ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. birželio 9 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-299-1042/2021 pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims Mandatum Life Insurance Company Limited, Lietuvoje veikiančiam per Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialą, M. A. dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. G. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) perleisti ieškovui draudėjo teises ir pareigas pagal 2005 m. liepos 8 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Sampo gyvybės draudimas“ (šiuo metu Mandatum Life Insurance Company Limited, Lietuvoje veikiančiam per Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialą) investicinio gyvybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini)), kartu perleidžiant teisę į darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo dienai (duomenys neskelbtini) pagal šią investicinio gyvybės draudimo sutartį sukauptą kapitalą – 8821,48 Eur ir priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad

3.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Susitarimu šalys nesusitarė dėl investicinio kapitalo ar investicinių sukauptų sumų. Pagal Investicinio draudimo sutartį atsakovei nustatytas vienas įpareigojimas, mokėti kas mėnesį fiksuotą sumą pagal Investicinio draudimo sutartį, o draudikas pats paskirsto, kuri dalis dengia apdraustojo gyvybės draudimo rizikas, o kurią sumos dalį investuoja į vertybinius popierius. Susitarimu susitarta dėl gyvybės draudimo teisių ir pareigų perleidimo darbuotojui, suėjus 30 metų terminui, jeigu atsakovę ir ieškovą sies darbo santykiai, o ne dėl investicinio sukaupto kapitalo perdavimo. Susitarimo 2.1 punkte įtvirtinta, jog šis susitarimas nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti visas ar bet kokias draudimo sutarties sąlygas (draudimo sumą, įmokų dydį, mokėjimo periodiškumą, lėšų investavimo kryptis ir kitas draudimo sutarties sąlygas), taip pat nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra, bet kada nutraukti draudimo sutartį. Pagal Susitarimo 3.2. ir 3.3 punktus, ieškovas teisę perimti draudėjo teisės ir pareigas tik tuo atveju, jeigu draudėjas sutinka ir netaikomos kitos Susitarimo nuostatos dėl draudimo sutarties nutraukimo, pakeitimo ir t.t. Nei darbo sutartyje nei pareigybių vertinimo metodikoje, kur numatytos įvairios priemonės priskiriamos prie darbo užmokesčio formų, nėra priskirti investiciniai ar kokie nors kiti sudaryti darbuotojo naudai draudimai.

4.       Trečiasis asmuo Mandatum Life Insurance Company Limited, Lietuvoje veikiantis per Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialą (toliau – ir Mandatum Life Insurance Company Limited) prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė vykdydama Investicinio draudimo sąlygas reguliariai mokėjo periodines mėnesinias 57,92 Eur dydžio draudimo įmokas. (duomenys neskelbtini) duomenimis pagal Investicinio draudimo sutartį sukauptas kapitalas sudarė 8 821,48 Eur, o išperkamoji suma, kuri būtų mokama draudėjui (atsakovui) nutraukus Investicinio draudimo sutartį tai pačiai dienai sudarė 8771,48 Eur. Pagal 2020 m. birželio 1 d. atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą Investicinio draudimo sutartyje nuo 2020 m. birželio 3 d. pakeistas apdraustasis ir juo nustatytas M. A., pakeista taikomų draudimo apsaugų apimtis ir atitinkamai nustatyti kiti naudos gavėjai (nei buvo paskirti ieškovui esant apdraustuoju). Po šio pakeitimo ieškovas Investicinio draudimo sutartyje jau nebėra numatytas nei apdraustuoju, nei naudos gavėju.

5.       Trečiasis asmuo M. A. prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jis nuo 2010 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėnesį parašė sutikimą darbdaviui būti apdraustam pagal Investicinio draudimo sutartį ir pasirašė su bendrove susitarimą dėl darbuotojo investicinio gyvybės draudimo 30 metų terminui. M. A. buvo informuotas, kad sukauptas kapitalas iki susitarimo pasirašymo momento bus grąžintas atgal į įmonę ir, skiriant jį apdraustuoju, bus pradėtas pagal Investicinio draudimo sutartį naujas kapitalo kaupimas bei tęsiama pagal tarpusavio susitarimo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. G. 1020,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 31 d. ieškovui D. G. ir atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) sudarant neterminuotą darbo sutartį Nr. 4 šalys nenustatė atsakovei papildomos pareigos sudaryti gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį ieškovo naudai. Tai patvirtina ne tik šalių sudarytos darbo sutarties 9 punktas, pagal kurį šalys sutarė, jog darbdaviui nekilo kitų įsipareigojimų, kurie neprivalomi pagal teisės aktus ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis, bet taip pat 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo 1.1 punktas, kuriame įtvirtinta, jog draudėjo įmokos pagal draudimo sutartį nebus laikomos darbuotojo darbo užmokesčiu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovė tarėsi dėl draudimo įmokų pagal Investicinio draudimo sutartį mokėjimo dydžio. Priešingai, pagal 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo 1.1 punktą susitarimas suteikė draudėjui teisę, tačiau neįpareigojo mokėti draudimo įmokas darbuotojo naudai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad Investicinio draudimo sutarties sudarymas pats savaime sukėlė ieškovui papildomų rūpesčių, įsipareigojimų, finansinių praradimų ir pan. Teismas vertino, kad ieškovas nepagrįstai tikėjosi po darbo santykių nutraukimo perimti darbdavio draudikui mokėtas draudimo įmokas (sukauptą kapitalą).

8.       Teismas įvertinęs Investicinio draudimo sutarties tikslą – investicinis gyvybės draudimas, invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ir trauma dėl nelaimingo atsitikimo, ir draudimo objektą – turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme, nelaimingas atsitikimas ir kapitalo kaupimas, bei įvertinęs, kad ieškovas šią sutartį suvokė kaip gyvybės ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, sprendė, kad atsakovė sudarydama Investicinio draudimo sutartį turėjo ketinimą apdrausti savo galimus nuostolius (ar jų dalį) dėl galimo draudiminio įvykio – nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių ir sudaryti galimybę draudimo pagalba užtikrinti lėšų (draudimo išmokų) teikimą ieškovui dėl invalidumo (negalios), mirties, nelaimingo atsitikimo darbe. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių darbdavio siekį kaupti lėšas ieškovo naudai pagal draudimo sutartį tam, kad šios lėšos pasibaigus darbo santykiams būtų išmokėtos darbuotojui.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 119 straipsnio 4 dalį draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Pagal Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 20 punktą draudėjas turi teisę paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Pagal 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo 2.1 punktą, susitarimas nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti visas ir bet kokias draudimo sutarties sąlygas (draudimo sumą, įmokų dydį, mokėjimo periodiškumą, lėšų investavimo kryptis ir kitas draudimo sutarties sąlygas), taip pat nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nutraukti draudimo sutartį. Nurodė, kad  teisinis reglamentavimas ir šalių susitarimas numatė atsakovei teisę savo nuožiūra pakeisti ar atšaukti naudos gavėją ir tam nereikalingas pradinio naudos gavėjo (šiuo atveju ieškovo) sutikimas.

10.       Teismas įvertinęs Investicinio draudimo sutarties 3.3. punkto nuostatas, sprendė, kad šios nuostatos savaime nenustatė draudėjui (darbdaviui) pareigos mechaniškai perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį. Pažymėjo, kad pagal Susitarimo 3.5 punkto nuostatas darbdavys turėjo akivaizdžiai išreikšti savo valią perleisti teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nesant draudėjo sutikimo, darbuotojui neatsirado teisės perimti draudėjo teises ir pareigas pagal sutartį. Teismo vertinimu tokį draudėjo tikslą parodo ir Investicinio draudimo sutarties 1.1 punktas, pagal kurį susitarimas suteikė draudėjui teisę, o ne pareigą, skirti ir mokėti draudimo įmokas pagal sutartį ir buvo nustatyta, kad kiekvienais metais draudėjas iš naujo apsvarsto galimybę skirti ir tęsti įmokų mokėjimą. Priešingas aiškinimas prieštarautų draudėjo galimybei, bet kada nutraukti draudimo sutartį, be kita ko, praėjus daugiau nei 5 metams, nes darbuotojas tokiu atveju automatiškai įgytų teisę į pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų dalį (sutarties 3.3 punktas). Pažymėjo, kad pagal Susitarimo 1.5 punktą, darbuotojas neturi jokių teisių į pagal draudimo sutartį sukauptas lėšas ir kitas draudiko išmokamas sumas, jei draudimo sutartis nutraukiama anksčiau jos galiojimo termino pabaigos. 

