Civilinė byla Nr. e2-16674-931/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06106-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.29.3;
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Svetlanai Žiurienei,
dalyvaujant atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Andžejui Seliavai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui V. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Intrum Lietuva“ (toliau – ir UAB „Intrum Lietuva“) kreipėsi į teismą, pašydama priteisti iš atsakovo V. P. 213,74 Eur pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą; 19,24 Eur delspinigius; bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 27 d. atsakovas su pirminiu kreditoriumi BAB Snoras sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 6000 LT dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas, jį panaudojęs, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d., kiekvieno mėnesio 15 dieną mokant 300 LT dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles, tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 213,74 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
2015 m. liepos 31 d. pirminis kreditorius BAB SNORAS reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo įsiskolinimą perleido Lindorff Oy. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.
Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku negražino jam suteikto vartojimo kredito, pažeidė sutarties sąlygas ir remdamiesi CK 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 1 dalies bei Sutarties 9.10 punktu, iš atsakovo priteistina 19,24 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 11 d. iki ieškinio parengimo dienos 2019 m. balandžio 9 d.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo sumos 213,74 Eur jokiais įrodymais.
Atsakovas teigia, kad jis įvykdė Kreditavimo sutarties sąlygas – grąžino BAB bankui „Snoras“ panaudotą 6000 LT (1785,53 Eur) dydžio kreditą, tai yra, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. atsakovas pervedė 6090,36 LT (1812,42 Eur).
2015 m. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu įvertinti Kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. 2015 m. balandžio 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktame atsakyme Nr. 4-4866 nurodoma, kad BAB bankas „Snoras“ ir atsakovo sudarytos Kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios delspinigių dydį (0,25%), atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, tai yra, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėtame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakyme taip pat nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-346-611/2014 pripažino, kad BAB bankas „Snoras“ sudaromos su vartotojais Naudojimosi išsimokėtinai kortele sutarties specialiosios dalies sąlyga „Delspinigių norma už pradelstą diena 0,25%“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1461/2014 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Įvertinus nurodytą aplinkybę, ieškovo reikalavimas dėl 213,74 Eur negali būti kildinamas iš ieškovo pareigos mokėti mėnesio įmokas Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka netinkamo vykdymo.
Kadangi nepagrįstas reikalavimas dėl 213,74 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito, negali būti skaičiuojami ir delspinigiai nuo šios sumos.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pirminio kreditoriaus ir vėlesnių kreditorių reikalavimų dydis nuolat kito.
Ieškovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovi nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsniu, byla išnagrinėta be neatvykusio ieškovo.
Teismas priėmė ieškovo papildomus paaiškinimus, kuriuos nurodė, kad ieškovas teikia teismui banko sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 15 d. buvo suteiktas 2847,36 Eur (9831,36 LT) dydžio kreditas, o atsakovas per šį laikotarpį padengė 2633,62 Eur (9093,36 LT) kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė ir neatliko nustatytų dydžio įmokų kreditui gražinti, jis liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 738,00 LT, t. y. 213,74 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito (9831,36 LT - 9093,36 LT = 738,00 LT).
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, ar jis prašo priteisti negražintą kredito dalį ar delspinigius. Atsakovas pabrėžė, kad jis neimdavo kredito tam, kad gražinti palūkanas. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis neimdavo kredito po 1,95 Lt sumą.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ir AB bankas SNORAS 2010 m. gruodžio 27 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 53), pagal kurią BAB Snoras suteikė atsakovui 6000 LT dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas, jį panaudojęs, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d. (Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašo) 1.31. p.), kiekvieno mėnesio 15 dieną mokant 300 LT dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma (Aprašo 4.3. p.), sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Aprašo 4.5. p.) (el. byla, b. l. 50-51).
Sutarties specialioje dalyje atsakovas bei AB bankas SNORAS susitarė, jog už naudojimąsi kreditu atsakovas mokės 19,95 procentų dydžio metines palūkanas ir susitarė dėl 0,25 procentų dydžio delspinigių už pradelstą dieną.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo
2015 m. liepos 31 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi pirminis kreditorius BAB SNORAS reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (el. byla, b.l. 45-48). 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo įsiskolinimą perleido Lindorff Oy (el. byla, b.l. 61-65). Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai (e. byla, b. l. 41-44).
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Pagal nustatytą teisinį reikalavimo teisių perleidimo reglamentavimą atsakovo išankstinis sutikimas tokiam veiksmui atlikti nebuvo būtinas. Atsakovas de facto apie reikalavimo pagal Sutartį perleidimą ieškovui buvo informuotas, ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. eL2-11357-934/2019.
Dėl negražintos kredito dalies
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą mokėjimo išdėstymo būdu (CK 6.886 str. 1 d. 1 p.). Sudarytą sutartį jos šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str., 6.158 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, jog vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas V. P. ir AB bankas SNORAS 2010 m. gruodžio 27 d. sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 6000 LT dydžio kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo visą panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d., kiekvieno mėnesio 15 dieną mokant 300 LT dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles.
Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas pilnai neatsiskaitė pagal atsakovo ir AB bankas SNORAS 2010 m. gruodžio 27 d. sudarytą Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovui buvo suteikta 9831,36 LT, padengta tik 9093,36 LT suteikto kredito dalis (el. byla, b.l. 123-124).
Atsakovo teismui pateikė įrodymai (el. byla, b. l. 90-94), patvirtina tik tai, kad nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. atsakovas padengė 6050,38 LT dydžio kredito dalį. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų, kad jis liko skolingas pagal 2010 m. gruodžio 27 d. sudarytą Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo argumentas, kad jis padengė visą 6000 LT kreditą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovui buvo suteiktas ne 6000 LT dydžio kreditas, o 6000LT dydžio kredito limitas.
Teismo posėdžio metu atsakovas pabrėžė, kad jis niekada neimdavo kredito tam, kad gražinti palūkanas, taip pat neimdavo kredito po 1,95 LT sumą.
Teismas pažymi, kad pagal Naudojimosi išsimokėtinai kortele sąlygų aprašo 4.10.1 punktą, palūkanos ir komisinis atlyginimas pervestų į sąskaitą lėšų administravimą nurašomi iš sąskaitos be atskiro kortelės naudotojo nurodymo ar sutikimo.
Iš ieškovo pateikto išrašo „veiksmai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2010 12 27 – 2015 11 30 kliento pavadinimas: P. V.“ (el. byla, b. l. 123-124) matyti, kad laikotarpiu 2011 m. sausio 15 d. – 2012 m. birželio 15 d. sukauptų palūkanų padengimo suma didėjo suteikiamas kredito suma. Kaip jau buvo minėta, pagal Naudojimosi išsimokėtinai kortele sąlygų aprašo 4.10.1 punktą palūkanos ir komisinis atlyginimas už pervestų į sąskaitą lėšų administravimą buvo nurašomi iš sąskaitos be atskiro kortelės naudotojo nurodymo ar sutikimo. Aplinkybė, kurią atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, kad nesiskolindavo lėšų nei palūkanoms dengti, nei mažoms sumoms – 1,95 LT (0,56 Eur), nepaneigia fakto, kad pagal Aprašo 4.10.1 sukauptos palūkanos už naudojimosi negrąžinto kredito dalimi buvo dengiamos suteikiant kreditą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teismų praktikoje taip vadinamos pelno, mokėjimo palūkanos (kaip mokestis už pinigų skolinimą) buvo dengiamos kitu būdu, nei numatė minėto Aprašo 4.10.1 punktas ir kas atsispindi ieškovo pateiktame išraše.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovo reikalavimas dėl 213,74 Eur negali būti kildinamas iš ieškovo pareigos mokėti mėnesio įmokas Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka netinkamo vykdymo, kadangi teismas nustatė, kad 213,74 Eur skola susidarė kaip negrąžinta laikotarpiu 201 m. gruodžio 27 d. – 2012 m. birželio 15 d. suteikto kredito dalis.
Aprašo 4.9 punktas numato, kad atsiskaitymo tvarką, pagal kurią pirmiausia dengiamos mokėtinos palūkanos, viršyto kredito palūkanos ir komisiniai atlyginimai, po to – grąžintina kredito suma, po to – paskaičiuoti delspinigiai ir baudos, galiausiai banko patirtos išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir skolos pagal sutartį išieškojimu, bei kitos mokėtinos sumos.
Pagal 4.12 punktą kortelės naudotojas privalo užtikrinti, kad suėjus 4.10.2 punkte mokėtinų sumų terminams įmokų sąskaitoje būtų pakankamai lėšų, priešingu atveju bankas turi teisę taikyti 4.14 punkte nurodyta sankcijas – skaičiuoti delspinigius.
Iš pateiktos išklotinės matyti, kad atsakovas 2011 m. vasario 7 d., sumokėjo 17,25 Eur, 2011 m. kovo 27 d. 39 Eur, 2011 m. gegužės 27 d. 9 Eur, 2011 m. liepos 9 d. 18 Eur, 2011 m. liepos 26 d. 8,25 Eur 2011 m. rugpjūčio 23 d. 6 Eur, 2011 m. rugsėjo 20 d. 3 Eur delspinigių. sumokėjo 100,50 Eur dydžio delspinigius už laiku negražintą kredito sumą.
Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad 2015 m. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu įvertinti Kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. 2015 m. balandžio 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktame atsakyme Nr. 4-4866 nurodoma, kad BAB bankas „Snoras‘ ir Atsakovo sudarytos Kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios delspinigių dydį (0,25%), atitinka CK 6.188 str. 2 d. 5 p. įtvirtintą sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, tai yra, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-346-611/2014, kurioje teismas spręsdamas analogišką ginčą pripažino, kad BAB bankas SNORAS sudaromos su vartotojais Naudojimosi išsimokėtinai kortele sutarties specialiosios dalies sąlyga „Delspinigių norma už pradelstą diena 0,25%“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1461/2014 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko pažymėjo, kad vertinant vartojimo sutarties spragų, atsiradusių konstatavus atskirų jos sąlygų nesąžiningumą, užpildymo klausimą, būtina atsižvelgti į nagrinėjamos bylos ypatumą – jog sprendžiamas ginčas dėl sutartinių delspinigių ir palūkanų dydžio. Todėl standartizuotas netesybų ir procesinių palūkanų dydžio nustatymas, jį sumažinant iki visam neapibrėžtam vartotojų ratui vienodo lygio, pažeistų tiek sutarčių laisvės principą, tiek teismų praktikoje suformuotas taisykles, jog tiek sutarties sąlygos turi būti keičiamos, tiek ir netesybų mažinimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinus konkrečios bylos aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytų aplinkybių visumą, ginčijamų vartojimo sutarties sąlygų turinį, jų tarpusavio sąveiką, konstatavo tų sąlygų nesąžiningumą, tačiau koks netesybų ir palūkanų dydis konkrečiu atveju būtų sąžiningas, teisėjų kolegijos nuomone, spręstina individualiai kiekvieno vartotojo atžvilgiu.
Remiantis CK6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau minėtoje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Iš ieškovo pateikto išrašo matyti, kad 100,50 LT (29,10 Eur) dydžio delspinigius atsakovas už laiku negrąžintą kredito sumą yra padengti. Todėl teismas neturi pagrindo mažinti 2011 metais atsakovo jau sumokėtus 100,50 LT (29,10 Eur) dydžio delspinigius, kuriais būtų galima mažinti negrąžintą 213,74 Eur kredito dalį.
Dėl delspinigių
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo taip pat 19,24 Eur dydžio delspinigius, kurie atsakovui paskaičiuoti po 0,05 procentus per dieną už 180 dienas, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. (e. byla, b. l. 38).
Atsakovas ir pirminis kreditorius 2010 m. gruodžio 27 d. sudarytos Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose susitarė dėl 0,25 procentų dydžio delspinigių. Tačiau ieškovas, įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-346-611/2014 analogiškos Naudojimosi išsimokėtinai kortele sutarties specialiosios dalies sąlyga „Delspinigių norma už pradelstą diena 0,25%“ buvo pripažinta nesąžininga, 2019 m. balandžio 10 d. ieškiniu prašo priteisti tik 0,05 procentų dydžio delspinigius už laiku negrąžintą kredito dalį.
Atsakovas nenurodė argumentų ir įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydžio pagrįstumo, taip pat paneigiančių, jog delspinigiai apskaičiuoti už šešių mėnesių laikotarpį, dėl delspinigių atsakovas ir pradinis kreditorius susitarė sutartyje ir ieškovas prašo priteisti delspinigius remiantis ženkliai mažesne delspinigių norma nei numatyta 2010 m. gruodžio 27 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartyje.
Teismas pažymi, kad netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių argumentų, aplinkybių, remiantis kuriomis teismas turėtų pagrindą pripažinti ieškovo prašomą 0,05 procentų delspinigių dydį nesąžiningu.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 10 d. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 232,98 Eur sumą (213,74 Eur skola +19,24 Eur delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodai (ID) ZH 42515 ir ZH 28894). Patenkinus ieškinį pilnai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Kitas išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.
Byloje susidarė 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo V. P.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, 213,74 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų ir 74 cnt) skolą, 19,24 Eur (devyniolikos eurų ir dvidešimt keturių cnt) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (232,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė