Civilinė byla Nr. e2A-230-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02023-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.16.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K.-M. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės (toliau – ir E. K.-M. IĮ) 81 338,22 Eur skolą, 3 569,24 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų prevencijos įstatymas), skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. spalio 23 d. šalys sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. N15/29 (toliau – ir Nuomos sutartis, Sutartis), kuria atsakovė išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. spalio 23 d. mokėti ieškovei 3 500 Eur ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) per mėnesį nuomos mokestį, su sąlyga, kad iki 2019 m. vasario 1 d. atsakovė atliks pagrindinius neatskiriamus turto pagerinimo darbus, nurodytus Nuomos sutarties priede Nr. 4. Sutarties šalys susitarė, kad atsakovei bus padidintas nuomos mokestis, jeigu iki 2019 m. vasario 1 d. ji neatliks šių darbų.
3. Nuomos sutarties šalims apžiūrėjus turtą, ieškovė ir atsakovė bendrai 2019 m. vasario 11 d. pasirašytu tarpusavio apžiūros aktu patvirtino, kad atsakovė neatliko darbų pagal Nuomos sutarties priedą Nr. 4. Faktui, kad šalių sutarti darbai buvo atlikti netinkamai, pagrįsti ieškovė pateikė teismo eksperto E. L. 2020 m. gruodžio 4 d. Ekspertizės tyrimo ataskaitą Nr. 20/12/04, kuria buvo konstatuoti neatlikti darbai bei nustatyti trūkumai.
4. Atsakovei neatlikus darbų iki 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. kovo 13 d. pranešimu Nr. S-94 ieškovė pranešė, kad iki 2020 m. spalio 23 d. atsakovė mokės nuomos mokestį, lygų 4 500 Eur ir PVM per mėnesį. Atsakovei už likusius iki 2020 m. spalio 23 d. kalendorinius mėnesius buvo taikomas 4 500 Eur ir PVM per mėnesį nuomos mokestis bei toks pats mokestis perskaičiuotas už buvusius mėnesius, pateikiant atitinkamą sąskaitą Nr. VAET 1904007. Atsakovė nuomos mokesčio įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
5. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę sieja ilgalaikis bendradarbiavimas nuo 2004 metų (2004 m. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, galiojusi iki 2014 m., kuri buvo nutraukta ir vėliau sudaryta aptariama Nuomos sutartis), todėl atsakovė siekė išspręsti ginčą ir prašė pratęsti terminą darbams, aptartiems Nuomos sutarties priede Nr. 4, atlikti, tačiau ieškovė nesutiko.
6. Atsakovė paaiškino, kad patalpų būklė netiko normaliai atsakovės veiklai ir šias patalpas reikėjo pagerinti (remontuoti) arba ieškovės lėšomis ir darbu, arba atsakovės pastangomis, dėl to Nuomos sutarties priedu ir buvo sutarta, jog remontą savo sąskaita atliks atsakovė ir už tai 5 metus mokės mažesnį nuomos mokestį. Nurodė, kad atsakovė dalį nurodytų darbų atliko tinkamai, o kitos dalies iki 2019 m. vasario 1 d. nespėjo atlikti dėl ieškovės kaltės.
7. Atsakovė nurodė, kad vykdant ginčo sutartį atsakovė ieškovei pateikė 2016 m. gegužės 6 d. suderintą Patalpų restauravimo ir remonto projektą (registracijos Nr. 224) bei 2016 m. lapkričio 7 d. jo pagrindu išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPV-109, t. y. nuo 2016 m. rudens atsakovė užsakė ir ketino sumontuoti langus, kurie atitinka Patalpų restauravimo ir remonto projektą, bet dėl nežinomų priežasčių langai ieškovei netiko (ieškovė teigė, kad jie nėra suderinti su kultūros paveldo institucija).
8. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jau po 2019 m. vasario 11 d. turto apžiūros buvo prašoma iki 2019 m. gegužės 4 d. nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė vienašališkai nutarė skaičiuoti padidintą nuomos mokestį. Po 2020 m. kovo 16 d. karantino paskelbimo atsakovės parduotuvių veikla buvo sustabdyta, todėl atsakovė dėl įmonei taikomų COVID-19 prevencijos priemonių susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, dėl kurių nuo karantino pradžios negalėjo vykdyti įprastos veiklos, o ieškovė, nepaisant paskelbto karantino, toliau nepagrįstai skaičiavo padidintą nuomos mokestį ir karantino metu, nepagrįstai atsisakė suteikti nuolaidą nuomos mokesčiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 81 338,22 Eur skolą, 1 569,24 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 570,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas nusprendė, kad jie patvirtina, jog patalpose iki 2019 m. vasario 1 d. (ir netgi iki 2020 m. spalio 16 d.) yra nebaigti atlikti darbai, aprašyti Nuomos sutarties priede Nr. 4, o ta darbų dalis, kuri buvo atlikta, atlikta netinkamai ir konstatavo, kad yra nustatytas faktas, kuriuo remiantis ieškovė turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Nuomos sutarties 4.1.2 punktu, skaičiuoti ieškovei 4 500 Eur ir PVM per mėnesį nuomos mokestį.
11. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad skola sumokėta, teismas ieškovei priteisė nuomos mokestį bei mokestį už komunalines paslaugas. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, teismas nurodė, kad šiuo atveju šalių nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl nutarė netesybas sumažinti iki 1 569,24 Eur dydžio.
12. Tenkindamas ieškinio reikalavimus teismas pažymėjo, kad nesant pareikšto reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio nuostatas, jis nevertina atsakovės argumentų, susijusių su nuomos mokesčio sumažinimu paskelbus karantiną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė E. K.-M. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino CK 6.213 ir 6.259 straipsnių normas, nepagrįstai ir nemotyvuotai išėjo už ieškovės byloje suformuoto ieškinio ribų, t. y. ieškovei prašant taikyti CK 6.213 straipsnio nuostatas dėl sutarties įvykdymo natūra, teismas nepagrįstai taikė sutartinę civilinę atsakomybę.
13.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad būtent dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo iki 2019 m. vasario 1 d. visi turto pagerinimo darbai nebuvo atlikti. Visus būtinus ir net sutartimi neaptartus darbus atsakovė tinkamai atliko iki 2020 m. rugsėjo mėn., todėl sutarties sąlygos nėra pažeistos.
13.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesivadovavo byloje pateiktų įrodymų visuma, išvadas grindė išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais, ignoruodamas atsakovės pateiktus duomenis.
13.4. Teismas atsakovės argumentus dėl nuomos mokesčio sumažinimo privalėjo vertinti ir nesant pareikšto priešieškinio.
13.5. Teismas 8 procentų dydžio procesines palūkanas turėjo teisę priteisti tik nuo patikslinto ieškinio, kuriuo toks reikalavimas buvo suformuluotas, priėmimo dienos.
14. Ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant 33 punktą, ir palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovės vertinimu, ji turėjo teisę prašyti iš Nuomos sutarties kylančias pareigas įvykdyti natūra, tokį reikalavimą pareiškė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino. Teismas pasisakė apie CK 6.259 straipsnio 1 dalies normos taikymą spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės delspinigius (bet ne skolą), todėl laikytina, kad teismas tinkamai aiškino, taikė sutarties įvykdymą natūra reglamentuojančias teisės normas.
14.2. Apeliantė nurodydama, kad teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, nevertino jos pateiktų įrodymų, nepagrindžia, kaip šie įrodymai galėjo pakeisti pirmosios instancijos teismo išvadas sprendžiamu klausimu.
14.3. Teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovės argumentus dėl nuomos mokesčio sumažinimo, kadangi šis klausimas nepatenka į aptariamos bylos nagrinėjimo dalyką.
14.4. Skundžiamo sprendimo 33 punkte teismo padaryta išvada, kad „Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovė Nuomos sutartį nutraukė nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. vienašališku pareiškimu.“ šalintina iš motyvų, nes ginčo šalių pozicijos dėl sutarties nutraukimo išsiskiria ir dėl to vyksta teisminis ginčas kitoje byloje.
15. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti apeliaciniam teismui iš naujo.
17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 12 d. gautas atsakovės E. K.-M. IĮ prašymas paskirti pakartotinę teismo ekspertizę, ją pavedant atlikti atsakovės pasirinktam teismo ekspertui prof. dr. S. M..
18. Prašyme nurodoma, kad teismo ekspertizės byloje paprašė atsakovė, tačiau teismas nepagrįstai paskyrė ieškovo siūlomą teismo ekspertą T. M., vien dėl tariamai mažesnės ekspertizės kainos. Teismas paskyrė ekspertizę dėl vieno iš trijų atsakovės prašomų išspręsti ekspertize klausimų. Yra akivaizdžių požymių, kad teismo ekspertui T. M. galėjo daryti (darė) įtaką jį pasirinkęs ieškovas, nes ekspertas sprendė ne teismo nutartyje suformuluotus jam klausimus, o visiškai nesusijusius su užduotais klausimais. Pavyzdžiui, tyrė atliktų darbų teisėtumą, nors toks klausimas nebuvo užduotas, atsakė į teisinius klausimus. Netinkamai nustatęs neatliktus darbus teismo ekspertas T. M. nepagrįstai skaičiavo ir kainas.
19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 29 d. gautas atsakovės E. K.-M. IĮ prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą.
20. Prašyme nurodyta, kad teismo ekspertas T. M. ekspertizę atliko netinkamai, ekspertizės akte aiškiai sprendė jo kompetencijai nepriklausančius teisinius klausimus. Yra abejonių, ar ekspertas T. M. turėjo teisę ne tik vertinti ir pasisakyti dėl patalpų restauravimo ir remonto projekto (reg. Nr. 224) teisėtumo, bet ir ar iš vis turėjo teisę atlikti kultūros paveldo objekto ekspertizę. Teismo ekspertizė atlikta netinkamai ir privalo būti atnaujintas bylos nagrinėjimas bei sprendžiamas klausimas dėl atliktos ekspertizės teisėtumo ir išsamumo, svarstoma galimybė apklausti teismo ekspertą ir (ar) skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliantės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę
22. Atsakovė E. K.-M. IĮ, nesutikdama su eksperto T. M. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu Teismo ekspertizės aktu, pateikė prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę, teismo ekspertu paskiriant S. M.. Nurodė, kad teismo ekspertizės byloje paprašė atsakovė, tačiau teismas nepagrįstai paskyrė ieškovės siūlomą teismo ekspertą T. M. vien dėl mažesnės kainos. Be to, teismas paskyrė ekspertizę dėl vieno iš trijų atsakovės prašomų išspręsti ekspertize klausimų. Atsakovės teigimu, ekspertui T. M. galėjo daryti įtaką ieškovė, tokią savo poziciją atsakovė grindžia tuo, kad ekspertas sprendė ne teismo nutartimi suformuluotus jam klausimus, o visiškai nesusijusius su užduotais klausimais, ekspertas išėjo už teismo ekspertizės ribų ir tyrė atliktų darbų teisėtumą, nors toks klausimas nebuvo užduotas, atsakė į teisinius klausimus.
23. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 2 dalis).
24. Dėl ekspertizės išvados, kaip įrodymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-10-469/2023, 40 punktas).
25. CPK 219 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių ji turėtų nesivadovauti byloje esančia T. M. Teismo ekspertizės išvada ir dėl to spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
27. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl eksperto paskyrimo, teisėjų kolegija įvertino tiek ieškovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ siūlyto eksperto T. M., tiek ir atsakovės E. K.-M. IĮ siūlyto eksperto S. M. kandidatūras. Tai, kad prašymą skirti byloje ekspertizę pateikė atsakovė, savaime neįpareigoja teismo, svarstant dėl eksperto kandidatūros, skirti tik tokį prašymą pateikusios šalies, šiuo atveju atsakovės, pasiūlytą ekspertą. Teismui nekėlė abejonių nei ieškovės, nei atsakovės siūlytų ekspertų kvalifikacija, kurią patvirtino tiek Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai (kvalifikacijos atestatai, pažymėjimai), tiek viešai prieinama informacija. Kadangi abiejų ekspertų kandidatūros buvo tinkamos, teisėjų kolegija, parinkdama ekspertą, atsižvelgė į ekspertizės kainą bei atlikimo terminą ir ekspertizę pavedė atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui T. M..
28. Pažymėtina, kad, išskyrus deklaratyvius atsakovės teiginius, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad ekspertui T. M. galėjo būti daroma įtaka (CPK 178 straipsnis). Taigi byloje nebuvo nustatyta duomenų, kurie keltų abejonių dėl paskirto eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos.
29. Atsakovės teigimu, teismas paskyrė ekspertizę tik dėl vieno iš trijų jos prašytų išspręsti ekspertize klausimų. Be to, atsakovės manymu, paskirtas ekspertas T. M. sprendė ne teismo nutartimi suformuluotus jam klausimus, išėjo už teismo ekspertizės ribų ir tyrė atliktų darbų teisėtumą, nors toks klausimas nebuvo užduotas, atsakė į teisinius klausimus.
30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo ekspertui užduotų klausimų, visų pirma pažymi tai, kad teismas nėra įpareigotas ekspertui pavesti atsakyti į visus šalių prašomus užduoti klausimus. CPK 213 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus klausimus ekspertui, 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pavedė paskirtam ekspertui atsakyti tik į tuos klausimus, kurie buvo tiesiogiai susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu, t. y. kokių statybos darbų E. K.-M. IĮ neatliko iki 2019 m. vasario 1 d. pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutarties priedą Nr. 4 ir kokia neatliktų darbų (ir medžiagų) atlikimo kaina, skaičiuojant rinkos kainomis, galiojusiomis 2019 m. vasario 1 d. Kitų atsakovės suformuluotų klausimų teisėjų kolegija nutarė neįtraukti į ekspertui užduotinus klausimus, nustačiusi, kad jie iš esmės yra susiję su teismo atliekamu teisiniu aplinkybių vertinimu ir tai pažymėjo 2023 m. kovo 9 d. nutartyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktose teismo ekspertizės išvadose buvo aiškiai ir konkrečiai atsakyta į abu teismo užduotus klausimus, t. y. tiek dėl to, kokie konkrečiai statybos darbai nebuvo atlikti iki 2019 m. vasario 1 d. pagal Nuomos sutarties priedą Nr. 4, tiek ir dėl neatliktų darbų vertės tuo metu galiojusiomis rinkomis kainomis.
32. Teisėjų kolegijai nenustačius, o atsakovei neįrodžius, kad ekspertizės išvadų turinys būtų prieštaringas, kad teismo eksperto išvada dėl neatliktų darbų vertės buvo pateikta neatlikus ar neišsamiai atlikus tyrimą ar kad paskirtas teismo ekspertas buvo šališkas ar nekompetentingas atlikti statybos darbų ekspertizę, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir nesivadovauti byloje esančiu eksperto T. M. pateiktu Teismo ekspertizės aktu.
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto nuomos mokesčio priteisimo ir jo apskaičiavimo tvarkos.
34. Nustatyta, kad ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ir atsakovė (apeliantė) E. K.-M. IĮ 2015 m. spalio 23 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė dešimties metų terminui išnuomojo atsakovei sutarties 1.1. punkte nurodytas patalpas, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kurio apskaičiavimo tvarka buvo įtvirtinta Nuomos sutarties 4.1 punkte. Remiantis nurodyta Nuomos sutarties sąlyga, atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. spalio 23 d. mokėti ieškovei nuomos mokestį, lygų 3 500 Eur ir PVM per mėnesį su sąlyga, kad iki 2019 m. vasario 1 d. atsakovė atliks pagrindinius neatskiriamus turto pagerinimo darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 4 (Nuomos sutarties 4.1.1 punktas). Taip pat sutarties šalys susitarė, kad atsakovei iki 2019 m. vasario 1 d. neatlikus pagrindinių neatskiriamų turto pagerinimo darbų, ji nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 23 d. mokės nuomos mokestį, lygų 4 500 Eur ir PVM per mėnesį (Nuomos sutarties 4.1.2 punktas).
35. Byloje nėra ginčo, kad iki 2019 m. vasario 1 d. visi Sutarties priede Nr. 4 nurodyti darbai nebuvo atlikti. Iki šios datos buvo atlikta tik dalis sutartų darbų, už kuriuos, kaip pati atsakovė teigė, ji sumokėjo ne mažiau kaip 40 000 Eur.
36. Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme dėl ieškovei VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ priteistino nuomos mokesčio nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023 m. sausio 12 d. nutartimi panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės 81 338,22 Eur skolą, 1 569,24 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 570,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei perdavęs bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė tikruosius Sutarties šalių ketinimus, susijusius su nuomos mokesčio nustatymu ir mokėjimu ir kad šalims sutarus, jog turto neatskiriami pagerinimai yra dalis nuomos mokesčio, atsakovė neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės turto neatskiriamiems pagerinimams sukurti būtinų išlaidų atlyginimo. Kita vertus, kasacinis teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės, kaip Sutarties šalių, susiklostę teisiniai santykiai, tiek, kiek jie susiję su ieškovės teise, atsakovei iki šalių sutartos datos sukūrus dalį turto neatskiriamų pagerinimų, reikalauti padidinto (4 500 Eur ir PVM) mėnesinio nuomos mokesčio, turėtų būti vertinami kaip santykiai, kurie susiklosto tarp šalių, kurios susitaria dėl minimalių nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į Sutarties šalių susitarimą, ieškovė neįgijo teisės kaip nesumokėto nuomos mokesčio dalies reikalauti didesnės nei 60 000 Eur ir PVM sumos, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad turto neatskiriamiems pagerinimams sukurti reikalinga suma yra didesnė. Vadinasi, jeigu atsakovė būtų įrodžiusi, kad suma, reikalinga atlikti Sutarties priede Nr. 4 nurodytiems darbams (įskaitant medžiagų kainą), kurių atsakovė neatliko, yra mažesnė nei 60 000 Eur ir PVM, tuo dydžiu turėjo būti mažinama ieškovei iš atsakovės priteistina suma. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai iš dalies neteisingai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės, kaip Sutarties šalių, susiklosčiusius teisinius santykius, tiek, kiek jie susiję su ieškovės teise, atsakovei iki šalių sutartos datos sukūrus dalį turto neatskiriamų pagerinimų, reikalauti padidinto (4 500 Eur ir PVM) mėnesinio nuomos mokesčio, nurodęs, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė, teismui pasiūlius (CPK 179 straipsnio 1 dalis), pateikti įrodymus, kad suma, reikalinga atlikti Sutarties priede Nr. 4 nurodytiems darbams (įskaitant medžiagų kainą), kurių atsakovė neatliko, yra mažesnė nei 60 000 Eur ir PVM.
37. Atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir argumentus, kuriais remiantis byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei vadovaudamasi CPK 362 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ieškovei VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ priteistinos skolos už nekilnojamojo turto nuomą, toliau vertina ir pasisako tik dėl iki 2019 m. vasario 1 d. neatliktų darbų ir jų vertės pagal Nuomos sutartį.
Dėl neatliktų darbų ir jų vertės pagal Negyvenamų patalpų nuomos sutartį
38. Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto nuomos sutarties 4.1 punktu buvo susitarta dėl mišraus nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo, pagal kurį iki 2020 m. spalio 23 d. nuomos mokestį sudarė: 1) kas mėnesį mokama fiksuota nuomos mokesčio suma – 3 500 Eur ir PVM bei 2) turto pagerinimo išlaidos pagal Sutarties priede Nr. 4 patvirtintą turto neatskiriamų pagerinimų sąrašą, t. y. visa Sutarties kaina buvo fiksuotas periodiškai mokamas nuomos mokestis ir nuomininkės lėšomis atliekami turto pagerinimo darbai (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktai). Sutartimi taip pat buvo susitarta, kad nuomos mokesčio suma dėl nuomininkės atliktinų darbų retroaktyviai (galiojimas atgal) bus pakeista piniginiu ekvivalentu, jei darbai nebus atlikti iki 2019 m. vasario 1 d., t. y. už nuomos laikotarpį nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 23 d. bus 4 500 Eur ir PVM per mėnesį, t. y. ji bus padidinta 1 000 Eur ir PVM per mėnesį. Pažymėtina, kad Sutartyje šalys neaptarė, ar nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 23 d. turėtų būti didinamas (jei taip, tai kiek), jeigu atsakovė sukurs tik dalį turto neatskiriamų pagerinimų.
39. Kasacinis teismas, perdavęs bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad sprendžiant, kaip turėtų būti kvalifikuojami tarp ieškovės ir atsakovės, kaip Sutarties šalių, susiklostę teisiniai santykiai, tiek, kiek jie susiję su ieškovės teise, atsakovei iki šalių sutartos datos sukūrus dalį turto neatskiriamų pagerinimų, reikalauti padidinto (4 500 Eur ir PVM) mėnesinio nuomos mokesčio, reikšminga tai, kad, pirma, šalys sutarė, jog pagal jų pasirinktą mišrų nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą turto neatskiriami pagerinimai yra dalis nuomos mokesčio, antra, šalys nenustatė Sutarties priede Nr. 4 nurodytų darbų (įskaitant medžiagas) kainos. Kadangi atsakovei iš Sutarties kilo pareiga atlikti šios sutarties priede Nr. 4 nurodytus darbus, ji šią pareigą privalėjo įvykdyti ir tuo atveju, jeigu būtų paaiškėję, kad minėtų darbų (įskaitant medžiagas) kaina yra didesnė nei 60 000 Eur ir PVM. Ir priešingai, jeigu atsakovei vykdant pareigą atlikti Sutarties priede Nr. 4 nurodytus darbus būtų paaiškėję, kad minėtų darbų (įskaitant medžiagas) kaina yra mažesnė nei 60 000 Eur ir PVM, nereiškia, kad ieškovė įgytų teisę reikalauti šių sumų skirtumo, tačiau, kaip išaiškino kasacinis teismas, tokiu atveju, jeigu atliktų darbų kaina būtų mažesnė nei 60 000 Eur, tuo dydžiu turėtų būti mažinama ieškovei iš atsakovės priteistina suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 45, 48, 50 punktus).
40. Teisėjų kolegija, kaip minėta, remdamasi paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais ir siekdama nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovės priteistą nuomos mokesčio sumą, 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, kad suma, reikalinga atlikti Nekilnojamojo turto nuomos sutarties priede Nr. 4 nurodytiems darbams (įskaitant medžiagų kainą), kurių atsakovė neatliko, yra mažesnė nei 60 000 Eur ir PVM. Atsakovei nurodžius, kad ji negali pateikti prašomų įrodymų ir paprašius skirti byloje ekspertizę, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi paskyrė byloje statybos darbų ekspertizę ir pavedė paskirtam ekspertui T. M. atsakyti kokių statybos darbų E. K.-M. IĮ neatliko iki 2019 m. vasario 1 d. pagal 2015 m. spalio 23 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties priedą Nr. 4 ir kokia yra neatliktų darbų (ir medžiagų) atlikimo kaina, skaičiuojant rinkos kainomis, galiojusiomis 2019 m. vasario 1 d. Gautose Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad atsakovė E. K.-M. IĮ iki 2019 m. vasario 1 d. pagal 2015 m. spalio 23 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties priedą Nr. 4 neatliko nė vieno iš punktuose Nr. 1.1–1.6 aprašytų darbų ir kad neatliktų darbų (ir medžiagų) atlikimo galutinė kaina, skaičiuojant rinkos kainomis, galiojusiomis 2019 m. vasario 1 d., yra 74 749 Eur.
41. Pažymėtina, kad nors atsakovė nesutinka su Teismo ekspertizės aktu ir jame pateiktomis išvadomis tiek dėl neatliktų darbų, tiek dėl jų vertės, tačiau priešingų įrodymų, galinčių paneigti (paneigiančių) Teismo ekspertizės akto išvadas, ir įrodančių, kad E. K.-M. IĮ iki 2019 m. vasario 1 d. neatliktų darbų vertė pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Priedą Nr. 4 buvo mažesnė nei 60 000 Eur, atsakovė nepateikė (dėl atsakovės nesutikimo su Teismo ekspertizės aktu teisėjų kolegija detaliau pasisakė nutarties 20–30 punktuose, todėl nebekartoja). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei įvertinusi byloje esančias Teismo ekspertizės akto išvadas, kad atsakovės pagal Nuomos sutarties priedą Nr. 4 iki 2019 m. vasario 1 d. neatliktų darbų vertė, skaičiuojant tos dienos rinkos kainomis, yra 74 749 Eur, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo mažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistą sumą.
42. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateiktas papildomas rašytinis įrodymas – 2023 m. vasario 10 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2023/02/10-2 su priedais, kuriame nurodyta, jog bendra patalpų remonto darbų kaina su PVM – 170 218,65 Eur. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio rašytinio įrodymo įrodomosios vertės, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti kokių statybos darbų atsakovė neatliko iki 2019 m. vasario 1 d. pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutarties priedą Nr. 4 ir kokia buvo neatliktų darbų (ir medžiagų) vertė, skaičiuojant rinkos kainomis, galiojusiomis iki 2019 m. vasario 1 d., kaip minėta, buvo paskirta statybos darbų ekspertizė, gautas Teismo ekspertizės aktas, kuriame ir buvo atsakyta į prieš tai paminėtus klausimus. Minėta ir tai, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) ir kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, t. y. kad Teismo ekspertizės aktas yra didesnę galią turtintis įrodymas, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovės pateiktame 2023 m. vasario 10 d. ekspertinio tyrimo akte pateikta išvada dėl patalpų remonto darbų kainos nekeičia galutinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, be to, įvertinusi ir tai, kad iš ekspertinio tyrimo akto turinio nėra aišku kokiomis rinkos kainomis – ar galiojusiomis iki 2019 m. vasario 1 d. (galutinio darbų atlikimo termino), ar ekspertinio tyrimo akto surašymo dieną – buvo vertinta neatliktų remonto darbų vertė, nusprendžia, kad nėra pagrindo detaliau analizuoti ir vertinti ieškovės pateikto 2023 m. vasario 10 d. ekspertinio tyrimo akto.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino Nuomos sutarties sąlygas ir pagrįstai nusprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantė iki Nuomos sutartyje nustatyto termino neatliko priede Nr. 4 nustatytų darbų, todėl jai kilo pareiga mokėti Nuomos sutarties 4.1.2 punktu sutartą nuomos mokestį. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą nuomos mokesčio sumą. Be to, apeliantė mokesčio nemokėjo laiku, todėl jai kilo pareiga mokėti ir netesybas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyto prašymo iš teismo sprendimo pašalinti motyvus
44. Ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą pakeisti 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant 33 punktą.
45. Dalyvaujantis byloje asmuo, nesutinkantis su teismo priimtu sprendimu, per CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas gali būti paduodamas ir dėl teismo motyvų, tačiau ieškovė apeliacinio skundo, kuriame būtų suformuluotas prašymas pašalinti iš teismo sprendimo tam tikrus motyvus, nėra padavusi. Atsiliepime į apeliacinį skundą savarankiški reikalavimai dėl teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo negali būti reiškiami, todėl teisėjų kolegija šio ieškovės prašymo nenagrinėja.
Dėl atsakovės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą
46. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 29 d. buvo gautas atsakovės E. K.-M. IĮ prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir svarstyti galimybę apklausti teismo ekspertą ir (ar) skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Tokį prašymą atsakovė iš esmės grindė abejonėmis dėl T. M. atliktos statybos darbų ekspertizės tinkamumo ir išsamumo.
47. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo bei eksperto apklausos buvo pateiktas po to, kai byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atidėjus sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie papildomi šalių prašymai nebegali būti teikiami ir nagrinėjami.
48. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės tokius pačius nesutikimo su teismo paskirto eksperto T. M. ekspertizės aktu argumentus, prašydama skirti pakartotinę ekspertizę, atsakovė buvo išdėsčiusi Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. birželio 2 d. pateiktame prašyme. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija išnagrinėjo paminėtą atsakovės prašymą, įvertino jame išdėstytus argumentus tiek dėl T. M. atliktos statybos darbų ekspertizės tinkamumo, tiek dėl poreikio skirti pakartotinę ekspertizę ir pasisakė šios nutarties 20–30 punktuose.
49. Atsižvelgdama į tai, atsakovės E. K.-M. IĮ prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo laikomas nepaduotu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
51. Apeliantės E. K.-M. IĮ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
52. Ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė įrodymus apie patirtas 2 420 Eur išlaidas, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.
53. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
54. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės advokato pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, sudarė 2 178 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovės.
55. Nustatyta, kad bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai, ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ patyrė papildomų 2 541 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti. Teismui pateiktos sąskaitos faktūros ir AB SEB banko 2023 m. kovo – gegužės mėn. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad: 1) už prašymą dėl ekspertinio tyrimo akto prijungimo ir atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo parengimą ieškovė patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio; 2) už prašymą dėl reikalavimų išskyrimo ieškovė patyrė 847 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurios viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį (0,4 x 1 887,80 Eur, taikant 2022 m. IV ketvirčio koeficientą), todėl mažintinos iki 755,12 Eur; 3) už atstovavimą, vykdant 2023 m. balandžio 5 d. teismo rezoliucija priimtą įpareigojimą bei dalyvaujant patalpų apžiūroje, ieškovė patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurios viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 377,56 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamos 2 100,68 Eur (968 Eur + 755,12 Eur + 377,56 Eur) advokato pagalbos išlaidos, kurias VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ papildomai patyrė pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
56. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamos 4 520,68 Eur (2 420 Eur + 2 100,68 Eur) advokato pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 2 178 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (juridinio asmens kodas 121736145) iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 520,68 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.
Laikyti nepaduotu atsakovės E. K.-M. individualios įmonės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė