Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-04][nuasmeninta nutartis byloje][TS-21-946-2021].docx
Bylos nr.: TS-21-946/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Procesiniai dokumentai
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?N U T A R T I S

                         Byla Nr. TS-21-946/2021 

                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45618-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. sausio 27 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-740 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Tomas Januškevičius pateikė teismui skundą, kuriuo prašo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su intensyvia priežiūra, o netenkinus prašymo, pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 95-740 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. B., iš nutarimo šalinant nuostatą, jog pakartotinis nuteistojo A. B. svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvykdžius Komisijos rekomendacijas, galimas 2021 m. gegužės 6 d., bei nurodant, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu klausimas gali būti svarstomas nuo 2020 m. gruodžio 22 d., kuomet nuteistasis A. B. atliko vieną trečdalį bausmės.

Skunde nurodė, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija faktiškai ignoravo intensyvios priežiūros galimybes bei šia kontrolės forma siekiamų tikslų. Nuteistojo A. B. charakterizuojančių duomenų, jo sistemingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei galimybės pakartotinai nusikalsti nevertino skirtinos intensyvios priežiūros kontekste.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pozicija, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio rizika, grindžiama, jog „<...> nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs <...>" yra deklaratyvaus pobūdžio, kuomet nebuvo įsigilintą į reikšmingų faktinių duomenų, bylojančių apie nuteistojo elgesio bei nuostatų pokyčius, visetą, patvirtinančius akivaizdžią pažangą, siekiant išvengti pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 61 balu (vidutinė), nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atliktas 2020 m. lapkričio 30 d.. Į minėtą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atsižvelgta skundžiamame nutarime, teigiant, jog tai pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką. Iš nutarime pateiktos argumentacijos neaišku su kada anksčiau atliktu nusikalstamos elgesio rizikos vertinimu minėtas 2020 m. lapkričio 30 d. atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinamas lygintas (gretintas).  Šiuo atveju, vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neatsižvelgta į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuris privalėjo būti atliktas nuteistajam atvykus į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją 2020 m. rugpjūčio mėn. Labai tikėtina, jog nuteistojo pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, jam atvykus į pataisos įstaigą, nebuvo atliktas, o tai patvirtina Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paviršutinišką požiūrį, teigiant, jog 2020 m. lapkričio 30 d. atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pakartotinis bei neturint jokių faktinių duomenų apie anksčiau atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Šuo atveju Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, neturėdama galimybės atsižvelgti į nustatytą nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo balais pokytį, privalėjo ypatingai kruopščiai bei visapusiškai vertinti nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius ir nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, grįsdama savo poziciją netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, faktiškai remiasi tuo, jog A. B. du kartus teistas už vagystes bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė probacijos sąlygų. Suprantama, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo elgesys iki jam pradedant atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, gali būti reikšmingas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau turtinis nusikalstamų veikų pobūdis, motyvai bei tikslai įvertinti teismui skiriant (individualizuojant) bausmę dėl konkrečių nusikalstamų veikų padarymo, o probacijos sąlygų nesilaikymas - teismui sprendžiant lygtinio paleidimo panaikinimą. Taigi, šių aplinkybių, neįvertintus kitų reikšmingų faktinių duomenų, nevalia suabsoliutinti, motyvuojant atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą, tokiu būdu nepagrįstai apsunkinant nuteistojo padėtį.

Nepaisant to, jog A. B. du kartus teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, tačiau minėtos nusikalstamos veikos padarytas gan per trumpą laiką, faktiškai per 3 mėnesius (2016 m. kovo - birželio mėn.). Taigi, turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nebuvo daromos sistemingai, nors siekta turtinės naudos, tačiau tai nebuvo A. B. pragyvenimo šaltinis bei tai jokiu būdu nepatvirtina pastarojo nusistovėjusių kriminalinių ryšių, įgūdžių bei kriminalinio polinkio tokio pobūdžio nusikalstamas veikas daryti sistemingai.

Skunde atkreiptas dėmesys, kad A. B. yra ūkininkas, užsiėmė miško tvarkymo veikla, turintis aukštąjį išsilavinimą. Suprantama, jog paskyrus intensyvią priežiūrą ūkininkavimo veikla gali būti apribota, todėl nuteistasis pasiruošęs įsidarbinti tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų jam taikytinos intensyvios priežiūros bei lygtinio paleidimo reikalavimus, o buvimas laisvėje, atsižvelgiant į patirtį ūkininkavimo srityje bei turimą išsilavinimą, suteiktų platesnes įsidarbinimo galimybes nei laisvės atėmimo bausmės metu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iki šiol nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), kurios direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam būdingos pakankamai teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu. Taip pat joje teigiama, kad aiškūs kriminogeniniai poreikiai lėšų tvarkymo bei pajamų srityje šiuo metu nėra identifikuojami (nors nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvacija siejama su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais), tačiau išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Deja, tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija į šias Socialinio tyrimo išvadas visiškai neatsižvelgė.

Taigi, akivaizdu, jog nuteistojo per sąlyginai trumpą laiką padarytos dvi turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, įvertinus jo nuostatas turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį, negali būti laikomos esminiais faktoriais, kuriais būtų grindžiama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei tai, jog pastarasis nėra padaręs pozityvių išvadų dėl nusikalstamo ankstesnio savo elgesio.

Socialinio tyrimo išvadose, kurios rezultatus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vertindama nuteistojo pažangą bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, analizavo tik paviršutiniškai, taip pat nustatytos kitos aplinkybės, kurių visuma, kartu su aukščiau aptartomis, patvirtina pasitikėjimą A. B., taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o būtent: 1) nuteistasis pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais (sugyventine, vaikais) bei jų puoselėjimu, o tai gali būti vertinama, kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys; 2) nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neturi diskriminacinių nuostatų, remia visuomenės vertybes. Asmeninės nuostatos gali būti reikšmingas veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos valdymui ateityje.

Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, būtina įvertinti ir kitus A. B. charakterizuojančius duomenis, o būtent: 1) vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus); 2) bausmės atliko laikotarpiu nebuvo baustas; 3) darbovietės charakterizuojamas teigiamai; 4) nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Nepaisant to, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba, išlaiko šeimą, tačiau, neabejotina, jog tokiomis aplinkybėmis pajamos nėra pakankamos, jog būtų užtikrinti būtinieji šeimos poreikiai, todėl nuteistojo šeimai paskirta socialinė pašalpa už mažamečius vaikus. Taip pat iš gaunamo uždarbio atlyginama nusikalstamomis veikomis padaryta žala, apmokama paskola. A. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė pozityvias išvadas, apmąstė praeities klaidas bei suvokia ne tik savo, kaip tėvo pareigą, rūpintis šeima, kaip paskolos gavėjo - vykdyti įsipareigojimus, tačiau ir kaip nuteistojo - atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Buvimas laisvės atėmimo vietoje ypatingai varžo minėtų pareigų vykdymą, kadangi didesnes pajamas teikiančio darbo suradimas ribotas.

Įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą pagrįstai teigtina, jog pastarojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, bei galimos probacijos metu (atsižvelgiant į tai, jog jis jau atlikęs vieną trečdalį paskirtos bausmės bei būtų taikoma intensyvi priežiūra) jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skundžiamame nutarime nurodoma, jog nuteistojo pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvykdžius Komisijos rekomendacijas, galimas 2021 m. gegužės 6 d. Su tokia pakartotinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data skunde nesutinkama. Apkreiptas dėmesys, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija sprendė nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą taikant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalies nuostatą. Nei minėtos komisijos posėdžio metu (2020 m. gruodžio 17 d.), nei 2020 m. gruodžio 21 d. priimant skundžiamą nutarimą nuteistasis nebuvo atlikęs vieno trečdalio paskirtos bausmės, todėl pastarojo lygtinis paleidimas, taikant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą nebuvo sprendžiamas.

Nuteistasis A. B. vieną trečdalį paskirtos bausmės atliko po Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo priėmimo, t. y. 2020 m. gruodžio 22 d.. Taigi, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. nuteistasis, atlikęs vieną trečdalį paskirtos bausmės, turi galimybę realizuoti savo teisę į lygtinį paleidimą taikant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Šiuo atveju Lygtinio paleidimo komisija, spręsdama A. B. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą nustatydama pakartotinio lygtinio paleidimo datą nepagrįstai apribojo pastarojo galimybę į lygtinį paleidimą atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės.

 

 

        Skundas atmestinas.

 

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 95-740 nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 61 balas, tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis du kartus teistas už vagystes, iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokė ir toliau darė nusikaltimus, savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau visuomenės interesų. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė probacijos sąlygų ir vartojo alkoholį ne vieną kartą, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau tai įtakos jam nepadarė ir toliau elgėsi netinkamai. Taip pat pažymima, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka lygtinio paleidimo formalias sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarko ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikyti galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 kovo 22 nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 8 mėn. 5 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 61 balą, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. B. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. B. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nevykdė jam paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų, dėl ko, teismui konstatavus, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, neįrodė, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintais ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, kaip visiškai pagrįstai nurodoma Komisijos nutarime, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad nuteistasis atliko tik labai nedidelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie A. B. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.        

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

        Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi,  pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, taip pat yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

        Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai; taip pat jau anksčiau minėta informacija apie teisės pažeidimus, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką; nepakankamai geba išvengti rizikingų situacijų, save realizuoja socialiai nepriimtinais būdais; supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti ar kitus veiksnius; tam tikromis aplinkybėmis nuteistajam yra būdinga teikti pirmenybę veiksmui, o vėliau pagalvoti; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, numato alternatyvius sprendimus, tačiau nenustato aiškių žingsnių, kaip viską įgyvendins; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (menkina indėlį į nusikalstamą veiką); turi realistiniu ateities tikslus, tačiau neįvardina žingsnių, kuriuos jų siekiant jam reikia atlikti; yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; darbuotojams yra tolerantiškas ir pakantus, tačiau jiems nesuteikia jokio pagalbos; apskritai remia visuomenės vertybes, tačiau asmeninės laisvės apribojimo motyvus supranta iš dalies nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

        Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta 61 balo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi asmens bylos duomenimis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ‚OASys“ buvo nustatyta pirmą kartą tik 2020 m. lapkričio 30 d., nusikalstamo elgesio rizikos kitimo (mažėjimo ar didėjimo), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės nustatyti, tačiau atsižvelgtina į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius - 41 balai, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

        Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

                Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

        Skunde taip pat nesutinkama su Komisijos nustatyta pakartotinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data.

Pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 35 punktą, Komisijai priėmus sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, per Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, surašomas motyvuotas komisijos nutarimas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos.

        Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimas priimtas nepažeidus šių teisės aktų reikalavimų.

        Skunde teigiama, jog Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, nustatydama pakartotinio lygtinio paleidimą datą nepagrįstai apribojo pastarojo galimybę į lygtinį paleidimą, atlikus vieną trečdalį bausmės. Pažymėtina, jog, kaip jau ir minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nuteistasis pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam taikymo, todėl esant nuteistojo sutikimui, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, Komisija pagrįstai sprendė klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir priėmusi nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagrįstai nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Todėl visiškai nepagrįstas skundo teiginys, jog Komisija, nuteistajam pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise į lygtinį paleidimą taikant intensyvią priežiūrą, nepagrįstai apribojo jo galimybę į lygtinį paleidimą, atlikus vieną trečdalį bausmės. Taip pat pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš anksčiau nurodytų teisės aktų normų, reglamentuotas yra tik ilgiausiais pakartotinio svarstymo terminas, t. y. pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Kitų terminų įstatymas nenumato, kas reiškia, kad Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymas, neviršijant įstatyme numatyto 6 mėnesių termino. Kaip nustatyta iš teismui pateiktos medžiagos, Komisija, nustatydama nuteistajam socialinės reabilitacijos priemones, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, šių rekomendacijų terminą bei pakartotinio nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo datą, imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė - pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data nustatyta kiek daugiau nei po 4 mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, t. y. neviršijant maksimalaus įstatyme nustatyto pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino. Komisijos sprendimas pakartotino svarstymo datą nustatyti po kiek daugiau nei po 4 mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, yra pagristas ir teisėtas, kadangi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamumo rizikos balo kintamą dydį, nuteistojo kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės dalį, trumpesnis nei 4 mėnesių laikotarpis būtų aiškiai per trumpas laiko tarpas, per kurį nuteistasis sugebėtų iš esmės pakeisti savo elgesį, nuostatas ir pakartotinos nusikalstamos rizikos vertinimo balą tiek, kad būtų galima padaryti išvadą, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

        Dėl išdėstyto nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-740 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

        Atmesti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-740 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

        Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                  Arūnas Purvainis


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BVK 164 str. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų