Civilinė byla Nr. 3K-3-583/2008 (S)
Procesinio
sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 21.6; 41; 45.4; 69.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės
(kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo UAB ,,ERP“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims UAB
,,Informacinės technologijos“, UAB ,,Etnomedijos Intercentras“ dėl viešo
konkurso komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo
įvertinti ieškovo pasiūlymą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų
ministerijos (toliau – VMI) 2007 m. liepos 7 d. „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ Nr. 052 paskelbė atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos
diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889. Konkursą vykdė VMI viršininko
įsakymu Konkursui organizuoti ir rezultatams įvertinti sudaryta Viešojo pirkimo
komisija (toliau – Komisija). Ieškovas UAB „ERP“ 2007 m. rugpjūčio 10 d.
pateikė pasiūlymą konkursui, tačiau Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų
įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2007 m. spalio 23 d. atmetė jo
pasiūlymą, nes ieškovo pateikti kvalifikaciniai duomenys neatitiko konkurso
dokumentuose nustatytų reikalavimų (netinkama sąžiningumo deklaracija ir
netinkama jungtinės veiklos sutartis: konkurso dokumentų 3.3.7.3. ir 2.6.28
punktai). Ieškovas 2007 m. spalio 26 d. pateikė Komisijai pretenziją, tačiau ši
2007 m. lapkričio 5 d. raštu informavo ieškovą, kad jo pretenzija nepagrįsta ir
sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo nekeičiamas. Ieškovas 2007 m.
lapkričio 6 d. pateikė pretenziją ir jungtinės veiklos sutarties partnerio
pareiškimo dėl jungtinės veiklos sutarties atsakomybės klausimų kopiją. Komisija
2007 m. lapkričio 6 d. atmetė ir šią ieškovo pretenziją.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais:
1) VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo
Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo
pasiūlymas konkursui; 2) VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo
paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimus,
kuriais atmestos ieškovo pretenzijos dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo; 3) VMI
atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr.
53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo ji nustatė preliminarią
pasiūlymų eilę, kurioje yra vienintelė pozicija – tiekėjo jungtinės veiklos
sutartimi susivienijusių UAB „Informacinės technologijos“ – UAB „Etnomedijos
Intercentras“ (ieškovas klaidingai nurodė „Informacinės technologijos“)
pasiūlymas; taip pat įpareigoti VMI tęsti atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos
diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, įvertinant UAB ,,ERP“ ir SIA
,,Lettelecom Tchnology“ pasiūlymą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo sprendimas
atmesti jo pasiūlymą konkursui, sprendimai netenkinti pretenzijų ir sprendimas
dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo yra nepagrįsti ir neteisėti.
Ieškovas mano, kad tinkamai įvykdė konkurso dokumentų reikalavimus dėl Tiekėjo
sąžiningumo deklaracijos pateikimo, nes deklaraciją pateikė laiku. Ieškovas
negalėjo sąžiningumo deklaracijos sudaryti ir pasirašyti 2007 m. rugpjūčio 19
d., nes jau 2007 m. rugpjūčio 10 d. ją kartu su kitais dokumentais pateikė
atsakovui. Deklaracijos turinys atitinka teisės aktų reikalavimus – jos tekstas
identiškas teisės akte įtvirtintam, įrašai leidžia vienareikšmiškai
identifikuoti tiek tiekėją, tiek perkančiąją organizaciją, tiek viešąjį
pirkimą; akivaizdi ir aiški rašybos klaida deklaracijos sudarymo datoje
nekeičia deklaracijos turinio. Ieškovo manymu, pasiūlymo atmetimo motyvas dėl
rašymo klaidos yra formalus, nepagrįstas ir dėl to neteisėtas. Atsakovo
sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą tuo pagrindu, kad pateikta jungtinės
veiklos sutartis neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų, taip pat
nepagrįstas ir neteisėtas. Konkurso dokumentų 2.6.28 punktas nurodo, kad,
nepaisant jungtinės veiklos sutarties nuostatų, jungtinės veiklos sutarties
šalys užsakovui atsako solidariai. Be to, iš šio punkto reikalavimų išplaukia,
kad jei pirkimo sutarties nuostatos ir jungtinės veiklos sutarties nuostatos
prieštarauja viena kitai, taikomos pirkimo sutarties nuostatos. Konkurso
dokumentų 2.6.28 punkte nustatyti įsipareigojimai, kylantys iš pirkimo
sutarties, o ne iš jungtinės veiklos sutarties. Atsakovo teiginys, kad ieškovo
paaiškinimas, jog jungtinės veiklos sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 punktuose yra
aptariami jungtinės veiklos sutarties šalių (partnerių) tarpusavio santykiai, o
partnerių santykiai su užsakovu negali būti traktuojami kaip atitinkantys
tikrovę, yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalims,
šalių paaiškinimams apie tai, kaip jos pačios supranta jungtinės veiklos
sutarties nuostatas. Kitos jungtinės veiklos sutarties nuostatos suponuoja, kad
jungtinės veiklos sutarties partneriai siekia sudaryti pirkimo sutartį su
konkurso organizatoriumi konkurso dokumentų sąlygomis. Pripažinus skundžiamus
Komisijos veiksmus neteisėtais ir juos panaikinus, nepagrįstas ir neteisėtas
tampa ir Komisijos sprendimas dėl preliminarios pasiūlymų eilės.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d.
sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta sutartis
neatitinka atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų (konkurso sąlygų 2.6.28 punktas,
Konsorciumo sutarties 1 dalis). Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį,
kad konkurso dokumentų 2.6.28 punkte nustatyti įsipareigojimai, kylantys iš
pirkimo sutarties, o ne iš jungtinės veiklos sutarties, nes šio punkto nuostata
nustato reikalavimą Jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų
atsakomybei užsakovo atžvilgiu. Nustatęs, kad ieškovo sutartis neatitinka
konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų, teismas laikė, kad kiti ieškovo
argumentai dėl sutarties tinkamumo ir konsorciumo dalyvių atsakomybės pakeitimo
ateityje neturi esminės reikšmės, nes tiekėjo pasiūlymas turi atitikti konkurso
sąlygų reikalavimus voko atplėšimo dieną. Dėl ieškovo sąžiningumo deklaracijos
teismas nurodė, kad vokų atplėšimo momentu ieškovo sąžiningumo deklaracija
nesukūrė ieškovui jokių teisinių pasekmių, susijusių su ieškovo sąžiningumo
deklaracijoje deklaruojamu statusu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo preziumuoti,
kad ieškovo sąžiningumo deklaracija atitinka konkurso sąlygų reikalavimus.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose
nustatytų reikalavimų ir atsakovas pagrįstai jo pasiūlymą atmetė. Teismas taip
pat nurodė, kad Komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių
pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatos. Sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio
viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t.y. tiek konkrečių Viešųjų pirkimų
įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis Viešųjų
pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai. Viešųjų pirkimų
įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš imperatyviųjų
įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio
pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas
konstatavo, kad atsakovas, atmesdamas ieškovą pasiūlymą, kaip neatitinkantį
konkurso sąlygų, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio
26 d. sprendimu tenkino apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
kovo 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio,
pripažinti negaliojančiais VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo
paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą,
kuriuo atmestas ieškovo UAB „ERP“ pasiūlymas konkursui; VMI atviro konkurso
„Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo
pirkimo komisijos sprendimus, kuriais atmestos ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „ERP“ pretenzijos dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo; VMI atviro konkurso
„Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo
pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo ji nustatė preliminarią pasiūlymų eilę,
kurioje yra vienintelė pozicija – tiekėjo jungtinės veiklos sutartimi
susivienijusių UAB „Informacinės technologijos“ – UAB „Etnomedijos
Intercentras“; konstatavo, kad VMI ir trečiųjų asmenų UAB „Informacinės
technologijos“ ir UAB „Etnomedijos Intercentras“ sudaryta Mokesčių apskaitos
diegimo paslaugos pirkimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti; kitą ieškinio
dalį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai
neįvertino faktinių bylos aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas, taip
pažeisdamas proceso teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės
teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedūras bei teisinių
santykių šalių prievoles bei atsakomybę. Konkursui pateikta Tiekėjo sąžiningumo
deklaracija savo forma ir turiniu visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 nustatytus reikalavimus. Kolegija
pažymėjo, kad ieškovas deklaraciją pateikė laiku, kartu su savo pasiūlymu
Konkursui, todėl akivaizdu, jog ieškovo deklaracija buvo sudaryta anksčiau negu
joje nurodyta data (2007 m. rugpjūčio 19 d.), ir ne vėliau negu vokų atplėšimo
diena – 2007 m. rugpjūčio 10 d. Kolegija padarė išvadą, kad deklaracijoje
nurodyta data, turinti atspindėti deklaracijos sudarymo datą, nurodyta
klaidingai, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik
dėl netinkamai nurodytos deklaracijos sudarymo datos ieškovo sąžiningumo
deklaracija vokų atplėšimo momentu nesukūrė ieškovui jokių teisinių pasekmių,
susijusių su joje deklaruojamu statusu. Sąžiningumo deklaracija neteisėtų
veiksmų atžvilgiu apima visą laikotarpį – deklaracija patvirtina, kad tokie
neteisėti veiksmai nebuvo atlikti iki jos sudarymo ir nebus atliekami ateityje.
Joks deklaracijos tikslinimas šiuo atveju nebuvo reikalingas, nes akivaizdžios
rašymo klaidos taisymas negalėtų būti tapatinamas su kokių nors duomenų apie
pasiūlymą pateikusį tiekėją ar jo kvalifikaciją tikslinimu. Šių argumentų
pagrindu kolegija padarė išvadą, kad ieškovas deklaravo savo sąžiningumą, kartu
su savo pasiūlymu Konkursui pateikdamas savo forma ir turiniu teisės aktų
nustatytus reikalavimus atitinkančią Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, taip
įvykdydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei
Konkurso dokumentų 3.3.7.3 papunktyje nustatytus reikalavimus. Dėl to atsakovo
komisijos sprendimas atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą konkursui šiuo pagrindu
negali būti pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų
kolegija pažymėjo, kad konkurso dokumentų 2.6.28 papunkčio nuostata,
įtvirtinanti jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės
solidariąją prievolę prieš užsakovą (perkančiąją organizaciją), ne tik
neuždraudė jungtinės veiklos subjektams tarpusavio santykiuose, įgyvendinant
jungtinės veiklos sutartį, numatyti kitokias tarpusavio prievolių ir
atsakomybės formas, bet ir numatė galimybę, kad šie ūkio subjektai tarpusavio
įsipareigojimus numatytų ir kitaip, tačiau šie įsipareigojimai, pagal minėtą
2.6.28 papunkčio nuostatą, neturėtų įtakos šių ūkio subjektų prievolei prieš
užsakovą (perkančiąją organizaciją) pagal sudarytą pirkimo sutartį ir ši
prievolė vis tiek būtų solidari. Ieškovo ir SIA ,,Lattelecom Technology“ 2007
m. liepos 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 2.1 papunktyje nustatyta,
kad šios sutarties šalys imasi pareigų subsidiariai. Sutarties 2.2 papunkčiu
šalys susitarė nesudaryti solidaraus ar subsidiaraus įsipareigojimo sutarčių su
bet kokia trečiąja šalimi dėl Konkurso ir neteikti individualių pasiūlymų.
Sutarties 8.1 punktu šalys prisiėmė atsakomybę už kokybę ir garantavo už darbų,
kurie priskirti kiekvienai pagal bendradarbiavimo sutartį, kokybę, o 8.2 punktu
prisiėmė visas rizikas, kurios gali iškilti, įgyvendinant viso darbo dalį, kuri
priskirta jai pagal bendradarbiavimo sutartį. Taigi, bendradarbiavimo sutartimi
sutarties šalys pasiskirstė savo pareigas, įgyvendindamas pirkimo sutartį, ir
sutarė atsakyti kiekviena už jai šia bendradarbiavimo sutartimi priskirtą
darbų, įgyvendinant pirkimo sutartį, dalį. Subsidiariąją atsakomybę pagal
bendradarbiavimo sutarties nuostatas galima paaiškinti tik taip: užsakovui
pareikalavus iš bet kurios bendradarbiavimo sutarties šalies bet kurios
prievolės (darbų dalies) pagal pirkimo sutartį, sudarytą su konkursą laimėjusiu
vykdytoju, vykdymo ar atsakomybės dėl netinkamo jos vykdymo, bendradarbiavimo
(jungtinės veiklos) sutarties šalis, įvykdžiusi šią prievolę, turėtų regreso
teisę į kitą bendradarbiavimo sutarties šalį, jeigu pastaroji pagal
bendradarbiavimo sutartį turėjo tą prievolę (darbų dalį) vykdyti pati.
Bendradarbiavimo sutarties subjektai yra tik ją pasirašiusios sutarties šalys -
UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lattelecom Technology“, todėl jos nuostatos reglamentuoja
tik šių šalių tarpusavio santykius ir negali turėti įtakos šių šalių
įsipareigojimams pagal pirkimo sutartį, kuri būtų sudaryta tuo atveju, jeigu
ieškovas būtų pripažintas Konkurso laimėtoju. Tuo tarpu Konkurso dokumentų
2.6.28 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas vykdytojo įsipareigojimas
užsakovui, atsirandantis iš pirkimo sutarties nuostatų, yra solidarioji šių
jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų prievolė užsakovo
atžvilgiu, reiškia, kad, sudaręs sutartį su ieškovu, kaip vykdytoju, jeigu
pastarasis būtų pripažintas laimėtoju, atsakovas, kuris Konkurso dokumentuose
vadinamas užsakovu, turėtų teisę pareikalauti prievolės, kylančios iš sudarytos
pirkimo sutarties, vykdymo ar atsakomybės už netinkamą tokios prievolės vykdymą
iš bet kurios bendradarbiavimo sutarties šalies (šiuo atveju tiek UAB ,,ERP“,
tiek SIA ,,Lattelecom Technology“). Dėl to nepagrįsta išvada, kad ieškovo
pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų, taip pat nepagrįsta
pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikta sutartis neatitinka
atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų.
Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų
kolegija padarė išvadą, kad VMI komisija atmetė ieškovo pateiktą pasiūlymą,
padariusi nepagrįstą išvadą, sprendimas atmesti pasiūlymą pažeidžia Viešųjų
pirkimų įstatymo nuostatas, kad perkančioji organizacija turi įvertinti
pateiktus dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo
kriterijus ir tvarką (Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39
straipsni 7 dalies 1 punktas), taip pat šiame įstatyme įtvirtintus
lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Pripažinus ginčijamą
atsakovo sprendimą prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, neteisėtas
ir atsakovo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė. Dėl
šių nutartyje išdėstytų priežasčių pripažino negaliojančiais ir tarpinius
atsakovo sprendimus dėl ieškovo pretenzijų nepagrįstumo.
Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad pirkimo sutartis
sudaryta, konkursas pasibaigęs, tai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti
atsakovą tęsti atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“,
įvertinant UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lettelecom Technology“ pasiūlymą, nes jis
nebegali būti įvykdytas.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirkimų komisijos
sprendimas priimtas, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas imperatyviąsias
teisės normas, savo iniciatyva (ex officio) pripažino, jog Mokesčių
apskaitos diegimo paslaugos pirkimo sutartis su UAB „Informacinės
technologijos“ ir UAB „Etnomedijos Intercentras“ prieštarauja imperatyviosioms
įstatymo normoms, dėl to yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78
straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinio dėl sudarytos pirkimo sutarties
negaliojimo šioje byloje nepareikšta ir šioje proceso stadijoje nenustatyta, ar
sudaryta pirkimo sutartis yra įvykdyta, teisėjų kolegija tik konstatavo
niekinio sandorio faktą, tačiau nesprendė dėl jo negaliojimo pasekmių.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Dėl Viešųjų
pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 24
straipsnio 2 dalies 5 punktą bei aiškino ieškovo pateiktą sąžiningumo
deklaraciją. Minėtoje įstatymo nuostatoje kiekvienas tiekėjas, dalyvavęs
pirkime, įpareigojamas pateikti turiniu ir forma atitinkančią tiekėjo sąžiningumo
deklaraciją. Ieškovas pateikė netinkamo turinio deklaraciją, t. y . neteisingai
nurodė deklaracijos užpildymo datą – nurodė 2007 m. rugpjūčio 19 d., kai tuo
tarpu vokų atplėšimo procedūra vyko 2007 m. rugpjūčio 10 d. Apeliacinės
instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sąžiningumo deklaracijoje
galima įrašyti bet kokią datą.
2. Dėl Viešųjų
pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo. Pagal
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pasiūlymo tikslinimas galimas tik dviem
atvejais: kai tikslinama kvalifikacija ir atplėšimo metu pastebėta informacija.
Jokie rašymo apsirikimų taisymai neleistini, todėl pasiūlymai su rašymo
apsirikimo klaida pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą turi
būti atmetami. Palikus tokį variantą, kokį nurodė apeliacinės instancijos
teismas, būtų pažeistos kitų konkurso dalyvių teisės, tai neatitiktų
lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, taip pat Viešųjų
pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.
3. Dėl
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąją ir subsidiariąją
atsakomybę, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymo ir
aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad
jungtinės veiklos sutarties nuostata dėl subsidiariosios atsakomybės turi būti
aiškinama kaip šalių tarpusavio santykiai. Skolininkų daugetas pagal CK 6.245
straipsnio 5 , 6 dalis dvišalėje sutartyje neįmanomas. Kasatoriaus nuomone,
toks šalių susitarimas akivaizdžiai neatitinka konkurso dokumentų 2.6.28 punkto
reikalavimų. Kasatorius pažymi, kad ieškovo pasiūlymo negalima akceptuoti ne
tik todėl, kad pasiūlymas neatitiko konkurso dokumentų nuostatų, bet ir todėl,
kad pirkimo sutartį draustų sudaryti šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies
nuostatos, nes, sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio
pasiūlymo kaina, pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos sąlygos.
Tretieji asmenys
konsorciumas, susidedantis iš UAB ,,Informacinės technologijos“ ir UAB ,,Etnomedijos
intercentras“, pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie kasacinio skundo
argumentų.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas UAB ,,ERP“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o
skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
Dėl Viešųjų
pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo ir aiškinimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal ūkio ministro 2006 m. vasario
1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintos deklaracijos formos prasmę data, rašoma
tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje, reiškia tik jos sudarymo datą, pagrįsta.
Pagal deklaracijos formą ir turinį darytina išvada, kad tokia deklaracija iš
viso negali turėti teisiškai reikšmingos įsigaliojimo datos, nes apima
laikotarpį iki ir po jos sudarymo. Analogiška išvada darytina ir pagal Viešųjų
pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Dėl Viešųjų
pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo. Ieškovas
nurodo, kad įstatymo draudžiama keisti pateikto pasiūlymo esmę, pagrindinę
kainą tam, kad būtų užtikrinta konkurencija. Šioje byloje nustatyta priešinga
situacija, kai neleidus ištaisyti rašymo klaidos iš konkurso buvo pašalintas
konkurentas. Ieškovo pateikta sąžiningumo deklaracija atitiko įstatymo
reikalavimus, ir vien klaidingos datos nurodymas neleidžia konstatuoti tokios
išvados. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą
pasiūlymo atmetimas siejamas tik su faktu, kad deklaracija yra melaginga.
Dėl
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąją ir subsidiariąją
atsakomybę, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymo ir
aiškinimo. Aiškindamas jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl
subsidiariosios atsakomybės, kasatorius neatsižvelgia į sutartį sudariusių
šalių valią, tikruosius jų ketinimus, sutarties nuostatas aiškino autonomiškai,
taip pažeisdamas CK 6.193 įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkto
nuostata taikytina UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lettelecom Technology“ tarpusavio
pareigų pasiskirstymui, o ne atsakomybei prieš užsakovą pagal pirkimo-pardavimo
sutartį. Kasatorius ignoruoja kitas sutarties nuostatas, kad jungtinės veiklos
partneriai siekia sudaryti pirkimo sutartį su konkurso organizatoriumi konkurso
dokumentų sąlygomis. Dėl to kasatoriaus argumentas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo
18 straipsnio 3 dalies yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo
normų imperatyvumo
Viešųjų pirkimų
įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai
užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų
laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto
lėšas panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma
Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos
Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-623/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB ,,Vingės statyba“,
bylos Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu
siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką
prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir
tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti
lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti
priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir
uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo
intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato
specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos
taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Europos Bendrijų Teisingumo
Teismas, kalbėdamas apie viešojo pirkimo procedūrų koordinavimą Bendrijos lygiu,
išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės
apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio
konkurencijos skatinimą (pvz., 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v. Prancūzija
, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 punktas).
Kasatorius
teigia, kad viešiesiems pirkimams labai svarbus formalumo aspektas. Tokia
kasatoriaus pozicija nepagrįsta. Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės
aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams
yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios
organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis
procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų įstatyme
nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi,
tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas,
preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situacija sudėtinga,
todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o
pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra
tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų
proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti
tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje.
Dėl viešojo
pirkimo principų taikymo vertinant sąžiningumo deklaraciją
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl nepagrįstai
panaikino komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas konkursui dėl
netinkamos sąžiningumo deklaracijos pateikimo.
Pagal Viešųjų
pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą viešajame pirkime
dalyvaujantis tiekėjas privalo pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją.
Tiekėjų sąžiningumo deklaracija siekiama patvirtinti ar išsklaidyti abejones,
kad tiekėją ir perkančiąją organizaciją sieja ar siejo bet kokio pobūdžio
ryšiai ar santykiai, galintys daryti įtaką nelygiateisiškam visų tiekėjų
vertinimui. Ši deklaracija yra sąžiningo konkurso garantija ne tik konkurse
dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo
galimų pretenzijų šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad deklaravimas, kaip toks, nėra
absoliuti prielaida išvengti galimų nesąžiningų perkančiosios organizacijos ar
tiekėjo veiksmų, tačiau tai yra viena iš viešojo administravimo institucijų
veiklos kontrolės bei piktnaudžiavimo prevencijų formų. Tais atvejais, kada
tiekėjas pateikia melagingą sąžiningumo deklaraciją, atsisakoma su tokiu
tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, vertinant Tiekėjo sąžiningumo
deklaraciją pagal lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,
darytina išvada, kad šia deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo
ir pateikimo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai, o patvirtinimo,
kad tiekėjo ir perkančiosios organizacijos neteikė ir neketina ateityje teikti
jokio atlygio (pinigų, dovanų, paslaugų ir kt.) už sudarytas ar nesudarytas
sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą.
Kasatorius
nurodo, kad ieškovo užpildytoje ir kartu su pasiūlymu pateiktoje tiekėjo
sąžiningumo deklaracijoje nurodyta data neatitiko jai keliamų turinio ir formos
reikalavimų; apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas viešojo pirkimo
komisijos sprendimą dėl netinkamai ieškovo pateikto pasiūlymo neteisėtu,
kasatoriaus manymu, nepagrįstai nurodė, kad komisija pernelyg formaliai taikė
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir nepagrįstai
pripažino, kad toks komisijos sprendimas neatitinka viešųjų pirkimų (abipusio
pripažinimo, proporcingumo) principų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia
kasatoriaus pozicija.
Ūkio ministro
2006 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintoje sąžiningumo deklaracijoje
nėra atskirai keliami reikalavimai datai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo
pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje data yra nurodyta, tačiau padaryta
akivaizdi rašymo klaida, nedaranti įtakos jos turiniui. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai pažymėjo, kad deklaracijos turinys apima laiką tiek prieš
deklaracijos surašymą, tiek po jos, todėl deklaracijoje nurodyta data
nelaikytina deklaracijos įsigaliojimo data ir toks ieškovo padarytas
sąžiningumo deklaracijoje datos surašymo suklydimas nedaro deklaracijos
negaliojančios. Viešojo pirkimo komisijos veiksmai šiuo atveju vertintini kaip
pažeidžiantys proporcingumo principą. Neproporcinga laikyti tiekėją nesąžiningu
dėl to, kad, neteisingai užrašius deklaracijos datą, laikytina neįsigaliojusi
sąžiningumo deklaracija, nes, minėta, deklaracijos galiojimas nepriklauso nuo
jos surašymo datos, t. y. tiekėjų sąžiningumo deklaracija nesiejama su
konkrečiu terminu ar data, nuo kurios būtų skaičiuojama tam tikrų juridinę
reikšmę turinčių faktų pradžia.
Kasatoriaus
argumentas, kad Viešojo pirkimo komisija privalėjo atmesti ieškovo pasiūlymą
dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje netinkamai nurodytos datos dėl to, jog
kitu atveju būtų neišvengimai pažeistas kitų asmenų, dalyvavusių konkurse,
lygiateisiškumas, nepagrįstas. Deklaracijos galiojimui neturintis įtakos ir jos
esmės nekeičiantis datos pataisymas savaime (per se) nepažeidžia tiekėjų
lygiateisiškumo principo ir nė vienam tiekėjui nesuteikia nepagrįsto pranašumo.
Tiekėjų lygiateisiškumas galėtų būti pažeistas tokiu atveju, jei ieškovui būtų
leista pataisyti akivaizdžią rašymo klaidą, o kitam konkurso dalyviui – ne,
arba atvirkščiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu tiekėjai turėjo teisėtų
lūkesčių, kad galės ištaisyti tokio pobūdžio neatitiktis, nes Viešųjų pirkimų
įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė
(2008 m. liepos 3 d. įstatyme Nr. X-1673 įtvirtinta perkančiosios organizacijos
pareiga) leisti viešai pataisyti tiekėjų pasiūlymo įforminimo trūkumus, kuriuos
įmanoma pataisyti posėdžio metu.
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog komisijos
sprendimas atsisakyti priimti ieškovo pasiūlymą dėl deklaracijoje esančios rašymo
klaidos pažeidžia abipusio pripažinimo principą. Teisėjų kolegija sutinka su
šiuo kasacinio skundo argumentu. Abipusio pripažinimo principas viešųjų pirkimų
kontekste suponuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduotų dokumentų
(patvirtinančių tiekėjų kvalifikaciją, liudijančių teikiamų prekių
charakteristikų atitiktį konkurso reikalavimams ir kt.) pripažinimą ir tokių
dokumentų pripažinimą prilygina nacionalinių institucijų išduotų dokumentų
pripažinimui, todėl tiekėjai turi teisę pateikti kitoje valstybėje narėje
išduotus dokumentus. Pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra konstatavęs,
kad bendrijos teisei prieštarauja perkančiosios organizacijos reikalavimas
užsienio tiekėjui pateikti įsisteigimo leidimą tos valstybės narės
teritorijoje, kurioje yra skelbiamas pirkimas, nepaisant aplinkybės, kad savo
kilmės šalyje jis yra teisėtai įregistruotas (1982 m. vasario 10 d. sprendimas Transporuote
/ Ministere des travaux publics, 76/86, rink. 1982, p.417). Taigi, šis
principas leidžia tiekėjams reikalauti, kad tais atvejais, kai jų
kvalifikacija, siūloma prekė, paslauga ar darbas yra pripažįstamas vienoje
valstybėje narėje, toks pripažinimas turi būti patvirtintas ir kitoje
valstybėje narėje, kurioje siekiama šią prekę, paslaugą ar darbą parduoti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
nurodė argumentą, kad komisija, atmesdama ieškovo pateiktą pasiūlymą kaip
neatitinkantį konkurso sąlygų, pažeidė abipusio pripažinimo principą, tačiau
pažymi, kad tokio argumento nurodymas neturi įtakos priimto procesinio
sprendimo teisėtumui.
Dėl tiekėjo
solidariosios atsakomybės
Kasatoriaus
nuomone, ieškovo pateikta jungtinės veiklos sutartis, kurioje nustatyta ieškovo
ir jo partnerio subsidiarioji atsakomybė prieš trečiuosius asmenis,
akivaizdžiai neatitiko konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų,
nustačiusių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės
solidariąją prievolę prieš užsakovą, todėl apeliacinės instancijos teismas
padarė nepagrįstą išvadą. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais nėra
pagrindo.
Vertinant tokį Viešojo
pirkimo komisijos sprendimą, reikia pirmiausia išsiaiškinti konkurso sąlygų
reikalavimo – dėl jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių subjektų
pareigų vykdymo atsakyti solidariai – prasmę ir tikslą, t. y. nustatyti, ar ši
sąlyga yra viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo sąlyga, ar
reikalavimas konkurso dalyviams. Dėl to konkurso reikalavimai vertinami ir
aiškinami ne tiekėjo sudarytos jungtinės veiklos sutarties, o Viešųjų pirkimų
įstatymo prasme.
Konkurso
dokumentų 2.6.28 punkte nustatyta sąlyga, kad jei konkurso pasiūlymą pateikia
vykdytojas – jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių subjektų grupė,
kiekvienas vykdytojo įsipareigojimas užsakovui, atsirandantis iš pirkimo
sutarties nuostatų, yra solidarioji šių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių
ūkio subjektų prievolė užsakovo atžvilgiu.
Viešųjų pirkimų
įstatyme nustatytos kelios reikalavimų konkurso dalyviams rūšys: reikalavimai
tiekėjo kvalifikacijai (ekonominis, techninis, profesinis pajėgumas, teisė
verstis tam tikra veikla, tam tikri kokybės vadybos sistemos standartai ir
pan.), negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie riboja ar draudžia tiekėjų
dalyvavimą konkurse (juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs
teistumas ir pan.), bei kiti reikalavimai. Reikalavimai, susiję su jungtinės
veiklos sutartimi, priskirtini būtent šiems - kitiems reikalavimams. Pagal
Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kai pasiūlymą ar paraišką nori pateikti
ūkio subjektų grupė, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi teisės
reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau perkančiajai
organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį,
iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina
siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
Viešųjų pirkimų
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose
turi būti ir kiti viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus teisės
aktus nustatyti reikalavimai. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vyriausybės direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-121
patvirtintų standartinių atviro konkurso sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad
jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių
atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą.
CK 6.975
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su
ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles
atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Pagal CK 6.6
straipsnio 3 dalį solidarioji jungtinės veikos sutarties pagrindu veikiančių
asmenų atsakomybė preziumuojama.
Iš šių teisės
aktų sisteminės analizės matyti, kad net ir atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų
įstatymo normų specialųjį pobūdį CK normų atžvilgiu, perkančioji organizacija
neturėjo kitos teisės ir pasirinkimo kaip pirkimo dokumentuose nustatyti
jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų solidariąją atsakomybę
perkančiosios organizacijos atžvilgiu.
Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė jungtinės
veiklos sutartį tik prieš viešąjį pirkimą ir tik kasatoriaus siūlomoms paslaugoms
atlikti. Sutartiniai santykiai tarp jungtinės veiklos sutarties šalių yra
reikšmingi tiek, kiek užtikrina antrąjį sutartinį santykį, kuris gali kilti
ieškovui laimėjus konkursą tarp jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių
partnerių ir perkančiosios organizacijos. Kol pagal jungtinės veiklos sutartį nevykdoma
jokia ūkinė veikla, nėra pagrindo kilti sutartinei atsakomybei prieš
kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutartinė
prievolė prieš perkančiąją organizaciją gali atsirasti tik laimėjus konkursą ir
sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta, kad solidarioji partnerių
atsakomybė šiuo atveju yra preziumuojama, todėl ieškovas su savo partneriu
negalėtų remtis savo jungtinės veiklos sutarties nuostatomis prieš kreditorių. Tai
nurodyta ir konkurso dokumentų 2.6.28 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konkurso dokumentų 2.6.28 punktas
laikytinas viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Toks aiškinimas
atitinka Viešojo pirkimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 18
straipsnio 6 dalies 1 punktą, reglamentuojančius viešojo pirkimo-pardavimo
sutarties sąlygų nustatymą konkurso dokumentuose ir nurodymą sudaromoje viešojo
pirkimo sutartyje.
