti į iškvietimo registrą, tačiau jie nieko nepateikė. Kaip suprato automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Jei daiktas paimtas ir vėl grąžintas į vietą, tai jau bus netikslumai. Jo tyrėja klausė ar jis žino, kad automobilis buvo patrauktas. Tačiau jam atvažiavus, tralas jau buvo prie uždaryto kelio. Jeigu buvo užkėlę automobilį ant tralo, būtų tai užfiksavęs, kad automobilis yra patrauktas iš įvykio vietos. Tokiu atveju padarytų dvi apžiūras arba vieną bendrą. Tokiu atveju jie turėtų atlikti apžiūrą. Teisingesnė apžiūra būtų tų, kurie buvo pirmi. Kaip po tiek laiko ir po lietaus, tai jų apžiūra būtų išsamesnė ir efektyvesnė. Pažymėjo, kad motociklui buvo nuokalnė prieš vingį, o automobiliui nuokalnė už vingio.

Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną dalyvavo orientaciniame turnyre. Susirinko Kaune, degalinėje. Kelyje nuo Pageležių link Veprių važiavo antras, t.y. sekantis po A., iki A. atstumas buvo apie 100 m.. Nurodė, kad važiavo leistinu greičiu, greičio neviršijo. Patikslino, jog iki posūkio draugą matė, tai buvo kelio vingis į dešinę pusę ir nuokalnė, kurioje pamatė skrendantį draugą ir suknežintą automobilį. Motociklas staigiai buvo stabdomas jau pasiekus įkalnės viršūnę, suveikė ABS sistema. Susidūrimas įvyko nuokalnėje. Kalniuko viršūnėje matė, kaip motociklas pradėjo stabdyti, kadangi pamatė priekyje automobilį, nors motociklas važiavo lygiai, tačiau nuo staigaus stabdymo motociklas suvirpėjo. Tuo metu motociklas buvo dešinėje kelio juostoje. Nuo stabdymo įvyko susidūrimas motociklininko eismo juostoje. Iš automobilio pusės važiuojant, jam buvo įkalnėje įvykis. Automobilio buvo nučiuožta į šoną. Automobilio stabdymo žymės neužčiuožtos iš jų pusės į kairę juostą. Stabdymo pėdsakai iš jų eismo juostos per vidurį, ėjo link kairės eismo juostos. Pėdsakai nuo galinio automobilio rato. Pėdsakai yra iš dešinės į kairę. Jei žiūrėti automobilio važiavimo kryptimi, tai prasidėjo priešingoje eismo juostoje ir pėdsakai tęsėsi iki kairės eismo juostos. Stovint automobiliui iš galo dešinėje, ratai kairėje kelio pusėje. Stabdymo žymės buvo nufotografuotos ir perduotos policijai, nuotraukos buvo daromos iki lietaus. Kitos transporto priemonės nepravažiavo, nes A. gulėjo ant kelio ir automobilis stovėjo, buvo užtvertas kelias. Įvykio metu kelio danga buvo sausa, po įvykio tik pradėjo lynoti.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną, t.y. birželio 4 d. kartu su A. važiavo orientaciniame renginyje, apie 7.30 val. rinkosi Kaune. Važiavo link Ukmergės ir rinko taškus, sprendė užduotis. Nurodė, kad avarijos metu važiavo trečias. Tiksliau į įkalnę važiavo trečias, iki G. buvo apie 20 m. atstumu, o iki A. apie 80 m. atstumu. Paaiškino, kad matė, kaip A. prieš posūkį pradėjo daryti manevrą ir pradėjo staigiai stabdyti ir tuo metu pamatė dūmų debesį. Jis buvo savo juostoje, arčiau dešiniojo kelkraščio. Pristabdžius pamatė, kad A. motociklas guli, o A. gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Susidūrimas įvyko, įvažiavus į įkalnę, tačiau paties susidūrimo nematė. Kelias, kur įvyko įvykis, yra siauras, asfaltuotas, tačiau kelkraščių nėra, nes jie apaugę žolėm, įkalnė ir nuokalnė - posūkis į dešinę apsunkina matomumą. Patikslino, kad stengėsi važiuoti leistinu greičiu, o toje kelio atkarpoje leistinas greitis yra 70 km/val. Po įvykio matėsi automobilio žymės, kad buvo čiuožta, buvo staigaus stabdymo pėdsakai, kurie sutapo su mašinos vieta. Įvykio metu kelio danga buvo sausa, tik vėliau pradėjo lyti. Mano, kad vairuotojas buvo priešpriešinėje pusėje. Pažymėjo, kad ne vieną kartą yra keliavęs motociklais su žuvusiuoju A.. Jį apibūdino, kaip ramaus būdo žmogų, nelinkusį pažeidinėti kelių eismo taisyklių, atsargų kelyje. Po įvykio fotografavo automobilį, kur jis sustojo. Nuo jo trajektorijos nuėjo stabdymo žymės. Dvi juostos į galinius ratus suėjo. Automobilio stabdymo pėdsakai yra motociklo važiavimo kryptyje. Stabdymo žymės nuėjo skersai kelio, link mašinos. Mašina buvo link dešinio kelkraščio nuvažiavusi, o motociklas gulėjo ant kelio.

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nustatytos keturios priežastys remiantis ekspertizių išvadomis, tai motociklo vairuotojo netinkamai pasirinkta važiavimo trajektorija kelio vingiui įveikti. Volvo vairuotojo netinkamai pasirinkta važiavimo trajektorija kelio vingiui įveikti. Volvo vairuotojo viršytas nustatytas 70 km/val. leistinas važiavimo greitis. Motociklo vairuotojo nepasirinktas saugus važiavimo greitis kelio vingiui įveikti. Nurodė, kad motociklininko saugus greitis neviršytas, nebuvo jų skaičiuota, bet ekspertas pasisakė, kad motociklas iki eismo įvykio važiavo iki 75 km/val. greičiu, kai leistinas buvo 70 km/val. Greičio nustatymas buvo iki susidūrimo. Ekspertų išvadoje nurodyta, kas kur išvažiavo ir kur įvyko įvykis. Tiek motociklininkas buvo arti ašinės linijos, tiek Volvo automobilis. LR Kelių direkcija reaguoja į įvykius, gal todėl buvo kelio ženklinimo darbai atlikti tame ruože. Greitis buvo nustatytas pagal kelio vidurio spindulį. Susidūrimas įvyko per vidurį, t.y. arčiau vidurio menamosios linijos.

Liudytojas Raimondas Lobinas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2022 m. birželio 4 d. gavo pranešimą, kad yra eismo įvykis kelyje Vepriai – Pageležiai. Ten jau buvo kiti policijos pareigūnai, t.y. Vaidachavičius ir M. Eimontas. Įvykio vietoje stovėjo Volvo automobilis apdaužytu priekiu ir greitoji suteikinėjo motociklistui pagalbą, motociklininką išvežė į Vilnių. Paaiškino, kad gavus informaciją apie įvykį, jo funkcija, kai žmogus būna sužeistas, tokius įvykius forminti. Buvo liepta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kai pradėjo forminti eismo įvykį, jam paskambino, kad mirė nukentėjęs ir pasakė nebeforminti, nes atvažiuos pareigūnai iš Vilniaus. Vėliau vėl paskambino ir pasakė forminti, kad Vilniuje nėra pareigūnų, nes nėra kam atvažiuoti. Vėliau paskambino, kad atvažiuos ekspertas su dronu. Jis atvyko po 2 ar daugiau valandų. Kaip atvažiavo ekspertas, buvo Volvo automobilis, tralas, motociklas. Jis atvažiavo ir viską įformino. Nurodė, kad kol pats viską rašė, tai jis atliko visus veiksmus, reikalingus įvykio vietoje, tik nebuvo surašytas protokolas. Buvo susipaišęs schemą, bet atvykęs ekspertas pasakė, kad jis kels droną ir jis užfiksuos tiksliai. Jis buvo specialistas, kuris žino, kaip tokius įvykius forminti. Jis tokių įgūdžių neturi. Ką buvo supildęs, tai buvo tik juodraštis, tačiau jį sunaikino, nes ekspertui jis buvo nereikalingas. Jokio nurodymo, ar teisės akto dėl sunaikinimo, ekspertui papildomų nuotraukų nereikia. Tai jo vienasmenis sprendimas, nes ekspertas pasakė, kad jam nereikia nuotraukų. Per tą laiką, kol atvyko ekspertas, niekas nepasikeitė, kelias buvo uždarytas. Ekspertui, kad buvo automobilis pajudintas iš tos vietos, tikriausiai minėjo. Automobilis buvo grąžintas į tą pačią vietą. Pats per atstumą žiūrėjo, kaip vyko automobilio užkrovimas bei nukrovimas. Stebėjo tą procesą. Automobilio vietos paklaida galėjo būti centimetrais. Patikslino, kad kol jam buvo liepta forminti įvykį, kadangi nėra kam atvažiuoti iš Vilniaus, tai jis savo schemoje buvo viską išmatavęs, nufotografavęs ir iškvietęs tralą, taip pat buvo ir kraujo, tačiau, kai lietus lijo kraujas buvo nubėgęs. Eksperto nubraižytos schemos nematė. Tralas užsikrovė automobilį, tada paskambino, kad atvažiuos pareigūnai iš Vilniaus, ir tuomet nukrovė nuo tralo automobilį. Įvykio vietoje buvo jis su porininku ir Vaidachavičius su Eimontu, nes reikėjo uždaryti kelią. Kol laukė, kol buvo forminamas įvykis, eismas ten nevyko. Kai nuvyko, jau buvo uždarytas kelias. Atvažiavo tik motociklininko draugai jie įvykio nematė, nes motociklas važiavo, atsiplėšęs nuo jų. Jie privažiavo, kaip įvykis buvo įvykęs. Pažymėjo, kad kelias asfaltuotas, nėra platus ir toje vietoje yra pavojingas vingis, ir įkalnė nuo Veprių, ir posūkis į kairę, apaugęs medžiais. Volvo vairuotojui posūkis buvo į kairę pusę iki įvykio. Volvo vairuotojui iki eismo įvykio vietos buvo tiesus kelias. Volvo važiavo į įkalnę. Važiuojant labai staigus kelio vingis ir ten labai užaugę medžiai ir nesimato. Volvo geriau matosi nei motociklistui. Motociklui ten buvo labai pavojinga važiuoti. Kelkraštyje buvo žolė. Kur asfaltas baigiasi, ten prasideda žolė. Su Volvo vairuotoju kalbėjo ir jis sakė, kad jis metėsi į dešinę pusę, kad išvengti susidūrimo, kaip pamatė motociklą. Automobilio vairuotojo blaivumas buvo patikrintas. Iš karto matėsi, kad Volvo vairuotojas buvo blaivus. Nežino ar motociklininkai filmavo įvykio vietą, tačiau jie labai pergyveno ir rūpinosi savo draugu. Kalbėjo su jais ir klausė, ar jie nematė eismo įvykio, bet jie pasakė, kad nematė, tik, sakė, kad jis padidinęs greitį, nuo jų atsiplėšė ir išvažiavo į priekį. Įvykio vietoje buvo motociklo duženų. Nuo to laiko, kai jis atvyko, iki eksperto atvykimo, lijo kelis kartus trumpalaikis lietus ir švietė saulė. Negali atsakyti, ar matė stabdymo žymes motociklo ar automobilio. Buvo šlapia kelio danga, kai lijo. Lietus negalėjo pakeisti įvykio vietos.

Liudytojas Tomas Vaidachavičius teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Minimą įvykio dieną patruliuodamas su policijos pareigūnu Eimontu gavo iškvietimą, kad yra sužaloti asmenys. Atvykus į įvykio vietą pamatė gulintį motociklą, automobilį ir gulintį motociklo vairuotoją. Kolega uždarė eismą. Pats liko prie vairuotojo. Atvažiavo greitoji ir išsivežė motociklo vairuotoją. Kadangi buvo sužalotas asmuo, skambino kolegai, kad atvyktų padėti. Patikslino, jog atvykus į įvykio vietą niekam nebuvo leista važiuoti pro įvykio vietą. Nurodė, kad tik įvykio vietą saugojo, greitoji buvo iškviesta pranešėjo, o pats tik kelis kartus skambino, jog greičiau važiuotų. Su automobilio vairuotoju kalbėjo, kaip buvo išvežtas motociklo vairuotojas. Jis sakė, kad pamatė jo eismo juostoje važiuojantį motociklininką, bet susidūrimo nepavyko išvengti. Paaiškino, kad kelias asfaltuotas, vingis į kairę pusę. Važiuojant nuo Veprių, motociklininkui būtų vingis į dešinę. Nuo Veprių stovi namas ir medžiai. Nuo Veprių užstoja matomumą, kas atvažiuoja nuo Pageležių. Kelkraštis buvo, kur baigiasi kelias, buvo žolė už kelkraščio ir griovys. Ten kažkiek to kelkraščio yra. Įvykio vietoje buvo iki tada, kol išsivežė automobilį, nes buvo uždarę eismą, saugojo įvykio vietą. Kolega braižė schemą, o jis jam laikė ruletę. Būnant eismo įvykio vietoje, tyrėjas iškvietė tralą. Automobilis buvo užkeltas ir paskui buvo vėl nukeltas atgal. Kolega, kaip nubraižė viską, jis liepė užkelti automobilį, paskui paskambino, kad atvažiuos iš Vilniaus. Jis liepė nukelti automobilį. Atvykus iš Vilniaus, vėl buvo viskas matuojama iš naujo. Nepamena, tačiau mano, kad šukės nebuvo surinktos iki atvažiuojant ekspertui. Tiksliai pasakyti negali ar stabdymo žymės buvo ant kelio. Jei sakė kolegai, tai sakė, kad galimai tai yra automobilio stabdymo žymės. Nežino, kaip jo kolega nustato ar tai stabdymo žymės. Pats padėjo išmatuoti kelio pločius. Tyrėjas nusprendžia, ką reikia matuoti. Negali atsakyti ar buvo matuotos žymės. Kai atvyko nebuvo lietaus, vėliau lijo tris kartus, lietus buvo stiprus. Kol laukė tyrėjo, kaip tik kur prasideda lankas į kairę, iš priešpriešos, buvo kaip stabdymo žymės. Buvo priešingos krypties eismo juostoje. Pėdsakai prasidėjo priešingoje eismo juostoje, važiuojant nuo Veprių, kalbant apie automobilį. Kai nulijo lietus, ar matėsi pėdsakai, nepamena. Motociklininkai paaiškino, kad eismo įvykio paties nematė. Nukentėjęs gulėjo ant pilvo, ant kelio, automobilio eismo juostoje. Matė, kad matėsi kažkoks juodas drižys tik nežino, ar tai automobilio vėžės. Motociklo stabdymo vėžių nematė.

Liudytojas M. Eimontas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities reagavimo skyriaus vyr. patrulis. 2023-06-04 buvo gautas iškvietimas, jog susidūrė automobilis ir motociklas. Atvykus į įvykio vietą, buvo rastas gulintis motociklininkas, prie jo trumpam sustojo ir paliko kolegą Vaidachavičių, o pats nuvyko į įkalnę uždaryti eismą, tiksliau eismą uždarė ant kalno. Taip pat buvo Volvo vairuotojas bei motociklininko kolegos. Paaiškino, jog jo kolega, kol atvyko greitoji buvo prie motociklininko ir bendravo su juo. Kol laukė greitosios ir tyrėjų, jie dviese negalėjo apžiūrėti įvykio vietos, kadangi buvo intensyvus eismas nuo Pageležių kaimo link Veprių miestelio, nes vyko renginys, tačiau įvykio vieta buvo pilnai uždaryta. Atvykę tyrėjai dirbo įvykio vietoje. Patikslino, kad įvykio vieta yra vingiuotas kelio ruožas, nuo Veprių yra staigus vingis į kairę ir iš karto į įkalnę. Įkalnėje buvo namas su sodu. Įvykus įvykiui, maždaug po valandos buvo stiprus lietus. Kelkraštis buvo žvyruotas ir matėsi kelkraštyje, kad buvo automobilio stabdymo žymė, automobilio judėjimo kryptimi. Priešingoje kryptyje, kiek pamena, pėdsakų nebuvo. Nurodė, kad tikrino automobilio vairuotojo blaivumą alkotesteriu, vairuotojas buvo blaivus. Įvykio vietos nefotografavo. Pats tik suvedė įvykį į eismo įvykių registrą.

Teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Vytautas Šakėnas, kuris patvirtino, jog palaiko visas savo išvadas, kurios surašytos ekspertizės akte. Atsakydamas į klausimus ekspertas nurodė, kad pagal atliktą ekspertizę, žiūrint iš automobilio pusės, pagal automobilio padėtį, šukių išsidėstymą, tai susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, motociklui važiavus priešpriešinėje juostoje. Automobilis buvo grįžęs į dešinę važiuojamosios dalies pusę. Tokiai situacijai, važiuojant riboto matomumo sąlygomis vairuotojo reakcijos laikas yra 0,6. Kadangi nebuvo užfiksuota stabdymo pėdsakų ilgio, negalima pasakyti kiek laiko praėjo nuo stabdymo iki susidūrimo. Žinant pėdsakų ilgį jų pagrindu galima nustatyti kada vairuotojas sureagavo ir pradėjo stabdyti efektyviai automobilį. Šiuo momentu vairuotojas važiuodamas tame kelio vingyje reagavo tada, kai matomumo zonoje pamatė priešpriešais atvažiuojantį motociklą. Automobilis tarp susidūrimo persislinko ir smūgio momentu jis pasisuko ir atbloškė motociklą, kur jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Jei automobilio vairuotojas dešine važiojamosios dalies krašto, tai susidūrimas turėjo įvykti už važiuojamosios dalies ribų. Pažymėjo, kad jokios garantijos nėra, kad stabdymo pėdsakai užfiksuoti nuotraukose, kad čia yra jų pradžia. Apie stabdymo pėdsakus eismo įvykio apžiūros metu nebuvo jokios kalbos ir jie nebuvo paminėti. Susidarė tokia situacija, kad dėl tokio matomumo sąlygų motociklo vairuotojui pasirodė, kad lengviau pasukti į kairę, negu lėtinti greitį, važiuojant. Jeigu sugebėjo nukreipti motociklą į kairę į priešpriešinę eismo juostą, tai buvo galimybė pasitraukti arčiau dešiniojo krašto, ar lėtinti greitį. Negalima pasakyti kokiu atstumu vairuotojai galėjo vienas kitą pamatyti. Nėra saugaus tarpo. Yra reikalavimas, kad transporto priemonės vairuotojai privalo važiuoti, kaip galima arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Čia priklauso nuo kelio pločio. Nurodė, kad motociklo ir automobilio judėjimo greitį nustatė pagal transporto priemonių padėtį po eismo įvykio. Programa sumodeliavo, kad esant tokiems greičiams transporto priemonės atsiduria tokiose padėtyse, kur buvo užfiksuota. Transporto priemonių greičio greičiai užfiksuoti buvo betarpiškai prieš susidūrimą. Tuo momentu, kaip transporto priemonės susilietė. Kaip yra pėdsakai, tai pagal pėdsakus galima nustatyti kokį greitį jis prarado stabdydamas. Transporto priemonės pajudinimas iš vietos neturėjo įtakos. Matosi nuotraukose, kad automobilis stovi ties pėdsakais. Mano, kad automobilis buvo nutemptas nuo evakuatoriaus į tą pačią padėtį. Jo tyrimui tai neturėjo įtakos. Jei būtų užfiksuoti stabdymo pėdsakų ilgis ir jo išsidėstymas važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, tada būtų galima užfiksuoti. Judėjimo trajektorija iš kairės į dešinę matosi, kad tai pačio kelio trajektorija. Automobilis judėjo tiesiai, bet kadangi buvo vingis į kairę, galima sakyti kad automobilis judėjo lik dešiniojo važiojamosios dalies krašto. Išvados 7 psl. apie stabdymo pėdsakus, būtų tikslingiau išsireikšti, kad tikėtina, kad žymes paliko automobilio priekiniai ratai. Jei pėdsakų nuotraukoje nebūtų užfiksuota, būtų galima teigti, kad jis važiavo arčiau vidurio ar viduriu. Automobilio stabdymo žymės tesėsi nuo važiuojamosios dalies kairio krašto iki važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tai pažymėta 2 pav. baltom rodyklėm. Matosi, kad buvo automobilio stabdymo pėdsakai. Automobilis buvo stabdomas ir sumažino greitį iki 40 km. Automobilis yra toks daiktas kuris į nieką nereaguoja. Pradeda stabdyti vairuotojas. Pėdsakai yra žymiai kairiau už įsivaizduojamos kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos. Motociklas judėdamas dešiniu posūkiu priėmė sprendimą prasilenkti su automobiliu dešiniu šonu. Todėl, kad automobilis pasuko į dešinę ir stabdė ir todėl automobilis įvažiavo į dešinę. Jei jis būtų sustojęs, tai motociklas būtų pravažiavęs. Posūkio nupjovimas, tai vadinama iriojo krašto esant ribotam matomumui ir motociklo veiksmai prasilenkti dešiniais šonais nepriimtini, mano, kad įvykį sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Susidūrimo momentu automobilis buvo pilnai atlaisvinęs motociklo judėjimo juostą ir motociklas būtų prasilenkęs su automobiliu. Pažymėjo, kad apie motociklo stabdymo pėdsakus nėra net nuotraukose duomenų. Greitis neturėtų reikšmės išvadai. Motociklo vairuotojas galėjo važiuoti 75 km. ir nusukti prie bet kurio greičio. Greitis turi įtakos atstumui, kuriuo vairuotojas sureaguoja nusukimui.

Teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Valentinas Mitunevičius nurodė, kad advokato prašymu atliko tyrimą. Buvo užduoti klausimai, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo eismo įvykio vietoje, atliko matavimus ir surašė išvadą, kurią tvirtina. Paaiškino, kad Volvo vairuotojas važiavo viršydamas maksimalų greitį, dėl ko neteko galimybės stabdyti ir, kad važiavo priešinga puse, nes važiuojant automobilio vairuotojui skirta kelio puse, įvykis nebūtų įvykęs. Buvo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Pažymėjo, kad išvadoje surašyta, kada sugrįžo į savo eismo juostą, pasisakyta dėl eismo įvykio priežasčių, tai yra 1 sekundė iki susidūrimo automobilis dar buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Kadangi motociklo vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę juostą, jam sureagavimui reikėjo daugiau negu 1 sekundės. Vairuotojas ir stabdė, yra stabdymo pėdsakai. Iš jų padėčių galima nustatyti, kad automobilis važiavo priešpriešinėje eismo juostoje visu korpusu. Automobilio greitis artimas 90 km/val., o motociklo arti 70 km/val. prieš susidūrimą. Nurodė, kad motociklo vairuotojas matydamas, kad automobilis juda motociklui skirta eismo juosta, matė vienintelę išeitį, tai yra pasukti į priešpriešinę eismo juostą. Kurioje vietoje motociklo vairuotojas sureagavo, to negalima tiksliai nustatyti. Iš nuotraukos matyti, kad motociklui saugiai prasilenkti negalima buvo. Išvados 5 psl. matoma, kur automobilio ratų pėdsakas staigiai keičia kryptį, tai reiškia, kad čia buvo automobilio priekiniai ratai smūgio metu. Nustatyta, kad automobilis buvo stabdomas apie 23 m. Jei pėdsakas būtų didesnis ir automobilio greitis būtų didesnis. Atsižvelgiant į stabdymo pėdsakų lokalizavimą, galima nustatyti tai, kad, kur atsiranda pėdsakai, ten prasidėjo stabdymas. Saugiam šoniniam prasilenkimui reikia 1 m. Saugus šoninis intervalas, tai kokiu atstumu vairuotojas turi važiuoti nuo dešiniojo krašto. Jei motociklo vairuotojas būtų sureagavęs ir bandytų apvažiuoti iš automobilio kairiojo šono, pagal nuotrauką matosi, kad būtų neįmanomas prasilenkimas, o nusukimas į kelkraštį, neaišku, kokias būtų turėjęs pasekmes. Greičio viršijimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Dėl automobilio užkėlimo ant tralo neturėjo reikšmės ekspertizei. Transporto priemonių greičiai susidūrimo metu ir po susidūrimo nustatomi su kompiuterio programa. Automobilio sugadinimo pobūdį nustato programa. Greičiai susidūrimo metu buvo apie 70 km/val. – motociklo, o automobilio - 40 km/val. Tikslumas yra 3 km/val. Kad motociklas stabdė kelyje, nėra duomenų bylos medžiagoje. Galima sakyti, kad motociklas prieš susidūrimą nebuvo tiek efektyviai stabdomas, kad liktų pėdsakas. Kas liečia automobilio trajektoriją, galima nustatyti pagal stabdymo pėdsaką, atsižvelgiant į posūkio geometriją. Motociklas susidūrimo metu buvo apie 1 m. nuo ašinės linijos. Pažymėjo, kad buvo eismo įvykio vietoje, atliko matavimus, filmavo. To posūkio spindulys apie 100 m. Važiuojant 70 km/val., tą posūkį buvo galima saugiai įveikti, neišvažiuojant į priešpriešinę juostą. Stabdymo pėdsakas yra 23, 5 metro. Išvados 4 pav. pagal jo mastelį pamatuojama, koks yra atstumas. Matavimas 17.90 - tai yra matavimai kurie buvo padaryti, tai, kad patikslinti duomenis, kurie buvo Ortofoto nuotraukoje. Lopo ilgis – informacinis matmuo. Matavimai reikalingi dėl procedūros įvykdymo. 4 pav. automobilio siluetas atspindi efektyvaus stabdymo pabaigą. Automobilio pradinė padėtis ties lopu, galutinė – ties susidūrimo vieta. 4 pav. padarytas su kompiuterine programa. Matmuo nustatytas ne skaičiavimais, bet matavimais iš nuotraukos. Atstumas nustatytas dėka matavimų ir orto foto nuotraukų, kur tas asfalto lopas gerai matosi. Automobilio pradžia yra už lopo pradžios. Pagal pėdsaką, tai automobilis buvo stabdomas efektyviai. Vizualiai vertinant kairiojo rato lūžio taškas ir dešiniojo rato lūžio taškas yra apytiksliais atstumais. 4 pav. žinoma, kurioje vietoje buvo automobilio priekis susidūrimo metu. Važiuojamosios dalies plotis pamatuotas, ratai nuo ašinės linijos – karys ratas, kaip ir dešinys ratas nuo dešinės važiuojamosios kelio dalies pusės. Tai ne skaičiavimai, tai yra matavimas iš sudaryto mastelinio brėžinio. Pėdsako išsišakojimas rodo, kurioje vietoje buvo automobilis susidūrimo metu.

Teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Robertas Molis, kuris patvirtino, jog palaiko visas savo išvadas, kurios surašytos ekspertizės akte. Atsakydamas į klausimus ekspertas nurodė, kad pagal atliktą ekspertizę dėl nuotraukų sutapatinimo, tai tos dvi nuotraukos buvo gretinamos pasirenkant kalibravimo taškus, 9 nuotraukoje matomi kaip žalios spalvos taškai, kitoje – raudonos – pliuso ženklas kur yra pėdsakas tos nuotraukos identiškai sutampa. Kiti taškai yra artimi. Pėdsakai, kurie aprašyti po 10 paveikslu 7 išvados puslapis 10 nuotraukoje pažymėtas kairys pėdsakas, jam lygiagretus ir dešinėje esantis pėdsakas. Taip pat yra aprašytas pėdsakų susiformavimo mechanizmas, kad susidūrimo metu motociklas perdavė impulsą automobiliui ir pakeitė automobilio judėjimo kryptį, todėl atsirado tas išsišakojimas. 11 paveiksle pėdsakų pradžia nustatyta kairėje pusėje kelio važiuojamoje dalyje, kur yra kelio lopas. Nuo to lopo pabaigos pažymėti balta brūkšnine linija, kad nuo lopo pabaigos prasideda pėdsakas. Iš tyrimo išvada suformuota ir nekyla abejonės, kad tai šio automobilio paliktas pėdsakas. Tyrimui pateiktos nuotraukos 7 pav. ir 8 pav. yra parodyta kokie yra nuotraukos duomenys, tie duomenys buvo įvertinti, sugretinti. Atlikus tyrimą suformuota išvada, kad tai yra automobilio Volvo stabdymo pėdsakai. Dėl motociklo greičio – 72 km/h buvo atliktas kompiuterinis eismo įvykio modeliavimas automobilio ir motociklo judėjimas iki užfiksuotų galutinių padėčių, įvertinus automobilio sugadinimą nustatyta, kad automobilio greitis buvo apie 42 km/h susidūrimo metu, o motociklo - apie 72 km/h. Kadangi nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti motociklo judėjimą iki susidūrimo, modeliavimo metu gautas greitis. Darytina prielaida, kad motociklo greitis nekito, nes nėra kitų duomenų, kad motociklo greitis turėtų būti didesnis, tai iki susidūrimo jis turėtų stabdyti, bet nėra motociklo stabdymo pėdsakų. Stabdomos transporto priemonės nebūtinai palieka pėdsakus. Pavaizduota, kad motociklas važiuoja tiesiai, nes nėra užfiksuota kitokių duomenų. Iš atlikto tyrimo negalima nustatyti, koks greitis buvo transporto priemonės iki susidūrimo. Stabdoma transporto priemonė lėtėja. Intensyviai stabdant transporto priemones gali likti, arba nelikti pėdsakai. Nulijus lietui, pėdsakai gali išnykti, nudilti dėl oro sąlygų. Jie laikui bėgant išnyksta. Iš tyrimo negalima nustatyti tikslios motociklo trajektorijos iki susidūrimo. Buvo atliktas skaičiavimas, kad leistinu greičiu važiavus motociklui stabdymo kelias 53,6 m., o esant mažesniam atstumui, motociklas neturėjo techninės galimybės sustabdyti. Akcentavo, kad automobilio judėjimo trajektorija iki susidūrimo nustatyta pagal pėdsakus 13 pav. Automobilis judėjo link susidūrimo vietos, po susidūrimo jo kryptis buvo pakeista ir jis nujudėjo iki pabaigos.

2022 m. birželio 4 d.buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. dėl to, kad 2022-06-04 apie 12.40 val. Ukmergės r. Veprių sen. Mankūnų km. kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai 12 kilometre D. M. gim. (duomenys neskelbtini) vairuojamas automobilis "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl patirtų sužalojimų vežamas į ligoninę mirė ( I tomas, b. l. 1- 5).

Iš 2022 m. spalio 10 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J. M. Paliulis išnagrinėjęs D. M. medicininius dokumentus bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis davė išvadą, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta (II tomas, b. l. 88).

2022 m. birželio 4 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta Ukmergės r., Mankūnų k., krašto kelyje Nr. 4809 (Lokėnai - Vepriai - Gelvonai), kelio vingyje, 12 km. Automobilio Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis: nuo Veprių k., link Pageležių k. Automobilio Volvo važiavimo kryptimi, apie 2 km iki eismo įvykio vietos, yra kelio ženklai Nr. 115 - Vingiai, Nr. 329 - Ribotas greitis (70 km\h) su papildoma lentele Nr. 805 - Galiojimo zona į priekį (3 km). Automobilio Volvo judėjimo kryptimi prieš susidūrimo vietą yra vingis į kairę. Motociklo Honda, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis: nuo Pageležių k., link Veprių k. Motociklo važiavimo kryptimi, apie 900 m. iki eismo įvykio vietos, yra kelio ženklai Nr. 115 - Vingiai, Nr. 329 - Ribotas greitis (70 km\h). Motociklo Honda judėjimo kryptimi prieš susidūrimo vietą yra nuokalnė ir vingis į dešinę. Leistinas važiavimo greitis 70 km/h. Vaizdo stebėjimo kamerų ties eismo įvykio vieta nėra. Panaudotas bazinės linijos matavimo metodas, bazinė linija nutiesta skersai važiuojamosios dalies, bazinės linijos X0 taškas buvo pažymėtas ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu nuo Pageležių k., link Veprių k. kryptimi, Xp taškas pažymėtas kairiajame važiuojamosios dalies kraštu nuo Pageležių k., link Veprių k., nuo Xp taško iki įvažiavimo į Mankūnų k., Mankūnų g. 2 kiemą - 28,3 m. Bazinės linijos ilgis - 50.0 m.

Motociklas Honda, valst. nr. (duomenys neskelbtini), guli ant dešinio šono vidurį važiuojamosios dalies. Motociklo priekinė ašis schemoje pažymėta Nr.1.1, galinė - 1.2, įvykio vietoje šalia motociklo, priekiu, yra išmontuota priekinė padanga, kuri schemoje pažymėta 1.3. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešiniojoje kelio kelkraščio dalyje, priekine dalimi nukreiptas Pageležių k. Automobilio priekinė kairės pusės ašis pažymėta Nr. 2.1, kairė - 2.2.

Važiuojamojoje dalyje ir kairėje kelkraščio pusėje (žiūrint link Veprių k.) yra šukės, kurios schemoje pažymėtos Nr. 3, pradžia pažymėta 3.1, pabaiga 3.2, kuri pasibaigia ties automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, šukių pločiai pažymėti Nr. 3.2; 3.4. Važiuojamojoje kelio dalyje yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraują, kuri, įvykio schemoje pažymėta Nr. 5, pradžia 5.1, pabaiga 5.2, pločiai - 5.3; 5.4. Kairiajame kelkraštyje (žiūrint link Veprių k.) guli motociklininko šalmas, kuris schemoje pažymėtas Nr.4. Kairiajame kelkraštyje (žiūrint link Veprių k.) guli motociklo Honda bagažinės skyrius, kuris schemoje pažymėtas Nr.6 (I tomas, b. l. 21-22; 23-25; 26-32).

2022 m. birželio 4 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas motociklas Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gulintis ant dešinio šono. Apgadinti: priekiniai žibintai, sulaužytas priekinis ratas, sulankstyta priekinė šakė, sulaužytos kairės ir dešinės pusės apdailos plastmasės, sulaužytas vairas, nulaužti kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, sulankstytas kuro bakas, sulaužytas priekinis ratlankis, išmontuota padanga (I tomas, b. l. 38-40; 41-47). UAB "Nipponauto" informavo, kad motociklo "honda XL700V8", VIN: (duomenys neskelbtini) gamyklinėje komplektacijoje vairo stabilizatorius (jei būtent jis turimas omenyje) nėra numatytas (I tomas, b. l. 52).

2022 m. birželio 4 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas lengvasis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis dešiniame kelkraštyje kelyje Nr. 4809, važiavimo kryptis nuo Veprių k., link Pageležių k.,. Sukant vairo ratą judesiai tolygus, persiduoda į priekinius ratus. Spaudžiant kojinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas. Automobilyje apgadinti: priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės sparnas, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas stogas, suveikė priekinės vairuotojo ir keleivio oro pagalvės. (I tomas, b. l. 53-55; 56-63).

2022 m. rugpjūčio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas pareigūnų BODY kameros 7002 vaizdo įrašas, kur automobilio vairuotojas pareigūnams paaiškina eismo įvykio aplinkybes.

„Pareigūnas – D. dabar papasakok kaip čia viskas buvo?

D. - Nu aš važiavau, taip va,

Pareigūnas - Savo juosta?

D. - Savo juosta ir pamačiau, kaip pareina, jo didelis labai greitis buvo, ir aš bandau, sakau, kad nebūtų jokio eismo įvykio. Aš galvojau duosiuos link griovio, aš jau. Nu jau buvo 40 ir tikrai prie griovio sustabdęs, ir jisai bandė stabdyti, susimėtė visas ir vis tiek į mane tiesiai.

Pareigūnas - Tai jisai išvažiavo į tavo juostą?

D. - Jo.

Pareigūnas - Tu iš savo juostos išvažiavęs nebuvai, taip?

D. - Ne, tikrai, aš jau čia, čia va važiavau (rankomis nurodo, žr foto Nr. 1) link griovio va. Nes ir paskui bandžiau duotis link griovio. Nu taip galvojau išvengti visko.

Pareigūnas - Pats važiuodamas buvai žibintus įjungęs šviesas, artimas?

D. - Jo. Viskas įjungta buvo.

Pareigūnas - Viskas buvo įjungta. O jisai važiavo su šviesom be šviesų?

D. - Su šviesom.

Pareigūnas - Su šviesom.

D. - bet neatkreipiau žinokite dėl to dėmesio.

Pareigūnas - A, a, neatkreipėt dėmesio. Koks pačio greitis buvo maždaug?

D. - Mano čia 80 tikrai ne daugiau. Ir aš pradėjau čia jau pamačiau, ir aš stabdyti iki kokių 40 ar dar daugiau.

Pareigūnas - Jau numetei, tikrai.

D. - Jo, nes aš jau pradėjau ten stabdyti.

Pareigūnas - Aha. Pats kažkokių sveikatos sutrikimų.

D. - Krūtinę biškį

Pareigūnas - Ne, bet šiaip va.

D. - Ne, ne.

Pareigūnas - Jokiom ligom nesergi? Nieko? Tik po eismo įvykio dėl pagalvės krūtinė skauda, taip?

D. - Smūgis buvo.

Pareigūnas - Pats blaivas, taip?

 D. - Taip, jau tikrino, tenais...(nesigirdi)

Pareigūnas - Dabar motociklistas vienas važiavo?

D. - Jo, jisai vienas, o paskui sekantis jau po įvykio jau pamačiau, kad kiti privažiavo.

Pareigūnas - Aj, kiti jau po įvykio atvažiavo kiti.

D. - Nes jisai pirmas lėkė. Vienas sakė iš jų, pamačiau, susimėtė, o toliau sakė, įvykio nepamačiau.

Pareigūnas - Jisai išvažiavo į

D. - Į priešingą

Pareigūnas - Į tavo jau eismo juostą. Taip? Koks jo greitis galėjo būti? Nors čionai sunku pasakyti, nes čia labai nedaug ir pavažiuota. Nesimato. Na viskas aišku. O pats vienas važiavai, nebuvo daugiau žmonių?

D. - Ne, aš va palikau draugus su plaustu plaukt ir pats grįžinėjau“ (I tomas, b. l. 73-75).

2022 m. rugpjūčio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas pateiktas tarnybinio automobilio V 7034 galinės kameros vaizdo įrašas 2022-06-04 nuo 12.40 val. iki 14.05 val., o priekinės nuo 12.40 val. iki 17.00 val.

 Galinės kameros pateiktas vaizdo įrašas susideda iš trijų bylų: Atidarius bylą V7034 (duomenys neskelbtini) ch3_20220604124001_20220604131000 kairės pusės galiniame kampe matome užrašą V7034 Galas, o dešiniajame viršutiniame - 2022-06-04 ir įrašo pradžia 12:40:01 val. Įrašo pradžioje ikiteisminio tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Automobilis stovi, vaizdas nesikeičia. Automobilis pradeda judėti 12:42:01 val., važiuoja asfaltuotu keliu. 12:44:25 val. atvyksta į eismo įvykio vietą, pravažiuojant įvykio vietą iš pradžių užfiksuoti stovintys penki motociklai, kelio važiuojamojoje dalyje gulintis žmogus bei netoli gulinčio žmogaus stovintys 5 asmenys ( žr. Foto Nr. 1), toliau važiuojant dešinėje kelio pusėje stovi tamsios spalvos lengvasis automobilis su atidaryta bagažine bei šalia jo stovi žmogus ir automobiliui iš priekio guli motociklas (žr. foto Nr. 2). Pravažiavęs įvykio vietą - 12:44:36 val. automobilis sustoja. Automobilio galinė dalis yra nukreipta pievos link, eismo įvykio vietos nesimato. 12:53:48 val. vaizdas pradeda keistis, automobilis nežymiai pajuda, judant trumpam užfiksuoja įvykio vietą ir 12:54:02 vėl sustoja. Įvykio vietos automobiliui sustojus nesimato. Automobiliui stovint šalia tarnybinio automobilio matome pareigūną, kuris atėjo ir kažką paėmė iš bagažinės ir nuėjęs truputį toliau stebi įvykio vietą. Kelio važiuojamoji dalis yra sausa, apsiniaukę, bet nelyja. 12:56:58 val. lygtais pradeda po truputį lašnoti (krapnoti). 12:57:02 val. automobilis vėl pajuda ir keičiant kryptį trumpam užfiksuoja įvykio vietą - stovi automobilis, guli motociklas, prie automobilio stovi žmogus, o prie gulinčio žmogaus yra priklupęs asmuo, visi kiti asmenys stovi toliau ( Žr. foto Nr. 3) ir po poros sekundžių atvažiuoja greitoji medicinos pagalba. Nuo 12:57:08 val. eismo įvykio vietos nesimato. 12:58:00 val. GMP stovi privažiavusi prie kelyje gulinčio žmogaus. ( žr. foto Nr. 4) ir po 6 sekundžių atvyksta kitas policijos ekipažas. Po to vėl keičiama automobilio padėtis, eismo įvykio vieta nesimato, matosi kaip policijos pareigūnas prieina su vyru prie bagažinės, ją atidaro ir nueina toliau. Vėliau matomas vienas policijos pareigūnas, kuris stovint stebi įvykio vietą. Įrašo pabaiga 13:10:00 val.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini) ch3_20220604130959_20220604134001 vaizdo įrašo pradžia 13:09:59 val., eismo įvykio vietos nesimato, smarkiau pradeda krapnoti. 13:21:08 val. automobilis pajuda, apsisuka ir atsistoja kitu kampu. Įvykio vietos nesimato, matoma kelio važiuojamoji dalis. Lyja. Įrašo pabaiga 13:40:01 val.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini)ch3_20220604134000_20220604140502 vaizdo įrašo pradžia 13:40:00 val. Lyja. Eismo įvykio vietos nesimato. Tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Įrašo pabaiga 14:05:02 val.

Priekinės kameros pateiktas vaizdo įrašas susideda iš šešių bylų: Atidarius bylą V7034 (duomenys neskelbtini)ch2_20220604124000_20220604131000 kairės pusės galiniame kampe matome užrašą V7034 Priekis, o dešiniajame viršutiniame - 2022-06-04 ir įrašo pradžia 12:40:00 val. Automobilis stovi, vaizdas nesikeičia. Vėliau automobilis pradeda važiuoti. Įrašo pradžioje ikiteisminio tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Važiuojant asfaltuotu keliu pravažiuoja eismo įvykio vietą ir prisiparkavęs 12:44:38 val. sustoja. Eismo įvykio vietos nesimato. 12:53:49 val. pajuda, apsuka automobilį, įvykio vietos nesimato. 12:56:08 val. pradeda krapnoti. Įrašo pabaiga 13:10:00 val.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini)ch2_20220604131000_20220604134006 vaizdo įrašo pradžia 13:10:00 val. vis labiau krapnoja, eismo įvykio vietos nesimato. 13:21:05 val. pradeda automobilis judėti, pakeičia stovėjimo vietą, atsistoja priekiu įvykio vietos link. Vaizdas užfiksuotas iš tolo, matosi, kad toli vyksta kažkoks veiksmas. Policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja. Automobilio priekinio stiklo valytuvai tuo metu įjungti. Kas tiksliai vyksta sunku pastebėti dėl didelio atstumo. Automobilis taip stovi iki įrašo pabaigos - 13:40:00 val.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini)ch2_20220604134001_20220604140503 vaizdo įrašo pradžia 13:40:01 val. automobilis vis dar stovi su įjungtais valytuvais. Eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai dirba įvykio vietoje. Lyja. Įrašo pabaiga 14:05:06 val.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini)ch2_2022060414002_2022060415002 vaizdo įrašo pradžia 14:00:00 val. matome, kaip pareigūnai vis dar dirba įvykio vietoje. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis bei motociklas dar įvykio vietoje. (žr. foto Nr. 5). 14:18:03 atvyksta tralas pakrauti automobilį ir jį pradeda krauti, pakrauna pilnai ant platformos ir po to vėl iškrovęs pastato. Tralas po pakrovimo iki pilno iškrovimo pakeitęs važiavimo krypties nebuvo, iš vietos tikėtina, kad irgi nepajudėjo. Krovimo ir iškrovimo metu pradėjo lyti, automobilio valytuvai neįjungti, todėl vaizdas prastai matosi (žr. foto Nr. 6-8). 14:26:25 val. lengvasis automobilis jau vėl stovi nukeltas nuo tralo. Įvykio vietoje vaikšto policijos pareigūnai. Įrašo pabaiga 15:00:02 val.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini)ch2_2022060415002_2022060416002 vaizdo įrašo pradžia 15:00:02 val., nelyja. Atvyko dar vienas transportavimo automobilis - tralas. Policijos pareigūnas apsaugo įvykio vietą. 15:50:47 val. atvyko policijos pareigūnų automobilis V1027. Atvykęs policijos pareigūnas iš karto nuėjo įforminti įvykio. 16:00:02 val. įrašo pabaiga.

Bylos V7034 (duomenys neskelbtini)ch2_20220604160000_20220604170000 vaizdo įrašo pradžia 16:00:00 val. pareigūnai formina įvykį. 16:36:58 val. vienas iš tralų nuvažiavo krauti transporto. Pirmą pakrovė motociklą, o kitas vėliau kitas privažiavęs tralas pakrovė automobilį ir abu išvažiavo 16.46:45 val. Tarnybinis automobilis irgi apsisuko ir nuvažiavo. Įrašo pabaiga 17:00:00 val. (I tomas, b. l. 80-81; 82-83).

2022 m. lapkričio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas 2022-10-12 gautas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai dėl įvykio adresu Mankūnų k., Veprių sen., Ukmergės r.

1 skambutis.

2022-06-04 12.37.19 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė 1.07 min.)

Sveiki, Jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112, prašome palaukti, kol atsilieps operatorius.

- 112

- Laba diena

- Laba diena

- Aaaa, nuo Pageležių link Veprių ant to kelio avarija atsitiko. labai didelė.

- Sakykite, yra nukentėjusiųjų žmonių?

- Taip, yra nukentėjęs žmogus, motociklo.

- Nuo Pageležių ???

- Nuo Pageležių link Veprių ant to kelio

- O koks ten kilometras ar kaimas?

- Nuo Pageležių čia nėra kaimo, čia toks vienkiemiai, nuo Pageležių kokie 2 kilometrai link Veprių važiuojant.

- Supratau, dabar sakykite. Motociklininkas nukentėjęs, o susidūrė su automobiliu?

- Su, taip, taip

- Mh, kiek maždaug vyrui metų?

- (duomenys neskelbtini) 

- Dabar sakykite sąmoningas, kvėpuoja jisai?

- Hebra, kvėpuoja, sąmoningas? Biškiuką

- Sakykite man savo telefoną, nematau tel informacijos.

- (duomenys neskelbtini)

- (duomenys neskelbtini)

- (duomenys neskelbtini)

- (duomenys neskelbtini)

- (duomenys neskelbtini)

- (duomenys neskelbtini), gerai mes informuojame. Jūs pravažiuojantis busite?

- Aš busiu čia vietoje, mes busime

- Supratau, laukite.

2 skambutis

2022-06-04 12.37.30 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė 0.55 min.)

- 112

- Laba diena, avarija reikia greitosios, eee, tarp Veprių yra ir Pageležiai. Tarp Veprių ir Pageležių

- Kiek automobilių susidūrė?

- Motociklas ir automobilis.

- Nukentėjo motociklo vairuotojas?

- Taip, kraujuoja labai.

 - Sąmoningas?

- Dabar nežinau, guli į priekį veidu ir kraujas bėga iš nosies ir jisai guli, kvėpuoja.

- O kiek metų maždaug jam?

- (duomenys neskelbtini) kažkur

- Jūs čia eismo dalyvis esate ar vairuotojas?

- Eismo dalyvis, vairuotojas, vairuotojas jisai.

- Ne, Jūs automobilio vairuotojas esate?

- Aš tai ne, kaip pasakyti, aš kito motociklo vairuotojas. Liudininkas.

- Aj, supratau. Jūsų vardas pavardė, kas pranešat?

- D. S..

- Gerai, informuojame tarnybas.

- Laukiame.

3 skambutis

2022-06-04 12.39.29 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė 4.58 min.)

-112

-Sveiki,eee eee čia avarija įvyko tarp eee tarp Pageležių ir Veprių, ir motociklininkas ant guli ant veidu reiškiasi kraujuoja nosis, jisai kaip ir kvėpuoja . Kaip ką, kaip mums elgtis? Vat nežinome ar jį ant šono guldyti, ar palikti kaip yra?

-O kaip jis dabar guli?

- Jis guli tiesiog va veidu į žemę, kvėpuoja, iš nosies bėga kraujas. Nejuda.

- Be sąmonės, taip?

- Be sąmonės.

- Motociklininkas ir automobilis susidūrė?

- Taip, taip, taip

- Aš Jūs gal uhhhm

- Jo, nežinome kaip elgtis

- Ukmergės rajone, čia esate, taip?

- Jo, Ukmergės rajone, tarp Veprių, čia kaimas Mankūnai, turbūt

- Tarp Veprių ir Pageležių čia būtų, taip?

- Taip, taip, taip. Tai va reikėtų sužinoti kaip elgtis, nes jis kvėpuoja, kraujas

- Jis su šalmu?

- Su šalmu, jo.

- O ten stikliukas yra? Jūs galite praverti?

- Ne, ne stikliukas nulūžęs.

- Nulūžęs, aha

- Taip.

- Na matote, kad daugiau nesužaloti jo

- Nejudinti, taip?

- Na, neturėtų jis uždusti, jeigu guli ant pilvo

- Jo, jisai neturėtų, jisai guli ant pilvo, kvėpuoja pro nosį

- Na taip, jeigu su šalmu, tai tarpas vis tiek yra, taip?

- Tarpas yra, kvėpavimui vietos yra

- Kad nesužaloti jo daugiau, tiesiog, nes jeigu ten kokia nors trauma ar kaklo ar dar ko nors, kad blogiau nepadaryt.

- Nejudinti? Pastatyt ženklą tenais.

- Mh Mh Mh, gal žinote aš Jūs su greitąją sujungsiu tiesiogiai, tada jie gal pasakys kaip elgtis, nepadėkite ragelio.

- Gerai, gerai

Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas.Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas.

- Laba diena,

- Laba diena,

- Greitoji vyksta pas Jūs

- Kaip elgtis kol laukiam greitosios, nes žmogus guli veidu į šalmą, kvėpuoja, bet taip lėtai kvėpuoja. Prieš tai greičiau jisai kvėpavo.

- Be sąmonės ar sąmoningas?

- Be sąmonės, jisai nosis kraujuoja.

- Aha, guli ant pilvo, taip?

- Ant pilvo guli, jo.

- Tai geriau nejudinkite, tuo labiau jeigu kraujuoja, kad nepaspringtų

- Tai nieko nedaryti?

- Jo, kad gulėtų geriau kniūbsčias

- Gerai.

- Galva šiek tiek pasukta?

- Galva nepasukta, gal tiesiai sakyčiau guli, tiesiai į asfaltą.

- Tiesiai veidu į asfaltą?

- Šiek tiek pasukta, šiek tiek.

- Bet matote nosį Jūs, kad kraujuoja?

- Nosį matau, pro nosį bėga kraujas.

- Aj, tada to ir užtenka. To ir užtenka.

- Uhhh

- Tai va vyksta pas Jūs jau greitoji.

- Už kiek bus maždaug?

- O sakykite daugiau nėra nukentėjusiųjų?

- Daugiau, vairuotojas sakė, viskas gerai su juo.

- Sąmoningas ar ne?

- Sąmoningas, taip, automobilio.

- Tuoj pasakysiu, tuoj minutėlę. Vyksta su žibintais, jau išvažiavo iš Ukmergės.

- Iš Ukmergės, jo?

- Taip, taip.

- Supratau, gerai, laukiam. Nieko nedarom, laukiam.

- Laukite, taip, tik stebėkite, kad kvėpuotų.

- O jeigu nekvėpuos, ką daryti?

- Jeigu nekvėpuos, tai tada reiktų pradėti gaivinimo veiksmus, jeigu nustotų kvėpuoti.

- Dirbtinį masažą

- Tada reiktų, taip, paspaudimus krūtinės ląstos 30 kartų

- 30 kartų krūtinės ląstą

- Taip, taip, tada reiktų apversti jau jį ant nugaros. Jau nieko nepadarysi, neturėsite pasirinkimo, kito.

- Supratau, supratau, gerai.

- O dabar kol kvėpuoja stebėkite būseną ir ir ir laukite, nu kartais pamatysite, kad nustos kvėpuoti paskambinkite mums, pasakysime ką daryti.

- Gerai. Kol kas kvėpuoja. Aha policija atvažiavo.

- Gerai, gerai,

- Ačiū Jums, viso gero.

- Laimingai. (I tomas, b.l. 87-89).

2022 m. lapkričio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas operatoriaus TELIA telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė 2022-06-04 dienos nuo 11:00:00 val. iki 14:00:00 val. Išanalizavus patektą mobiliojo ryšio išklotinę galima teigti, kad 2022-06-04 12:06:05 ir 2022-06-04 12:10:48 mobiliojo ryšio numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie GSM bokštų, o pirmas užfiksuotas išeinantis skambutis 2022-06-04 12:38:18 į mobiliojo ryšio numerį (duomenys neskelbtini), kurio pokalbio trukmė 75 sek. Kiti jungimosi laikai įtakos tyrimui neturi, nes pirmas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį Bendrojo pagalbos centro operatorių užfiksuotas 2022-06-04 12:37.19.Eismo įvykio metu minėtu mobiliojo ryšio numeriu nebuvo naudojamasi (I tomas, b. l. 93-95).

2022 m. liepos 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1470(22)/11-1543(22) nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Motociklas "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas smailiu kampu link kelio Pageležiai - Vepriai važiuojamosios dalies kairiojo krašto, tikėtina apie 75km/h greičiu, šio kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, prieš plastikinių detalių nuolaužų ir stiklo šukių skalidos zonos pradžią, susidūrė su tikėtina apie 42 km/h greičiu judėjusiu ir vairuotojo link kelio Vepriai - Pageležiai važiuojamosios dalies dešiniojo krašto nusukinėjamu automobiliu "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu ratu, priekinio rato šakių vamzdžiais atsitrenkdamas į automobilio "Volvo V70" priekinį skydą priekinio kairiojo žibinto srityje. Susidūrimo metu tarp motociklo "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio šono plokštumos ir automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies plokštumos buvo nedidelis bukas kampas, atviras link motociklo kairiojo šono. Susidūrimo metu motociklas "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir, automobiliui "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judant į priekį, sukamas prieš laikrodžio rodyklę buvo atblokštas atgal nuo susidūrimo vietos tikėtina apie 9.5 m ir pasiliko gulėti ant dešiniojo šono padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos nuotraukose. Po susidūrimo automobilis "Volvo V70" vairuotojo buvo sustabdytas dalinai kelio Vepriai -Pageležiai dešinės pusės šalikelėje padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

 Susidūrimo su motociklu "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu automobilis "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 42 km/h greičiu. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsakų, todėl nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio vairuotojas, negalima.

  Motociklas "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė judėdamas apie 75 km/h greičiu. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota motociklo "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsakų, todėl nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo motociklo vairuotojas, negalima.

 Motociklas "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė kelio Pageležiai - Vepriai važiuojamosios dalies kairėje pusėje, prieš plastikinių detalių nuolaužų ir stiklo šukių skalidos zonos pradžią, žiūrint automobilio vairuotojo važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį.

 Automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - kelio Vepriai - Pageležiai vingyje į kairę, kuriame dėl kelio reljefo yra ribotas matomumas važiavimo kryptimi, važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, sudarydamas kliūtį priešpriešais važiavusioms transporto priemonėms, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.  

 Motociklo 'Honda XL700V", vast. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - atsiradus kliūčiai, įvažiavo į kelio Pageležiai - Vepriai važiuojamosios dalies kairę pusę, kur jo vairuojamas motociklas susidūrė su į važiavimo krypties eismo juostą grįžusio vairuotojo automobiliu "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, kadangi motociklo vairuotojas stabdydamas motociklą kelio Pageležiai - Vepriai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, arčiau dešiniojo jos krašto, turėjo techninę galimybę saugiai prasilenkti su automobiliu (I tomas, b. l. 143-150).

  2022-10-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus ekspertas Vytautas Šakėnas raštu paaiškino, kad nurodyta aplinkybė, kad eismo įvykio metu dalyvavusio automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis galimai nežymiai buvo pakeista iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo specialisto K. Gadlijausko atvykimo, automobilis buvo pakrautas ant tralo ir tralui nepajudėjus iš vietos, vėl nuo jo nukrautas - neturi reikšmingos įtakos specialisto išvadai ir galima vadovautis pateikta 2022-07-12 specialisto išvada Nr. 11-1470(22)/11-1453(22) (I tomas, b. l. 162).

2022 m. rugsėjo 26 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" eksperto Valentino Mitunevičiaus išvadoje Nr. MV 2022-47 nurodyta, kad eismo įvykio, užfiksuoto 2022-06-04 apie 12 val. 40 min., Ukmergės raj., Veprių sen., Mankūnų k., kelio Lokėnai - Vepriai - Gelvonai 12 km, kuriame dalyvavo automobilis "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eiga datalizuota tiriamojoje dalyje ir apibendrinta 2.7 punkte. Atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad šio eismo įvykio eigos esminiai fragmentai buvo tokie:

- automobilio "Volvo" vairuotojas prieš pat eismo įvykį važiavo kryptimi link Pageležių apie 87-90 km/h greičiu ir ne mažiau kaip 2,4 s iki susidūrimo momento (automobilio priekiui esant ne mažesniu kaip 50 m atstumui iki susidūrimo vietos) buvo įvažiavęs į priešingos krypties transporto eismui skirtą kelio važiuojamosios dalies pusę, kuria artėjo motociklas "Honda".

- motociklo "Honda" vairuotojas prieš pat eismo įvykį važiavo kryptimi link Veprių, tikėtina, apie 70 km/h greičiu.

- automobilio 'Volvo" priekiui esant 49.1-50 m atstumui iki susidūrimo vietos, jo vairuotojas sureagavo eismo pavojui ir stabdė vairuojamąjį automobilį apie 23.5 m atstume.

- transporto priemonės susidūrė motociklas priekiu smūginiai kontaktavo su automobilio "Volvo" priekine kaire dalimi. Prieš pat susidūrimą automobilio "Volvo" greitis buvo apie 45-50 km/h, o motociklo "Honda" - apie 70 km/h.

- dėl veikusio dinaminio poveikio, motociklas buvo atblokštas atgal apie 13 m ir pasiliko gulėti ant dešinio šono padėtyje, kuri 2022-06-04 schemoje pažymėta "1" pozicija. Motociklo vairuotojas buvo nublokštas apie 10 m pagal motociklo judėjimo prieš eismo įvykį kryptį ir pasiliko gulėti ties šioje schemoje "5" pozicija pažymėta dėme, panašia į kraują. Automobilis "Volvo" po susidūrimo buvo stabdomas, kol buvo sustabdytas 2022-06-04 schemoje "2" pažymėtoje padėtyje.

Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo:

- Techniniu požiūriu nepriimtini automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - prieš pat eismo įvykį važiavo apie 87-90 km/h, viršydamas maksimalų leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį (70km/h), dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos. Šio vairuotojo veiksmai - važiavo priešingos krypties transportui skirta važiuojamosios dalies puse, sudarydamas kliūtį priešpriešais važiavusio motociklo "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes automobilio vairuotojui važiuojant tam skirta kelio puse, motociklininkui nebūtų sudaryta kliūtis ir buvęs eismo įvykis, tikėtina, nebūtų įvykęs.

- motociklo "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - prieš susidūrimą su automobiliu "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešpriešinę eismo juosta, techniniu požiūriu vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes šiam vairuotojui važiuojant arčiau tam skirtos kelio važiuojamosios pusės dešinio krašto, buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs. Pažymėtina, kad maždaug 1 s iki susidūrimo "Volvo" dar važiavo visu korpusu priešpriešinės eismo juostos ribose ir pasišalino iš jos mažiau kaip 0.3 s iki susidūrimo. (II tomas, b. l. 44-71).

2022 m. birželio 4 d. Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vyriškos lyties lavonas gulintis specialiomis spalvomis nudažytame greitosios pagalbos automobilyje VW TRANSPORTER valst. nr. (duomenys neskelbtini) bortinis numeris 5204, adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius šoninės dešinės pusės automobilio duris matome vidinį greitosios pagalbos automobilio vaizdą, įvairią įrangą ir gulintį vyriškos lyties lavoną. Taip pat matome automobilyje esančius kilnojamuosius neštuvus ant kurio matome gulintį bei diržais suveržtą vyriškos lyties lavoną. Lavono apžiūra. Lavonas guli ant nugaros, kojos nukreiptos į automobilio galinę dalį, galva į priekinę dalį. Lavono galva yra imobilizuota, ant kaklo yra uždėtas kaklo įtvaras. Ant lavono veido matomi įvairūs sužalojimai, ant kairės pusės akies matoma ryški hemotoma, raudonos spalvos dėmės, lavono akys užmerktos, burna uždara. Lavono rankos guli lygiagrečiai kūno. Ant kairės rankos uždėta juodos spalvos motociklisto pirštinė. Ant kairės rankos nuo delno iki dilbio pabaigos uždėtas įtvaras. Už įtvaro matomas kateteris. Vyriško lavono apranga, tamsios spalvos striukė, kurios rankovės yra prakirptos, dalis jos pakelta į viršų. Po striuke matomi pilkos spalvos marškinėliai. Lavonas apsivilkęs juodos spalvos moto kelnėmis, kurios per juosmenį yra atsektos. Ant lavono abiejų kojų uždėti juodos spalvos moto batai (I tomas, b. l. 163-164; 165-169).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M693/2022(01) nurodyta, kad vadovaujantis A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada:

 A. Z. lavone nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimu nugaroje, poodinėmis kraujosruvomis kojose ir veide, kaukolės pamato lūžiu su galvos smegenų sumušimu, II krūtinkaulio slankstelio lūžiu su nugaros smegenų pažeidimu, dešiniųjų II-IX šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio plyšimu, kairiųjų II-VI šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, aortos plyšimu, blužnies plyšimu, gaktinės sąvaržos plyšimu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu. Sužalojimai vadovaujantis 6.6.1, 6.6.6, 6.6.12 punktais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

 A. Z. lavone nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimu nugaroje, poodinėmis kraujosruvomis kojose ir veide, kaukolės pamato lūžiu su galvos smegenų sumušimu, II krūtinkaulio slankstelio lūžiu su nugaros smegenų pažeidimu, dešiniųjų II-IX šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio plyšimu, kairiųjų II-VI šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, aortos plyšimu, blužnies plyšimu, gaktinės sąvaržos plyšimu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neilgai trukus iki mirties.

 A. Z. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo: odos nubrozdinimas nugaroje, poodinės kraujosruvos kojose ir veide, kaukolės pamato lūžis su galvos smegenų sumušimu, II krūtinkaulio slankstelio lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, dešiniųjų II-IX šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio plyšimas, kairiųjų II-VI šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, aortos plyšimu, blužnies plyšimas, gaktinės sąvaržos plyšimas, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis.

A. Z. lavone nenustatyti lėtinės ligos požymiai.

A. Z. lavone nustatytas kūno sumušimas sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

A. Z. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektai bus sunaikinti 2023-06-10.

Apie pirminį smūgį į motociklą, galima pasisakyti tik atlikus autotechninę ekspertizę (I tomas, b. l. 173-179).

2022 m. lapkričio 25 d. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 155 str. tvarka susipažinta su informacija apie mirusiojo A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (operatorius Telia Lietuva), įeinančių/išeinančių skambučių ir sms žinučių išklotinėmis su bokštų cėlių koordinatėmis laikotarpiu 2022-06-04 nuo 10 val. iki 13 val. Išanalizavus mirusiojo A. Z., naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (operatorius Telia Lietuva), išklotines, nustatyta, kad minėtas mobiliojo ryšio telefono abonentas 2022-06-04 laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 13.00 val., įeinančių ir išeinančių skambučių ar SMS žinučių neturėjo, minėtu laikotarpiu abonentas buvo prisijungęs prie bokštų cėlės viena kartą, t. y. 2022-06-04 12.59 val., mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius Telia Lietuva) būdamas prisijungęs prie mobiliojo ryšio telefono interneto, prisijungimas užfiksuotas prie bokšto cėlės Nr. 4C4520B, esančios adresu Pageležių k., Veprių sen., Ukmergės r. veikimo zonoje. Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius Telia Lietuva) išklotinę, reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta (III tomas, b. l. 13-15).

2022 m. birželio 4 d. Vyriausiojo patrulio Tomo Vaidachavičiaus tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2022-06-04 apie 12 val. 39 min. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. Eimontu iš Vilniaus aspk. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Ukmergės r. Mankūnų k. motociklas ir automobilis susidūrė, nukentėjo motociklo vairuotojas, vyras (duomenys neskelbtini) m. guli, kraujuoja galva, pranešė eismo dalyvis. Atvykus minėtu adresu Ukmergės r. kelyje Lokėnai- Vepriai- Gelvonai 12 km. pastebėjo šalikelėje stovinti apgadintą automobilį, viduryje kelio gulintį motociklą, bei ant kelio gulintį motociklo vairuotoją. Iš kart pribėgus prie motociklo vairuotojo, kuris gulėjo pilvu ant žemės, pastebėjo, kad iš asmens veido srities bėga kraujas, kadangi asmuo buvo su šalmu iš kur jis bėgo nematė. Kad asmeniui nepakenkti, jo nejudino. Girdėjosi, kad asmuo garsiai kvėpuoja, tačiau į klausimus neatsako, buvo be sąmonės. Po kurio laiko asmuo pradėjo kažką nerišliai kalbėti, atgavęs sąmonę pradėjo judėti. Asmeniui buvo pasakyta nejudėti, kol atvyks GMP. Atvykusi GMP suteikė būtinąją pagalbą, užkėlė asmenį ant neštuvų ir GMP asmenį išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kaip vėliau paaiškėjo motociklo vairuotojas buvo A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). motociklas HONDA XL700V Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio VOLVO V70 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. M. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad vairuodamas minėtą automobilį nuo Ukmergės r. Veprių mst. link kelio A-6 kelio vingiu, pastebėjo iš priekio atvažiuojanti motociklą, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jis dar bandė išvengti susidūrimo ir suko į dešinės pusės šalikelę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Patikrinus automobilio vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu, paaiškėjo, kad jis blaivus. Motociklo vairuotojo, dėl jo sveikatos būklės blaivumo patikrinti nebuvo galimybės. Tai pat, paskui į eismo įvykį patekusi motociklą važiavo ir jo draugai G. B. gim. (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). T. R. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kitais motociklais, kurie paaiškino, kad kaip įvyko eismo įvykis nematė. BODY 7011 (I tomas, b.l. 15).

2024 m. vasario 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2681 (23)/11-458 (24)/11-459 (24) nurodyta - 1. Po susidūrimo su motociklu „Honda XL700V“, automobilis „Volvo V70“ sustojo padėtyje, kuri matoma nuotraukose IMG 8843.JPEG ir IMG 3064.JPEG ir pavaizduota 11 pav., t. y. priekine dalimi, maždaug per rato plotį dešiniau padėties, kuri buvo užfiksuota vėlesnės eismo įvykio vietos apžiūros metu. 2. Į šį klausimą atsakyta išvados 1 punkte. 3. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nerasta nuotraukų, užvardintų R_IMG_8843.JPEG ir Z_IMG_3064.JPEG. Tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose nuotraukose IMG_8843.JPEG ir IMG_3064.JPEG užfiksuotas automobilio „Volvo V70“ stabdymo pėdsakas. 4. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nerasta nuotraukų, užvardintų R_IMG_8843.JPEG ir Z_IMG_3064.JPEG. Nuotraukose IMG_8843.JPEG ir IMG_3064.JPEG matomi stabdymo pėdsakai yra tas pats automobilio „Volvo V70“ stabdymo pėdsakas, jo išsidėstymas kelyje vienodas. 5. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nerasta nuotraukų, užvardintų R_IMG_8843.JPEG ir Z_IMG_3064.JPEG. Nuotraukose IMG_8843.JPEG ir IMG_3064.JPEG matomo stabdymo pėdsako atkurtas išsidėstymas eismo įvykio vietoje pavaizduotas 13 pav. 6. Nustatoma tokia šio eismo įvykio eiga (mechanizmas). Automobilis „Volvo V70“, vairuojamas D. M., važiavo keliu Lokėnai - Vepriai - Gelvonai. 12 kilometre, kelio posūkyje į kairę, automobilio vairuotojas įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu artėjo motociklas „Honda XL700V“, vairuojamas A. Z.. Transporto priemonėms atsidūrus tiesioginio matomumo zonoje, automobilio „Volvo V70“ vairuotojas, automobiliui judant apie 65, 2 km/h greičiu, ėmė stabdyti savo automobilį, kuris, stabdomas, įvažiavo į dešinę pagal savo judėjimo kryptį važiuojamosios dalies pusę. Motociklo vairuotojas A. Z. susidariusioje situacijoje nukreipė savo motociklą į kairę, motociklas įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir judėdamas apie 72 km/h greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu jau savo krypties važiuojamosios dalies pusėje esančio ir apie 42 km/h greičiu judančio, stabdomo automobilio „Volvo V70“ priekinės dalies kairę pusę. Susidūrimo metu tarp motociklo dešiniojo šono ir automobilio kairiojo šono buvo bukas kampas, atviras link transporto priemonių galo. Dėl susidūrimo motociklo judėjimas buvo sustabdytas, motociklas buvo atblokštas atgal prieš buvusią judėjimo kryptį ir nukrito į padėtį, kurioje sustojo ir buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis „Volvo V70“ dėl susidūrimo su motociklu pasisuko nedideliu smailiu kampu laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi ir toliau judėdamas į priekį stabdymo režimu, persislinko maždaug per savo ilgį, kol sustojo padėtyje, artimoje tai, kuri buvo užfiksuota po eismo įvykio apžiūrint eismo įvykio vietą. 7. Automobilio „Volvo V70“ greitis susidūrimo metu buvo apie 42 km/h, prieš pat stabdymą eismo įvykio vietoje - apie 65,2 km/h. Motociklo „Honda XL700V“ greitis susidūrimo metu buvo apie 72 km/h, nustatyti kaip jis kito iki susidūrimo negalima. 8. Transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai atvaizduotos 13 pav. 9. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima atkurti tikslios motociklo „Honda XL700V“ judėjimo trajektorijos iki eismo įvykio. 10. Nutarties 10 klausime pateiktų aplinkybių negalima analizuoti ir atsakyti į klausimą, kadangi važiavimo greitį motociklas vairuotojas turi pasirinkti ne didesnį už leistiną, tokį, kuris būtų priimtinas pagal kelio sąlygas ir jo matomumą, tačiau ne pagal artėjančios kliūties - automobilio „Volvo V70“ judėjimo parametrus, kuris motociklo vairuotojui suartėjimo metu dar yra nematomas jau esant realiai grėsmei eismo saugumui. Iš tyrimui pateiktos medžiagos duomenų nėra pagrindo teigti, kad motociklo vairuotojas A. Z., kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, negalėjo saugiai važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. 11. Tai, kad automobilio „Volvo V70“ vairuotojas D. M. važiuodamas keliu, kairiajame kelio posūkio vingyje, kur kelio aplinka ir reljefas riboja kelio matomumą į priekį, važiavo priešingos krypties eismui skirta važiuojamosios dalies puse ir taip sudarė kliūtį priešinga kryptimi keliu artėjusiam motociklui „Honda XL700V“, vairuojamam A. Z., techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir buvo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga (IV tomas, b.l. 64-78).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

        

Pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus surinktus įrodymus, išanalizavus jų prieštaravimus patvirtinama, kad kaltinamasis D. M., vairuodamas transporto priemonę „Volvo“ pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2022 m. birželio mėn. 4 d. apie 12:40 val., Ukmergės rajone, Veprių sen., Mankūnų k., kelio Lokėnai - Vepriai - Gelvonai 12 km, vairuodamas automobilį "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad "Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse" ir 119 punkto reikalavimą "Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto" kai kelio važiuojamoji dalis susideda iš dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, atsiradusiame kelio vingyje į kairę, kuriame dėl kelio reljefo yra ribotas matomumas, važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, t. y. išvažiavo į priešinga kelio pusę ir tokiais savo veiksmais priešpriešais atvažiuojančiam motociklui "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė kliūtį, po ko motociklo vairuotojas A. Z., pamatęs atsiradusią kliūtį bei vengdamas susidūrimo ir taip bandydamas apvažiuoti jo kelyje atsiradusią kliūtį, išvažiavo į priešingą, t. y. kairę eismo juostą, kur susidūrė su į dešinę važiavimo krypties eismo juostą grįžusio automobilio "VOLVO V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaire priekine puse, to pasekoje įvykus eismo įvykiui, žuvo motociklo vairuotojas A. Z. ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės.

Kaip matyti iš išdėstytų bylos aplinkybių, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai,  t.y. A. Z., kuris vairavo motociklą „Honda XL700V" ir D. M., kuris vairavo automobilį "VOLVO V70". Pažymėtina, kad kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių. D. M. kaltinime inkriminuojama, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 ir 119 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 99 punkte nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Kelių eismo taisyklių 119 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino, parodė kad jis nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra A. Z.. Kaltinamasis tvirtina, kad kelias jam buvo gerai žinomas ir, kad iki avarijos jo greitis buvo 80 km/h, o pačio susidūrimo metu 40 km/h. Paaiškino, kad jis važiuodamas nuo Veprių pusės link Pageležių, privažiavęs posūkį, pamatė ant kalniuko motociklą. Motociklininkas buvo kelio viduryje, kai kelias nežymėtas, tai jis buvo priešingoje eismo juostoje, todėl jis pradėjo trauktis į dešinę pusę ir tuomet įvyko nelaimingas atsitikimas. Patikslino, kad jo stabdymas nebuvo intensyvus, tiesiog po truputį stabdė ir traukėsi į dešinę pusę. Be to, pareigūnai įvykio vietoje neužfiksavo jo automobilio stabdymo pėdsakų.

Liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinamojo duotų parodymų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Be to, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

Pažymėtina, kad įvykio dieną liudytojai T. R., D. S., G. B. ir A. P. kartu su A. Z. dalyvavo orientacinėse varžybose ir važiavo su motociklais iš paskos žuvusiojo A. Z., tačiau minėti liudytojai nurodė, kad nematė pačio įvykio, t.y. automobilio ir motociklo susidūrimo. Nors liudytojai nematė pačio įvykio, tačiau G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kelyje nuo Pageležių link Veprių jis važiavo antras, t.y. sekantis po A. Z., tarp jų buvo apie 100 m. atstumas ir iki posūkio draugą matė, tai buvo kelio vingis į dešinę pusę ir nuokalnė, kurioje pamatė skrendantį draugą ir suknežintą automobilį. Patikslino, kad jau pasiekus įkalnės viršūnę, motociklas buvo staigiai stabdomas, o susidūrimas įvyko nuokalnėje. Kalniuko viršūnėje matė, kaip motociklas pradėjo stabdyti, o nuo staigaus stabdymo jis suvirpėjo. Tuo metu motociklas buvo dešinėje kelio juostoje. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir kitas liudytojas A. P., kuris nurodė, kad matė, kaip A. prieš posūkį pradėjo daryti manevrą ir pradėjo staigiai stabdyti ir tuo metu pamatė dūmų debesį. Pažymėjo, kad A. buvo savo eismo juostoje, arčiau dešiniojo kelkraščio.

Netikėti šiais liudytojų parodymais, priešingai nei teigia kaltinamasis, pagrindo nėra. Viso proceso metu liudytojai analizuojamo eismo įvykio aplinkybes dėstė detaliai ir nuosekliai, esminių prieštaravimų jų parodymuose teismas neįžvelgia. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nesudaro pakankamo pagrindo juos atmesti kaip nepagrįstus ir nesiremti jais sprendžiant D. M. kaltės klausimą.

Svarbu ir tai, jog kaltinamojo gynyba nurodo, kad žuvusysis A. Z. nesilaikė kelių eismo taisyklių ir akcentuoja, kad motociklininkas dalyvaudamas orientaciniame žaidime galėjo viršyti greitį, kadangi žaidinių tikslas –pasiekti finišo tašką, kaip galima optimaliau, greičiau. Tokią kaltinamojo gynybos poziciją paneigia į bylą pateiktas 2022-12-12 MB Adventuristai raštas Nr. 22-02, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio 3-4 dienomis buvo organizuotas moto orientacinis žaidimas „Adventuras Ride 2022“, 2022 m. kovo 23 d. buvo gauta iš A. Z. registracija, tačiau žaidimas buvo organizuojamas atviras visiems, todėl nebuvo bendro starto-finišo ir organizatoriai negali patvirtinti ar A. Z. dalyvavo žaidime. Pažymėjo, kad minėto žaidimo tikslas visiškai nesusijęs nei su įveiktu atstumu, nei su važiavimo greičiu (tai nėra kriterijai, apsprendžiantys galimą nugalėtoją) (III tomas, b. l. 9). Analogiškas aplinkybes, kad nebuvo tikslo skubėti patvirtino ir liudytojai T. R., D. S., G. B. ir A. P..

Aplinkybę, kad kaltinamasis D. M. važiavo savo eismo juosta ir nedarė staigaus stabdymo susidūrimo metu, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodo, kad matė ant kelio važiuojamosios dalies lengvojo automobilio, kuris ir susidūrė su A. Z. vairuojamu motociklu, ratų stabdymo pėdsakus, kurie tęsėsi nuo automobilio stovėjimo (sustojimo) vietos, tai yra nuo galinių ratų, link priešingos krypties eismo juostos vidurio, t.y. tos juostos, kuria važiavo A. Z., kur tie pėdsakai ir prasidėjo. Liudytojai T. R., D. S. ir G. B. taip pat užfiksavo minėto automobilio stabdymo pėdsakus ir juos pateikė tyrėjai, ir kurie pridėti prie bylos medžiagos (I tomas, b. l. 118; 124), taip pat nukentėjusioji I. Z. pateikė į bylą nuotraukas, kuriose yra matoma automobilio Volvo stabdymo žymės (II tomas, b. l. 8-12).

Svarbu ir tai, kad policijos pareigūnas Tomas Vaidachavičius taip pat patvirtino, jog eismo įvykio vietoje matė ratų stabdymo pėdsakus, paliktus lengvojo automobilio, kuris susidūrė su A. Z. vairuojamu motociklu, ant kelio važiuojamosios dalies, kurie buvo priešingos krypties eismo juostoje. Pažymėtina, kad šį eismo įvykį forminęs tyrėjas Raimondas Lobinas apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl praėjusio laikotarpio, neprisimena ar schemoje buvo pažymėjęs lengvojo automobilio stabdymo pėdsakus, tačiau jis neginčijo fakto, kad jie galėjo būti.

Kaltinamojo gynyba teigia, kad minėtas stabdymo žymes galėjo palikti kiti pravažiuojantys automobiliai, tačiau tokią gynybos poziciją paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas Kęstutis Gadljauskas nurodė, kad atvykęs į įvykio vietą, kelias buvo uždarytas, atitvertas. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. B.. G. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kitos transporto priemonės nepravažiavo, kadangi ant kelio gulėjo A. bei stovėjo automobilis, tai kelias buvo užtvertas. Taip pat, kad kelias buvo uždarytas patvirtino ir policijos pareigūnai R. Lobinas, T. Vaidachavičius bei M. Eimontas.

Nagrinėjamu atveju, VOLVO automobilis po įvykio buvo užkeltas ant tralo, vėliau paaiškėjus, jog nukentėjusysis A. Z. mirė nepasiekęs gydymo įstaigos, buvo nutarta automobilį VOLVO grąžinti į tą pačią vietą. Nors nagrinėjamos bylos metu buvo sprendžiama ar toks automobilio pajudinimas neįtakojo ekspertinių išvadų, tačiau ekspertas V. Šakėnas patvirtino, kad automobilio pakėlimas ir grąžinimas į tą pačią vietą neįtakojo jo ekspertinės išvados, nes paklaida, jei net ir tokia būtų, nėra esminė ir neturi įtakos ekspertinės išvados turiniui.

Svarbu pažymėti ir tai, jog žiūrint motociklininko važiavimo kryptimi, įvykio kelyje iš pradžių motociklininkui buvo įkalnė, vėliau nuokalnė ir tada staigus vingis į dešinę. Kelio matomumą ribojo šalia esantys želdiniai, medžiai bei krūmai. Kelkraštis apžėlęs, nesimatė jo ribų, netinkamas važiuoti bei manevruoti. Tiek motociklininkai, tiek policijos pareigūnai buvę įvykio vietoje patvirtino, jog bet kuri kliūtis, kuri būtų atsiradusi įveikiant minėtą kelio vingį ir kuri būtų motociklininko eismo juostoje, būtų staigi, nenuspėjama ir sunkiai išvengiama.

Siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl Kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo, būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, vertindamas vairuotojo veiksmus. Teismas turi įvertinti, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, ar turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Nerūpestingumui nustatyti turi būti taikomas protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijus, vertinant konkrečią situaciją, konkretaus eismo įvykio aplinkybes, siejant su vairuotojo galėjimu ir turėjimu numatyti padarinius.

Teismas priėjo prie išvados, kad eismo įvykio, kurio metu susidūrė abi transporto priemonės ir žuvo A. Z., mechanizmas yra atskleistas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizių specialistų išvadose. Konkrečiu atveju 2022-07-12 Teismo ekspertizės akte Nr. 11-1470(22)/11-1543(22) nurodoma, kad automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - kelio Vepriai - Pageležiai vingyje į kairę, kuriame dėl kelio reljefo yra ribotas matomumas važiavimo kryptimi, važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, sudarydamas kliūtį priešpriešais važiavusioms transporto priemonėms, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (I tomas, b. l. 143-150). 2024-02-29 Ekspertizės akte Nr. 11-2681 (23)/11-458 (24)/11-459 (24) nurodyta, kad automobilio „Volvo V70“ vairuotojas D. M. važiuodamas keliu, kairiajame kelio posūkio vingyje, kur kelio aplinka ir reljefas riboja kelio matomumą į priekį, važiavo priešingos krypties eismui skirta važiuojamosios dalies puse ir taip sudarė kliūtį priešinga kryptimi keliu artėjusiam motociklui „Honda XL700V“, vairuojamam A. Z., techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir buvo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga (IV tomas, b. l. 64-78). Teisiamojo posėdžio metu, ekspertai parengę minėtas išvadas palaikė jas. Ekspertas Vytautas Šakėnas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vairuotojas važiuodamas tame kelio vingyje reagavo tada, kai matomumo zonoje pamatė priešpriešais atvažiuojantį motociklą. Automobilis tarp susidūrimo persislinko ir smūgio momentu jis pasisuko ir atbloškė motociklą, kur jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis judėjo tiesiai, bet kadangi buvo vingis į kairę, galima sakyti kad automobilis judėjo link dešiniojo važiojamosios dalies krašto. Ekspertas R. Molis teisiamojo posėdžio paaiškino, kad susidūrimo metu motociklas perdavė impulsą automobiliui ir pakeitė automobilio judėjimo kryptį, todėl atsirado tas išsišakojimas. 11 paveiksle pėdsakų pradžia nustatyta kairėje pusėje kelio važiuojamoje dalyje, kur yra kelio lopas. Iš tyrimo išvada suformuota ir nekyla abejonės, kad tai „Volvo“ automobilio paliktas pėdsakas. Pažymėjo, kad automobilis judėjo link susidūrimo vietos, po susidūrimo jo kryptis buvo pakeista ir jis nujudėjo iki pabaigos.

Be Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizių, byloje pateiktos ir eksperto V. Mitunevičiaus konsultacinės išvados. Teismų praktikoje pripažįstama, kad konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus.

Eksperto Valentino Mitunevičiaus 2022 m. rugsėjo 26 d. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu nepriimtini automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - prieš pat eismo įvykį važiavo apie 87-90 km/h, viršydamas maksimalų leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį (70km/h), dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos. Šio vairuotojo veiksmai - važiavo priešingos krypties transportui skirta važiuojamosios dalies puse, sudarydamas kliūtį priešpriešais važiavusio motociklo "Honda XL700V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes automobilio vairuotojui važiuojant tam skirta kelio puse, motociklininkui nebūtų sudaryta kliūtis ir buvęs eismo įvykis, tikėtina, nebūtų įvykęs. Ekspertas V. Mitunevičius teisiamojo posėdžio metu parengtą išvadą patvirtino ir palaikė. Paaiškino, jog Volvo vairuotojas važiavo viršydamas maksimalų greitį, dėl ko neteko galimybės stabdyti ir, kad važiavo priešinga puse, nes važiuojant automobilio vairuotojui skirta kelio puse, įvykis nebūtų įvykęs. Buvo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Pažymėjo, kad išvadoje surašyta, kada sugrįžo į savo eismo juostą, pasisakyta dėl eismo įvykio priežasčių, tai yra 1 sekundė iki susidūrimo automobilis dar buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Nurodė, kad motociklo vairuotojas matydamas, kad automobilis juda motociklui skirta eismo juosta, matė vienintelę išeitį, tai yra pasukti į priešpriešinę eismo juostą. Kurioje vietoje motociklo vairuotojas sureagavo, to negalima tiksliai nustatyti. Iš nuotraukos matyti, kad motociklui saugiai prasilenkti negalima buvo.

Nors, kaltinamojo teigimu, KET pažeidė motociklo „HONDA XL700V“ vairuotojas A. Z., nes išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vis tik objektų tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad motociklo „HONDA XL700V“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo kokią nors įtaką eismo įvykio kilimui, tai specialistai patvirtino tiek ekspertizių išvadose tiek ir apklausti teisiamojo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, baudžiamojoje byloje, proceso metu nustatyta, kad D. M. vairavo transporto priemonę kelyje, kai kelio važiuojamoji dalis susideda iš dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, atsiradusiame kelio vingyje į kairę, kuriame dėl kelio reljefo yra ribotas matomumas, važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, t. y. išvažiavo į priešinga kelio pusę, o tai reiškia sudarydamas atvažiuojančiam motociklui kliūtį, po ko motociklo vairuotojas A. Z., pamatęs atsiradusią kliūtį bei vengdamas susidūrimo ir taip bandydamas apvažiuoti jo kelyje atsiradusią kliūtį, išvažiavo į priešingą, t. y. kairę eismo juostą, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

Kaip matyti liudytojų parodymų, lavono apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M693/2022(01) nurodyta, kad A. Z. lavone nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimu nugaroje, poodinėmis kraujosruvomis kojose ir veide, kaukolės pamato lūžiu su galvos smegenų sumušimu, II krūtinkaulio slankstelio lūžiu su nugaros smegenų pažeidimu, dešiniųjų II-IX šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio plyšimu, kairiųjų II-VI šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, aortos plyšimu, blužnies plyšimu, gaktinės sąvaržos plyšimu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neilgai trukus iki mirties. A. Z. lavone nustatytas kūno sumušimas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Dėl šio fakto byloje ginčas nekilo. Taigi, tarp D. M. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t.y. tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-472/2014, Nr. 2K-160/2014).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje D. M., vairuodamas transporto priemonę, kai kelyje, kelio važiuojamoji dalis susideda iš dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, atsiradusiame kelio vingyje į kairę, kuriame dėl reljefo yra ribotas matomumas, važiuoti kaire kelio važiuojamąja dalies puse, neabejotinai suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, t. y. kad gali nesugebėti pasitraukti į jam priklausančią važiuoti eismo juostą, numatė, kad tokie jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai ar net gyvybei, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Taigi pripažintina, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kuris yra viena iš BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos neatsargios kaltės formos rūšių.

Tokiu būdu teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad D. M., bylai reikšmingu laiku ir vietoje pažeisdamas KET 99 ir 119 punktų reikalavimus, padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

 

Dėl bausmės D. M. paskyrimo

 

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. M. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis nurodė, kad gailisi, jog padarė avariją, tačiau nepripažino, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nesutiko su eismo įvykio aplinkybėmis, siekė pateisinti savo padarytus veiksmus tvirtindamas, kad A. Z. motociklas važiavo ne savo važiuojamąja eismo juosta. Taigi kaltės nepripažinimas neigiant tam tikras eismo įvykio mechanizmą sudarančias aplinkybes, nepripažįstant KET pažeidimus, akcentuojant paties mirusiojo veiksmus, kurie galimai prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, taip kartu iš dalies pateisinant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, neleidžia pripažinti, kad D. M. baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir gailėjosi dėl to. 

Byloje nėra D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

D. M. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pasekmės neatitaisomos – žuvo žmogus. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (IV tomas, b. l. 50), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankęs, iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (II tomas, b. l. 112), administracine tvarka nebaustas (II tomas, b. l. 113), eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus.

Prokuroras prašo kaltinamajam skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Teismas skirdamas D. M. bausmę be byloje paminėtų įvykio aplinkybių, atsižvelgia ir į kaltinamojo veiksmus po eismo įvykio, kad net nepriėjo prie žuvusiojo motociklo pasidomėti, ar nereikia pagalbos nukentėjusiajam, nekvietė greitosios pagalbos. Be to kaltinamasis viso proceso metu nevertino kritiškai savo veiksmų, apgailestavo tik dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau žuvusiojo artimųjų neatsiprašė, užuojautos nepareiškė. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti D. M. paskyrus 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus bausmės skyrimo pagrindus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą D. M. taikyti BK 62 straipsnio 1–2 dalies nuostatas ar leistų pripažinti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Parinkti D. M. švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje, nėra teisinio pagrindo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, yra dirbantis. Atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo. D. M. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti D. M. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas jam atidėtinas, jo trukmę nustatant maksimalią.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. M. bausmės vykdymas atidedamas 3 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros paskiriant jam pareigas – 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė blaivus, anksčiau neteistas, praeityje nebuvo baustas administracine tvarka. Už analogiško nusižengimo padarymą (jeigu nebūtų nukentėjusių asmenų) asmenį baudžiant administracine tvarka, privalomai turi būti taikomas teisės vairuoti atėmimas. Todėl išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę, kaltinamajam negalėtų būti paskiriama švelnesnė bausmė, t. y. turi būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 2 (dvejų) metų terminą.

 

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu D. M. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikas yra ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Eismo įvykis, kurio metu D. M. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2022-06-04, t. y. esant galiojančiai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai. Šiuo atveju eismo įvykio metu automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo civilinio draudimo sutartis su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo galiojanti, todėl žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.

Nukentėjusieji – civiliniai ieškovai I. Z., Z. Z., E. Z. ir K. Z. pateikė civilinį ieškinį, vėliau jį patikslino, kuriuo ieškovai prašo iš atsakovės draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti I. Z. naudai 217 141,03 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, E. Z. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Z. Z. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei K. Z. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. M. Z. ir M. Z. įstatyminė atstovė I. Z. ieškinyje nurodė, kad iš atsakovės draudimo įmonės prašo priteisti M. Z. naudai 14 953,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei M. Z. naudai priteisti 10 172,49 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš draudimo bendrovės civilinių ieškovų naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Z. teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir paaiškino, kad su žuvusiuoju A. nugyveno beveik 15 metų santuokoje. Jis buvo rūpestingas tėvas, sūnus, pirmagimis. Buvo atsakingas, siekė užsibrėžtų tikslų, buvo pavyzdingas tėtis savo vaikams. Kartu sunkiai dirbo, kad paklotų pagrindą savo vaikams, todėl netekus vyro, neteko apie 70 procentų šeimos pajamų. Ji pati neteko galimybės suteikti vaikams geresnį nei valstybės kompensuojamą išsilavinimą. Vaikai neteko galimybės augti su tėvu, vaikai lankosi pas specialistus. Jai pačiai yra pripažintas adaptacijos sutrikimas, todėl tenka gerti vaistus. Taip pat liko nebaigtos statybos, įsipareigojimai. Turtinę žalą nurodė - laidotuvių, kapo tvarkymo išlaidos bei vyro neuždirbtas atliginimas iki pensijos. Neturtinę žalą nurodė po 50 000 Eur kiekvienam asmeniui, t.y. dviems vaikams ir jai pačiai. Dėl vaikų ieškinio nurodė, kad turtinę žalą sudaro iki vaikų pilnametystės vyro negautas atlyginimas. Vaikams reikalinga pagalba, kadangi jie sunkiai išgyveno tėčio netektį. Iš pradžių užsiblokavo, jie užsidėjo sieną, kad niekas neįvyko. Jie atsisakė eiti pas psichologus, atsisakė eiti prie kapo, vaikai tapo emociškai nestabilūs. Dukrai psichologė pripažino ateities baimę. Jų imuninė sistema visiškai nusėdusi nuo patirto streso. Jie sunkiai sirgo peršalimo ligomis. Pažymėjo ir tai, kad vyras A. padėdavo savo tėvams. Tarp visų buvo labai artimas bendravimas. Posėdžio metu, I. Z. sutiko atsisakyti reikalavimo dėl visos kapavietės įrengimo sumos priteisimo ir sutiko su 1/3 dalimi, t.y. 2 383 Eur kapavietės įrengimo išlaidų padengimo. Taip pat sutiko atsisakyti reikalavimo dėl metinių minėjimo priteisimo ir išlaidų už vaikų avalynę bei drabužius priteisimo, likusius reikalavimus palaiko.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra žuvusiojo A. mama. Akcentavo, kad sūnus A. jai teikė pagalbą visais klausimais. Jų tarpusavio bendravimas buvo stiprus, tai buvo pirmas sūnus. Bendravo dažnai telefonu. Nurodė, kad A. padėdavo tiek morališkai tiek finansiškai, kadangi pati turi sveikatos problemų. Psichologiškai labai sunku be sūnaus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žuvusiojo A. tėtis. Paaiškino, kad sūnus A. jam buvo tiek psichologinis tiek finansinis ramstis. Jų tarpusavio santykiai buvo labai geri, sūnus jį slaugydavo, nuveždavo pas gydytojus, dažnai aplankydavo. Taip pat jis buvo pavyzdingas tėtis savo vaikams. Nurodė, kad reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos, tiksliau moralinės žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žuvusiojo A. brolis. Paaiškino, kad ieškinį pareiškė 10 000 Eur sumai. Patikslino, kad tai yra moralinė žala, kadangi jie yra broliai, kartu bendradarbiaudavo, būdavo kartu. Nors ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau skambindavosi kas antrą dieną, tarpusavio ryšys buvo labai stiprus.

 

                              Dėl turtinės žalos atlyginimo

 

CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau įstatymas numato, kad atlyginamos ne bet kokio dydžio, o tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, tačiau atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Civilinė ieškovė I. Z. nurodė, kad dėl vyro žūties, jo laidotuvių ji patyrė 12 103,78 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: laidojimo namai/kremavimas – 2 230 Eur, gėlės - 200 Eur, gedulingi pietūs – 750 Eur, apranga vaikams – 122,09 Eur, avalynė vaikams – 159,98 Eur, vaistai – 16,63 Eur, kuro sąnaudos – 112,54 Eur, paminklas, kapo sutvarkymas – 7 150,04 Eur, metinės – 1 362,50 Eur. Taip pat I. Z. patyrė 3 600 Eur turtinę žalą dėl eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės – motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris visiškai netinkamas eksploatacijai ar remontui. Be to, I. Z. ir jos vaikai M. ir M. Z. patyrė turtinę žalą dėl negautų pajamų, kurias jie būtų gavę, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs. Ieškovė I. Z. jos naudai prašo priteisti 181 434,57 Eur negautas pajamas. Nurodė, kad žuvusysis A. Z. iki savo mirties dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo pastovias pajamas. Už paskutinius tris mėnesius iki eismo įvykio, A. Z., atskaičius mokesčius ir kitas privalomas išskaitas, gavo į rankas 6917,74 Eur pajamų (2480,92 Eur + 715,44 Eur (1/4 premijos) + 1240,46 Eur + 2480,92 = 6917,74 Eur). Šių paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkis (vidutinis darbo užmokestis) – 2305,91 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama ½ dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem išlaikytiniams, pajamos dalytinos į keturias dalis. Padalinus 2305,91 Eur sumą į 4 dalis, gaunasi, kad tiek sutuoktinė I. Z., tiek ir jos vaikai M. ir M. Z. turi teisę į 576,48 Eur negautų pajamų atlyginimą. Pažymėjo, kad senatvės pensijos amžius nustatomas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatas. Nuo 2027 metų tiek vyrai, tiek moterys senatvės pensijos amžių pasieks būdami 65 metų. Šią amžiaus ribą A. Z. būtų pasiekęs (duomenys neskelbtini). Atėmus iš šio laikotarpio laikotarpį iki eismo įvykio, nustatyta, kad žuvusysis 26 metus 3 mėnesius ir 11 dienų, gaudamas aukščiau nurodytas pajams, turėjo išlaikyti sutuoktinę I. Z. ((duomenys neskelbtini)– 2022-06-04 = 26 metai 3 mėnesiai 11 dienų). Taigi, sutuoktinės negautos pajamos, padauginus 26 metų 3 mėnesių 11 dienų laikotarpį iš žuvusiojo paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio sumos dalies, kuri lygi 576,48 Eur, sudaro – 181 802,57 Eur. Kadangi 2022-06-10 Kauno rajono savivaldybės administracija išmokėjo I. Z. vienkartinę laidojimo pašalpą (368,00 Eur), tai ši suma atimama iš 181 802,57 Eur, ir laikytina, kad I. Z. negautos pajamos sudaro 181 434,57 Eur. M. Z. 18 metų sukaks – (duomenys neskelbtini). Atėmus iš šio laikotarpio laikotarpį nuo jos gimimo iki eismo įvykio, nustatyta, kad A. Z. turėjo dar 6 metus 17 dienų išlaikyti savo dukrą. Dukros negautos pajamos (išlaikymas), padauginus 6 metų 17 dienų laikotarpį iš žuvusiojo paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio sumos dalies, kuri lygi 576,48 Eur, sudaro – 41 833,23 Eur. Kadangi M. Z. nuo 2022-06-04 yra skirta mėnesinė našlaičių pensija, kuri lygi 370,42 Eur, tai ši suma, kuri jai būtų mokoma iki jos pilnametystės (6 metai 17 dienų), tai yra 26 880,14 Eur turėtų būti atimta iš 41 833,23 Eur sumos. Todėl M. Z. negautos pajamos (išlaikymas) sudaro 14 953,09 Eur (41 833,23 Eur - 26 880,14 Eur = 14 953,09 Eur). M. Z. 18 metų sukaks – (duomenys neskelbtini). Atėmus iš šio laikotarpio laikotarpį nuo jo gimimo iki eismo įvykio, nustatyta, kad A. Z. turėjo dar 4 metus 1 mėnesį ir 11 dienų išlaikyti savo sūnų. Sūnaus negautos pajamos (išlaikymas), padauginus 4 metų 1 mėnesio 11 dienų laikotarpį iš žuvusiojo paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio sumos dalies, kuri lygi 576,48 Eur, sudaro – 28 458,89 Eur. Kadangi M. Z. nuo 2022-06-04 yra skirta mėnesinė našlaičių pensija, kuri lygi 370,42 Eur, tai ši suma, kuri jam būtų mokoma iki jo pilnametystės (4 metus 1 mėnesį ir 11 dienų), tai yra 18 286,40 Eur turėtų būti atimta iš 28 458,89 Eur sumos. Todėl M. Z. negautos pajamos (išlaikymas) sudaro 10 172,49 Eur (28 458,89 Eur - 18 286,40 Eur = 10 172,49 Eur). Taip pat ieškovė I. Z. prašo priteisti jos naudai žuvusiojo sutuoktinio senatvės pensiją, kurią sudaro 20 002,68 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2053-03-15 (III tomas, b. l. 127-173).

Civilinio atsakovo atstovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su turtinės žalos atlyginimu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog nesutinka su išlaidomis, kurios skirtos vaikų avalynei bei aprangai, kadangi jos nelaikytinos nuostoliais. Nesutinka atlyginti 7 150,04 Eur turtinę žalą dėl kapavietės sutvarkymo, kadangi kapavietė atnaujinta ir kitų dviejų anksčiau palaidotų palaikų, todėl sutinka kompensuoti 1/3 dalį kapavietės įrengimo išlaidų, t.y. – 2 383 Eur. Taip pat nesutinka su 1 362,50 Eur skirta suma paminėti metinėms, kadangi teismų praktikoje nurodyta, kad išlaidos turi būti priverstinės, būtinos, o vėlesni mirusiojo paminėjimai – gedulingi pietūs praėjus mėnesiui ar pusei metų ar metams, tai nėra išlaidos, kurias turi atlyginti draudikas. Be to, iš laidojimo sumos turi būti atimta laidojimo pašalpa 368 Eur, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajai. Nesutinka ir dėl I. Z. reikalaujamos vienkartinės išmokos, kadangi vienkartinė suma turėtų būti skaidoma iki pensijos ir po pensijos. Nurodė, kad ieškovė yra jauno amžiaus, gali sudaryti santuoką ar partnerystę ir išlaikymą gali gauti iš kitos asmens, todėl nėra tikslinga skaičiuoti pajamas iki statistinės gyvenimo trukmės, kadangi gali pasikeisti aplinkybės dėl negautų pajamų. Mano, kad tikslingiausia būtų priteisti I. Z. periodines išmokas kas mėnesį, kurios būtų indeksuojamos kasmet. Su kitais reikalavimais civilinis atsakovas sutinka visiškai. Civilinis atsakovas taip pat pasisakė ir dėl neturtinės žalos, nurodė, kad sutinka išmokėti tokią neturtinę žalą – I. Z., M. Z. ir M. Z. po 25 000 Eur, E. Z. ir Z. Z. po 20 000 Eur, K. Z. 10 000 Eur. 2024 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas pasisakė, jog baigiamosios kalbos metu I. Z. sutiko atsisakyti reikalavimo dėl visos kapavietės įrengimo sumos priteisimo ir sutiko su 1/3 dalimi, t.y. 2 383 Eur kapavietės įrengimo išlaidų padengimo. Taip pat sutiko atsisakyti reikalavimo dėl metinių minėjimo priteisimo ir išlaidų už vaikų avalynę bei drabužius priteisimo. Patikslino, jog ginčas yra išlikęs dėl negautų pajamų, kaip vienkartinės išmokos priteisimo ir dėl neturtinės žalos sumų. Civilinio atsakovo atstovas vertina, jog I. Z. buvo padaryta 25 000 Eur neturtinė žala, M. ir M. Z. po 25 000 Eur, E. Z. ir Z. Z. po 20 000 Eur neturtinė žala, o su K. Z. ieškiniu dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutinka.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti laidojimo išlaidoms, karsto įsigijimui, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidoms, dėl ko patyrė 12 103,78 Eur. Teismui pateikė patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtina prašomą priteisti sumą. Civiliniui ieškovui paprieštaravus, I. Z. teisiamojo posėdžio metu atsisakė reikalavimų dėl aprangos ir avalynės vaikams, metinių paminėjimo bei sutiko su 1/3 dalimi kapo sutvarkymo kompensavimo, galutinė reiškiamo reikalavimo suma 5 692,17 Eur. Dėl likusių reikalavimų nekilo ginčas, civilinio atsakovo atstovas sutiko su prašoma priteisti turtine 5 692,17 Eur žala.

Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. Z., nustatė, kad ieškovė dėl sutuoktinio laidojimo patyrė išlaidas 5 692,17 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas dėl minėto reikalavimo nekilo, išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, atitinka protingumo kriterijus, teismas civilinei ieškovei I. Z. priteisia 5 692,17 Eur turtinę žalą laidojimo išlaidoms padengti.

Nukentėjusioji I. Z. prašo priteisti jai 3 600 Eur turtinę žalą dėl eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės - motociklo „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris visiškai netinkamas eksploatacijai ar remontui. Ieškovė I. Z. patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl minėtos transporto priemonės įvertinimo (žalos paskaičiavimo) buvo prašyta atsakovo (draudimo bendrovės) pateikti savo poziciją (nurodyti išmokėtą sumą), tačiau toks veiksmas atsakovo nebuvo atliktas. Dėl šių priežasčių, ieškovė įvertino eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę - motociklą „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur verte. Motociklas „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-12-12 nutarimu grąžintas I. Z. (III tomas, b. l. 37-41). Nors šis motociklas buvo grąžintas I. Z., tačiau jis visiškai netinkamas eksploatacijai ar remontui bei civilino atsakovo atstovas sutiko atlyginti šią žalą visa apimtimi, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašomas 3 600 Eur turtinės žalos atlyginimas dėl eismo įvykio metu sugadinto motociklo nėra per didelis, todėl ją teismas priteisia ieškovei I. Z..

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Įstatyminė atstovė I. Z. atstovaudama savo mažamečius vaikus - M. Z. ir M. Z. patikslintame ieškinyje nurodė, kad M. ir M. Z. patyrė turtinę žalą dėl negautų pajamų, kurias jie būtų gavę, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs. I. Z. reiškia reikalavimą turtinei žalai atlyginti dėl 14 953,09 Eur negautų pajamų atlyginimo M. Z. ir 10 172,49 Eur negautų pajamų atlyginimo M. Z.. Nurodė, kad žuvusysis A. Z. iki savo mirties dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo pastovias pajamas. Už paskutinius tris mėnesius iki eismo įvykio, A. Z., atskaičius mokesčius ir kitas privalomas išskaitas, gavo į rankas 6917,74 Eur pajamų (2480,92 Eur + 715,44 Eur (1/4 premijos) + 1240,46 Eur + 2480,92 = 6917,74 Eur). Šių paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkis (vidutinis darbo užmokestis) – 2305,91 Eur. Patikslino, kad apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama ½ dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem išlaikytiniams, pajamos dalytinos į keturias dalis. Padalinus 2305,91 Eur sumą į 4 dalis, gaunasi, kad tiek sutuoktinė I. Z., tiek ir jos vaikai M. ir M. Z. turi teisę į 576,48 Eur negautų pajamų atlyginimą. M. Z. 18 metų sukaks – (duomenys neskelbtini). Atėmus iš šio laikotarpio laikotarpį nuo jos gimimo iki eismo įvykio, nustatyta, kad A. Z. turėjo dar 6 metus 17 dienų išlaikyti savo dukrą. Dukros negautos pajamos (išlaikymas), padauginus 6 metų 17 dienų laikotarpį iš žuvusiojo paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio sumos dalies, kuri lygi 576,48 Eur, sudaro – 41 833,23 Eur. Kadangi M. Z. nuo 2022-06-04 yra skirta mėnesinė našlaičių pensija, kuri lygi 370,42 Eur, tai ši suma, kuri jai būtų mokoma iki jos pilnametystės (6 metai 17 dienų), tai yra 26 880,14 Eur turėtų būti atimta iš 41 833,23 Eur sumos. Todėl M. Z. negautos pajamos (išlaikymas) sudaro 14 953,09 Eur (41 833,23 Eur - 26 880,14 Eur = 14 953,09 Eur). M. Z. 18 metų sukaks – (duomenys neskelbtini). Atėmus iš šio laikotarpio laikotarpį nuo jo gimimo iki eismo įvykio, nustatyta, kad A. Z. turėjo dar 4 metus 1 mėnesį ir 11 dienų išlaikyti savo sūnų. Sūnaus negautos pajamos (išlaikymas), padauginus 4 metų 1 mėnesio 11 dienų laikotarpį iš žuvusiojo paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio sumos dalies, kuri lygi 576,48 Eur, sudaro – 28 458,89 Eur. Kadangi M. Z. nuo 2022-06-04 yra skirta mėnesinė našlaičių pensija, kuri lygi 370,42 Eur, tai ši suma, kuri jam būtų mokoma iki jo pilnametystės (4 metus 1 mėnesį ir 11 dienų), tai yra 18 286,40 Eur turėtų būti atimta iš 28 458,89 Eur sumos. Todėl M. Z. negautos pajamos (išlaikymas) sudaro 10 172,49 Eur (28 458,89 Eur - 18 286,40 Eur = 10 172,49 Eur). Civilino atsakovo atstovas sutiko atlyginti M. Z. ir M. Z. turtinę žalą visa apimtimi, todėl teismas daro išvadą, jog įstatyminės atstovės I. Z. paršoma priteisti 14 953,09 Eur turtinė žala dėl negautų pajamų M. Z. ir 10 172,49 Eur turtinė žala dėl negautų pajamų M. Z. yra pagrįsta, todėl nurodomas sumas teismas priteisia M. Z. ir M. Z..

Ieškovė I. Z. taip pat pareiškė reikalavimą turtinei žalai atlyginti dėl negautų pajamų jos naudai. Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas iki A. Z. pensinio amžiaus sudaro 181 434,57 Eur ir laikotarpiu nuo A. Z. pensinio amžiaus iki vidutinės vyro gyvenimo trukmės sudaro 20 002,68 Eur suma, viso bendra suma 201 437,25 Eur negautos pajamos. Civilinio atsakovo atstovas nesutinko šioje dalyje su reikalavimu dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo I. Z., kadangi mano, kad būtų tikslinga priteisti periodines išmokas kas mėnesį, kurios būtų indeksuojamos. Paaiškino, kad vienkartinė suma turėtų būti skaidoma iki pensijos ir po pensijos. Mano, kad turi būti atsižvelgiama, jog ieškovė jauno amžiaus, gali sudaryti santuoką ar partnerystę, dėl ko gali gauti išlaikymą iš kito asmens, todėl nėra tikslinga skaičiuoti pajamas iki statistinės gyvenimo trukmės, kadangi gali pasikeisti aplinkybės negautų pajamų. Nukentėjusiosios teigimu, jos patirti nuostoliai, kuriuos sudaro negautos pajamos, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis, ji ir jos vaikai toliau turėtų šeimos maitintoją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji I. Z. su žuvusiuoju A. Z. buvo susituokę 15 metų, gyveno darnioje šeimoje, augino du nepilnamečius vaikus. Žuvusysis A. Z. buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas, siekė karjeros, buvo perpektyvus darbuotojas. Nors matyti, kad nukentėjusiosios ir žuvusiojo šeimyniai santykiai buvo geri, tačiau svarbu pažymėti, jog nukentėjusioji yra jauno amžiaus, yra galimybė, kad ji ateityje sukūrs naujus santykius, todėl atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai nėra pagrindo priteisti vienkartinę išmoką. Atsižvelgus į protingumo kriterijus, teismas nukentėjusiajai negautas pajamas priteisia periodinių išmokų forma, t.y. iki (duomenys neskelbtini) po 576,48 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant ir nuo (duomenys neskelbtini) iki 2053-03-15 po 576,48 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant.

Taigi, įvertinus visas nuosprendžio išdėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Z. iš civilinio atsakovo priteisia 9 292,17 Eur turtinei žalai atlyginti bei negautas pajamas, mokamas iki (duomenys neskelbtini) po 576,48 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant ir nuo (duomenys neskelbtini) iki 2053-03-15 po 370,42 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant, M. Z. iš civilinio atsakovo priteisia 14 953,09 Eur turtinei žalai atlyginti ir M. Z. iš civilinio atsakovo priteisia 10 172,49 Eur turtinei žalai atlyginti. 

 

                                    Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, vis tik priteisiama suma kiekvienu atveju turi būti teisinga. Tai reiškia, kad ji turi būti priteisiama paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir neturtinės žalos atlyginimo paskirties. Piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Teismų praktika suformavo, kad už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4344,30 Eur iki 31298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2896,20 Eur iki 26065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai, nuo 3000 Eur iki 10000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti I. Z. 50 000 Eur, M. Z. 50 000 Eur, M. Z. 50 000 Eur, E. Z. 30 000 Eur, Z. Z. 30 000 Eur ir K. Z. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji pareikštus civilinius ieškinius palaikė. Civilinio atsakovo AB "Compensa Vienna Insurance Group" atstovas posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti neturtinę žalą kiekvienam nukentėjusiajam, tačiau atlyginti mažesnę sumą, nei prašoma ieškinyje.

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl sutuoktinio, tėvo, brolio bei sūnaus A. Z. netekties. Nėra abejonės, jog I. Z. dėl sutuoktinio, M. ir M. Z. dėl tėvo, K. Z. dėl brolio, o E. ir Z. Z. dėl sūnaus žūties, patyrė ir toliau kenčia ir išgyvena jo netektį, nes juos visus siejo artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, jie nuolat tarpusavyje bendravo. Atkreiptinas dėmesys, kad žuvusysis iki žūties buvo sveikas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, turėjo žmoną (15 metų išgyveno santuokoje), du nepilnamečius vaikus, abu tėvus, brolį. Svarbu ir tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosiojo kaltė nenustatyta. Dėl nusikalstamai neatsargaus D. M. elgesio valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, buvo neatkuriamai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji – sutuoktinė, nepilnamečiai vaikai, tėvai ir brolis – patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, nes, kaip jau minėta, juos su žuvusiuoju siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai. Teismas taip pat pažymi, kad žmogaus skausmo dydis netekus artimojo yra neišmatuojamas ir nepriklauso nuo jo amžiaus. Taigi, artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo sutuoktinė, vaikai, brolis bei tėvai buvo saistomi stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, stipriai paveikė jų gyvenimą. Padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.

Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų 2022-06-04 mirė A. Z.. Dėl šių eismo įvykio padarinių buvo padaryta nepataisoma žala mirusiojo artimiesiems. Yra visiškai akivaizdu, kad šio eismo įvykio padariniai turės įtakos mirusiojo artimiesiems dar ilgus metus, kadangi mirusio žmogaus artimiesiems niekas negrąžins. Dėl eismo įvykio buvo stipriai sutrikdytas mirusiosiojo našlės ir kitų šeimos narių gyvenimas, jie patyrė ir tebepatiria žodžiais sunkiai nusakomas dvasines kančias, o kada pasitaisys jų stipriai paveikta emocinė būsena, nėra jokių galimybių prognozuoti. Po eismo įvykio iki dabar mirusiojo našlė, vaikai, brolis bei tėvai gyvena sielvartu, patyrė bei patiria didelį skausmą, liūdesį, didžiulę traumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, iš draudiko AB "Compensa Vienna Insurance Group" nukentėjusiosios I. Z. naudai priteisia 50 000 Eur, nukentėjusios M. Z. naudai priteisia 50 000 Eur, nukentėjusiojo M. Z. naudai priteisa 50 000 Eur, nukentėjusiosios E. Z. naudai priteisia 30 000 Eur, nukentėjusiojo Z. Z. naudai priteisia 30 000 Eur ir nukentėjusiojo K. Z. naudai priteisia 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

                                             Dėl procesinių palūkanų

 

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, ieškovams I. Z., M. Z., M. Z., E. Z., Z. Z. ir K. Z. iš draudimo kompanijos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos,

 nuo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Proceso išlaidos

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Ruslanas Boiko teisme pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinantį dokumentą 5 900,69 eurų sumai (IV tomas, b. l. 16-48). Nukentėjusioji I. Z. prašo jai priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą su nukentėjusiaja I. Z. atstovauja, nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus I. Z., M. Z., M. Z., Z. Z., E. Z. ir K. Z. advokatas Ruslanas Boiko. Byla buvo nagrinėjama daugiau nei vienerius metus. Šioje byloje nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, rengė civilinį ieškinį, vėliau jį patikslino, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Teismui yra pateikta pinigų priėmimo kvito kopija, patvirtinanti, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė I. Z. savo atstovui advokatui sumokėjo 5 900,69 eurų už atstovavimą (IV tomas, b. l. 16-48). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašymas yra pagrįstas, todėl nukentėjusiajai I. Z. iš kaltinamojo priteistina jos prašoma 5 900,69 Eur suma atstovavimo paslaugoms apmokėti, pripažįstant šias išlaidas proceso išlaidomis.

 

Procesiniai klausimai

 

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD diskas (III tomas, b. l. 184), 2 vnt vokai (1 vokas - su kompatiniu disku su įvykio vietos nuotraukomis, įvykio vietos trimačiu modeliu ir įvykio vietos ortomozaika; 2 vokas – DVD-R laikmena su vaizdo įrašais) (prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio) saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.  

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimą. 

Taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirti D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš ADB " Compensa Vienna Insurance Group", įmonės kodas 304080146, I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9292,17 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 17 ct) turtinės žalos atlyginimo bei turtinei žalai atlyginti negautas pajamas, mokamas iki (duomenys neskelbtini) po 576,48 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 48 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant ir nuo (duomenys neskelbtini) iki 2053-03-15 po 370,42 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 42 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant, 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo. 

Priteisti iš ADB " Compensa Vienna Insurance Group", įmonės kodas 304080146, M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 953,09 Eur (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 09 ct) turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB " Compensa Vienna Insurance Group", įmonės kodas 304080146, M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 172,49 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 49 ct) turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB " Compensa Vienna Insurance Group", įmonės kodas 304080146, E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB " Compensa Vienna Insurance Group", įmonės kodas 304080146, Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB " Compensa Vienna Insurance Group", įmonės kodas 304080146, K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Pripažinti nukentėjusiosios I. Z. patirtas 5 900,69 Eur proceso išlaidomis ir priteisti iš D. M. 5 900,69 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų eurų 69 ct) nukentėjusiajai I. Z., jos turėtų proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. CD diskas (III tomas, b. l. 184), 2 vnt vokai (1 vokas - su kompatiniu disku su įvykio vietos nuotraukomis, įvykio vietos trimačiu modeliu ir įvykio vietos ortomozaika; 2 vokas – DVD-R laikmena su vaizdo įrašais) (prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje;

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

 

 

Teisėja Snieguolė Bielskienė