Baudžiamoji byla Nr. N1-47-1005/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15438-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4. 1.1.7.2.5. 1.1.8. 1.1.10.1. 1.1.11. 2.3.6.3. 2.3.6.4.2. 2.3.6.4.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Kupiškis

        Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Redai Stonikienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,

kaltinamajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

kaltinamajam S. K. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,

kaltinamajam R. L. ir jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

nukentėjusiesiems A. K., D. Ž. ir A. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant pirmus 11 mėnesių būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val., per 1 mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį 30 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 90 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms; 3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu 2019 m. gruodžio 30 d.  pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti, būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta galutinė 45 parų arešto bausmė, ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams subendrinta iš dalies sudedant ir P. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas, laikant, kad visa ši bausmė yra atlikta; 4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2019 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu, 2019 m. lapkričio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir 2019 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 16.30 val. iki 2021 m. vasario 3 d., taip pat bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje;

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 1 mėnesiui; 4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 dvejiems metams; 5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2019 m. balandžio 17 d. rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones: 6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 puntu, 87 straipsniu, paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės - 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis, dirbti, būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant be šios priemonės kontroliuojančio institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirta subendrinta 18 parų arešto bausmė, į bausmės laiką įskaitant 1 parą laikinojo sulaikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 – 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinė subendrinta bausmės – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, į bausmės laiką įskaitant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktos bausmės dalį, yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje;

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, besimokantis Panevėžio (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas: 1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokslu arba darbu bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2019 m. spalio 7 d.  Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi 2019-04-17 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu – iki laisvės atėmimo 8 mėnesiams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 84 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: per 1 metus ir 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą, ir elgesio apribojimas įpareigojant R. L. 12 mėnesių būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat, bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslus arba dirbti, o darbo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

P. B. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. ir R. L. pro užrakintas duris, neteisėtai, atvirai, įsibrovė į D. Ž. ir I. Ž. gyvenamąjį namą, esantį adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Be to, P. B. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., namo, esančio adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kambaryje sukėlė žmogui fizinį skausmą bei pagrobė svetimą turtą, o būtent: I. Ž. papurškė dujų balionėliu į akis, taip sukeldamas I. Ž. fizinį skausmą, bei iš kambario pagrobė I. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ 40 Eur vertės ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 30 Eur vertės, A. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 30 Eur vertės, ir D. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Cat B30“ 60 Eur vertės.

Be to, P. B. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. ir R. L. namo, esančio adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, ištempė iš lovos D. Ž. ir kartu su S. K. tyčia bendrai sudavė ne mažiau 10 kartų rankomis ir kojomis D. Ž. į įvairias kūno vietas, po to tęsdamas nusikalstamą veiką ant lovos sėdinčiam A. K. kartu su S. K. kumščiais, o R. L. su medine lazda tyčia bendrai sudavė ne mažiau 12 kartų A. K. į įvairias kūno vietas, padarydami muštines žaizdas kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešinio peties srityje, nugaroje, kairėje alkūnėje, juosmens kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, taip nukentėjusiajam D. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir nukentėjusiajam A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

S. K. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. L. ir P. B., pro užrakintas duris, neteisėtai, atvirai, įsibrovė į D. Ž. ir I. Ž. gyvenamąjį namą, esantį adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Be to, S. K. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. B. ir R. L. namo, esančio adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, P. B. ištempus iš lovos D. Ž. kartu su P. B. tyčia bendrai sudavė ne mažiau 10 kartų rankomis ir kojomis D. Ž. į įvairias kūno vietas, po to tęsdamas nusikalstamą veiką ant lovos sėdinčiam A. K. kartu su P. B. kumščiais, o R. L. su medine lazda tyčia bendrai sudavė ne mažiau 12 kartų A. K. į įvairias kūno vietas, padarydami muštines žaizdas kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešinio peties srityje, nugaroje, kairėje alkūnėje, juosmens kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, taip nukentėjusiajam D. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir nukentėjusiajam A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

R. L. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. ir P. B., pro užrakintas duris, neteisėtai, atvirai, įsibrovė į D. Ž. ir I. Ž. gyvenamąjį namą, esantį adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Be to, R. L. 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. B. ir S. K. namo, esančio adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, P. B. ištempus iš lovos D. Ž. ir kartu su S. K. tyčia bendrai sudavus ne mažiau 10 kartų rankomis ir kojomis D. Ž. į įvairias kūno vietas, po to P. B. ir S. K. sudavus kumščiais ant lovos sėdinčiam A. K., jis su medine lazda tyčia bendrai sudavė ne mažiau 12 kartų A. K. į įvairias kūno vietas, padarydami muštines žaizdas kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešinio peties srityje, nugaroje, kairėje alkūnėje, juosmens kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, taip nukentėjusiajam D. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir nukentėjusiajam A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. parodė, kad pripažįsta visus smūgius, kurie jam inkriminuojami kaltinime, nes mušė abu nukentėjusiuosius vyrus. Taip pat, pripažįsta, kad nupurškė dujomis moterį ir iš nukentėjusiųjų namų paėmė telefonus. Pripažįsta, kad savo veiksmais pažeidė ir būsto neliečiamumą, nes supranta, jog negalima be šeimininkų leidimo įeiti į svetimus namus. Parodymus duoti sutinka. Įvykis galėjo būti prieš 2 metus balandžio mėnesį. Tuo metu draugavo su M. K., kuri jam pasakodavo ir guosdavosi, kad yra skriaudžiama patėvio. Kai M. K. pasakė, kad patėvis primušė jos mamą, jis nusprendė nuvažiuoti išsiaiškinti. Draugams nesakė, ko reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet R. L. girdėjo, kaip jis su M. K. apie tai kalbėjo telefonu. Iš Panevėžio išvažiavo jis, S. K. ir R. L., dar buvo vairuotojas. Kas rodė kelią nepamena, galėjo važiuoti su navigacija. Iš kur sužinojo, kur yra M. K. patėvis, atsisako nurodyti. Į nukentėjusiojo namus pirmas ėjo pats. Atrodo, kad į namus pateko per verandą. Pirmos durys buvo nerakintos, kitos užkabintos kabliuku. Užėjęs į kambarį iš pirmosios lovos ištraukė vyrą, kuriam sudavė smūgius, kiek tiksliai smūgių, negali pasakyti. Tada paklausė „kuris M. patėvis?“. Jam pasakė, kad kitoje lovoje. Tada jis pribėgo prie kitos lovos, ištraukė iš lovos vyrą ir jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Kiek smūgių sudavė tam kitam vyrui S. K. pasakyti negali. R. L. antram vyrui sudavė smūgius su lazda. Dabar žino, kad antras vyras yra M. K. patėvis A. K., iki to įvykio su A. K. nebuvo susitikęs. Tada moteris, kuri gulėjo pirmoje lovoje pradėjo rėkti, kad kvies policiją, pradėjo isterikuoti. Rankose moteris turėjo telefoną. Tada jis tą moterį nupurškė dujomis ir paėmė telefoną, kuris iškrito moteriai iš rankos bei paėmė kitus kambaryje buvusius telefonus. Paaiškina, kad neturėjo jokio tikslo apiplėšti. Dujas moteriai papurškė vien dėl to, kad ji grasino iškviesti policiją. Telefonus paėmė tik todėl, kad nebūtų galima iškviesti policijos, neturėjo tikslo telefonų pasilikti sau ar parduoti. Sau telefonų ir nepasiliko, juos išėjęs iš namo iš karto išmėtė. Pripažįsta, kad dujos moteriai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau tai moteriai rankos tikrai nebuvo užlaužęs. Dėl padarytų veiksmų gailisi. Parodo, kad vaikystėje jo tėvas smurtaudavo prieš mamą. Už tai savo tėvo nekenčia, tai jį ir išprovokavo konfliktui. Jeigu būtų žinojęs, kad pirmas vyras (D. Ž.) yra niekuo dėtas, smūgių jam nebūtų sudavęs. 2021-03-02 jam įsiteisėjo kitas nuosprendis, kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir paskirti įpareigojimai. Jis yra pasiruošęs vykdyti šią bausmę. Jeigu teismas neskirs jam realios laisvės atėmimo bausmės, jis išvažiuotų gyventi į kitą miestą pas mamą, nebendrautų su negerais draugais, stengtųsi kurti normalią ateitį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. parodė, kad įvykis galėjo būti 2019 metų balandžio mėnesio viduryje. Buvo nuėjęs pas R. L. į namus. Ten buvo ir P. B., kuriam pradėjo skambinėti draugė M. K. ir prašyti pagalbos. M. K. sakė, kad patėvis muša jos mamą. Kad reikia važiuoti išsiaiškinti inicijavo P. B., kurio prašė M. K.. Savo ruoštu P. B. pradėjo jų prašyti nuvažiuoti sutvarkyti konfliktą. Tuo metu suprato, kad reikės nuvažiavus pašnekėti ar sumušti. Galvojo, kad gerą darbą padarys, kad taip padės. Iš Panevėžio išvažiavo jis (S. K.), R. L. ir P. B.. Juos vežė E. R., kuris gyvena toje pačioje gatvėje, kaip ir R. L.. Pakeliui, atrodo iš (duomenys neskelbtini), jie paėmė M. K.. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) automobilį pastatė prie kažkokio apleisto pastato. M. K. parodė namą, į kurį reikia eiti ir pati išėjo namo. Jie nuėjo prie to namo ir užėjo į gonkelį, nes pirmos durys buvo nerakintos. Ar E. R. ėjo kartu su jais į namą dabar nebepamena. Kitos durys buvo užkabintos kabliuku. Jie užėjo pro tas duris į kambarį. Kambaryje buvo tamsu. Buvo dvi lovos, sustatytos „T“ raide. Lovose miegojo po vyrą su moterimi. P. B. ištraukė vyrą iš pirmosios lovos ir sudavė smūgius. Tada jis (S. K.) uždegė šviesą. P. B. pamatė, kad ne tą vyrą muša. Tada jie priėjo prie kito vyro. Jis (S. K.) ištempė vyrą iš lovos ir sudavė porą smūgių. Tada smūgius sudavė P. B., kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali. Smūgius sudavė ir R. L.. Girdėjo R. L. teisme duotus parodymus ir patvirtina, kad R. L. turėjo lazdą, kaip ir yra nurodė teismui. Tada moteris pradėjo rėkti, kad jie dingtų iš namų ir sakė, kad iškvies policiją. Po to, P. B. moteriai papurškė dujų ir surinko telefonus, kad nukentėjusieji nekviestų policijos. Vieną ar du telefonus P. B. paėmė. Po to, kai buvo papurkštos dujos greitai pasišalino iš namų, nes graužė akis. Paskui matė, kaip P. B. mėtė telefonus ant apleisto namo stogo. Jį su R. L. namo parvežė E. R., o P. B. liko pas M. K.. Parodo, kad žinojo, kad reikės aiškintis su M. K. patėviu, tačiau nežinojo, kaip pastarasis atrodo. P. B. gal ir žinojo, kaip atrodo M. K. patėvis, nes su ja draugavo. Parodo teismui, kad pripažįsta visus smūgius, kurie jam yra inkriminuojami kaltinime. Taip pat, pripažįsta kaltinimą dėl asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. Eidamas į svetimus namus suprato, jog neturi teisės taip elgtis. Atsiprašo nukentėjusiųjų už savo elgesį ir gailisi. Parodo teismui, kad dirba, vykdo ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jau žino, kas yra kalėjimas ir nenori ten pakliūti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. parodė, kad įvykio datos tiksliai pasakyti negali. Tai galėjo būti 2019-04-16, kaip ir nurodyta kaltinime. Tada buvo vos sulaukęs pilnametystės. Buvo savo namuose Panevėžyje kartu su P. B.. Ar tuo metu kartu buvo ir S. K. nebepamena. Gali būti, kad S. K. pasikvietė vėliau. Tuo metu P. B. paskambino draugė M. K., kuri pasakė, kad patėvis muša jos mama ir paprašė P. B. pagalbos, kad P. B. atvažiuotų. Tada P. B. paprašė, kad jie padėtų. P. B. sakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, o jei ką ir sumušti. Iki (duomenys neskelbtini) juos vežė E. R. su savo automobiliu, kuriam nepasakojo, ko ten važiuoja. Automobilyje važiavo jis (R. L.), P. B. ir S. K.. Kažkur pakeliui Panevėžio rajone jie paėmė ir M. K.. Dabar tiksliai pamena, kad M. K. važiavo kartu. (duomenys neskelbtini) mašiną pasistatė kažkur prie bažnyčios. Namą į kurį reikia eiti parodė M. K., kuri su jais nėjo toliau. Tada jie nuėjo prie to namo. Beldėsi į duris, bet niekas neatidarė. Pirmos namo durys buvo neužrakintos, toliau įėjus buvo durys, kurios buvo užkabintos kabliu. Kablį atkabino užkišę pagaliuką. Kuris iš jų užėjo į namą pirmas nebepamena. Namuose buvo tamsu. Jis kambaryje rado medinę lazdą (kastuvo kotą), kurią pasiėmė, kadangi namuose esantys žmonės galėjo gintis. Toliau viskas vyko labai greitai. Užėjus į kambarį buvo dvi lovos, kuriose miegojo po vyrą su moterimi. Ištempė pirmą vyrą iš lovos ir sudavė jam smūgius. Tada, kažkas, ar tai P. B. pasakė, kad „ne tas vyras“, t. y., ne M. K. patėvis. Po to, pirmam vyrui niekas daugiau jokių smūgių nesudavė. Ar tas pirmas vyras kažką sakė nepamena. Tada atsiliepė vyras, kuris gulėjo kitoje lovoje. S. K. tą antrą vyrą ištempė iš lovos. Jis (R. L.) tam antram vyrui sudavė smūgius su lazda per blauzdikaulius, šlaunikaulius. Tą antrą vyrą mušė ir P. B., kiek smūgių sudavė negali pasakyti, bet tikrai nemažai. Iki šio įvykio nukentėjusiųjų nebuvo matęs. Ką antras vyras sakė nepamena, pamena, kad P. B. antram vyrui siūlė eiti į kiemą. Tada atsikėlė moteris, kuri pradėjo rėkti, ką jie daro, sakė, kad kvies policiją. Tada P. B. papūtė dujų tai moteriai. Ar moteris turėjo telefoną jis nepastebėjo. Tada P. B. surinko nukentėjusiųjų telefonus, kad jie neiškviestų policijos. Telefonai gal ant stalo buvo. Telefonu buvo nemažiau trijų. Kiek pamena, vieno modelis „CAT“. Po to, kai buvo papūstos dujos, jie greitai išėjo iš namų, nes namuose buvo neįmanoma būti. Išėjęs išmetė lazdą. Tiksliai atsimena, kad telefoną „CAT“ P. B. užmetė ant apleisto pastato stogo. Kitus telefonus P. B. lygtais irgi išmetė. Pažymi, kad kai važiavo į (duomenys neskelbtini) tarp jų nebuvo iš anksto kalbos, kad reikia paimti telefonus. Po visko P. B. nuėjo pas M. K. miegoti, o jį ir S. K. E. R. parvežė atgal į Panevėžį. Parodo teismui, kad pripažįsta visus smūgius, kurie jam yra inkriminuojami kaltinime. Taip pat, pripažįsta kaltinimą dėl asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. Eidamas į svetimus namus suprato, jog neturi teisės taip elgtis. Gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Tuo metu nesitikėjo, kad įvykis gali taip pasibaigti. Atsiprašo nukentėjusiųjų už savo elgesį. Norėtų nukentėjusiesiems atlyginti žalą, duoti pinigų, nors jie ir nėra pareiškę civilinių ieškinių. Parodo teismui, kad daugiau nusikaltimų nebedaro, susituokė, dirba, vykdo ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, pasižada gyventi dorą gyvenimą. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę bausmę, kurią pasižada vykdyti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad įvykis buvo 2019 metų balandžio mėnesio viduryje. Tą naktį nakvojo pas kaimyną D. Ž.. Kambaryje buvo tamsu, kai išgirdo triukšmą. Kai užsidegė šviesa prie D. Ž. pamatė tris jaunuolius, kurie D. Ž. sudavė kelis smūgius ir klausė „kuris M. patėvis“. Jis (A. K.) pasakė „aš“ ir tada visi jaunuoliai puolė prie jo. Buvo suduoti smūgiai, po kurių jo veidas pasruvo krauju. Praktiškai po to jis nieko nebematė, tik girdėjo įvykio seką. Jaunuoliai sudavė ne mažiau 12 smūgių, jį mušė ne mažiau dviejų asmenų, buvo suduodami smūgiai ir su lazda per ranką ir kojas. Girdėjo, kaip jaunuoliai sakė, kodėl jis skriaudžia M. mamą. Taip pat, girdėjo, kaip I. Ž. rėkė „ką jūs darot“, kad kvies policiją. Kas paėmė telefonus nematė. Kai jaunuoliai išėjo, iš jo telefono kažkas iškvietė policiją, nes jaunuoliai jo telefono nepaėmė, gal nematė. Dėl suduotų smūgių jam buvo sutrikdyta sveikata ir jis buvo nedarbingas. Parodo, kad tuo metu gyveno kartu su M. K., su kuria gyvena ir šiuo metu. M. K. yra podukra, jos charakteris sudėtingas, neprognozuojamas. Jis M. K. niekada neskriaudžia. Pripažįsta, kad tą dieną iš tikrųjų buvo susipykęs su M. K., bet tokių dalykų pasitaiko visose šeimose. Dėl to nusprendė pernakvoti pas D. Ž., kad daugiau pykčių su M. K. nebūtų. M. K. tądien matė, kaip jis susipyko su jos motina ir išėjo pas D. Ž.. P. B. tą dieną matė pirmą kartą, tačiau žinojo, kad yra toks P., kuris draugauja su M.. Po įvykio kalbėjo su M. K., kuri minėjo, kad išsikvietė draugus, kad jį pamokytų, tačiau pati nesitikėjo, kad jį taip žiauriai sumuš.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad įvykis galėjo įvykti 2019 m. balandžio 16 d. Viskas vyko pas jį namuose. Namuose buvo jis, žmona I. Ž., vaikai, kaimynas A. K. ir A. N.. A. K. pas jį atėjo, nes buvo susipykęs su sugyventine ir pasiprašė permiegoti, nes ant rytojaus jam reikėjo į darbą. Jie nuėjo miegoti 22 -23 val. Jau buvo įmigęs, kai pajuto, kad jį tempia iš lovos. Kas tempia, net nesuprato, nes kambaryje buvo tamsu. Gavo daugiau, nei du smūgius, kas tuos smūgius sudavė nematė. Fizinį skausmą jautė. Kiek tiksliai buvo jam suduota smūgių jis negali pasakyti. Teismo posėdžio metu pagarsinus D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 101) D. Ž. patvirtino, kad jam galėjo būti suduota 10 smūgių. Toliau parodė, kad išgirdo klausimą „kuris yra M. patėvis“. Net nespėjo atsakyti, kai gavo smūgius. Kai uždegė šviesą pamatė, kad trys jaunuoliai puolė prie A. K., nes A. K. atrodo atsakė „aš“. Tada jo žmona I. Ž., kuri miegojo lovoje kartu su juo pasakė, kad kvies policiją. Taip žmona pasakė, kai jaunuoliai A. K. sudavė smūgius. Kiek A. K. sudavė smūgių jis nematė, taip pat, nematė ar jaunuoliai turėjo lazdą. Tada jaunuoliai papurškė dujų. Parodo, kai jie atsigulė miegoti telefonus pasidėjo ant stalo. Ant stalo buvo vienas jo telefonas, du žmonos telefonai ir vienas A. N. telefonas. Kai jaunuoliai išėjo iš namų telefonai buvo dingę. Kas paėmė telefonus jis nematė. Policiją jis iškvietė iš A. K. telefono, nes jaunuoliai A. K. telefono nepaėmė. Parodo, kad po įvykio apžiūrėjęs namus pamatė, kad jaunuoliai į namus pateko per gonkelio nerakintas duris. Toliau durys buvo užkabintos. Vienos durys buvo laužtos ir apgadintos, bet jų jaunuoliai neišlaužė, todėl įėjo į namus per gonkelį. Jaunuolių jis nepažįsta. Vėliau suprato, kad buvo sumuštas per klaidą, nes jaunuoliai ieškojo ne jo, o A. K.. Jis asmeniškai nėra matęs, kad A. K. muštu M. motiną M. K.. Po įvykio dar labiau pablogėjo ir taip prasta jo žmonos I. Ž. sveikata. Žmona sakė, kad gavo dujų, bet prieš ją jaunuoliai rankos nekėlė. 2020-07-01 jo žmona mirė. Dėl telefonų jam padaryta turtinė žala. Po įvykio jaunuoliai buvo atvažiavę atsiprašyti. Jis jiems sakė, kad „tegu atlygina telefonų vertes gal 100 Eur ir tada taikomės“, bet jie to nepadarė. Jei proceso metu kaltinamieji atlygintų žalą, jis tai vertintų, kaip jų gailėjimąsi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. N. parodė, kad viskas vyko gal 2019 metų balandžio mėnesį. Tą vakarą liko nakvoti pas draugę I. Ž.. Kambaryje buvo dvi lovos. Vienoje lovoje miegojo I. Ž. su vyru D. Ž., o kitoje lovoje ji ir A. K.. Atsimena, kad kažkas tamsoje iš lovos ištempė D. Ž.. Tada užsidegė šviesa ir vienas vaikinukas sudavė kumščiu ir iš kojos D. Ž.. Buvo klausiama „kuris čia M. patėvis?“. Tada A. K. pasakė „aš“. Tada jaunuoliai, kuriuos šiandien žino, kaip P. B., R. L. ir S. K. pribėgo prie A. K. ir bandė A. K. ištraukti iš lovos. Vienas vaikinukas turėjo pagalį ir su juo sudavė smūgius A. K. per kojas. Kitas vaikinukas, atrodo P. B. pribėgęs spyrė A. K. iš kojos. A. K. buvo suduota tikrai daug smūgių, jį mušė visi trys jaunuoliai. Ji (A. N.) bandė gelbėti A. K., neleido jo išsivesti į kiemą, nes jaunuoliai norėjo tą padaryti.  I. Ž. buvo didelis stresas, kai D. Ž. ištraukė iš lovos. I. Ž. atsikėlusi šaukė „ką jūs darot, kviesiu policiją“. Kai I. Ž. pasakė „kviesiu policiją“ ją nupurškė dujomis. Dujomis I. Ž. nupurškė atrodo P. B., nes R. L. ji įsidėmėjo dėl jo akių, kaip išskirtinį bruožą.

Kad kas atiminėtų iš I. Ž. telefoną ji nematė, bet dujomis I. Ž. nupūtė tuo metu, kai ji pasiėmė telefoną skambinti. Tada vienas jaunuolis, lygtais P. B. nuo stalo surinko visus telefonus, taip kurių buvo ir jos (A. N.) telefonas. Teismo posėdžio metu pagarsinus A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 140) A. N. parodė, kad nėra tikra, kad telefonus nuo stalo surinko jaunuolis su lazda, kaip kad nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad nelabai atsimena įvykį, dėl kurio pakviesta liudyti. Tai buvo gal prieš metus, apie tai jau buvo apklausta policijos pareigūnės. Tuo metu draugavo su P. B., kuriam išsipasakodavo ir guosdavosi, kad patėvis ją skriaudžia, kad jie barasi, pykstasi. Tą kartą ji su P. B. kalbėjosi per „mesindžerį“ ir sakė, kad patėvis skriaudžia. Kalbėdama telefonu ji nupasakojo, kur tuo metu yra A. K..  Ir taip gavosi, kad P. B. atvažiavo su draugais ir sumušė patėvį A. K.. Ji tikrai neprašė, kad A. K. būtų sumuštas. Tą vakarą ji matė P. B., R. L. ir S. K.. Iš P. B. sužinojo, kad patėvis buvo sumuštas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad tuo metu, kai buvo sumuštas A. K. jie gyveno kartu. Pamena, kad tą dieną susipyko su A. K. ir jis išėjo nakvoti pas kaimyną D. Ž.. Naktį atėjo policiją, tuo metu dukra M. K. tikrai buvo namuose. Po įvykio A. K. parsivežė iš ligoninės. Kitą dieną su dukra apie įvykį nelabai kalbėjo, kas sumušė A. K. nežino.

Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad nukentėjusioji I. Ž. mirė, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

 Nukentėjusioji I. Ž. 2019-04-16 apklausos metu parodė, kad 2019-04-16 apie 00.05 val., į jos namus Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), įsibrovė penki jai nepažįstami jaunuoliai. Ji tik pamatė atsibudusi iš miegų, kad ateina prie jos ir jos vyro D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. kartu, lovos ne mažiau keturių jaunuolių, švietėsi su žibintuvėliu. Iš karto priėjo miegamajame prie jos lovos kur miegojo su savo vyru D. Ž.. Ji gulėjo prie krašto, o jos vyras prie sienos. Tie jaunuoliai, kurių buvo ne mažiau keturių, traukė D. Ž. per ją iš lovos, pusiau ištraukė. Ėmė dviese, kiek matė tamsoje, mušti jos vyrą, mušė jį rankų kumščiais. Sudavė smūgius į veidą, į kurią pusę nežino, kur dar mušė nematė, kiek smūgių nematė. Pradėjo šaukti ,,už ką mušat mano vyrą?“. Jaunuoliai pasakė tokius žodžius: ,,prieš M. nekelsi rankos“. Bemušant kažkuris paklausė ,,kuris yra M. patėvis?“. Ji pasakė, kad guli kitoje lovoje ir parodė į lovą kur gulėjo A. K. su A. N.. Tada jie priėjo trise, kiek matė prie A. K., ištraukė jėga jį iš lovos, ir pradėjo mušti, bet tamsoje nematė kuo mušė ir į kurias kūno vietas. Matėsi, kad vienas jaunuolis rankoje laikė kažkokį pagalį, bet ar juo mušė nesimatė jai. Ji garsiai, kai pasakė kai A. K. pradėjo mušti, kad kviesiu policiją, tada vienas iš A. K. mušusių jaunuolių pribėgo prie jos. Užlaužė kairę ranką per riešą už nugaros, taip sukėlė jai fizinį skausmą, bandė traukti jai iš rankos telefoną, bet nedavė, laikė jį jėga. Tada jaunuolis jai dar į akis papurškė ašarinių ar pipirinių dujų. Iš kur jas ištraukė nematė, nebegalėjo priešintis, labai graužė kvėpavimo takus ir akis ir jis iš užlaužtos jos rankos, kurioje buvo jos telefonas jį paėmė lengvai, nes nuo dujų nebegalėjo priešintis. Nematė kur padėjo telefoną, nes labai skaudėjo, graužė akis nuo dujų, nieko negalėjo pamatyti. Toliau nieko nematė, girdėjo tik riksmus: ,,už ką mušat?“, šaukė A. N.. Kol jaunuoliai pasišalino ji bandė plauti akis, nes negalėjo kentėti. Gali pasakyti, kad buvo dar vienas vaikinas, bet vienas jų stovėjo kitame kambaryje, nieko nedarė. Jis neaukštas, apie 1, 65 m ūgio, lieknas, tamsių, trumpų plaukų, tamsiai apsirengęs. Jis stovėjo ir žiūrėjo, jam galėtų būti jos nuomone apie 27 metus, nes kiti jaunuoliai už jį tikrai jaunesni. Dar gali vieną apibūdinti jai sukėlusį fizinį skausmą, purškusį dujas ir atėmusį telefoną. Jis buvo šviesių plaukų, apie 1, 70 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo juodus drabužius, daugiau požymių neatsimena. Mano, kad du vaikinus, kurių požymius išvardino atpažintų iš bendrų jos išvardintų bruožų. Kitų jaunuolių požymių negali prisiminti, visi juodai apsirengę, trys kurių neapibūdino buvo su kepurėmis su snapeliais. Nei vienas jai niekada ankščiau nematytas. Kaip jaunuoliai pasišalino nematė. Kai visi pasišalino paaiškėjo, kad išlaužtos jos ir jos vyro namų, minėtu adresu, durys. Vienos sulaužytos, bet neatidarytos, o kitų dviejų durų verandos ir įėjimo į namą durų ištrauktos metalinės kilpos laikiusios durų kabliukus, taip patekta į namus. Patekę jaunuoliai sumušė D. Ž., pas juos nakvojusį kaimyną A. K.. Nuo miegamojo stalo dingo dar vienas jos mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ su mygtukais, vienas jos telefonas „NOKIA C5“ su mygtukais, kaip minėjo išplėštas jai iš rankos. Taip pat, dingo jos vyro telefonas „CAT B30“, ir taip pat jos namuose nakvojusios draugės A. N. telefonas „NOKIA“ su mygtukais. Visi telefonai buvo miegamajame kur juos užpuolė ant stalo. Savo telefonų dokumentų neturi. „NOKIA C5“ pirko senai, neatsimena kada, dokumentų neturi, jame buvo „TELE2 PILDYK“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas „NOKIA C5“ buvo pilkas, su juodais mygtukais, be išskirtinių bruožų. Kitas telefonas „NOKIA“, modelio nežino, telefoną jai atidavė prieš keletą mėnesių pažįstama. Telefonas be dokumentų, sidabro spalvos, jame buvo „LABAS“ SIM kortelė, bet numerio nežino. Telefonas be išskirtinių bruožų. Kai jaunuoliai pasišalino kažkas iš jų iškvietė policiją. Daugiau kurį laiką nieko nematė dėl akių graužimo. Nematė nei vyro, nei A. K. sumušimų. Ji mano, kad į namus įsibrovė, sumušė ir pavogė telefonus jaunuoliai yra M. K. draugai, nes vienas jaunuolis klausė kur yra M. patėvis. Be to prieš keletą mėnesių ji su M. susipyko, nes neleido jai neblaiviai pas ją nakvoti, nes ji nepilnametė. Tada ji supyko ir ne vieną kartą grasino jai, kad atvažiuos jos draugai ir sumuš ją, vyrą. Jos draugų ji nepažįsta. Tačiau šis atvejis mano su ja nesusijęs. Mano, kad susiję su A. K., ką jis padarė tikrai nežino. Tik gali pasakyti, kad 2019-04-15 vakare, valandos nežino, atėjęs A. K. pasakė, kad susipyko su sugyventine M. K. ir prašė leisti nakvoti. Jie leido, pas juos dar buvo A. N., visi vartojo alkoholį, o vėliau nuėjo miegoti. A. K. būdamas pas juos su niekuo nesiskambino, nesiaiškino santykių, per buvimą pas juos nebuvo išėjęs. Vėliau greitoji medicinos pagalba išvežė A. K. į Panevėžio ligoninę ir jie nieko jo nebepaklausė. Dėl sulaužytų namų durų turtinę žalą išreiškė jos vyras. O dėl jos telefonų „NOKIA C5“ su mygtukais, ir „NOKIA“, kuriuo modelio nežino, su mygtukais, jai padaryta bendra 70 eurų turtinė žala. Dėl užlaužtos rankos ir pripurkštų į akis dujų jai sukeltas fizinis skausmas, skausmą jaučia dar dabar. Dėl sukelto fizinio skausmo į medicinos ekspertus nesikreips. Civilinį ieškinį byloje reikš, kai bus nustatyti kalti asmenys. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti įstatymų numatyta tvarka. (t. 1, b. l. 118-119)

Nukentėjusioji I. Ž. 2019-11-05 apklausos metu parodė, kad ji su vyru D. Ž. ir vaikais gyveno adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). Gyveno A. Ž. priklausančiame name. 2018 m. birželio mėnesį ji sudarė su A. Ž. raštišką sutartį, kad per du metus išsimokės už tą gyvenamąjį namą. Ji mokėdavo A. kas mėnesį už tą namą. Tuo metu, kai į namus kuriuose ji gyveno su šeima įsibrovė 4 asmenys tuo metu tie namai buvo jos. Asmenys pateko be leidimo į jos gyvenamąjį namą sulaužydami duris. Ji manė, kad išsimokės už tuos namus ir jie bus jos, tačiau ji jau išsikėlė iš tų namų ir juose nebegyvena dėl šeimyninių aplinkybių. Šiuo metu su vaikais gyvena Šeimos pagalbos centre (duomenys neskelbtini). Tie asmenys, kurie įsibrovė į jos namus, naudojo fizinį smurtą prieš jos vyrą ir A. K.. Padarė jai tiek turtinės, tiek moralinės žalos. Sugadindami vienerias jos namo duris jos šeimai padarė 50 eurų turtinę žalą. Jų šeima patyrė nuostolius, patys tvarkė duris. Civilinį ieškinį byloje reikš dėl patirtos turtinės žalos. Šiuo metu kiek žino A. Ž. gyvena užsienyje, kažkur Anglijoje. Po kurio laiko po įvykio buvo pas ją į namus atvykę trys asmenys - jaunuoliai, nors ji jų nepažino, bet suprato, kad tai tie patys asmenys, kurie buvo įsibrovę į jos namus 2019-04-16. Vienas tų jaunuolių, kuris buvo užlaužęs ranką kalbėjo daugiausiai, kiti stovėjo ir nieko nesakė. Bandė jaunuoliai taikytis, jie atsiprašė jų, tuo metu pas juos buvo ir A.. Žadėjo atlyginti žalą dėl telefonų ir dėl durų. Tačiau žala iki šiol neatlyginta. (t. 1, b. l. 122-123)

Nukentėjusioji I. Ž. 2019-12-03 apklausos metu parodė, kad nori paaiškinti, kad tądien, kai keturi asmenys įsibrovė į jos namus Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), pareigūnai buvo atvažiavę į jos namus ir rodė nuotraukas asmenų atpažinimui. Ji atpažino asmenį, kuris jai buvo užlaužęs ranką ir paėmė iš jos telefoną, bet ji nebuvo įsitikinusi, kad tai šis asmuo, nes kai dabar atgamina visas smulkmenas tos dienos jai ranka buvo užlaužta iš už nugaros. Ji tikrai nematė, kuris asmuo tai darė. Bet tas jos atpažintas asmuo tikrai buvo vienas iš asmenų, kuris buvo įsibrovęs į jos namus. Dabar ji jau, vieną iš tų asmenų, P., žino kaip jis atrodo. Nes jis buvo pas ją atvykęs kalbėtis. Pareigūnai buvo atsivežę jį ir darė su juo parodymus, taip pat, buvo sutikusi jį Panevėžio mieste. Tai galėjo jai užlaužti ranką arba P. arba dar kitas jaunuolis. Tas jaunuolis, kuris rankose turėjo medinę lazdą negalėjo jai užlaužti rankos, nes to metu jis buvo prie K. A.. Taip pat, jaunuolis, kuris visąlaik stovėjo tarpduryje ir stebėjo kas vyksta taip pat negalėjo jai užlaužti rankos. Tai liko tik P., ir tas kitas asmuo, kurio ji neįsidėmėjo. Kai tik tie 4 jaunuoliai įsibrovė į jos namus namuose buvo tamsu. Jie švietėsi turėtais žibintuvėliais ar tai telefonais, bet labai spigino ta šviesa. Jie pamatė jos vyrą D. gulintį ir pradėjo mušti. D. mušė tik P. ir tas kitas asmuo, kurio neįsidėmėjo. Tas asmuo, kuris buvo su pagaliu nemušė D.. Kadangi jos lempa jai virš lovos ji iš karto uždegė šviesą. Jaunuolis kažkuris vis klausė „kuris M. patėvis?“. Ir tada ji parodė, kad kitoje lovoje miega ieškomas asmuo. Tada tie trys jaunuoliai puolė mušti A.. Kadangi prie pat lovos buvo staliukas ant kurio buvo sudėti telefonai, paėmė į rankas savo telefoną ir norėjo iškviesti pagalbą. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Tada priėjo prie jos vienas iš jaunuolių, bet tikrai nežino kuris, užlaužė jai ranką ir sakė „padėk telefoną“. Ji šaukė, kad iškvies policiją, skambins pagalbos. Nežino, kaip iš jos rankos ar tas jaunuolis ištraukė telefoną ar jis iškrito jai iš rankos. Ir tada ji čiupo kitą telefoną buvusį ant staliuko, bet tuo metu tas pats jaunuolis, kuris buvo užsukęs jai ranką ir laikė, ištraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti. Iš karto pajuto akyse ašarojimą. Balionėliu purškė ne tiesiogiai jai į akis, bet visai šalia jos. Ji tuomet susiėmė už akių. Kuriuo momentu surinko tas ar kitas jaunuolis telefonus, ji tikrai negali pasakyti. Tas jaunuolis vis jos reikalavo padėti telefoną, ne atiduoti telefoną. Kai buvo užlaužta ranka, jai skaudėjo tą ranką. Sakė, kad jai skauda, „paleisk mano ranką“. Suprato, kad tas jaunuolis nenorėjo, kad ji išsikviestų pagalbą. Tad tie jaunuoliai išėjo. Dar nori papildomai nurodyti, kad jos namų gale yra dvejos durys. Pirmos durys yra prieangio, bet jos buvo užkabintos kabliuku, o antros durys medinės. Jos buvo visada rakinamos iš vidaus dideliu kabliu, kaip jie pro tas duris pateko neįsivaizduoja, nes tos durys kažkaip atkabintos buvo, jos nesulaužytos. Pirmų durų kabliukas buvo nukritęs ant žemės, turbūt stipriau patraukus jį ištraukė jaunuoliai. Priekinės namo durys pro kurias jie vaikščiodavo buvo apgadintos. Bet ji mano, kad jiems pirmiausia nepavyko patekti pro priekines duris,  jie jas apgadino, o po to jie nuėjo pro galines ir taip pro jas pateko į vidų. Daugiau nieko paaiškinti neturi. (t. 1, b. l. 126-127)

Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo (t. 5, b. l. 31), kad liudytojas E. R. yra Vilniaus apygardos teismo 2019-06-11 nutartimi supaprastinta tvarka perduotas Suomijos Respublikai pagal Europos arešto orderį, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas E. R. 2019-04-17 apklausos metu parodė, kad 2019-04-15 jis buvo savo namuose Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kai vakare apie 23 val. pas jį atėjo pažįstamas P., pavardės, nežino, kuris paprašė, kad jis jį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nes jam užpylė kuro. Važiavo su mamos automobiliu „Alfa Romeo“. Kieme prie jo namų dar laukė S., pavardės nežino, ir R. L.. Visi susėdo į automobilį, dar nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. pasiimti M., P. panelės, pavardės nežino. Tada visi išvyko į (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu nieks nieko apie mušimą nekalbėjo. Suprato, kad P. nori pakalbėti su M. patėviu, nes M. pasakojo, kad patėvis muša jos mamą, todėl P. ir norėjo nuvykti pakalbėti su M. patėviu. Nuvykus jau į (duomenys neskelbtini), jam M. pasakė, kur sustoti. (duomenys neskelbtini) buvo apie vidurnaktį. Visi išlipo iš automobilio ir nuėjo prie namo, kurio adreso nežino. Namie šviesos nedegė. Pirmas ėjo P., ėjo ir duris atidarė į prieangį, jos atsidarė. Ar jos buvo užrakintos nežino, o kitas duris smarkiau patraukė, jos taip pat atsidarė. Ar jos buvo užrakintos nežino, nes pirmas ėjo P.. Į namą nuėjo visi keturiese, tik M. liko kieme. Iš prieangio pateko į virtuvę, iš virtuvės į dar vieną kambarį, o iš jo dar į vieną kambarį. P. iš pradžių pasišvietė su kažkuo, gal žibintuvėliu, vėliau kažkas iš jų virtuvėje uždegė šviesą. Tame antrame kambaryje matė, kad buvo du vyrai ir dvi moterys, jie gulėjo lovose. P.klausė, kuris esantis M. patėvis, negirdėjo, kad kas nors būtų atsakęs. Tuomet P. priėjo prie vieno iš vyrų ir su rankomis smūgiavo tam vyrui į įvairias kūno vietas, kiek smūgių įvardinti negali, nes jų buvo keletas, bet nedaug. Pirmą vyrą mušė tik P., nei S., nei R. nepadėjo, jis taip pat tik stovėjo prie durų. Po to, tikriausiai P. suprato iš kažko, kad ne tą muša, nes puolė prie kito vyriškio, nes jau buvo uždegta šviesa. Gal jis jį pažino, nes vis dėlto draugės patėvis. Tuomet tą antrą vyriškį P. jau mušė ne tik rankom, bet ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, kiek ir kokių smūgių įvardinti negali, nes jų buvo daug. Vienu metu jis netgi buvo išėjęs, nes jam nepatiko tai kas vyksta. Prie antro vyriškio buvo priėję ir R. su S.. Jie taip pat trenkė tam vyriškiui su kumščiais, trenkė tiek vienas, tiek kitas. Po kiek smūgių negali tiksliai pasakyti. Dar matė, kaip P. su mediniu pagaliu, trenkė tam antram vyriškiui, kaip supranta M. patėviui. Tą medinį pagalį, P. rado kažkur vietoje, vėliau jį numetė, kažkur tuose namuose. Mediniu pagaliu trenkė jau pačioj pabaigoj. Kai jis buvo trumpam išėjęs ir vėl grįžo į kambarį, kambaryje buvo neįmanoma būti, graužė akis, gerklę. Suprato, kad pripurkšta dujų. Dujas turėjo tik P., o kas pripurškė jis nematė. Išeinant iš tų namų matė, kad P. kažką rankose turėjo, panašu, kad mobilaus ryšio telefoną. Išėjus iš namo M., kuri laukė kieme su P. išėjo, o jis su S. ir R., nuėjo į automobilį ir išvyko į Panevėžį. P. liko su M. tikriausiai jos namuose, nes ten ji gyvena. Jis tikrai nemušė nei vieno asmens, nematė, kad būtų naudotas fizinis smurtas prieš moteris. Dėl mobilaus ryšio telefonų taip pat nieko paaiškinti negali, nes nieko nematė. (t. 1, b. l. 194-195)

Liudytojas E. R. 2020-02-25 apklausos metu parodė, kad paaiškina, kad jau buvo apklausiamas ir davė apie tai kas įvyko 2019 m. balandžio mėnesį parodymus. Dabar praėjo daugiau laiko, tai gal ne viską taip smulkiai pamena, bet ką prisimena pasakys. Balandžio mėnesį, datos dabar jau tiksliai nepasakys, buvau savo namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kai vakare, buvo tamsu, valandų nepamena pas jį atėjo pažįstamas P., pavardės nežino, kuris paprašė, kad jis jį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nes jam davė pinigų už kurą. Kokiu tikslu jį nuvežti iki (duomenys neskelbtini) jis neklausinėjo. Jam sumoka už kurą jis nuveža. Važiavo su mamos automobiliu „Alfa Romeo“, v. n., nepamena. Kieme prie jos namų dar laukė S., pavardės nežino ir R. L.. R. gyvena jo kaimynystėje, o S. buvo matytas, žinomas iš anksčiau. P. irgi iš anksčiau pažinojo. Visi susėdo į automobilį, ar važiavo su jais dar kas nors nepamena. Važiuojant P. su R. ir S. nekalbėjo apie tai, ko važiuoja į (duomenys neskelbtini). Suprato iš P. kalbų, kad P. draugė gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis juos visus veža iki M., pavardės nežino, t. y., P. draugės. M. nebuvo iki to matęs, jos nepažinojo. Kelią į (duomenys neskelbtini) maždaug žinojo, bet su navigacijos pagalba nuvykome iki (duomenys neskelbtini)kažkuris iš važiavusių jam pasakė, kad sustoti prie konteinerių, netoli kažkokio matėsi apleisto pastato. Dabar, jeigu reiktų parodyti kur sustojo tikrai neparodytų, nes buvo tamsu nelabai įsidėmėjo vietos. (duomenys neskelbtini) buvo apie vidurnaktį. Visi išlipo iš automobilio, lygtais M. atėjo iki jų, kai jie jau buvo (duomenys neskelbtini). P. su M. apie kažką kalbėjosi, o R. su S. nematė, kur jie tuo metu buvo. Jis stovėjo prie automobilio vienas, tolėliau nuo P. ir M.. Po to P., R. ir S. pradėjo eiti link kažkokio namo. Jis nieko nežinojo kieno tas namas, užrakino automobilį ir nusekė juos iš paskos. Jam draugai nieko nesakė ko eina į tą namą. Tiesiog, kad nebūtų automobilyje vienas nusekė juos iš paskos. Pirmas ėjo P., tada S. su R., o jis iš paskos, visai gale. M. ten su jais nėjo, kur ji išėjo nežino. Tas namas nuo tos vietos, kur paliko automobilį buvo šiek tiek tolėliau, reikėjo paeiti. Priėjus namą iš kiemo pusės jie jį apėjo aplink ir nuėjome prie prieangio. Jis visąlaik ėjo gale. Kuris iš draugų atidarė pirmas duris jis nelabai matė. Ar durys buvo užrakintos nežino. Viskas vyko labai greitai. Kas atidarė antras duris iš draugų jis tikrai nepasakysi, ar jos buvo užrakintos negali pasakyti, nes nuo draugų stovėjo tolėliau. Nematė, kad durys būtų apgadintos. Kai jau draugai pateko vidų po kurio laiko jis įėjo į vidų irgi, bet tas laiko tarpas tikrai nedidelis, galima sakyti nuėjo iš paskos. Viduje buvo tamsu, nedegė lygtais tada šviesa, nelabai ką matė. Iš prieangio patekai į virtuvę, iš virtuvės į dar vieną kambarį, o iš jo dar į vieną kambarį. Patalpose buvo tamsu. Vėliau kažkas uždegė šviesą. Kambaryje matė, kad buvo du vyrai ir dvi moterys, jie gulėjo lovose. Tuomet P. priėjo prie vieno iš vyrų ir su rankomis smūgiavo tam vyrui į įvairias kūno vietas, kiek smūgių įvardinti negali, nes jų buvo keletas, bet nedaug. Pirmą vyrą mušė tik P., ar S. ir R. sudavė tam vyriškiui smūgius nepasakys. Jis taip pat tik stovėjo prie durų. P. garsiai paklausė „kuris yra M. patėvis“. Lygtais iš moterų kažkuri pasakė, kad ne tas, kurį P. muša ir tada visi draugai priėjo prie kito vyro, jau buvo uždegta šviesa. Jis stovėjo tarpduryje, arčiau nėjo. Tuomet tą antrą vyriškį P. pradėjo mušti į įvairias kūno vietas, kiek ir kokių smūgių įvardinti negali, nes jų buvo daug. Pamatęs, kad draugai „daro nesąmones“, nes jam nepatiko tai kas vyksta jis išėjo iš tų namų. Ar prie antro vyriškio buvo priėję ir R. su S., jis negali pasakyti, nepamena. Praėjus dar kuriam laikui jis grįžo vėl į namo vidų, bet tik įėjus į patalpas pajuto, kad neįmanoma patalpose būti, nes graužė akis, gerklę, suprato, kad pripurkšta dujų. Dujas turėjo tik P., o kas pripurškė jis nematė. Jis iš to namo išėjo pirmas, draugus paliko dar viduje. Bet jie labai greitai sekundžių bėgyje išėjo irgi iš namo. Išėjęs iš namo jis ėjo link automobilio, atėjo ir draugai iki jo. Ar kas nors ką nors iš draugų kažką išsinešė iš namo jis nežino. Ar kažką rankose P. turėjo nepamena. P. negrįžo su jais į Panevėžį, P. liko pas M., o jis  su S. ir R., išvyko į Panevėžį. Jis tikrai nemušė nei vieno asmens, nematė, kad būtų draugai naudoję fizinį smurtą prieš moteris. Dėl mobilaus ryšio telefonų, taip pat, nieko paaiškinti negali, nes nieko nematė. (t. 2, b. l. 35-36)

Iš D. Ž. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-16 apie 00.05 val., į jo namus Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), išlaužę dvejas įėjimo į namą duris, per vienas iš jų pateko penki jam nepažįstami jaunuoliai. Įėjo į miegamąjį kambarį, kur miegojo jis su žmona I. Ž., jo draugas A. K. ir draugė A. N.. Ir ne mažiau dviejų jaunuolių sumušė jį, sudavė smūgius rankų kumščiais į veidą ir į nugarą, sukėlė fizinį skausmą. Jo žmonai į akis papurškė pipirinių ar ašarinių dujų. Tada visi penki jaunuoliai sumušė A. K. ir nuo stalo tame pačiame kambaryje pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną „CAT B30“ su mygtukais, 60 Eur vertės, žmonos I. Ž. du mobiliojo ryšio telefonus „NOKIA“ su mygtukais, modelių nežino, ir A. N. mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ su mygtukais, modelio nežino. Tada iš karto pasišalino jam nežinoma kryptimi. Jam dėl sulaužytų vienų durų įėjimo į namą padaryta 50 Eur turtinė žala. Kitų durų tik išrautos kabliukų kilpos laikiusios kabliukus, pačios durys nesugadintos, todėl turtinė žala dėl antrų durų jam žala nepadaryta. Dėl mobiliojo ryšio telefono jam padaryta 60 Eur turtinė žala. Viso jam padaryta 110 Eur turtinė žala. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti įstatymų numatyta tvarka. (t. 1, b. l. 1-2)

Iš D. Ž. 2020-06-19 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-16, apie 00.05 val. jam nepažįstami jaunuoliai neteisėtai, atvirai, sugadindami jo gyvenamojo namo duris, prieš jo valią, įsibrovė į jo gyvenamąjį namą esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). Prašo tuos asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto įsibrovimo į jo namus. (t. 1, b. l. 26)

Iš A. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-16 apie 00.05 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), būnant pas pažįstamą D. Ž. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, kurie sukėlė jam  fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymo numatyta tvarka. (t. 1, b. l. 8)

Iš I. Ž. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-16 apie 00. 05 val., į jos namus Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), įsibrovė penki jai nepažįstami jaunuoliai, sumušė lovoje šalia jos miegojusį vyrą D. Ž.. Jai bandant telefonu kviesti policiją vienas iš jaunuolių priėjo prie jos, užlaužė ranką per riešą už nugaros, taip sukėlė jai fizinį skausmą, bandė traukti jai iš rankos telefoną, bet nedavė, laikė jį jėga. Tada jaunuolis jai dar į akis papurškė ašarinių ar pipirinių dujų. Nebegalėjo priešintis, labai graužė kvėpavimo takus ir akis ir jis iš užlaužtos jos rankos, kurioje buvo telefonas jį paėmė lengvai, nes nuo dujų nebegalėjo priešintis. Nematė kur padėjo telefoną, nes labai skaudėjo, graužė akis nuo dujų. Toliau nieko nematė, girdėjo tik riksmus. Kai visi pasišalino paaiškėjo, kad išlaužtos jos ir jos vyro namų durys. Vienos sulaužytos, bet neatidarytos, o kitų dviejų durų verandos ir įėjimo į namą durų ištrauktos metalinės kilpos laikiusios durų kabliukus. Jaunuoliai sumušė ir pas juos nakvojusį kaimyną A. K.. Nuo miegamojo stalo dingo vienas jos mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ su mygtukais, kitas jos telefonas „NOKIA“ su mygtukais buvo išplėštas jai iš rankos. Taip pat, dingo jos vyro telefonas „CAT B30“, jos namuose nakvojusios draugės A. N. telefonas „NOKIA“ su mygtukais. Dėl sulaužytų namų durų turtinę žalą išreiškė jos vyras. Dėl jos telefonų „NOKIA C5“ su mygtukais ir „NOKIA“ kurio modelio nežino, su mygtukais, jai padaryta bendra 70 Eur turtinė žala. Dėl užlaužtos rankos ir pripurkštų į akis dujų jai sukeltas fizinis skausmas, skausmą jaučia dar dabar. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti įstatymų numatyta tvarka. (t.1, b. l. 12-13)

Iš I. Ž. 2019-11-05 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-16, apie 00.05 val. jai nepažįstami jaunuoliai neteisėtai, atvirai, sugadindami jos gyvenamojo namo duris, prieš jos valią, įsibrovė į jos gyvenamąjį namą esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). Prašo tuos asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto įsibrovimo į jos namus. (t. 1, b. l. 18)

Iš A. N. protokolo - pareiškimo matyti, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), penki nepažįstami jaunuoliai išlaužę dvejas namo duris pateko į namą, jos akivaizdoje pavogė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, padaryta 30 Eur turtinė žala. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymo nustatyta tvarka. (t. 1, b. l. 23-24)

Iš BIRT ataskaitos duomenų matyti, kad 2019-04-16 00.16 val. į BPC gautas telefonu pranešimas, kad pas pranešėją atėjo pažįstami vyrai, kurie pripurškė ašarinių dujų, sumušė pranešėją ir sutuoktinį. Mušeikos pasišalino. Prašo paskubėti. Pranešėjas Ž.. Vietos adresas Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 62-66)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-04-16 buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y., gyvenamasis namas, esantis adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). Įėjimo į namą iš kiemo pusės namo durys medinės, iš vidaus rakinamos spyna įleidžiama ir kabliu, matoma, kad durys apgadintos, viena vertikali lenta prie staktos yra išlūžusi. Viename iš kambarių ant grindų guli medinis kotas, kuris paimamas. Miegamajame matoma nešvara, išmėtyti daiktai, nešvarūs indai. Miegamajame ant lovos antklodės užvalkalo matoma raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, atidengus antklodę ant paklodės yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Daugiau patalpose pėdsakų susijusių su nusikalstamos veikos padarymu neužfiksuota. Apžiūrint iš lauko verandos durys medinės, kurios iš vidaus rakinamos kabliuku, verandos durų kabliuko kilpa yra išjudinta, prieš verandos duris ant žemės guli metalinis verandos durų kabliukas. Perėjus verandą matoma antros durys vedančios į kambarį, durys iš vidaus rakinamos kabliu, atidarius duris matoma, kad kablys likęs prie staktos, kablį laikanti metalinė kilpa guli ant žemės, o duryse esanti vieta metalinei kilpai yra tuščia. Daugiau pėdsakų susijusių su nusikalstamos veikos padarymu neužfiksuota. Apžiūros metu fotografuota. (t. 1, b. l. 67 - 94) Apžiūros metu paimtas medinis kotas yra 2019-07-09 protokole apžiūrimas (t. 1, b. l. 95-97) ir Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020-07-05 nutarimu perduodamas saugojimui į Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų saugyklą. (t. 1, b. l. 98)

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2019-04-25 protokolo matyti, kad įtariamasis P. B. parodė namą, esantį adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), į kurį įsibrovė, taip pat, parodė, duris pro kurias įsibrovė ir kambarį, kuriame sumušė du vyriškius bei namą ant kurio stogo užmetė pagrobtą mobilaus ryšio telefoną. Policijos pareigūnas buvo užlipęs ant įtariamojo nurodyto namo stogo ir jį apžiūrėjo, tačiau mobilaus ryšio telefono nerado. (t. 3, b. l. 18 - 24)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2019-04-16 vizualiai apžiūrėjus D. Ž. matyti, kad ties kairiu smilkiniu yra patinimas, guzas maždaug 4 cm ilgio ir 2 cm pločio, pailgas. Ant nugaros sužalojimų nematyti. (t. 1, b. l. 110 - 115)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2019-04-16 vizualiai apžiūrėjus I. Ž. matyti, kad jos abiejų akių vokai ir paakiai yra ištinę, akys paraudusios. Ant I. Ž. kairiojo riešo nematyti sužalojimų. (t. 1, b. l. 134-137)

Iš specialisto išvados Nr. G 420/2019 (05) matyti, kad A. K. nustatyta muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, dešinio peties srityje, nugaroje, kairėje alkūnėje, juosmens kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje. Padaryta kietais bukais daiktais, 12 trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 159)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad A. N. atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 1 (R. L.), kuris įėjo į kambarį su lazda ir mušė A. K., taip pat, mušė ir D. Ž.. Atpažįsta iš veido bruožų, įsidėmėjo žvairas akis. (t. 2, b. l. 68-70)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad A. N. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo P. B. nuotrauka, tačiau ji neatpažino asmenų, kurie būtų dalyvavę muštynėse pas D. Ž.. (t. 2, b. l. 71-73)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad A. N. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo E. R. nuotrauka, tačiau ji neatpažino asmenų, kurie būtų dalyvavę muštynėse pas D. Ž.. (t. 2, b. l. 74-76)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad D. Ž. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo E. R. nuotrauka, tačiau jis neatpažino asmenų, kurie būtų dalyvavę muštynėse. (t. 2, b. l. 77-79)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad D. Ž. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo P. B. nuotrauka, tačiau jis neatpažino asmenų, kurie būtų jį mušę. (t. 2, b. l. 80-82)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad D. Ž. atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 1 (R. L.), kuris mušė A. K., taip pat, mušė ir jį (D. Ž.). Atpažįsta iš veido bruožų. (t. 2, b. l. 83-85)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad I. Ž. atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 1 (R. L.), kuris jai užlaužė ranką ir atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną, kad neiškviestų policijos. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų ir žvairų akių. (t. 2, b. l. 86-88)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad I. Ž. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo E. R. nuotrauka, tačiau ji neatpažino asmenų, kurie sumušė jos vyrą D. Ž. ir kaimyną A. K.. (t. 2, b. l. 89-91)

Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad I. Ž. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo P. B. nuotrauka, tačiau ji neatpažino asmenų, kai namuose buvo sumuštas D. Ž. ir A. K.. (t. 2, b. l. 92-94)

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad kaltinamieji P. B., S. K. ir R. L. 2019-04-16 vakare iš Panevėžio miesto atvažiavo į Kupiškio rajone esantį (duomenys neskelbtini) miestelį. Kaltinamuosius su automobiliu atvežė liudytojas E. R.. Kaltinamasis P. B. tuo metu draugavo su M. K. ir į (duomenys neskelbtini) važiavo aiškintis santykių su jos patėviu A. K., dėl pastarojo netinkamo elgesio M. K. šeimoje. Kaltinamojo P. B. prašymu kartu važiavo ir jo draugai S. K. ir R. L.. (duomenys neskelbtini) miestelyje visi trys kaltinamieji pro užrakintas duris neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiųjų D. Ž. ir I. Ž. gyvenamąjį namą. Liudytojas E. R. ėjo kaltinamiesiems iš paskos ir jokių veiksmų neatliko, ir kažkuriuo metu iš namo pasišalino pats pirmas. Kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusieji, buvo tamsu. Pirmoje lovoje miegojo nukentėjusieji D. Ž. ir I. Ž., o antroje lovoje nukentėjusieji A. K. ir A. N.. Kaltinamasis P. B. ištempė nukentėjusįjį D. Ž. iš lovos bei kartu su kitu kaltinamuoju S. K. sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Po to, paaiškėjus, jog mušamas asmuo nėra M. K. patėvis A. K., visi trys kaltinamieji kitoje lovoje buvusiam nukentėjusiajam A. K. sudavė kaltinime nurodytą skaičių smūgių. Kaltinamasis R. L. nukentėjusįjį A. K. mušė su medine lazda. Po to, nukentėjusiajai I. Ž. pasakius, kad bus kviečiama policija, kaltinamasis P. B. papurškė jai dujų ir iš kambario paėmė nukentėjusiesiems D. Ž., I. Ž. ir A. N. priklausančius telefonus. Po to, visi trys kaltinamieji pasišalino iš nukentėjusiųjų namų, o nukentėjusysis D. Ž. iš nukentėjusiojo A. K. telefono iškvietė policijos pagalbą.

Teisme gautame kaltinamajame akte kaltinamųjų P. B., S. K. ir R. L. padarytos veikos buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, o P. B. veika dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį.

Apie galimą veikos kvalifikacijos keitimą teismas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka: kaltinamajam P. B. iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamiesiems S. K. ir R. L. iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) yra žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas yra neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka. Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Būtini neteisėtumo požymiai yra, pirma, kad tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo, ir antra - neturint kito teisėto pagrindo.

Visi trys kaltinamieji P. B., S. K. ir R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pilnai pripažino jiems pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina nukentėjusiųjų D. Ž., I. Ž., A. K., A. N. parodymai, liudytojo E. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kiti baudžiamosios bylos įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu įstatymų leidėjas pripažino smurtinį šio nusikaltimo padarymo būdą ir baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo padarymą numatė minėto straipsnio antroje dalyje. Lietuvos Respublikos  BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. 

Nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems P. B., S. K. ir R. L. yra pareikštas kaltinimas dėl savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius D. Ž. ir A. K.. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad P. B. kartu su S. K. ir R. L. įsibrovė į namą, kur turėjo būti A. K. turėdami konkretų tikslą. P. B. norėjo pasiaiškinti ir „pamokyti“ A. K. dėl jo netinkamo elgesio M. K. šeimoje, o S. K. ir R. L. vyko kartu, kadangi turėjo padėti P. B. tai padaryti. Iš kaltinamųjų S. K. ir R. L. teisme duotų parodymų matyti, kad prireikus jie buvo pasiruošę sumušti A. K. ir būtent tokiu būdu „padėti“ draugui P. B.. Nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo inkriminavimui yra būtina nustatyti, kad nusikaltimo subjektas neteisėtais būdais siekė naudos ir dėl šios priežasties vartojo smurtą, kaip priemonę priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusiuosius ir atlikdami jų atžvilgiu kitus auksčiau nurodytus neteisėtus veiksmus, būtų reiškę kokius nors turtinius reikalavimus nukentėjusiesiems (pavyzdžiui, atlyginti žalą, grąžinti skolą, atiduoti daiktus ir pan.). Dar daugiau, išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį D. Ž. fizinis smurtas buvo panaudotas per klaidą. Tokia išvadą teismas daro iš to, jog patamsyje sudavus smūgius D. Ž. ir po to uždegus kambaryje šviesą, į nukentėjusiųjų namus įsibrovę asmenys pamatė, kad kambaryje yra dar vienas vyras (A. K.). Tada sekė logiškas tokioje situacijoje įsibrovėlių klausimas „kuris M. patėvis“.A. K. atsišaukus „aš“, daugiau jokie smūgiai D. Ž. nebuvo suduoti, o visi trys kaltinamieji nuėjo prie A. K. ir pradėjo jį mušti. Nukentėjusieji D. Ž., A. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo užduodamas klausimas „kuris M. patėvis“. Tą patį savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė ir nukentėjusioji I. Ž. bei liudytojas E. R.. Nukentėjusysis A. K. teisme patvirtino, kad buvo klausiama „kuris M. patėvis“, o vėliau kaltinamieji suduodami jam smūgius dar klausė, „kodėl jis skriaudžia M. mamą“. Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamųjų atlikti smurtiniai ir kitokio pobūdžio neteisėti veiksmai prieš nukentėjusiuosius, siekiant nukentėjusįjį A. K. „pamokyti“, kad jis daugiau neskriaustų M. K. ar jos mamos, negali būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, kaip savavaldžiavimas. Kaltinamieji P. B., S. K. ir R. L. savo neteisėtais veiksmais prieš nukentėjusiuosius D. Ž. ir A. K. veikdami bendrininkų grupe realizavo kitos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y., numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Be kaltinamųjų teisme duotų parodymų, jų kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiųjų D. Ž., I. Ž., A. K., A. N. parodymai, liudytojo E. R. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti baudžiamosios bylos įrodymai.

Šioje byloje P. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 00.05 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į D. Ž. ir I. Ž. gyvenamąjį namą, I. Ž. užlauždamas kairę ranką per riešą už nugaros, taip atimdamas galimybę nukentėjusiai I. Ž. priešintis, po to papurkšdamas dujų balionėliu nukentėjusiajai į akis, pagrobė svetimą - I. Ž. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ 40 Eur vertės ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 30 Eur vertės, taip pat pagrobė A. N. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 30 Eur vertės, ir D. Ž. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Cat B30“ 60 Eur vertės. 

Nukentėjusioji I. Ž. yra mirusi, tačiau byloje yra jos pareiškimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl būtina analizuoti prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus ir spręsti dėl jų teisinio kvalifikavimo. 

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimu yra kėsinamasi į dvi pagrindines baudžiamojo įstatymo vertybes. Visų pirma, tai į konkrečią nuosavybę, o antra - žmogaus sveikatą ir jo veiksmų laisvę. Kaltininko kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia užvaldyti (pagrobti) svetimą turtą pasinaudojant neteisėtomis priemonėmis: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kvalifikuota plėšimo sudėtis, kuri nagrinėjamu atveju yra inkriminuojama kaltinamajam P. B. numato, net keturis kvalifikuojančius požymius. Šiuo konkrečiu atveju P. B. yra inkriminuojami du kvalifikuojantys požymiai, t. y., įsibrovimas į patalpą (nukentėjusiųjų namus) ir kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto (dujų) panaudojimas plėšimo metu.

Išnagrinėjus bylą jau yra nustatyta, kad kaltinamasis P. B. iš tikrųjų įsibrovė į nukentėjusiosios I. Ž. namus dėl aukščiau nuosprendyje nurodytos priežasties („pamokyti“ A. K. dėl jo netinkamo elgesio) bei nukentėjusiajai I. Ž. papurškė dujų balionėliu į akis, o po to, iš kambario pagrobė du jos mobiliuosius telefonus, ir vieną nukentėjusiajai A. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną bei vieną nukentėjusiajam D. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamųjų P. B., S. K. ir R. L. teisme duoti parodymai, nukentėjusiųjų D. Ž. ir A. N. teisme duoti parodymai, nukentėjusios I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog šiuos veiksmus P. B. atliko po to, kai nukentėjusioji I. Ž. pasakė, jog kvies policiją. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme P. B. nuosekliai teigė, kad minėtus veiksmus atliko, kad nukentėjusieji negalėtų iškviesti policijos ir tikslo pagrobti telefonų neturėjo. P. B. aiškina, kad išėjęs iš namų paimtus telefonus iš karto išmetė ant apleisto namo stogo. Tokius P. B. parodymus patvirtina kitų kaltinamųjų S. K. ir R. L. parodymai, kurie aiškina, kad matė, kaip išėjęs iš namo P. B. mėtė telefonus ant apleisto namo stogo. Apklausus teisme nukentėjusiuosius D. Ž., A. K. ir A. N. paaiškėjo, kad nė vienas nukentėjusysis nematė to momento, kaip iš I. Ž. buvo atiminėjamas telefonas. Nieko konkretaus apie šią aplinkybę teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti ir kaltinamieji S. K. ir R. L.. Iš liudytojo E. R. parodymų matyti, kad šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose irgi nėra duomenų apie minėtą aplinkybę. Pats kaltinamasis P. B. ikiteisminio tyrimo apklaustas įtariamuoju nuosekliai neigė, jog buvo užlaužęs nukentėjusiajai I. Ž. ranką. Tokius pat parodymus kaltinamasis P. B. davė ir teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusioji I. Ž. 2019-04-16 apklausos metu parodė, kad ji garsiai pasakė, kai A. K. pradėjo mušti, kad kvies policiją. Tada vienas iš A. K. mušusių jaunuolių pribėgo prie jos ir užlaužė kairę ranką per riešą už nugaros. Taip sukėlė jai fizinį skausmą, bandė traukti jai iš rankos telefoną, bet ji nedavė, laikė jį jėga. Tada jaunuolis jai dar į akis papurškė ašarinių ar pipirinių dujų. Ji nebegalėjo priešintis, labai graužė kvėpavimo takus ir akis, ir jis iš užlaužtos jos rankos, kurioje buvo telefonas jį paėmė lengvai, nes nuo dujų nebegalėjo priešintis. Gali apibūdinti vaikiną sukėlusį jai fizinį skausmą, purškusį dujas ir atėmusį telefoną bei mano, kad gali jį atpažinti. Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad I. Ž. atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 1 (R. L.), kuris jai užlaužė ranką ir atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną, kad neiškviestų policijos. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų ir žvairų akių. (t. 2, b. l. 86-88) Iš asmens parodymo iš atpažinti pagal nuotrauką 2019-04-17 protokolo matyti, kad I. Ž. buvo pateikti atpažinti asmenys, tarp kurių buvo P. B. nuotrauka, tačiau ji neatpažino asmenų, kai namuose buvo sumuštas D. Ž. ir A. K.. (t. 2, b. l. 92-94) Nukentėjusioji I. Ž. 2019-12-03 apklausos metu parodė, kad ikiteisminio tyrumo metu ji iš nuotraukų atpažino asmenį, kuris jai buvo užlaužęs ranką ir paėmė iš jos telefoną, bet ji nebuvo įsitikinusi, kad tai šis asmuo, nes kai dabar atgamino visas smulkmenas tos dienos jai ranka buvo užlaužta iš už nugaros, ji tikrai nematė, kuris asmuo tai darė. Bet tas jos atpažintas asmuo tikrai buvo vienas iš asmenų, kuris buvo įsibrovęs į jos namus. Dabar ji jau vieną iš tų asmenų, P., žino, kaip jis atrodo, nes jis buvo pas ją atvykęs kalbėtis, pareigūnai buvo atsivežę jį ir darė su juo parodymus, taip pat, buvo sutikusi jį Panevėžio mieste. Tai galėjo jai užlaužti ranką arba P. arba dar kitas jaunuolis. Tas jaunuolis, kuris rankose turėjo medinę lazdą negalėjo jai užlaužti rankos, nes to metu jis buvo prie A. K.. Taip pat, jaunuolis, kuris visąlaik stovėjo tarpduryje ir stebėjo kas vyksta taip pat negalėjo jai užlaužti rankos. Tai liko tik P. ir tas kitas asmuo, kurio ji neįsidėmėjo. Kai tik tie 4 jaunuoliai įsibrovė į jos namus namuose buvo tamsu. Jie švietėsi turėtais žibintuvėliais ar tai telefonais, bet labai spigino ta šviesa. Jie pamatė jos vyrą D. gulintį ir pradėjo mušti. D. mušė tik P. ir tas kitas asmuo, kurio neįsidėmėjo. Tas asmuo, kuris buvo su pagaliu nemušė D.. Kadangi jos lempa jai virš lovos ji iš karto uždegė šviesą. Jaunuolis kažkuris vis klausė „kuris M. patėvis?“ ir tada ji parodė, kad kitoje lovoje miega ieškomas asmuo. Tada tie trys jaunuoliai puolė mušti A. K.. Kadangi prie pat lovos buvo staliukas ant kurio buvo sudėti telefonai, paėmė į rankas savo telefoną ir norėjo iškviesti pagalbą. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Tada priėjo prie jos vienas iš jaunuolių, bet tikrai nežino kuris, užlaužė jai ranką ir sakė „padėk telefoną“. Ji šaukė, kad iškvies policiją, skambins pagalbos, nežino, kaip iš jos rankos ar tas jaunuolis ištraukė telefoną ar jis iškrito jai iš rankos. Ir tada ji čiupo kitą telefoną buvusį ant staliuko, bet tuo metu tas pats jaunuolis, kuris buvo užsukęs jos ranką ir laikė ištraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti. Iš karto pajuto akyse ašarojimą. Balionėliu purškė ne tiesiogiai jai į akis, bet visai šalia jos. Ji tuomet susiėmė už akių. Kuriuo momentu surinko tas ar kitas jaunuolis telefonus ji tikrai negali pasakyti. Tas jaunuolis vis jos reikalavo padėti telefoną, ne atiduoti telefoną. Kai buvo užlaužta ranka jai skaudėjo tą ranką, sakė, kad jai skauda, „paleisk mano ranką“. Suprato, kad tas jaunuolis nenorėjo, kad ji išsikviestų pagalbą. 

Aptarti nukentėjusiosios I. Ž. parodymai rodo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tiksliai įvardinti asmens, kuris iš jos atėmė telefoną. Tai, kad nukentėjusioji I. Ž. iš karto po įvykio atpažino R. L., kaip asmenį, kuris jai užlaužė ranką ir atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną, tačiau išvis neatpažino P. B., verčia teismą abejoti, ar nukentėjusioji nakties metu prikelta iš miegų iš tikrųjų sugebėjo įsiminti šiuos veiksmus atlikusį asmenį. Nukentėjusiosios I. Ž. 2019-12-03 apklausos metu duoti parodymai sudaro įspūdį, kad ji įvardindama prieš ją smurtavusį asmenį remiasi ne savo atmintyje užsifiksuoto įvykio vaizdo perpasakojimu, o savo išvadomis, kurias ji padarė išanalizavusi įvykių eigą. Bylą nagrinėjant teisme nebėra galimybių tiesiogiai apklausti nukentėjusiąją I. Ž. ir tiksliai išsiaiškinti prieš ją atliktų veiksmų pobūdį, kadangi nukentėjusioji yra mirusi. Taigi, teismui belieka vertinti kitus byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu bandyti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikti teisinį jų vertinimą. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2019-04-16 vizualiai apžiūrėjus I. Ž. matyti, kad jos abiejų akių vokai ir paakiai yra ištinę, akys paraudusios. Ant I. Ž. kairio riešo nematyti sužalojimų. Iš I. Ž. protokolo – pareiškimo matyti, kad jai dėl pripurkštų į akis dujų buvo sukeltas fizinis skausmas. Šią aplinkybę nukentėjusioji vėliau patvirtino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Kad dujų koncentraciją kambaryje buvo didelė, savo parodymuose patvirtina tiek kiti nukentėjusieji, tiek patys kaltinamieji bei liudytojas E. R.. Kaltinamasis P. B. teisme taip pat pripažino, kad dujos, kurias purškė nukentėjusiajai iš tikrųjų galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Aptarti įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis P. B. papukšdamas nukentėjusiajai I. Ž. į akis dujų sukėlė jai fizinį skausmą. Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai nėra pakankami padaryti neginčijamai išvadai, kad būtent P. B. iš tikrųjų buvo užlaužęs ranką nukentėjusiajai I. Ž., todėl kilusios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.

Nukentėjusiosios I. Ž. duoti parodymai, kad jaunuolis vis jos reikalavo padėti telefoną, ne atiduoti telefoną ir jos supratimu tas jaunuolis nenorėjo, kad ji išsikviestų pagalbą, dar kartą (be jau nuosprendyje išdėstytų motyvų, kodėl kaltinamasis P. B. įsibrovė į nukentėjusiosios I. Ž. namus) patvirtina kaltinamojo P. B. keliamą versiją, kad kaltinamasis išties tuo momentu neturėjo tikslo pasisavinti telefonų. Kaltinamojo P. B. tyčia pradžioje buvo nukreipta į telefonų paėmimą, kadangi nukentėjusioji nusprendė skambinti į policiją. P. B. surinko kambaryje buvusius nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus ir pasišalino iš nukentėjusiųjų namų, nepalikdamas telefonų įvykio vietoje. Tokiu būdu P. B. atsirado reali galimybė svetimus (nukentėjusiesiems priklausančius telefonus) užvaldyti bei minėtu turtu nevaržomai disponuoti. Kaltinamasis P. B. teisme teigė, kad iš nukentėjusiųjų paimtus telefonus išmetė ant apleisto pastato stogo, kiti kaltinamieji tokius P. B. parodymus teisme patvirtino. Toks P. B. elgesys parodo, jog jis aiškiai suprato, kad jo tyčiniais veiksmais nukentėjusiesiems bus padaryta materialinė žala (prarasti ar nepataisomai sugadinti nukentėjusiesiems priklausantys mobiliojo ryšio telefonai) ir nukentėjusieji galutinai neteks savo turto. Tokiu būdu P. B. tyčia peraugo į svetimo turto pasisavinimą. Pažymėtina, kad iš P. B. parodymų patikrinimo vietoje 2019-04-25 protokolo matyti, kad įtariamasis P. B. parodė namą ant kurio stogo užmetė pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, tačiau ant jo užlipęs policijos pareigūnas telefono nerado.

Atsiradusių dėl pavojingo sveikatai smurto panaudojimo padarinių kvalifikavimas iš esmės priklauso nuo kaltininko tyčios kryptingumo. Nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai (dujų papurškimas) prieš nukentėjusiąją I. Ž. buvo panaudotas ne siekiant jos turto, bet kaip tarpusavio ginčo pasekmė (P. B. reikalavo padėti telefoną ir nebandyti skambinti policijai), savo ruoštu I. Ž. nesutiko to padaryti, t. y., įvyko jų ginčas. P. B. savanaudiškos paskatos atsirado jau po ginčo ir jos buvo realizuotos P. B. išėjus iš įvykio vietos su nukentėjusiųjų telefonais ir telefonais toliau disponuojant savo nuožiūra. Šioje kaltinamojo P. B. veikoje yra visi Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies požymiai, ir veika remiantis nuosprendyje jau išdėstytais motyvais turi būti kvalifikuojama, kaip nusikalstamų veikų sutaptis su atitinkamu nusikaltimų žmogaus sveikatai straipsniu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Teismui nuosprendyje jau konstatavus, kad kaltinamasis P. B. papukšdamas nukentėjusiajai I. Ž. į akis dujų sukėlė jai fizinį skausmą atsiranda pagrindas kaltinamojo veikos kvalifikacijai ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Esant aptartų aplinkybių visumai, kaltinamiesiems P. B., S. K. ir R. L. iš kaltinimo yra šalintinas jiems inkriminuotas Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantis veiksmų aprašymas. Kaltinamajam P. B. taip pat yra šalintinas jam inkriminuotas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantis veiksmų aprašymas. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad P. B. dar visiems kaltinamiesiems būnant Panevėžyje savo būsimų bendrininkų paprašė padėti jam „pamokyti“ nukentėjusįjį. Kaltinamieji S. K. ir R. L. sutiko padėti. Byloje nenustatyta, kad P. B. būtų aktyviai lenkęs kitus bendrininkus vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ar įsibrauti į jų namus, ar būtų kažkaip kitaip juos kurstęs smurtauti jau būnant įvykio vietoje. Taigi, teismo įsitikinimu nėra pagrindo P. B. inkriminuoti kurstytojo vaidmens bendrininkams darant nusikalstamas veikas.

Bausmių skyrimas.

Byloje nustačius faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir perkvalifikavus kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas matyti, kad visi trys kaltinamieji duodami parodymus teisme pilnai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, teismui yra pagrindas pripažinti, kad yra kaltinamųjų P. B., S. K. ir R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskyrus P. B. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas P. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas nepilnamečiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu nebuvo teistas (t. 1, b. l. 114-125), yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 105-113), nuo 2018-11-26 iki 2019-04-03 mokėsi Panevėžio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pašalintas dėl pamokų nelankymo be pateisinamos priežasties (t. 2, b. l. 169), 2015 – 2019 metais būdavo nuolat paieškomas policijos, kaip vaikas, pabėgęs iš namų, specialiųjų auklėjimo ir kitų globos įstaigų (b. l. 100-101), nedirba, nesimoko, yra jauno amžiaus. Analizuojant P. B. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu P. B. buvo nuteistas už veikas, kurios buvo padarytos 2018 metų gruodžio – 2019 metų sausio mėnesiais. (t. 2, b. l. 129-135) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu P. B. buvo nuteistas už veiką, kuri buvo padaryta 2018 metų lapkričio mėnesį. (t. 2, b. l. 136-154) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu P. B. buvo nuteistas už veikas, kurios buvo padarytos 2019 metų kovo, balandžio ir liepos mėnesiais. (t. 2, b. l. 155-168) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu P. B. buvo nuteistas už veiką, kuri buvo padaryta 2019 metų rugsėjo mėnesį. (t. 5, b. l. 101-108) P. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Taigi, šiai dienai nėra nei vieno P. B. įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo jis būtų nuteistas už padarytas veikas būdamas pilnamečiu. Laikotarpiu nuo 2018 metų gruodžio mėnesio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio P. B. darė veikas nuosavybei ir smurtinio pobūdžio veikas. Kai kurias veikas P. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Trimis pirmais nuosprendžiais P. B. buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, bei šiek tiek griežtesnė arešto bausmė. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (t. 2, b. l. 114-125) bei jau aptartų P. B. nuosprendžių ir teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties (t. 4, b. l. 134-136) matyti, kad minėtas bausmes P. B. pagrinde „atliko“ per suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymą. Paskutiniuoju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu P. B. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.

Skirdamas S. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas nepilnamečiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu buvo teistas 4 kartus (t. 3, b. l. 35-49), buvo baustas administracine tvarka, tačiau administracinių nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (t. 3, b. l. 30-34), nuo 2020-10-12 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 109), yra jauno amžiaus. 

Analizuojant S. K. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius matyti, kad iki savo pilnametystės (2020-03-16) S. K. buvo teistas 6 kartus. Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu S. K. buvo teistas už veiką padarytą 2019 metų rugsėjo mėnesį. (t. 4, b. l. 137-141) Taigi, šiai dienai nėra nei vieno S. K. įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo jis būtų nuteistas už padarytas veikas būdamas pilnamečiu. Pažymėtina, kad visais nuosprendžiais S. K. yra nuteistas už turtinio pobūdžio veikų padarymą. Šiuo metu S. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas yra atidėtas. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašto matyti, kad S. K. probacijos skyriaus žinioje yra nuo 2020-09-10. Buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas bei atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką. S. K. yra priskirtas vidutinės rizikos grupei (67 balai). S. K. jam paskirtus įpareigojimus bei bendrąsias probuojamojo asmens pareigas vykdo tinkamai. (t. 5, b. l. 40)

Skirdamas R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas pilnamečiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu nebuvo teistas (t. 3, b. l. 159-165), yra baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 145-158), nuo 2020-07-29 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 176-177), mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 178-180), vedęs, yra jauno amžiaus.

Analizuojant R. L. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius matyti, kad iki savo pilnametystės (2019-04-05) R. L. nebuvo teistas. Savo pirmuoju nuosprendžiu (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu) R. L. buvo teistas už veikas padarytas 2018 metų gegužės mėnesį. (t. 3, 167-165) Antruoju nuosprendžiu R. L. (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu) R. L. buvo teistas už veikas padarytas nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų vasario. (t. 4, 142-150) Taigi, šiai dienai nėra nei vieno R. L. įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo jis būtų nuteistas už padarytas veikas būdamas pilnamečiu. Pažymėtina, kad abiem nuosprendžiais R. L. yra nuteistas už turtinio pobūdžio veikų padarymą. Šiuo metu R. L. vykdo paskutiniu nuosprendžiu subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas yra atidėtas. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašto matyti, kad R. L. probacijos skyriaus žinioje yra nuo 2020-11-20. Buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas bei atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką. R. L. yra priskirtas vidutinės rizikos grupei (46 balai). R. L. jam paskirtus įpareigojimus bei bendrąsias probuojamojo asmens pareigas vykdo tinkamai. (t. 5, b. l. 40) Esant šioms aptartoms aplinkybėms matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje R. L. yra pirmą kartą teisiamas už veikas, kurias padarė vos sulaukęs pilnametystės.

P. B. ir S. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, todėl teismas skirdamas jiems bausmes vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatomis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki 1 metų, bausmes. Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki 2 metų, bausmes. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki 6 metų, bausmes.

Teismo įsitikinimu, už padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. Ž. ir nežymus A. K. sveikatos sutrikdymas) visiems kaltinamiesiems yra tikslinga skirti pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą parenkant bausmės dydį, artimą galimam skirti bausmės vidurkiui pagal šį straipsnį. Būtent tokią bausmę teismas parenka įvertinęs veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir kilusias pasekmes (smurtavo trys asmenys, kurie nakties metu įsibrovė į gyvenamąjį namą ir sumušė du nukentėjusiuosius, sukeldami jiems fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, vienas nukentėjusysis buvo mušamas ir su lazda). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kiekvieno kaltinamojo padarytus veiksmus, už šią veiką pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę skiria kaltinamajam P. B., o kitiems kaltinamiesiems parenka, kiek mažesnius bausmės dydžius. Už padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje visiems kaltinamiesiems yra tikslinga skirti arešto bausmę. Laikantis šios bausmės skyrimo taisyklės nepilnamečiams (Lietuvos Respublikos BK 90 straipsnio 4 dalis) kaltinamajam P. B. bausmės dydis parenkamas, kiek didesnis, nei galimas skirti šios bausmės dydžio vidurkis, o kaltinamajam S. K., kiek mažesnis, nei galimas skirti šios bausmės dydžio vidurkis. Kaltinamajam R. L. už šio nusikaltimo padarymą yra parenkama arešto bausmė, kuri savo dydžiu, kiek didesnė, nei galimas skirti už nusikaltimą minimalus šio bausmės dydis (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs P. B. padarytos veikos nukentėjusiajai I. Ž. aplinkybes, pagrobtų daiktų rūšį, kiekį bei vertę (pagrobti naudoti mygtukiniai telefonai) nemato pagrindo už šių nusikaltimų padarymą P. B. skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikimu, arešto bausmės, kurios savo dydžiu yra artimos galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui, paskyrimas nepilnamečiui yra pakankamas bausmės tikslams pasiekti už šiuos nusikaltimus. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus visiems kaltinamiesiems, bus adekvačios bei neprieštaraujančios proporcingumo bei teisingumo principams. 

Visiems kaltinamiesiems pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas D. Ž. ir nežymus A. K. sveikatos sutrikdymas) paskirtos bausmės yra bendrintinos su bausmėmis paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Kaltinamajam P. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį yra bendrintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnės bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės subendrintinos bausmės pridėtina dalis subendrintos švelnesnės bausmės, tokiu būdu P. B. paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Pridedamų švelnesnių bausmių dalis teismas parenka įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartimi P. B. yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 29 d. Kadangi tuo metu P. B. buvo suimtas ir kitoje byloje ir jam suėmimo laikas nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. vasario 3 d. jau yra įskaitytas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, į šiuo nuosprendžiu P. B. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas tik nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. kovo 24 d. (Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalis). Teismas šiuo nuosprendžiu P. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės nebendrina su įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, kadangi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra subendrinta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs. (t. 5, b. l. 150-161)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos galutinės bausmės yra pridėtina du trečdaliai šiuo nuosprendžiu S. K. paskirtos subendrintos bausmės tokiu būdu jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Pridedamos švelnesnės bausmės dalį teismas parenka įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį su nurodytame nuosprendyje atliktais įskaitymais.

Pažymėtina, kad teismas šiuo nuosprendžiu R. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės nebendrina su įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, kadangi ankstesnė R. L. bausmė jau yra subendrinta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs. (t. 5, b. l. 136-149)

Bausmės vykdymo atidėjimas. Kiti klausimai.

Bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamieji P. B. ir S. K. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnyje nustatytas sąlygas. Šiuo nuosprendžiu jiems yra skiriamos žymiai mažesnės, nei penkeri metai laisvės atėmimo bausmės. Šiai dienai nėra nei vieno P. B. ir S. K. įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriais jie būtų nuteisti už padarytas veikas būdami pilnamečiais. Aukščiau nuosprendyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad P. B. niekada iki šiol neatlikinėjo realios laisvės atėmimo bausmės (išskyrus arešto). Tas leidžia manyti, kad šis asmuo dar nėra paveiktas įkalinimo įstaigų subkultūrų ir neturi aiškaus nusistatymo prieš įstatymais nustatytą tvarką. P. B. niekada iki šiol realiai nebuvo taikomos ir Lietuvos Respublikos BK 75 ar 92 straipsnio nuostatos (su išlyga, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo P. B. neturėjo galimybių vykdyti, kadangi yra suimtas šioje baudžiamojoje byloje). Taigi, iš esmės nėra žinoma ar pilnametystės sulaukęs kaltinamasis gali pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo įsitikinimu, reikia nors kartą pabandyti jauno amžiaus kaltinamajam parodyti pasitikėjimą per bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tokiu būdu sudaryti P. B. realią galimybę pasitaisyti.

Nuosprendyje jau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. K. būdamas jauno amžiaus asmeniu jau turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius ir savo elgesiu bausmės vykdymo atidėjimo metu rodo, kad yra vertas tolesnio pasitikėjimo. Be to, kaip jau buvo nuosprendyje paminėta, visais ankstesniais nuosprendžiais S. K. yra nuteistas už išimtinai turtinio pobūdžio veikų padarymą, kas rodo ir žymiai mažesnį šio asmens pavojingumą. Šiai dienai S. K. dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, teismas tiki kaltinamojo S. K. pasiryžimu toliau taisytis be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas taiko kaltinamiesiems P. B. ir S. K. bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams ir parenka jiems auklėjimo priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių. P. B. įpareigotinas šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžia be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Taip pat, teismas sprendžia, jog yra tikslinga P. B. įpareigoti per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Toks įpareigojimas P. B. skirtinas įvertinus jo nemokėjimą spręsti konfliktines situacijas ir polinkį smurtauti. Šis įpareigojimas yra skiriamas Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 4 dalies pagrindu. S. K. teismas parenka įpareigojimus mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžia be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimą pilnamečiams asmenims reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. L. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama žymiai mažesnė, nei šešeri metai laisvės atėmimo bausmė. Nors R. L. ir nėra pirmą kartą teisiamas asmuo, tačiau šioje baudžiamojoje byloje R. L. yra pirmą kartą teisiamas už veikas, kurias padarė vos sulaukęs pilnametystės. Teismo įsitikinimu, šis jauno amžiaus asmuo per gana trumpą laiko tarpą sugebėjo sukurti pakankamai tvirtus socialinius ryšius. R. L. yra vedęs, mokosi, dirba, turi gyvenamąją vietą, o svarbiausia savo elgesiu bausmės vykdymo atidėjimo metu rodo, kad yra vertas to pasitikėjimo, kurį jam parodė Panevėžio apygardos teismas priimdamas 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį. Taigi, teismas sprendžia, jog R. L. šiai dienai nebėra tiek pavojingas, kad jį vienareikšmiškai reiktų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas tiki šio jauno amžiaus kaltinamojo pasiryžimu toliau taisytis be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas apsvarstęs galimybę taikyti R. L. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir R. L. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams nustatant tam tikras pareigas, kurios padės pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, R. L. atidėjus bausmės vykdymą yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą ir darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).

Kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonę – suėmimas yra naikintina ir iki bausmės vykdymo pradžios paskirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamiesiems S. K. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o medinis kotas, kuris Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020-07-05 nutarimu perduotas saugojimui į Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų saugyklą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam P. B. buvo paskirtas, kadangi P. B. buvo suimtas, o kaltinamajam R. L. esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimams ir kitiems kaltinamiesiems turint gynėjus (Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš P. B. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato darbo užmokestis) yra 446,94 Eur, o iš R. L. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato darbo užmokestis) yra 468 Eur. Teismas, įvertinęs, byloje nustatytas aplinkybes, kurios charakterizuoja kaltinamųjų gyvenimo sąlygas ir turtinę padėtį, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų dėl būtino jų gynėjų dalyvavimo nagrinėjant bylą neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Esant šioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų P. B. ir R. L. nėra priteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

-       padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

-       padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

-       padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. Ž.) ir paskirti jam areštą 20 (dvidešimčiai) parų;

-       padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. Ž. ir nežymus A. K. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, P. B. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, P. B. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir P. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, į paskirtąją bausmę įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, P. B. skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir iki bausmės vykdymo pradžios paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

        S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 20 (dvidešimčiai) parų;

-        padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį su nurodytame nuosprendyje atliktais įskaitymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, S. K. skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį šį laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

R. L. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

        - padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 20 (dvidešimčiai) parų;

-        padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, R. L. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą ir darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje.

        Iki bausmės vykdymo pradžios S. K. ir R. L. palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, o pradėjus vykdyti bausmes, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga; 2) medinį kotą, kuris Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020-07-05 nutarimu perduotas saugojimui į Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų saugyklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                    Raimundas Rakauskas