Civilinė byla Nr. 2-1620-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.4.3.5.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“ atskirąjį skundą ir patikslintą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto byloje.

Teisėja

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo administratorių centras“ pateikė teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ pakeitimo jo teisių perėmėja UAB „Verslo administratorių centras“.

2.       Paaiškino, kad įvykdžius bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ atskyrimą, visa bendrovės vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų bankroto administravimu, buvo perduota jos pagrindu įsteigtam bankroto administratoriui UAB „Verslo administratorių centras“, inter alia visos teisės ir pareigos, kylančios iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Neapolis“ ir 2013 m. spalio 8 d. nutarties bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo centras“, 2016-02-26 pavedimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Neaplis“ ir UAB „Verslo valdymo centras“.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Capital Omega“ nesutiko su pateiktu prašymu.

4.       Nurodė, kad prašymą padavė byloje nedalyvaujantis asmuo, tokia anomali situacija, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka paskirtas bankroto administratorius galėtų perleisti savo bankroto administratoriaus teises kitam asmeniui yra negalima, tokiu būdu siekiama apeiti ir ignoruoti bankroto administratoriaus skyrimo taisykles, prašo netenkinti prašymo, sustabdyti procesinių klausimų sprendimą bankroto byloje iki bus išspręstas šis prašymas dėl bankroto administratoriaus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeitė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ jos teisių perėmėja UAB „Verslo administratorių centras“. Įpareigojo UAB „Verslo administratorių centras“ nustatyta tvarka paskirti savo įgaliotą asmenį atlikti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus funkcijas ir apie tai informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

6.       Teismas nurodė, kad kartu su prašymu pateiktos UAB „Verslo valdymo centras“ atskyrimo sąlygų kopija ir jų pagrindu parengtas turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo akto kopija, Juridinių asmenų registro išrašo kopija, draudimo liudijimo kopija patvirtina, kad, įvykdžius bankroto administratoriaus UAB „Verslo administratorių centras“ atskyrimą, visa bendrovės vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų bankroto administravimu, buvo perduota jos pagrindu įsteigtam bankroto administratoriui UAB „Verslo administratorių centras“. Remdamasis CK 2.97 straipsnio 7 dalimi ir CPK 48 straipsnio 1 dalimi teismas BUAB „Neapolis“ bankroto administratorių UAB „Verslo valdymo centras“ pakeitė į bankroto administratorių UAB „Verslo administratorių centras“.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pradiniu ir patikslintu atskiraisiais skundais trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m balandžio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

7.1.       Skundžiama nutartimi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visų pirma ĮBĮ , o taip pat nepagrįstai išplėtė bendrųjų taisyklių taikymą specifiniame bankroto procese, tokiu būdu paneigdamas principą specialios normos viršenybės prieš bendrąją.

7.2.       Teismas, nesutikdamas su trečiojo asmens argumentais dėl negalimumo bankroto administratoriui perleisti savo teisių ir pareigų kitam asmeniui, nenurodo, kokia konkreti ĮBĮ norma tokią galimybę numato. Priešingai, teismas skundžiamoje nutartyje patvirtina, kad administratoriaus teises ir administratorių skyrimo tvarką nustatantys teisės aktai nenumato jokių išimčių bankroto administratoriaus reorganizavimo atveju, tačiau šį reglamentavimą traktuoja kaip tariamai neišbaigtą ir tuo pagrindu netaiko/ignoruoja ĮBĮ bei Bankroto administratorių atrankos taisyklėse nustatytą imperatyvų reguliavimą.

7.3.       ĮBĮ yra įtvirtinta itin aiški ir konkreti bankroto administratoriaus pakeitimo tvarka, pagal kurią teismas motyvuota nutartimi atstatydina senąjį administratorių iš pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1-6 punktuose numatytais atvejais ir ta pačia nutartimi išsprendžia kito administratoriaus paskyrimo klausimą. Pažymėtina, kad parenkant naujojo administratoriaus kandidatūrą, privaloma vadovautis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi. Jokia kita alternatyvi bankroto administratoriaus pakeitimo tvarka teisės aktuose nėra numatyta.

7.4.       Imperatyviai nustatyta, kad kompiuterinė programa taikoma trimis ir kartu visais galimais bankroto administratoriaus paskyrimo atvejais, t.y. keliant bankroto bylą, bankroto procese atsiradus poreikiui skirti kitą bankroto administratorių ir skiriant pavaduojantį administratorių. Tik bankrotą vykdant ne teismo tvarka, galioja išimtis dėl administratorių atrankos naudojantis programa netaikymo.

7.5.       Teismas paskyrė bankroto administratoriumi subjektą, kuris neatitinka reikalavimų, keliamų administratoriui siekiančiam administruoti didelę įmonę.

7.6.       Teismas nenurodė jokio Lietuvos Aukščiausiojo Tesmo suformuoto aiškinimo, leidžiančio teismui sukurti tokią anomalią situaciją, kokia yra sukurta. Teismas, netinkamai pritaikydamas CPK nuostatą dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir kitoje byloje priimto teismo nutarties precedentinės galios, netinkamai aiškino ĮBĮ normas bei nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą.

8.       UAB „Verslo administratorių centras“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       ĮBĮ nėra vienintelis įstatymas, reguliuojantis bankroto proceso metu egzistuojančius teisinius santykius. Bendrovių reorganizavimui ar atskyrimui taikytinos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatos. Nagrinėjamu atveju vykdytas ne bankrutuojančios ar bankrutavusio juridinio asmens atskyrimas, be to ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis numato šio įstatymo viršenybę prieš kitus įstatymus tik esant normų kolizijai. Vykdytas bankroto administratoriaus atskyrimas visiškai neprieštaravo jokioms ĮBĮ teisės normoms, todėl nesant kolizijos, nėra pagrindo teigti, kad ĮBĮ turi viršenybę ABĮ nustatytų taisyklių, reglamentuojančių atskyrimą, atžvilgiu.

8.2.       ĮBĮ nesant visiškai jokių išimčių dėl proceso šalių teisių perėmimo atskyrimo atveju, vėl gi nėra jokio pagrindo išvadoms apie tariamą skundžiamos nutarties neteisėtumą, pirmosios instancijos teismui vadovavusi CPK nustatytomis taisyklėmis.

8.3.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ buvo paskirta, vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, nes UAB „Verslo valdymo centras“ bankroto administratore buvo paskirta 2013 m. spalio 8 d., o Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa pradėta naudoti nuo 2015 m. sausio 1 d.

8.4.       Apeliantas turėtų įrodyti atskyrimo proceso neteisėtumą, tačiau skunde nėra jokių argumentų, kad UAB „Verslo valdymo centras“ galimai neturėjo teisės vykdyti atskyrimo, kad atskyrimas vykdytas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas ar pan.

8.5.       Atsikertant į apelianto argumentus, esą bankroto administratorius negali dalyvauti atskyrime ir tokiu būdu perduoti savo teisių ir pareigų, pažymi, kad ĮBĮ įtvirtintos teisės normos nereguliuoja tokios situacijos. Visgi reguliavimo nebuvimas negali būti prilyginamas egzistuojančiam draudimui, kaip teigia apeliantas, nes teisės normų šaltiniai numato priešingas taisykles. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1000-241/2018 praktiką, bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perleidimas atskyrimo atveju laikomas teisėtu.

8.6.       Nesutinka su skundo argumentais dėl individualių bankroto administratorės savybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje bei Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, kadangi atskyrimo atveju nei ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, nei šios taisyklės nėra taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018, 9 p.). Atskyrimo proceso metu yra perduodamos ne tik atskyrime dalyvaujančio juridinio asmens teisės ir pareigos, tačiau ir su perduodama dalimi susijusi patirtis, nes realiai nėra sukuriamas visiškai naujas juridinis asmuo, kuris pradeda vykdyti veiklą nuo pradžių.

8.7.       Nesutinka su argumentais apie tariamą bankroto administratorės atsistatydinimą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Verslo valdymo centras“ atžvilgiu egzistuotų bent viena ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatytų aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie at(si)statydinimą.

8.8.       Skundžiamoje nutartyje padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018 analogišką apelianto kritiką atmetė. Bankroto administratoriaus pakeitimo įvykdžius atskyrimą klausimu yra pasisakęs tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4795-590/2017, tiek Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1274-436/2018. Nėra jokio pagrindo išvadoms, kad skundžiama nutartimi precedentas kaip teisės šaltinis pritaikytas netinkamai, nes teismas vadovavosi horizontaliuoju precendetu, kuris yra privalomas kaip ir vertikalusis.

8.9.       Nesutiktina su apelianto teiginiais dėl tariamos teisės normų konkurencijos, nes šiuo atveju neegzistuoja konkuruojančios normos – ĮBĮ nenumato nei administratoriaus pakeitimo tvarkos įvykus atskyrimui, nei draudimo vykdyti atskyrimą ar reorganizavimą ir perduoti teises bei pareigas.

8.10.       Nors teisės aktuose nenumatyta specialios bankroto administratoriaus skyrimo procedūros po atskyrimo, tačiau tokią galimybę suteikią ne ĮBĮ įtvirtintos teisės normos. UAB „Verslo administratorių centras“ atitinka visus ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies kriterijus, nors ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018 nurodė, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis atskyrimo atveju netaikytina.

8.11.       Pažymi, kad bendrovės licencijuojamos veiklos atskyrimas turėjo atitikti papildomus, su licencijuojama veikla susijusius reikalavimus – turėjo būti gauta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteikiama licencija, įsigytas draudimas. Teismas įvertino tai ir pagrįstai nustatė, kad teisės ir pareigos perduotos ne bet kam, kaip teigi apeliantas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka atskirtai UAB „verslo valdymo centras“ daliai.

8.12.       Apelianto patikslintas atskirasis skundas turėjo būti atsisakytas priimti, nes pateiktas praleidus terminą.

8.13.       Teikdamas naujus rašytinius įrodymus apeliantas neįrodinėja nei vienos iš CPK 314 straipsnio įtvirtinto draudimo apeliacinės teismui teikti naujus įrodymus išimties, kas taip pat sudaro pagrindą atsisakyti juos priimti.

9.       BUAB „Neapolis“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir UAB „Verslo administratorių centras“.

10.       UAB „Stratega“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Omega Capital“ patikslintą atskirąjį skundą, priešingu atveju – atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       CPK nenumato atskirojo skundo patikslinimo, todėl teismas galėjo svarstyti tik pirmos redakcijos atskirojo skundo priėmimo klausimą. Be to patikslintas atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus terminą.

10.2.       Teismas, sutikdamas pakeisti dėl reorganizavimo bankroto administratorių (juridinį asmenį) kitu, nepadarė jokio pažeidimo, nes įgaliotas asmuo L. L. toliau tęsė darbo santykius su nauju juridiniu asmeniu, todėl juridinio asmens pakeitimas neturėjo įtakos bankroto administratoriaus kompetencijai bei keliamiems reikalavimams.

10.3.       Apeliantas nepateikė įrodymų dėl bankroto administratorės neatitikimo reikalavimams.

Teisėja

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto administratorius pakeistas teisių perėmėju, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl pradinio ir patikslinto atskirųjų skundų priėmimo

13.       UAB „Verslo administratorių centras“ ir BUAB „Neapolis“ atsiliepimuose į apelianto atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui ir apeliacinį procesą nutraukti. Savo prašymus motyvuoja tuo, kad tiek pradinis atskirasis skundas, tiek patikslintas atskirasis skundas paduotas praleidus terminą.

14.       CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka ir apeliantei UAB „Omega capital“ išsiųsta per elektroninių paslaugų portalą tą pačią dieną. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad skundžiama teismo nutartis apeliantei įteikta 2018 m. balandžio 11 d. ir iki balandžio 18 d. (imtinai) apeliantė galėjo pateikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. Nors UAB „Verslo administratorių centras“ ir BUAB „Neapolis“ teigia, kad apeliantė praleido terminą pradiniam atskirajam skundui pateikti, nes jis pateiktas 2018 m. balandžio 19 d., tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės skundas paštui pateiktas 2018 m. balandžio 17 d., todėl, vadovaujantis CPK 74 straipsnio 7 dalimi, konstatuojama, kad apeliantė pradinį atskirąjį skundą pateikė nepraleidusi įstatymu nustatyto termino.

16.       Dėl patikslinto atskirojo skundo UAB „Verslo administratorių centras“ ir BUAB „Neapolis“ nurodo, kad teismas privalėjo atsisakyti jį priimti CPK 323 straipsnio pagrindu.

17.       CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

18.       Šios nutarties 15 punkte išdėstytos aplinkybės, kad apeliantė UAB „Omega capital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties galėjo pateikti iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai. Taigi, ir tikslinti savo pradinį atskirąjį skundą apeliantė turėjo teisę iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad patikslintas atskirasis skundas teismui pateiktas 2018 m. balandžio 25 d., todėl konstatuojama, kad jis pateiktas jau pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad patikslintas atskirasis skundas pateiktas pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, šis terminas nėra atnaujintas, o prašymo pateikimas jį atnaujinti negalimas, nes yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai nuo skundžiamo teismo procesinio sprendimo paskelbimo dienos, apeliacinį procesą pagal patikslintą atskirąjį skundą nutraukia.

Dėl bankroto administratoriaus pakeitimo

19.       Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visų pirmą ĮBĮ, o taip pat nepagrįstai išplėtė bendrųjų taisyklių taikymą specifiniame bankroto procese. Apeliantės nuomone, bankroto administratoriams nenumatyta teisė perleisti savo teisių dėl specifinio jų atrankos ir skyrimo proceso, kuris pagal galiojantį teisinį reglamentavimą susijęs su konkretaus bankrutuojančio asmens savybių ir konkrečių bankrotą administruoti siekiančių asmenų savybių ir kvalifikacijos vertinimu.

20.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ pagal savo reguliavimo sritį yra specialusis įstatymas, kurio turinys apima ir proceso, ir materialiosios teisės normas. Tai, kad ĮBĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012), todėl CK normos taikomas tiek, kiek jos neprieštarauja bankroto paskirčiai ir ĮBĮ įtvirtintoms normoms.

21.       Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį (įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriem esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 116 įstatymo 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sutikimas.

22.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtino Bankroto administratorių atrankos taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą bankroto administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka, įvertinus įmonę ir teisę teikti bankroto administravimo paslaugas turinčių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, iš asmenų, ĮBĮ nustatyta tvarka įrašytų į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, vadovaujantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bankroto procesų administravimo efektyvumo principais.

23.       Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Taisyklių 20 punktas).

24.       Kiekvienas administratorius, Taisyklių nustatytu būdu įvertinus jo darbo patirtį, pagal didžiausio individualiam leistinam administruoti sąlyginių įmonių skaičių reikšmes priskiriamas vienai iš grupių – A, B ir C (Taisyklių 22 punktas).

25.       Taisyklių 29 punktas nustato, kad pagal įmonės atrankinį dydį programa administratorių parenka šiuo eiliškumu: 29.1. didelei įmonei: 29.1.1. C grupės administratorius; 29.1.2. B grupės administratorius; 29.1.3. A grupės administratorius; 29.2. vidutinei įmonei: 29.2.1. B, C grupių administratoriai; 29.2.2. A grupės administratorius; 29.3. mažai įmonei – A, B, C grupių administratoriai.

26.       Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad nustačius Taisyklių 29 punkte nurodytą eiliškumą, Programa pagal Taisyklių 29 punkte nurodytą įmonės dydžio ir administratorių grupės suderinamumą atrenka administratorių, kurio leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – LĄSIS) ir faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – FASĮS) skirtumas (toliau – atrankos koeficientas) didžiausias. Parenkant administratorių vidutinei įmonei atrankoje dalyvaujantiems C grupės administratoriams taikoma B grupės aktuali LASĮS riba. Parenkant administratorių mažai įmonei atrankoje dalyvaujantiems C ir B grupės administratoriams taikoma A grupės aktuali LASĮS riba.

27.       Nurodytų teisės aktų normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad programa parenkant įmonei bankroto administratorių yra nustatomas atitinkamas administratoriaus dydis, atrankos koeficientas ir jo suderinamumas su ketinama administruoti įmone. Nagrinėjamu atveju, reorganizavus BUAB „Neapolis“ pradinį bankroto administratorių UAB „Verslo valdymo centras“ ir įsteigus naują bendrovę (UAB „Verslo administratorių centras“) liko nenustatyti bankroto administratoriaus UAB „Verslo administratorių centras“ veiklą apibūdinantys kriterijai, kurie yra reikšmingi, skiriant įmonei bankroto administratorių. Tokiu būdu, kai nėra nustatoma bankroto administratoriaus grupė (A, B ar C) ir atrankos koeficientas, yra pažeidžiama dabar galiojanti bankroto administratoriaus skyrimo tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Šią teismo išvadą patvirtina specifinė bankroto administratorių atrankos ir skyrimo procedūra, kuri yra susijusi su konkrečios įmonės požymių ir konkretaus bankroto administratoriaus savybių bei jų kvalifikacijos vertinimu.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Verslo administratorių centras“ prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo jo teisių perėmėju netenkinti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą pagal UAB „Omega Capital“ 2018 m. balandžio 25 d. pateiktą patikslintą atskirąjį skundą nutraukti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - UAB „Verslo administratorių centras“ prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo jo teisių perėmėju netenkinti.

Teisėja                                                Aldona Tilindienė