Civilinė byla Nr. e2A-1199-638/2023

Teisminio proceso Nr.  2-69-3-12420-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;      1.3.2.5.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danvila“ (toliau – atsakovė, UAB „Danvila“) 475,51 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 212,00 Eur neišmokėtus dienpinigius, 4 053,30 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2021 m. liepos 27 d. darbo sutarties Nr. 96, pagrindu buvo priimtas dirbti į UAB „Danvila“ vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo pradžia 2021 m. liepos 28 d., darbo užmokestis 1 060,00 Eur per mėnesį. Darbo sutartis 2021 m. rugsėjo 9 d. nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovui priklausantis darbo užmokestis bei kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, paskutinę ieškovo darbo dieną jam nebuvo išmokėtos. Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimu 2021 m. lapkričio 23 d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)21109/2021, nuspręsta ieškovui iš atsakovės išieškoti 1 389,97 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Vėliau ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitė ne visas ieškovo išdirbtas valandas, neišmokėjo visų dienpinigių. Ieškovas, 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti likusią dalį dienpinigių, tačiau 2022 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14314/2022, ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti.

3.       Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas buvo komandiruotas dirbti į užsienį. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbo laiko norma – 40 valandų savaitė, 6 darbo dienos. Dėl šios priežasties atsakovė ieškovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo ieškovą dirbant ne daugiau, nei 40 valandų per savaitę. Tačiau realiai ieškovas dirbo daugiau. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ieškovas 2021 m. liepos mėn. dirbo 26 val., 2021 m. rugpjūčio mėn. – 173 val., 2021 m. rugsėjo mėn. – 33 val. Tačiau pagal vairuotojo kortelės duomenis, ieškovas 2021 m. liepos mėn. dirbo 30:47 val., 2021 m. rugpjūčio mėn. – 210:28 val., 2021 m. rugsėjo mėn. – 38:04 val. Taigi, atsakovė neapskaitė iš viso 47:19 ieškovo išdirbtų valandų: 2021 m. liepos mėn. – 4:47 val., 2021 m. rugpjūčio mėn. – 37:28 val., 2021 m. rugsėjo mėn. – 5:04 val. Atsakovė ieškovui nesumokėjo 65,09 Eur už liepos mėn., 266,86 Eur už rugpjūčio mėn., 143,56 Eur už rugsėjo mėn., iš viso 475,51 Eur. Taip pat atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 2266,00 Eur dienpinigių, o buvo išmokėta 2054,00 Eur. Atsakovė ieškovui nesumokėjo visų su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistinos 4 053,30 Eur netesybos. Su atsakove žodžiu buvo sutarta, kad bus mokama už nuvažiuotus kilometrus, 0,19 ct už kilometrą. Pagal vairuotojams taikomas taisykles vairuotojas gali dirbti ne daugiau 15 val., tris kartus per savaitę/ per dvi savaites negali vairuoti daugiau kaip 90 val. Ieškovui buvo svarbu nepažeisti darbo-poilsio laiko režimo, kadangi taikomos didelės baudos. Neįmanoma per 7 val. suspėti, ieškovas visada dirbo daugiau nei 7 val. Atsakovei tai buvo žinoma, nes mato dislokacijos vietą, bendras darbo valandas, atsakovė formuodavo ieškovui užduotis. Režimas „vairuoti“ veikia tik tuomet, kada transporto priemonė važiuoja, kitu atveju – transporto priemonės apžiūra, krovinio krovimas, stovėjimas automobilių spūstyje ir pan., fiksuojamas režimas „darbas“.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir paaiškino, kad pagal vairuotojo kortelės duomenis bendras vairuotojo darbo laikas susideda iš dviejų dalių: (1) Darbas (angl. - „Work“); (2) Vairavimas (angl. - „Driving“). Dėl skilties „Vairavimas“ didelių abejonių nekyla, dėl skilties „darbas“ kyla daug neaiškumų, ką konkrečiai vairuotojas darė tuo metu, kai buvo paspaustas mygtukas „darbas“. Transporto įmonės iš esmės neturi galimybių kontroliuoti, kaip tolimųjų reisų vairuotojai naudoja skaitmeninių tachografų funkciją „darbas“, kadangi šios funkcijos naudojimas priklauso nuo paties darbuotojo, t. y. pats darbuotojas savo nuožiūra paspaudžia mygtuką „darbas“, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu darbuotojas faktiškai dirba, ar užsiima kitomis veiklomis. Pagal ieškinyje pateiktus paskaičiavimus, atsakovė neva neapskaitė 47:19 darbuotojo išdirbtų valandų. Tačiau pagal vairuotojo kortelės duomenis matyti, kad 38:51 val. yra nurodytos kaip „darbas“. Ieškovas tachografe buvo pažymėjęs funkciją „darbas“, nors tuo metu jokių darbinių funkcijų neatliko: 2021 m. rugsėjo 1 d. 14:49–15:33 val. ieškovas buvo sustojęs prie maisto prekių parduotuvės „Aldi“; 2021 m. rugsėjo 3 d. 14:41–15:35 val. ieškovas buvo sustojęs aikštelėje šalia kuro kolonėles, tačiau kuro nesipylė. Ieškovas po funkcijos „poilsis“, nepajudėdamas iš vietos, stovėdamas