Pagal konkurso
dokumentus vienas iš reikalavimų tiekėjams, veikiantiems pagal jungtinės
veiklos sutartį, buvo pateikti galiojančią jungtinės veiklos sutartį. Nesant
jungtinės veiklos sutarties, nėra rašytinio visų ūkio subjektų susitarimo, kad
jie įsipareigoja veikti bendrai tam tikrai veiklai. Ieškovo ir trečiojo asmens pateiktos
jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šalys, įgyvendindamos šią
sutartį, imasi pareigų subsidiariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių
subsidiarus pareigų pasiskirstymas viena kitai kyla tik įgyvendinant jungtinės
veiklos sutartį, todėl sutartinė atsakomybė partneriams gali kilti tik laimėjus
konkursą. Šis subsiadiarus sutarties šalių pareigų pasiskirstymas nereiškia,
kad sutarties šalys ir prieš trečiuosius asmenis atsako subsidiariai. Be to,
,,pareigos“ yra daug platesnė sąvoka už ,,atsakomybę“, nes šias sudaro ne tik
prievoliniai santykiai, kylantys, kai viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra
netinkamai arba iš viso nevykdoma, bet ir partnerių tarpusavio įsipareigojimai
vykdant šią sutartį be atsakomybės kilimo prieš kreditorių. Tai patvirtina ir
kitos jungtinės veiklos sutarties sąlygos, reglamentuojančios darbų atlikimą,
kokybės teikimą ir pan. Be to, solidariosios atsakomybės nustatymo prasme
svarbu atsižvelgti į visą jungtinės veiklos sutartį, kurioje partneriai sutarė
sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija pagal konkurso
dokumentų sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad partnerių valia sudaryti
viešojo pirkimo sutartį pagal perkančiosios organizacijos sąlygas yra aiški.
Apeliacinės
instancijos teismas subsidiarų pareigų pasiskirstymą išaiškino kaip nuostatą,
reguliuojančią partnerių vidaus santykius, o dėl atsakomybės kreditoriaus
atžvilgiu jungtinės veiklos sutarties šalys nesusitarė. Toks aiškinimas
neprieštarauja konkurso sąlygų aiškinimui ir CK nuostatoms dėl jungtinės
veiklos sutarties, nes solidarioji jungtinės veiklos pagrindu veikiančių
subjektų atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu yra preziumuojama (CK 6.6 straipsnio
3 dalis). Tai imperatyvi nuostata. Jungtinės veiklos sutartis, kurioje
nenustatyta partnerių atsakomybė kreditorių atžvilgiu, vis tiek yra galiojanti
bei privaloma šalims.
Dėl niekinio
sandorio pasekmių ir restitucijos taikymo
Sandoris,
prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir
negaliojantis; tai konstatavus, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai
visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 1, 2
dalys). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad sandoris prieštarauja
imperatyviosioms teisės normoms, turi savo iniciatyva (ex officio)
konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes, neatsižvelgdamas į
bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas
pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą,
tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia niekinio sandorio teisines
pasekmes, nes tik išsprendus negaliojančio sandorio teisinius padarinius
užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra
pasisakęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos
pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą
konstatuoti, kad dėl tokio viešojo pirkimo sudarytas sandoris yra niekinis (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo
21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas”
ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr.
3K-3-416/2008). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatorius,
vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų
tvarkos nuostatas, remdamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata ir
formuojama teisų praktika, konstatavo dėl šio pirkimo sudarytą sutartį niekine,
tačiau, argumentuodamas, kad byloje nėra duomenų apie sutarties vykdymo eigą ir
laipsnį, nesprendė negaliojančios sutarties teisinių padarinių.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad, sprendžiant sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą,
vieno ar kito restitucijos būdo taikymo atveju būtina tikslinti bylos dalyvių
(trečiųjų asmenų UAB „Informacinės technologijos“ ir UAB „Etnomedijos
Intercentras“) procesinę teisinę padėtį (CPK 42, 45 straipsniai), todėl
apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti
iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų
asmenų procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę tinkamam šio ginčo
išsprendimui, o šis procesinis klausimas negali būti išspręstas apeliacinės
instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme tiesiogiai nurodoma, kad, konstatavus
niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK
šeštosios knygos normose (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją
įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau
bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais
keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal
susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių
grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo,
protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas niekinio sandorio padarinius, turi
tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus
nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti
restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos
Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio
26d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus
apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė
Vincas
Verseckas
Birutė
Janavičiūtė