Civilinė byla Nr. e2-224-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00345-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija:3.1.11.4;

3.3.2.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. J. ir A. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsakovams nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. M. ir A. M. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 7 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. balandžio 4 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. duomenys neskelbtini); 2018 m. birželio 22 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. kovo 27 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 14 d. vekselį ir 2020 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1928; 2020 m. sausio 15 d. vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1851; 2020 m. vasario 17 d. vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1850; 2020 m. vasario 20 d. vekselį ir 2020 m. balandžio 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2134.

2.       Ieškovų prašymu Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00363 (įskaitant paskelbtų varžytynių Nr. 187448 sustabdymą) ir Nr. 0034/19/00395 (įskaitant paskelbtų varžytynių Nr. 187449 sustabdymą), Nr. 0114/20/00293, Nr. 0034/20/00217 ir Nr. 0034/20/00218, Nr. 0114/20/00311.

3.       Atsakovas V. J. 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą (reg. Nr. DOK–28914), kuriuo prašė panaikinti 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Atsakovas V. J. ir A. J. atitinkamai 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui atskiruosius skundus dėl minėtos  Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovams V. J.  ir A. J. nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirųjų skundų dėl 2020 m. gruodžio 2 d. (DOK–32410 ir DOK–32465) trūkumams pašalinti – pateikti atskiruosius skundus tinkamai pasirašytus ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už kiekvieną atskirąjį skundą.

6.       Teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi sprendė, kad atsakovų atskirųjų skundų pateikimas teismui elektroniniu paštu neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis), nes asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punkte nurodytų būdų. Taip pat teismas įpareigojo atsakovus sumokėti žyminį mokestį, nes atskiruosius skundus teikė dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

7.       Atsakovai atskiraisiais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą dėl atskirųjų skundų priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovų procesiniai dokumentai pateikti asmenybę patvirtinus CPK 1751 straipsnio 6 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu.

7.2.                      Teismas kelia pavojų atsakovų sveikatai bei saugumui reikalaudamas vaikščioti į padidintos rizikos užsikrėsti Covid-19 virusu vietas (paštas), nes neturi įsirengęs pašto dėžutės ranka pasirašytiems procesiniams dokumentams pateikti.

7.3.                      Teismo darbuotoja pranešė atsakovui, kad esant karantino sąlygoms dokumentai, teikiami elektroniniu paštu, yra priimami. Atsakovas prašo išreikalauti šį telefoninio pokalbio įrašą iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato.

7.4.                      Teismas diskriminuoja atsakovą, nes ieškovams atidėjo žymiai didesnio žyminio mokesčio sumokėjimą, o atsakovams neatidėjo net 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nuo šio mokesčio neatleido.

7.5.                      Atsakovas taip pat prašo iš Policijos departamento išreikalauti duomenis apie galimybę nustatyti V. J. tapatybę pagal jo elektroninį parašą ant jo pateiktų procesinių dokumentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00363 (įskaitant paskelbtų varžytynių Nr. 187448 sustabdymą) ir Nr. 0034/19/00395 (įskaitant paskelbtų varžytynių Nr. 187449 sustabdymą), Nr. 0114/20/00293, Nr. 0034/20/00217 ir Nr. 0034/20/00218, Nr. 0114/20/00311.

10.       Atsakovas V. J. 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą (reg. Nr. DOK–28914), kuriuo prašė panaikinti 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo V. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (2020 m. lapkričio 10 d. reg. Nr. DOK–28914) netenkino.

12.       Atsakovas V. J. 2020 m. gruodžio 16 d., o atsakovė A. J. 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui atskiruosius skundus (DOK–32410 ir DOK–32465) dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties.

13.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovams V. J. ir A. J. nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems minėtų atskirųjų skundų trūkumams pašalinti.

14.       2021 m. sausio 4 d. gauti atsakovo V. J., o 2021 m. sausio 6 d. – atsakovės A. J., atskirieji skundai dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. ir 21 d. nutarčių. Kauno apygardos teismas minėtus atskiruosius skundus priėmė ir išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantams nustatytas terminas atskirųjų skundų trūkumams pašalinti – pateikti atskiruosius skundus tinkamai pasirašytus ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už kiekvieną atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes atsakovų procesiniai dokumentai pateikti asmenybę patvirtinus CPK 1751 straipsnio 6 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu.

17.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę, asmuo privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos.

18.       Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

19.       Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

20.       Bylos duomenimis, Kauno apygardos teisme 2020 m. gruodžio 16 d. ir gruodžio 17 d. buvo gauti ir užregistruoti apeliantų pateikti procesiniai dokumentai (DOK–32410 ir DOK–32465), kurie įvardyti atskiraisiais skundais dėl 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutarties. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad jie teismui pateikti elektroniniu paštu. Toks procesinių dokumentų pateikimo būdas, kaip minėta, pagal įstatymų nuostatas negali būti laikomas tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantams nustatė terminą minėtų procesinių dokumentų trūkumams pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytus atskiruosius skundus.

21.       Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymu numatytais būdais.

22.       Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur.

23.       Nagrinėjamu atveju atskirieji skundai buvo paduoti dėl nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus, kuriais prašoma panaikinti teismo nutartį, kuria netenkintas apelianto V. J. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai atskiraisiais skundais skundė Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria atmestas apelianto prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė, jog apeliantai, remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, turi sumokėti žyminį mokestį už šiuos skundus dėl 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties.

24.       Įvertinus apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, sprendžiama, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria apeliantams nustatytas terminas skundų trūkumams ištaisyti. Apeliantai skunduose nepaaiškina, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti sumokėti žyminį mokestį, yra nepagrįsta ir neteisėta, kokias proceso teisės normas teismas pažeidė, priimdamas skundžiamą nutartį. Apeliantai skunduose tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas diskriminuojamas, nes ieškovams buvo atidėtas žymiai didesnio žyminio mokesčio sumokėjimas, o atsakovams teismas neatidėjo net 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nuo šio mokesčio neatleido, tačiau aplinkybių, kodėl jie neturėtų ar negalėtų sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už atskiruosius skundus dėl nutarties, kuria netenkintas jo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė.

25.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                              Rasa Gudžiūnienė