toje pačioje pozicijoje, aikštelėje prie degalinės, rankiniu būdu įvedė funkciją „darbas“, o vėliau, nepajudėdamas iš vietos, įvedė funkciją „poilsis“, t. y. nuo 15:35 iki 15:46 val. Atsakovė niekuomet neskatino ir jokias būdais (nei el. paštu, nei SMS žinutėmis, nei telefonu) nenurodė ieškovui dirbti viršvalandžių, o ieškovas apie viršvalandinį darbą atsakovei taip pat nebuvo užsiminęs. Ieškovas duomenų, kad jis darbdavio nurodymu vykdė savo darbo funkcijas, viršydamas darbo sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę, nepateikė. Ieškovui darbo funkcijoms atlikti buvo suteiktas autovežis, planšetė, telefonas bei kitos darbo priemonės (kelių aparatai, diržai kroviniams tvirtinti, liniuotė aukščiui matuoti, šaldytuvas ir pan.). Darbo užduotys ieškovui būdavo pateikiamos per planšetėje įdiegtą programą LockTracker. Transporto vadybininkė nurodydavo ieškovui neviršyti darbo laiko. Vienintelis kartas, kai ieškovas su atsakovės žinia galimai galėjo viršyti darbo laiką, kai ieškovo prašymu jam buvo leista važiuoti su vilkiku iki aikštelės Lietuvoje, kad dėl pasibaigusio darbo laiko ieškovui nereikėtų viso savaitgalio praleisti 40 km. nuo namų. Atsakovė neginčijo, kad yra neišmokėjusi 212,00 Eur dienpinigių, 2022 m. spalio 19 d. šią sumą pervedė ieškovui.  Darbo užmokestis ieškovui buvo uždelstas sumokėti tik šiek tiek daugiau nei 2 mėnesius, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybas už 6 mėn.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui V. S. iš atsakovės UAB „Danvila“ 441,59 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandžius, 2 649,54 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), 1 272,00 Eur netesybas (ieškovui faktiškai mokėtina suma, nuo kurios privalomuosius mokėjimus turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė), 1 790,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 98,00 Eur žyminį mokestį.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas darbo funkcijas vykdė darbdavio suteiktomis priemonėmis – darbo laiką fiksavo atsakovės suteiktu tachografu. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nevykdė pareigų ar jas vykdė netinkamai, dėl to buvo taikyta drausminė atsakomybė, atsakovė nepateikė. Tiek tinkama darbo laiko apskaita ir jos vykdymo kontrolė, tiek darbuotojo pareigų vykdymo kontrolė pirmiausia yra darbdavio pareiga, todėl atsakovė negali remtis tariamos darbuotojo kontrolės nebuvimo aplinkybe siekdama paneigti ieškovo teikiamus duomenis apie jo faktiškai dirbtą laiką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas viršijo darbo sutartimi nustatytą darbo laiką atsakovės raštišku pavedimu. Tačiau vien rašytinio kaip tokio darbdavio nurodymo nebuvimas savaime nereiškia, jog atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovo dirbamus viršvalandžius. Teismo vertinimu, tarp šalių buvo nusistovėjusi kita, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo santykių organizavimo praktika – atsakovė neabejotinai žinojo apie faktiškai susiklosčiusį ieškovo darbo režimą ir savo tylėjimu bei neveikimu pritarė tokiam ieškovo darbui. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytojos R. J. duoti parodymai, kad „ieškovas turėjo vadovautis darbo-poilsio režimu pagal vairuotojų taisykles“. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad ieškovo darbo laikas buvo fiksuotas, ieškovas pasirašė darbo sutartį, turėjo ja vadovautis ir nebuvo taip, kad ieškovas dirbtų daugiau, nei 7 valandas. Teismas nurodė, kad šie liudytojos paaiškinimai prieštarauja ieškovo, liudytojos R. J. paaiškinimams. L. R. M. UAB „Danvila“ dirba buhaltere, ji teisme nurodė, kad darbo įmonėje neorganizuoja. Teismas sprendė, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas dirbo darbą viršydamas sutartyje nustatytas darbo valandas su atsakovės žinia ir tuo konstatuoti byloje nustatytu darbo laiko trukmės viršijimo faktą.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė neapskaitė ieškovo viršytų darbo sutartyje nustatytų darbo valandų, byloje duomenų, patvirtinančių buvus tarp šalių susitarimą dėl viršvalandžių apmokėjimo, nėra. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, ieškovas 2021 m. liepos mėn. dirbo 4 d. d. (26 val.) 2021 m. rugpjūčio mėn. – 26 d. d. (173 val.), 2021 m. rugsėjo mėn. – 5 d. d. (33 val.;). Ieškovo teikiamais duomenimis jis 2021 m. liepos mėn. dirbo 30:47 val., rugpjūčio mėn. – 210:28 val., rugsėjo mėn. – 38:04 val. (el. b. dok. Nr. CBP-16912). Dėl dirbtų darbo dienų ginčo nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovo nurodomi duomenys apie ieškovo išdirbtą laiką, neatitinka DK 120 straipsnio reikalavimo ir DK nustatyto teisingo apmokėjimo už darbą principo (DK 2 straipsnis). Todėl vairuotojo kortelės (tachografo) duomenys laikytini vieninteliu informacijos šaltiniu nustatant ieškovo faktiškai dirbtą laiką.

8.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesvarbu, kokia dalis iš neapskaitytų valandų yra dirbta naktį, kadangi tiek už darbą naktį, tiek už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnis, redakcija galiojusi darbo santykių metu). Ieškovas švenčių (liepos 6 d., rugpjūčio 15 d.) ir poilsio dienomis (sekmadieniais) nedirbo. Ieškovo dirbti viršvalandžiai skaičiuotini didinant dienos vidutinį darbo užmokestį koeficientu 1,5 ir padauginant iš ieškovo dirbtų valandų (X * 1,5 * X). Apskaičiuojant vidutinį ieškovo mėnesio/dienos darbo užmokestį teismas remiasi šalių darbo sutartimi, kuria šalys susitarė dėl 1060,00 Eur darbo užmokesčio, 6 darbų dienų savaitės, 40 valandų savaitės. 2021 m. liepos mėn. 26 d. d./171 d. val. (liepos 6 d. nedarbo diena, liepos 5 d. 1 val. sutrumpinta darbo diena) 1060,00 Eur / 26 d. d. = 40,77 Eur vidutinis dienos užmokestis; 1060,00 Eur/171 val. = 6,20 Eur vidutinis valandos darbo užmokestis. Atsakovė 2021 m. liepos mėnesį neapskaitė 4:47 val., dirbtos valandos apvalintinos iki 5 val. Tokiu būdu, atsakovė ieškovui už 2021 m. liepos mėnesį dirbtus viršvalandžius turėjo sumokėti 46,50 Eur (6,20 Eur x 1,5 x 5 val.), 2022 m. rugpjūčio mėn./173 darbo val. (rugpjūčio 14 d. 1 val. sutrumpinta darbo diena) 1060,00 Eur /26 d. d. = 40,77 Eur vidutinis dienos užmokestis; 1060,00 Eur /173 val. = 6,13 Eur vidutinis valandos darbo užmokestis. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėnesį neapskaitė 37:28 val., dirbtos valandos apvalintinos iki 38 val. Tokiu būdu, atsakovė ieškovui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį dirbtus viršvalandžius turėjo sumokėti 349,41 Eur (6,13 Eur x 1,5 x 38 val.). 2021 m. rugsėjo mėn. 26 d. d. / 174 d. val. 1060,00/ 26 d. d. = 40,77 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis; 1060,00 Eur /174 val. = 6,09 Eur vidutinis valandos darbo užmokestis. Atsakovė ieškovui 2021 m. rugsėjo mėn. neapskaitė 5 val. 04 val., dirbtos valandos apvalintinos iki 5 val. Tokiu būdu, atsakovė ieškovui už 2021 m. rugsėjo mėnesį dirbtus viršvalandžius turėjo sumokėti 45,68 Eur (6,09 Eur x 1,5 x 5 val.). Teismas pažymėjo, kad atsakovės parengta darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad už 2021 m. liepos mėnesį ieškovui priskaičiuota 161,17 Eur, mokėtina suma 125,87 Eur; už rugpjūčio mėnesį priskaičiuota 1060,00 Eur, mokėtina suma 680,81 Eur; už 2021 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuota darbo užmokesčio 201,03 Eur, atostoginių 128,94 Eur, viso 329,97 Eur, mokėtina suma 257,71 Eur. Viso mokėtina suma 1064,39 Eur. Faktiškai ši suma sumokėta 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 125,87 Eur ir 2021 m. lapkričio 25 d. – 938,52 Eur (el. b. dok. Nr. CBP-16912). Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovo darbo laiką apskaitė, darbo užmokestį sumokėjo pagal darbo sutartį ir 2021 m. lapkričio 23 d. Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)21109/2021. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 441,59 Eur (46,50 Eur + 349,41 Eur + 45,68 Eur) viršvalandžių (neatskaičius mokesčių).

9.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pasibaigus darbo santykiams atsakovė su ieškovu neatsiskaitė dėl ieškovo kaltės. Atsakovės nurodomos aplinkybės (ieškovas kreipdamasis į darbo ginčų komisiją pirmąjį kartą, turėjo galimybę reikalauti ne tik darbo užmokesčio, bet ir dienpinigių priteisimo; ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl dviejų automobilių apgadinimo; ieškovas kerštauja buvusiam darbdaviui) nėra pagrindu spręsti dėl DK 147 straipsnio 2 dalies normoje nustatytos sankcijos sumažinimo, todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo paminėtos ir aktualios kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti jo atleidimo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d. Atsakovės uždelsta ieškovui sumokėti suma yra mažesnė negu ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, todėl netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas nurodė, kad uždelstą sumą sudaro dvejopo pobūdžio sumos, t. y. viena iš jų neatskaičius mokesčių (441,59 Eur), kita – neapmokestinama (212,00 Eur). Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 2649,54 Eur (441,59 Eur x 6 mėn.) netesybų priskaitytą suma (neatskaičius mokesčių) ir 1272,00 Eur (212,00 Eur x 6 mėn.) ieškovui faktiškai mokėtiną sumą, nuo kurios privalomuosius biudžetinius mokėjimus turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Danvila“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant atsakovės naudai iš ieškovo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 663,32 Eur pagal 2023 m. balandžio 27 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), priteisti atsakovės UAB „Danvila“ naudai iš ieškovo V. S. apeliacinėje teismo instancijoje patirtas 1792,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl darbuotojo (ieškovo) ir darbdavio (atsakovės) susirašinėjimo LockTracker programoje. Per planšetėje įdiegtą LockTracker programą darbuotojui būdavo paskiriamos visos darbo užduotys ir bendrai visa komunikacija su darbuotoju vyko tik per šią programą (telefonu ar kitomis komunikavimo programomis šalys nebendravo). Tą aplinkybę pripažino ir ieškovas, ginčo dėl to nėra. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog darbuotojas apskritai būtų informavęs darbdavį apie dirbamą viršvalandinį darbą. Atsakovas net objektyviai negalėjo savo tylėjimu ar neveikimu pritarti darbuotojo dirbamam viršvalandiniam darbui, nes darbdavys apie viršvalandinį darbą nieko nežinojo.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis buvo supažindinti visi įmonės darbuotojai, įskaitant ieškovą, sąlygų. Ieškovas nesilaikė darbo sutartyje ir darbo tvarkos taisyklėse nustatytos darbo laiko trukmės (40 val., 6 darbo dienų savaitė). Ieškovas taip pat pažeidė darbo tvarkos taisyklėse nustatytą įsipareigojimą laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, kadangi savavališkai, be darbdavio žinios dirbdavo viršvalandžius. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas neatsakė į klausimą, ar darbo tvarkos taisyklėmis prisiimtas darbuotojo įsipareigojimas laikytis nustatytos darbo laiko trukmės turi įtakos sprendžiant dėl viršvalandinio darbo (ne)buvimo.

10.3.                      Bylą nagrinėjęs teismas neįvertino tolimųjų reisų vairuotojų darbo specifikos bei pačios krovinių transportavimo sektoriuje naudojamos įrangos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės transporto vadybininkei turint galimybę pagal vilkiko GPS sekimo duomenis stebėti, kur yra vairuotojas, t. y. matant autotransporto priemonės lokaciją ir autotransporto priemonės nuvažiuotus kilometrus, tuo pačiu galima paskaičiuoti, kiek laiko dirbo autotransporto priemonės vairuotojas. Tačiau žinant tik autotransporto priemonės lokaciją ir nuvažiuotus kilometrus (maršrutą) neįmanoma paskaičiuoti, žinoti, kiek laiko dirbo tolimųjų reisų vairuotojas. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat neatskyrė vilkiko GPS sekimo duomenų nuo vairuotojo tachografo kortelės duomenų. Vairuotojo tachografo kortelės duomenys leidžia pamatyti, kiek konkrečiai valandų ir minučių vairuotojas deklaravo kaip vairuoto laiko, dirbto laiko ar poilsio laiko. Tačiau vilkikų GPS sekimo sistemoje nėra duomenų apie vairuotojo dirbtą laiką (juo labiau duomenų, kada šis vairavo ar kada atliko kitus darbus).

10.4.                      Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019,  būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jis savo darbo funkcijas, viršydamas darbo sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę, dirbo darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių darbdavio žinojimą apie darbuotojo dirbtus viršvalandžius. Priešingai, byloje pateiktas LockTracker sistemos susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės transporto vadybininkės ieškovui davė nurodymus neviršyti darbo laiko. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės, jog ieškovas pas atsakovę dirbo tik vieną kadenciją (vieną išvyką į užsienio komandiruotę), t. y. tik šiek tiek ilgiau, nei mėnesį. Tachografo duomenų atsakovė realiai neturėjo iki tol, kol darbuotojas jų nepateikė darbo ginčų komisijai trečiajame darbo ginče.

10.5.                      Ieškovas sąmoningai nepateikė reikalavimo dėl netesybų priteisimo iš karto po darbo santykių pabaigos, tokiu būdu laukdamas, kol praeis ilgesnis laikotarpis ir bus galima prisiteisti didesnę netesybų sumą, kuri, remiantis DK 147 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Apeliantės įsitikinimu, ieškovo neveikimas (darbo ginčų komisijoje nepateiktas reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo, atsakovės neinformavimas apie likusią neišmokėtą dienpinigių sumą) negali sąlygoti maksimalios 6 mėn. netesybų sumos už laiku neišmokėtus dienpinigius.

11.       Ieškovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Vertinant byloje esantį ieškovo ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimą LockTracker programa, matyti, kad būtent atsakovės darbuotojai pavesdavo ieškovui atlikti tam tikras užduotis bei kontroliavo atsakovo darbo laiką. Šiuo atveju, atsakovės darbuotojai žinojo (privalėjo žinoti), kad jų pavedamų užduočių atsakovė nespės įvykdyti neviršydama darbo sutartimi nustatytos darbo trukmės, kadangi atsakovės pavedamų užduočių įvykdyti laiku, neviršijus darbo sutartimi nustatytos darbo trukmės, buvo realiai neįmanoma – būtent atsakovės darbuotojai pavesdavo ieškovui vieną ar kitą pasikrovimo (nusikrovimo) tašką pasiekti konkrečiu laiku.

11.2.                      Vertinant visą šalių susirašinėjimą LockTracker programa sistemiškai, daugiau nei akivaizdu, kad atsakovės darbuotojams buvo svarbiausia, jog ieškovas (darbuotojas) nepažeistų vairavimo ir poilsio režimo, reguliuojamo ES teisės aktais. Ir priešingai, atsakovės darbuotojams visiškai nerūpėjo, kiek valandų ieškovas dirbs darbo kodekso bei darbo sutarties prasme, kadangi atsakovo darbuotojams buvo svarbiausia ieškovo darbo metu pavesti jam pervežti kuo daugiau krovinių.

11.3.                      Atsakovė apie ieškovui neišmokėtus dienpinigius neabejotinai sužinojo (turėjo sužinoti), kai 2021 m. spalio-lapkričio mėnesį darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama darbo byla, Nr. (duomenys neskelbtini)21109/2021, kadangi būtent šioje byloje atsakovė darbo ginčų komisijai pateikė duomenis ne tik apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį, bet ir duomenis apie ieškovui priskaičiuotus bei išmokėtus dienpinigius, kuriais vėliau, iškeliant bylą, rėmėsi ieškovas.

11.4.                      Pabrėžtina, kad darbo ginčų komisijai 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktame prašyme ieškovas nebuvo suformulavęs reikalavimo jo naudai iš atsakovės priteisti netesybas, tačiau net ir šiuo atveju, atsakovė gera valia ieškovui skolos nesumokėjo, akivaizdžiai lengvabūdiškai tikėdamasi, kad ieškovas savo pažeistų teisių teisme negins ir atsakovė išvengs savo prievolių vykdymo. Šiuo atveju atsakovei akivaizdžiai vengiant vykdyti savo prievolę, ieškovas reikalavimą dėl netesybų priteisimo suformulavo tik teismui pateiktame ieškinyje, atsakovei kilusį ginčą vengiant spręsti taikiai, ne teismo tvarka. Todėl atmestini bet kokie apeliantės samprotavimai apie ieškovo nesąžiningumą nagrinėjamoje situacijoje.

11.5.                      Ieškovas įsitikinęs, kad nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas atsakovė „naudoja“ kaip įrankį įbauginti ieškovą, kad šis atsisakytų savo reikalavimų. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, bei nurodytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra iš esmės pagrįstas, atsakovės patirtos (prašomos atlyginti) bylinėjimosi išlaidos netgi negalėtų būti priteistos iš ieškovo, kadangi priešingu atveju, ieškovo bylinėjimasis būtų buvęs beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vairuotojo dirbtų viršvalandžių, jų apskaitos ir teisės gauti  apmokėjimą už juos (DK 119 straipsnis, 120 straipsnis).

19.       Šioje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas kiekvieną dieną darbdaviui pranešdavo  apie tą dieną dirbtus viršvalandžius, nors iš vairuotojo (ieškovo) kortelės Nr. 01515097 duomenų (vadinamosios LockTracker) ataskaitos matyti, kad beveik kiekvieną dieną vairavimo ir kito darbo laikas viršydavo 7 valandas. Liudytoja R. J., apklausta 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, nurodė, kad ieškovo kiekvieną dieną dirbtų valandų skaičiaus nematė, nes ji mato tik transporto priemonės judėjimą GPS sistemoje, o vairuotojo kortelės duomenų, kuriuose ieškovas būtent ir žymėjo vadinamuosius darbo laikotarpius („Working“ arba „plaktukus“)  pamatė tik jam pateikus kortelės ataskaitą 2021 m. rugpjūčio pabaigoje. Kitaip tariant, darbdaviui ieškovo viršvalandžiai paaiškėjo jau po fakto, todėl negalima daryti išvados, kad viršvalandžiai buvo dirbami su darbdavio žinia. 2021 m. rugsėjo mėnesį ieškovas komandiruotėje buvo tik 4 dienas. Be to, nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 1 d. ataskaitoje įtraukė 44 minutes vadinamojo darbo laiko (Working), nors tuo metu pagal atsakovo gautus GPS duomenis, automobilis stovėjo prekybos centro aikštelėje, o rugsėjo 3 d. į ataskaitą įtraukta 54 minutės vadinamojo darbo laiko, nuo 14 val. 41 min iki 15 val. 35 min., darbo laikas pažymėtas tarp dviejų poilsio laikotarpių, nors automobilis stovėjo degalinėje. Ieškovas nepateikė duomenų, kad tuo laiku jis turėjo atlikti kokį nors darbą su automobiliu (taisė gedimą ar pan.) ir, kas dar svarbiau, kad pranešė darbdaviui apie tą dieną viršytą normalų darbo laiką.

20.       Į bylą pateikti susirašinėjimo tarp vairuotojo ir transporto vadybininkės duomenys parodo, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. 16 val. 58 min. į ieškovo pastabą, kad „galim krautis, bendrus viršysim“ vadybininkė rašė ieškovui: „laikų viršyti nereikia“, „kraukitės taip, kad neperdirbti laikų“. Iš esmės tai vienintelis epizodas, kai ieškovas bendrauja su vadybininke dėl darbo laiko. Tai rodo, kad ieškovas turėjo galimybę kiekvieną dieną nurodyti, kad dirbo viršvalandžius, tačiau nenurodė.

21.       Sutiktina su apelianto kritika pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad esą buvo nusistovėjusi šalių darbo praktika, pagal kurią viršvalandžius darbdavys leido. Bylos aplinkybės rodo, kad ieškovas pradėjo dirbti tik 2021 m. liepos 28 d., buvo priimtas 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui ir išsiųstas į pirmą savo komandiruotę, todėl apie nusistovėjusią praktiką daryti išvadų nėra pagrindo.

22.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes byloje nustatė tinkamai, tačiau neteisingai jas įvertino, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kad viršvalandžių apmokėjimui nepakanka vien tik fakto, kad viršvalandžiai buvo dirbami, reikalinga nustatyti dar ir darbdavio nurodymą ar sutikimą, kad darbuotojui bus apmokėta už viršytą darbo laiką. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė ir materialinės teisės normą - DK 119 straipsnio 2 dalį. Todėl teismo sprendimas pakeistinas pašalinant iš jo priteistą 441,59 Eur darbo užmokestį už viršvalandžius.

23.       Panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria priteista viršvalandžių apmokėjimo suma, atitinkamai nelieka pagrindo priteisti ieškovui netesybas - 2649,54 Eur. Ši teismo sprendimo dalis taip pat panaikinama.

24.       Skundžiamu teismo sprendimu  ieškovui iš atsakovės taip pat buvo priteista 1272,00 Eur  netesybų, kurios paskaičiuotos už šešis mėnesius nuo 212 Eur ( 212x6). Pastaroji 212 Eur suma yra ieškovui nesumokėti dienpinigiai. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo ir sužinojusi apie reikalavimą, 2022 m. spalio 19 d. sumokėjo 212 Eur dienpinigių trūkumą (atsiliepimo į ieškinį priedas). Teismas priteisė netesybas, paskaičiuotas pagal DK 147 straipsnio 2 dalies reikalavimus už 6 mėnesių uždelsimo laikotarpį. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovas sąmoningai nepriminė jai apie nesumokėtus dienpinigius, nereiškė tokio reikalavimo pirmą kartą kreipęsis į darbo ginčų komisiją, todėl nebūtų pagrįsta priteisti šešių mėnesių netesybas.

25.       Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus turi atmesti. Visų pirma, darbuotojui nėra nustatyta pareigos priminti darbdaviui, kad nesumokėjus dalies priklausančių mokėjimų atsiranda pareiga mokėti netesybas. Darbdavys yra ekonomiškai stipresnė teisinių santykių šalis, todėl turi geriau žinoti įstatymus, negu darbuotojas. Visų antra, darbo teisiniuose santykiuose ieškinio senaties terminas yra nustatytas treji metai (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2021 m. rugsėjo 9 d., dėl nesumokėtų dienpinigių kreipėsi  šioje byloje, 2022 m. rugsėjo 16 d., taigi, senaties termino nepraleidęs. Galiausiai, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kuri nuo 2022 metų vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 yra formuojama kitokia, konkrečiai, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą, nes, remiantis 2017 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) DK 147 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) nustatytas trijų mėnesių terminas buvo pakeistas į šešių mėnesių terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktus; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 straipsnis). Kasacinio teismo praktika netesybų dydžio klausimu nėra pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai šią praktiką taikė ir ginčo atveju. Šios teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista.

26.       Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 29,15 proc. (suapvalinus 30 proc.) (ieškovas prašė priteisti 441,59 Eur viršvalandžių apmokėjimo, 2649,54 Eur netesybų ir 1272 Eur netesybų, iš viso 4363,13 Eur, lieka tik sprendimo dalis, kuria priteista 1272 Eur netesybų). Ieškovo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1790,50 Eur, jam priteistina iš atsakovės 537,15 Eur ( 1790,50*0,30). Atsakovės išlaidas sudarė 3663,32 Eur, jai priteistina iš ieškovo 70 proc. turėtų išlaidų, kas sudaro   2 564,32 Eur.

27.       Apeliacinio skundo patenkinimo proporcija laikytina tokia pati, kaip ir pirmosios instancijos teisme ( 30:70). Apeliantės turėtos išlaidos sudarė 1792,82 Eur, jai iš ieškovo priteistina 1 254,97 Eur. Ieškovo išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarė 847 Eur, jam priteistina iš atsakovės 30 proc. šių išlaidų, t. y. 254,10 Eur.

28.       Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą tiek dėl pirmosios instancijos teismo proceso, tiek dėl apeliacinės instancijos, atsakovei iš ieškovo priteistina 3028,04 Eur.

29.       Iš atsakovės priteista žyminio mokesčio suma sumažintina iki 28,62 Eur ( 1272*0,03*0,75).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą  ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danvila“ (juridinio asmens kodas 300600642) 1272,00 Eur (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du eurus) netesybų (ieškovui faktiškai mokėtina suma, nuo kurios privalomuosius mokėjimus turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė). 

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danvila“ (juridinio asmens kodas 300600642) iš ieškovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3028,04 Eur (tris tūkstančius dvidešimt aštuonis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danvila“ (juridinio asmens kodas 300600642) valstybei 28,62 Eur ( dvidešimt aštuonis eurus ir 62 ct) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

 Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                 Marius Bartninkas        

                Diana Labokaitė

                Rūta Palubinskaitė