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-299-1042/2021, ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. G. patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi – įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) perleisti ieškovui D. G. draudėjo teises ir pareigas pagal 2005 m. liepos 8 d. AB Sampo gyvybės draudimas (šiuo metu – Mandatum Life Insurance Company Limited, Lietuvoje veikiantis per Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialą) investicinio gyvybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini)), kartu perleidžiant teisę į darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo dienai ((duomenys neskelbtini)) pagal šią Investicinio gyvybės draudimo sutartį sukauptą kapitalą – 8821,48 Eur; priteisti ieškovui D. G. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Teismas argumentuodamas, kad dėl atsakovės vienašališkos iniciatyvos ieškovo naudai sudaryti Investicinio draudimo sutartį darbo santykių galiojimo laikotarpiui, pastarajam savaime neturėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai pasibaigus darbo santykiams besąlygiškai papildomai gauti materialinę naudą (investicinį kapitalą) bei tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas be pagrindinių darbo funkcijų papildomai darbdavio nurodymu atlikinėjo darbo sutartimi nesulygtą tam tikro pobūdžio darbą, už kurį nebuvo tinkamai atlyginta, ar buvo sulygta papildomai atlyginti kaupiant investicinį kapitalą pagal draudimo sutartį, neteisingai identifikavo bylos dalyką (susiklosčiusį teisinį santykį). Bylos dalyku buvo Susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio ir jo sąlygų tinkamas aiškinimas, tačiau teismas rėmėsi ne ginčo santykiui aktualiais įrodymais ir teisės normomis. Bylos esmė yra, ar remiantis Susitarimu D. G. įgyja teisę perimti draudėjo teises ir pareigas. Teismas neteisingai nustatęs bylos dalyką, padarė teisės taikymo klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą.

11.2.                      Teismas, vietoje tinkamos Susitarimo sąlygų analizės ir motyvacijos, teismo sprendime nurodė visiškai su Susitarimo aiškinimu nesusijusius bendro pobūdžio motyvus – darbo užmokesčio mokėjimą, bendro pobūdžio Draudimo įstatymo nuostatas, draudimo sutarties sampratą, tokiu būdu priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neįvertino, kad byloje kilo ginčas ne iš bendrųjų draudimo santykių nuostatų, bet iš tarp darbuotojo ir darbdavio sudaryto Susitarimo, kuris suteikė darbuotojui (D. G.) teisėtą lūkestį būnant lojaliu darbuotoju (išdirbus penkerius metus ar ilgiau) perimti draudėjo teises ir pareigas pagal Susitarimą su sukauptu kapitalu.

11.3.                      Teismas ne tik, kad nepaneigė ieškinyje pateiktų ir teismo posėdyje išdėstytų ieškovo motyvų, bet jų sprendime net neanalizavo (neužsiminė), apsiribodamas vienašališkai atsakovės argumentų išdėstymu sprendime ir bendro pobūdžio su bylos dalyku nesusijusiais samprotavimais, neteisingai identifikuodamas bylos dalyką.

11.4.                      Apeliantas turėdamas teisėtą lūkestį pagal pasirašytą Susitarimą, buvo lojalus darbuotojas ir išdirbo bendrovėje 14 metų. Be to, Susitarimo 3.7. punkte nurodoma, kad tik tuomet, kai išdirbęs daugiau nei 5 metus bendrovėje darbuotojas nesutinka perimti draudėjo teisių ir pareigų, draudėjas savo nuožiūra gali pakeisti darbuotoją kitu apdraustuoju ir naudos gavėju arba nutraukti draudimo sutartį. Susitarimo 2.2. punkte numatyta, kai darbuotojas neišdirba bendrovėje 5 metų, tuomet darbdavys gali jį pakeisti kitu naudos gavėju, tačiau Susitarimo 3.2. punkte aiškiai nurodyta, kad darbuotojas turi teisę perimti Draudėjo teises ir pareigas. Akivaizdu, jog Susitarime atskirtos darbuotojo ir darbdavio teisės/pareigos, kuomet darbuotojas išdirba darbovietėje iki 5 metų ir virš 5 metų. Teismas šių Susitarimo sąlygų neanalizavo ir nepaaiškino, kodėl pagal Susitarimo 3.2. punktą ieškovas neturi teisės reikalauti perleisti jam draudėjo teisių ir pareigų.

11.5.                      Teismas nepasisakė, kodėl ieškovo argumentas dėl Susitarimo 3.7. punkto nėra pagrįstas. Šis punktas aiškiai parodo, kad darbdavys savo nuožiūra gali pakeisti darbuotoją kitu naudos gavėju tik tuo atveju, jei jis nesutinka perimti draudėjo teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad Susitarimo 1.5. punkte įtvirtinta sąlyga šiuo atveju negali būti taikoma, nes Investicinio draudimo sutartis nebuvo nutraukta anksčiau jos galiojimo termino pabaigos, todėl nepagrįstai teismas sprendimą argumentavo šiuo Susitarimo punktu.

11.6.                      Nors Susitarimo 2.1. punkte buvo numatyta draudėjo galimybė keisti Investicinio draudimo sutarties sąlygas, šiame punkte nenurodyta galimybė keisti apdraustąjį asmenį. Vertinant kartu su kitomis Susitarimo sąlygomis, ši norma laikytina bendrąja Susitarimo sąlyga, specialiąja Susitarimo sąlyga laikant 3.2. punktą.

11.7.                      Dėl Susitarimo 2.1 punkte ir 3.2. punktų prieštaravimų, Susitarimo sąlygos gali pasirodyti neaiškios, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos prisijungusios šalies ir silpnesnės teisinio santykio šalies (darbuotojo D. G.) naudai. Teismas nepasisakė, kodėl nesivadovauja nuosekliai išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutarčių aiškinimo praktika.

11.8.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad visiems atsakovės darbuotojams, kurie atsakovės bendrovėje išdirbo 5 ar daugiau metų, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis buvo perleistos remiantis analogiškais susitarimais. Atsižvelgiant į ankstesnę darbdavio praktiką (perleisti draudėjo teises ir pareigas bei išmoką lojaliems įmonės darbuotojams), D. G. taip pat turėjo tokį teisėtą lūkestį, kad ir jam bus perleistos draudėjo teisės ir pareigos pagal Investicinio draudimo sutartį su darbo sutarties nutraukimo dienai sukauptu kapitalu.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo ieškovo D. G. apeliacinį skundą atmesti, o teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo D. G. atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Susitarimas tarp šalių sudarytas, nes ieškovą ir atsakovę siejo darbo santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tarp šalių sudaryta darbo sutartimi, sistemiškai analizuodamas ir vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismas visapusiškai įvertinęs aplinkybes, visų įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad dėl atsakovės vienašališkos iniciatyvos ieškovo naudai sudaryti Investicinę draudimo sutartį darbo santykių galiojimo laikotarpiui, ieškovui savaime neturėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai pasibaigus darbo santykiams besąlygiškai papildomai gauti materialinę naudą (investicinį kapitalą). Pažymėjo, kad investicinio draudimo liudijime yra apdraustasis ieškovas ir gyvybės draudimo sąlygos susietos tiesiogiai su apdraustojo (ieškovo) interesais (traumomis, neįgalumu), todėl draudiko numatytas privalomas minimalus sukauptas kapitalas, kuris turi padengti gyvybės draudimo minimalias rizikas, o ne investicinį draudimą. Vadovaujantis Investicinio draudimo taisyklių Nr.002 Gyvybės draudimo sąlygų Nr. 403 403.1 punkte yra numatyti du draudžiamieji įvykiai: apdraustojo mirtis draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo laikotarpio pabaiga, jeigu apdraustasis iki jos išgyvena. Sutartyje numatyta draudimo laikotarpio pabaiga 2035 m. liepos 7 d. Pagal Investicinio draudimo sutarties sąlygas abiejų draudžiamųjų įvykių atveju kaip draudimo išmoka naudos gavėjui būtų išmokamas draudimo sutartyje sukauptas kapitalas. Šiuo atveju sudaryta investicinio draudimo sutartis, kurios esminis tikslas gauti pajamų iš investicijų – t. y. įmonė, bet kada gali pirkti, parduoti, atsiimti lėšas priklausomai nuo rinkos sąlygų, kaip tai numatyta draudimo sutarčiai taikomose Investicinio draudimo taisyklėse Nr. 002 (2002 m. rugsėjo 11 d. taisyklių redakcija).

12.2.                      Vadovaujantis Susitarimo 1.1.punktu ir 1.2. punktu šalys nesusitarė dėl investicinio kapitalo  ar investicinių  sukauptų sumų. Pagrįstai teismas sprendė, kad  draudimo sutarties sudarymas pats savaime nesukėlė ieškovui papildomų rūpesčių, įsipareigojimų, finansinių praradimų ir pan. Teismas teisingai atskleidė tikruosius atsakovės ketinimus – apdrausti savo galimus nuostolius (ar jų dalį) dėl galimo draudiminio įvykio – nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių ir sudaryti galimybę draudimo pagalba užtikrinti lėšų (draudimo išmokų) teikimą ieškovui dėl invalidumo (negalios), mirties, nelaimingo atsitikimo darbe. Pagrįstai teismas nustatė, kad atsakovė nesiekė kaupti lėšas ieškovo naudai pagal Investicinio draudimo sutartį tam, kad šios lėšos pasibaigus darbo santykiams būtų išmokėtos darbuotojui. Teismas visapusiškai ir sistemiškai vertindamas bylos aplinkybes, analizavo ir tuo aspektu, kad draudėjas pagal kitas draudimo sutartis grąžino atsakovei sukauptą kapitalą, tačiau tik šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų.

12.3.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl ieškovo argumentas dėl Susitarimo 3.7 punkto nėra pagrįstas. Teismas Susitarimo turinį, jo sąlygas aiškino visapusiškai, taikydamas sisteminį aiškinimą ir vertinimą. Teismas įvertinęs Susitarimo 3.3. punkto, 3.5. punkto, 1.1. punkto nuostatas, pagrįstai nurodė, kad priešingas aiškinimas prieštarautų draudėjo galimybei bet kada nutraukti draudimo sutartį, be kita ko, praėjus daugiau nei 5 metams, nes darbuotojas tokiu atveju automatiškai įgytų teisę į pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų dalį (sutarties 3.3 punktas). Apeliantas Susitarimą aiškina izoliuotai tik nurodant minėtas Susitarimo 3.2. ir 3.3 punktų nuostatas, neatsižvelgiama į Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšį, Susitarimo esmę, draudimo tęsinių santykių reglamentavimo ypatumus.

12.4.                      Nei darbo sutartyje nei pareigybių vertinimo metodikoje, kur numatytos įvairios priemonės priskiriamos prie darbo užmokesčio formų, nėra priskirti investiciniai ar kokie nors kiti sudaryti darbuotojo naudai draudimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, parodančių, kad ieškovas be pagrindinių darbo funkcijų papildomai darbdavio nurodymu atlikinėjo darbo sutartimi nesulygtą tam tikro pobūdžio darbą, už kurį nebuvo tinkamai atlyginta, ar buvo sulygta papildomai atlyginti kaupiant investicinį kapitalą pagal draudimo sutartį. Teisingai vertino, kad dėl atsakovės vienašališkos iniciatyvos ieškovo naudai sudaryti Investicinio draudimo sutartį darbo santykių galiojimo laikotarpiui, pastarajam savaime neturėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai pasibaigus darbo santykiams besąlygiškai papildomai gauti materialinę naudą (investicinį kapitalą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

   Dėl faktinių bylos aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 liepos 8 d. tarp AB „Sampo gyvybės draudimas“ ir UAB „Skaidula“ buvo sudaryta investicinio draudimo sutartis (draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis (naudos gavėjas) yra D. G. 2006 m. balandžio 1 d. tarp UAB „Skaidula“ ir AB Sampo gyvybės draudimo buvo sudarytas susitarimas dėl draudėjo pareigų ir teisių perėmimo, pagal kurį, ankstesnis draudėjas UAB „Skaidula“ perduoda, o naujasis draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) perima visas draudėjo teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini)). 2006 m. kovo 31 d. ieškovas D. G. ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 4. 2006 m. balandžio 3 d. šalys sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Susitarimas), kuriame nurodyta, kad atsakovė, siekdama pagerinti draudėjo darbuotojo socialinę apsaugą, 30 metų terminui sudarė Investicinio gyvybės draudimo sutartį su AB Sampo gyvybės draudimas (dabar – Mandatum Life Insurance Company Limited). Šalių darbo santykiai ieškovo pašymu buvo nutraukti (duomenys neskelbtini) Ieškovas 2020 m. birželio 2 d. ir pakartotinai 2020 m. birželio 17 d. pateikė atsakovei prašymus perimti draudėjo teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį. Atsakovė 2020 m. birželio 29 d. pranešimu atsisakė ieškovui perleisti draudėjo teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį. Pagal 2020 m. birželio 1 d. atsakovės prašymą Investicinio draudimo sutartyje nuo 2020 m. birželio 3 d. buvo pakeistas apdraustasis asmuo D. G. į M. A.. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Investicinio draudimo sutartyje sukauptas kapitalas sudarė 8821,48 Eur.

  Dėl investicinio draudimo sutarties sąlygų aiškinimo

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nutrūkus darbo santykiams pareiškė prašymą darbdaviui perleisti draudėjo teises ir pareigas pagal investicinio draudimo sutartį. Draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus reglamentuoja Draudimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, draudimo objektas – tai turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Draudimo sutarties samprata atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje – draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

17.       Siekiant tinkamai taikyti draudimo sutarties sąlygas, kyla jų aiškinimo būtinumas. Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

18.       Pagal draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartimi draudžiamas turtinis interesas, kuris gali būti objektyviai įvertintas pinigais ir vadinamas draudimo interesu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Tokia sutartimi apdrausti turtiniai interesai pagal draudimo sutarčių teisėje pripažįstamą kompensacijos principą lemia maksimalų draudimo išmokos dydį. Sumų draudimo atveju egzistuoja turtinis interesas, nevertinamas pinigais, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui patirti nuostoliai nevertinami, o išmokama draudimo išmoka, kuri yra lygi draudimo sumai arba jos daliai. Šio draudimo išmokos paskirtis yra aprūpinti naudos gavėją pinigine parama draudžiamojo įvykio atveju. Sumų draudimo atveju naudos gavėjo asmeninio turtinio intereso turinį sudaro tiek turtinių (pvz., susijusių su pajamų šaltinio netekimu mirus materialinę paramą teikusiam asmeniui), tiek neturtinių praradimų (susijusių su gyvybės, kaip neturtinės vertybės, suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu) atlyginimo subjektyvus poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010).

19.       Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl apdraustojo mirties, kitokio draudžiamojo įvykio arba draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis)

20.       Turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe, yra draudimo objektas (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis), kurį įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti draudimo taisyklėse (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Draudimo teisiniai santykiai gali atsirasti tik egzistuojant asmeniniam (subjektyviam) draudėjo arba asmens, kurio naudai sudaroma draudimo sutartis, interesui. Be to, gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai (CK 6.988 straipsnio 4 dalis). Galimi atvejai, kai draudėjas siekia apsaugoti savo turtinį interesą, susijusį su kito asmens gyvybe, todėl siekia šią vertybę apdrausti. Tam, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas gautų draudimo išmoką ir jo apdraustas turtinis interesas tokiu būdu būtų apsaugotas, būtina draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyti draudėją. Nuostatos dėl galimybės gyvybės draudimo sutartimi naudos gavėju paskirti ne apdraustąjį, bet kitą asmenį, įtvirtintos Draudimo įstatymo 115, 127 straipsniuose. Draudimo įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, kad Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas. Draudimo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo rašytinį sutikimą. Taigi, esant tokiam raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe.

21.       Draudimo įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios. 

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą analizavo darbo sutartį. Taigi atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau bei į faktines aplinkybes ( šios nutarties 15 punktas ) pažymėtina, kad apeliantą ir atsakovę siejo darbo santykiai ir Susitarimas tarp šalių buvo sudarytas apeliantui dirbant UAB (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant dėl iš Susitarimo kylančių pareigų apimties, būtina analizuoti darbo sutarties sąlygas, kiek jos siejasi su atsakovės, kaip darbdavės, įsipareigojimais apeliantui kaip darbuotojui.

23.       Apelianto ir atsakovės 2006 m. kovo 31 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 4 nėra numatyta atsakovei papildoma pareiga sudaryti investicinį gyvybės draudimą apelianto naudai. Darbo sutarties 9 punkte nustatyta, kad atsakovei nekilo kitų įsipareigojimų, kurie neprivalomi pagal teisės aktus ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis. Susitarimo 1.1 punkte šalys numatė, kad draudėjo mokamos draudimo įmokos apelianto naudai nebus laikomas darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat numatyta, kad Susitarimas suteikia atsakovei teisę, bet neįpareigoja skirti ir mokėti darbuotojo naudai draudimo įmokas draudikui pagal Investicinio draudimo sutartį ir atsakovė kiekvienais metais iš naujo apsvarstys galimybę skirti ir tęsti šių draudimo įmokų mokėjimą darbuotojo naudai. Apeliantas nėra pateikęs į bylą duomenų, kad jis ir atsakovė būtų taręsi dėl draudimo įmokų mokėjimo dydžio. Taip pat byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) visus darbuotojus būtų apdraudusi Investicinio draudimo sutartimi. Iš Susitarimo ir darbo sutarties aptartų sąlygų matyti, kad atsakovė pati siekė sudaryti Investicinio draudimo sutartį ir pasirašyti Susitarimą su apeliantu darbo santykių galiojimo laikotarpiu, siekdama apsaugoti darbuotojo interesus per draudimo išmokų išmokėjimą gyvybės praradimo, darbe patirtų traumų atvejais, ir pati turėjo teisę spręsti dėl draudimo įmokų darbuotojo naudai mokėjimo. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas savaime, dėl sudarytos Investicinio draudimo sutarties fakto, neturėjo turėti lūkesčių, jog pasibaigus darbo santykiams jis besąlygiškai perims atsakovės draudikui mokėtas draudimo įmokas (sukauptą kapitalą).

24.       Susitarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovė siekdama pagerinti darbuotojo (apelianto) socialinę apsaugą, sudaro Investicinio gyvybės draudimo sutartį su draudiku dėl draudėjo (atsakovės) darbuotojo (apelianto) investicinio gyvybės draudimo 30 metų terminui. Investicinio draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose nurodyta – gyvybės draudimas, investicinis draudimas, invalidumas dėl nelaimingo atsitikimo, trauma dėl nelaimingo atsitikimo; draudimo objektas nurodytas – turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme, nelaimingais atsitikimais ir kapitalo kaupimu. Ieškovas 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad Susitarimą suvokė kaip gyvybės ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį (garso įrašo 19 min. 5–35 sek.). Pirmosios instancijos teismas remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teisingai nustatė tikruosius atsakovės ketinimus buvusius sudarant su apeliantu Susitarimą – apdrausti savo galimus nuostolius dėl galimo draudiminio įvykio – nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių ir draudimo pagalba sudaryti galimybę apeliantui gauti draudimo išmoką dėl neįgalumo, mirties, nelaimingo atsitikimo darbe. Aiškinant Sutarimo sąlygas kartu su Investicinio draudimo sutartimi, darbo sutarties sąlygomis, daroma išvada, kad apeliantas, kaip apdraustasis galėjo turėti teisėtą lūkestį, turtinį interesą, esant konkrečiai situacijai atsižvelgiant į draudimo objektą, susijusį su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe ir kt. Tačiau nei Susitarime, nei Investicinio draudimo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovė turėjo tikslą kaupti kapitalą apelianto naudai ir pasibaigus darbo santykiams sukauptą kapitalą išmokėti apeliantui.

25.       CK 6.1106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdamas draudikui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis įvykdė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartį arba pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui. Šio straipsnio 4 dalyje draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Taip pat minėto straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

26.       Susitarimo 2.1. punkte numatyta draudėjo teisė savo nuožiūra, bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti Investicinio draudimo sutarties sąlygas, savo nuožiūra, bet kada nutraukti Investicinio draudimo sutartį. Investicinio draudimo taisyklių Nr. 02 20 punkte nustatyta draudėjui teisė paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešus draudikui. Taigi, akivaizdu, kad tiek Susitarime, tiek minėtose Investicinio draudimo taisyklių Nr. 02 sąlygose numatyta atsakovės teisė pačiai spręsti dėl draudimo sutarties sąlygų keitimo, draudimo sutarties nutraukimo, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją be apdraustojo sutikimo.

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pasibaigus su apelianto darbo santykiams, atsakovė, vadovaudamasi Draudimo įstatymo 119 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į draudiką su prašymu Investicinio draudimo sutartyje pakeisti apdraustąjį D. G. į M. A., kuris sutiko su jo paskyrimu naudos gavėju. 2020 m. birželio 3 d. atsakovė ir atsakovės darbuotojas M. A. sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pastarasis perėmė teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį. 2020 m. birželio 2 d. apeliantas, jau esant pasibaigusiems darbo su atsakove santykiams, kreipėsi į atsakovę su prašymu jam perduoti Investicinio draudimo sutarties valdymo teises.

28.       Susitarimo 3.2. punkte numatyta, jei praėjus penkiems metams nuo Susitarimo įsigaliojimo, draudėjo ir darbuotojo darbo santykiai pasibaigia, išskyrus, kai darbo santykiai pasibaigia dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, darbuotojas turi teisę perimti draudėjo teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį, sumokėdamas draudėjui sumą, lygią mokesčiams, kuriuos draudėjas privalo sumokėti perleidęs teises ir pareigas, tačiau apie ketinimą perimti teises ir pareigas darbuotojas privalo raštu informuoti draudėją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbo santykių pasibaigimo. Vadovaujantis Susitarimo 3.3.5. papunkčiu, jei darbo santykiai pasibaigia praėjus 9 metams po Susitarimo įsigaliojimo, darbuotojas perimdamas teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį šio Susitarimo 3.2. punkte nustatytu atveju įgyja teisę į 90 procentų pagal Investicinio draudimo sutartį sukauptų lėšų. Taip pat Susitarimo 3.5. punkte įtvirtinta, kad teisių ir pareigų perleidimas darbuotojui įforminamas rašytiniu draudiko, draudėjo ir darbuotojo susitarimu.

29.       Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas Susitarimo sąlygas, nesutinka su apelianto argumentais, kad Susitarimo 3.2. sąlyga yra specialioji, o Susitarimo 2.1. sąlyga yra bendroji. Sistemiškai vertinant Susitarimo 2.1. punkto sąlygas, su 1.1. punktu, 3.2. punktu, 3.5. punktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Susitarimo 3.3. punktas savaime nenustato atsakovei pareigos, apeliantui nutraukus darbo santykius praėjus 14 metų nuo Susitarimo sudarymo, perleisti apeliantui teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį. Susitarimo 3.5. punktas nustato šio Susitarimo šalims ir draudikui teisę nuspręsti, ar išreikšti raštu sutikimą dėl teisių ir pareigų perleidimo darbuotojui. Nagrinėjamu atveju atsakovė (draudėjas) tokios valios neišreiškė ir atsakydama į apelianto prašymą 2020 m. birželio 17 d. raštu atsisakė perleisi apeliantui draudėjo teises ir pareigas pagal Investicinio draudimo sutartį. Šiuo atveju Susitarimo 2.1. sąlyga yra specialioji 3.3. sąlygos atžvilgiu, kadangi Susitarimo 2.1. sąlyga nustato draudėjui teisę visais atvejais vienasmeniškai spręsti dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas prašymą perleisti draudimo sutarties valdymo teises atsakovei pateikė 2020 m. birželio 2 d., po to, kai draudėjas jau buvo išreiškęs valią pakeisti apdraustą asmenį (Susitarimo 2.1. punktas), todėl vien tai, kad draudikas, administruojantis Investicinio draudimo sutartį faktiškai apdraustąjį asmenį pakeitė 2020 m. birželio 3 d., nepaneigia aplinkybės, kad draudėjas iki apeliantui pateikiant prašymą dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo, pasinaudojo ir išreiškė Susitarime nustatyta teise pakeisti apdraustąjį asmenį. Nustačius, kad Susitarimo 2.1. punkto sąlyga yra specialioji 3.2. punkto atžvilgiu, apeliantui pateikus prašymą per Susitarimo 3.2. punkte numatytą 15 dienų terminą, neįpareigojo atsakovės tokį prašymą tenkinti, kadangi, kaip jau minėta, vadovaujantis Susitarimo 2.1. puntu atsakovė turi teisę besąlygiškai vienasmeniškai spręsti dėl Susitarimo sąlygų keitimo, panaikinimo, Susitarimo nutraukimo.

30.       Pažymėtina, kad Susitarimo 3.1. punkte numatyta sąlyga, jei nepraėjus 5 metams nuo Susitarimo įsigaliojimo draudėjo ir darbuotojo santykiai pasibaigia arba draudėjas ketina nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas pasiūlo, darbuotojas turi teisę perimti draudėjo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį. Lyginant Susitarimo 3.2. punkte įtvirtintą sąlygą su Susitarimo 3.1. punkte numatyta, akivaizdu, kad Susitarimo 3.1. punkte numatyta draudėjui teisė siūlyti darbuotojui, su kuriuo darbo santykiai nutrūko nepraėjus 5 metams nuo Susitarimo įsigaliojimo, perimti draudėjo teises ir pareigas, kai tuo tarpu pagal Susitarimo 3.2. punktą, jei praėjus 5 metams nuo Susitarimo įsigaliojimo darbo santykiai pasibaigia, išskyrus numatytas šiame punkte išimtis, darbuotojas turi teisę perimti draudėjo teises ir pareigas, tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 29 punkte, Susitarimo 3.2. punktas neriboja draudėjo (atsakovės) teisės, vadovaujantis Susitarimo 2.1. punktu vienasmeniškai spręsti dėl Investicinio draudimo sutarties sąlygų keitimo, panaikinimo, bei teisės bet kada nutraukti Investicinio draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, draudėjas (atsakovė) pasinaudojo Susitarimo 2.1. punkte jai numatyta teise iki ieškovui pateikiant prašymą perimti draudėjo teises ir pakeitė naudos gavėją ieškovą kitu naudos gavėju M. A., kuris perėmė teises ir pareigas pagal Investicinio drausimo sutartį.    

31.       Apeliantas teigia, kad Susitarimas laikytinas sudarytu tarp darbuotojo, kuri yra silpnesnioji šalis, ir darbdavio, kuris rengė Susitarimo sąlygas, o apeliantas prie Susitarimo prisijungė prisijungimo būdu, todėl 2.1. punkto ir 3.2. punkto prieštaravimai ir visos abejonės turi būti aiškinamos prisijungusios ir silpnesnės teisinio santykio šalies (apelianto) naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Susitarimas sudarytas darbdavio iniciatyva, pačiam darbdaviui turint tikslą, apsaugoti darbuotoją nuo galimų finansinių praradimų dėl galimų neigiamų padarinių nelaimingų atsitikimų darbe atveju, be to pagal Susitarimo 1.1. punktą draudimo įmokas kas mėnesį įsipareigojo mokėti darbdavys, darbuotojas Susitarimo galiojimo metu ir besitęsiant darbo santykiams, neturėjo pareigos mokėti draudimo įmokas ir nepatyrė jokių išlaidų, todėl šiuo atveju nelaikytina, kad darbdaviui nusprendus pakeisti apdraustą asmenį buvo pažeisti apelianto, kaip darbuotojo interesai, juo labiau, kad darbo sutarties sąlygose nebuvo nustatyta pareiga atsakovei apdrausti darbuotoją (apeliantą) Investicinio draudimo sutartimi.

   Dėl bylos procesinės baigties

32.       Iš esmės įvertinus bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismas rėmėsi ne ginčo santykiui aktualiais įrodymais ir teisės normomis, kad neteisingai nustatė bylos dalyką, kad padarė teisės taikymo klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą ir kt. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino ieškinio, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

   Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

34.       Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 508,20 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                 Egidijus Mockevičias

         Vilija Valantienė