Baudžiamoji byla Nr. 1S-390-926/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37622-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 95-218 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 30 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 95-218 nutarta nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 30 d. nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis A. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką atitinka vos 11 balų ir yra prilyginama žemai. Be to, A. S. dirba už pataisos įstaigos ribų, kiekvieną dieną vyksta į darbą automobiliu ir vakare grįžta į pataisos įstaigą, jokių pažeidimų išvykų metu nėra įvykdęs. Nusikaltimą nuteistasis įvykdė dėl žmonos neištikimybės, šį faktą savo sutuoktinei jis sugebėjo atleisti, su kriminaliniu pasauliu niekada neturėjo nieko bendro. Šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neaptarė, tokiu būdu neindividualizuodamas nuteistojo asmeninių savybių bei tinkamai neištirdamas jo elgesio pažangos.
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti vos 11 balų ir prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, sprendžiant apie A. S. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
7. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
8. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę A. S. atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, jo nuostata į darbą yra teigiama. Darbą nuteistasis turės ir lygtinio paleidimo atveju. Būdamas laisvėje jis nuolat dirbo, gyveno iš teisėtai uždirbamų lėšų, todėl abejonių jo tinkama motyvacija darbui, teisėjų kolegijai nekyla. Problemų dėl gyvenamos vietos, kurioje būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, A. S. išėjus į laisvę taip pat nebus. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.
9. Minėta, jog nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 11 balų ir prilyginama žemai rizikos grupei. Ji nuo 2017 metų sumažėjo 5 balais. Tačiau, statinių svertinių taškų suma šioje bausmės vykdymo stadijoje tesiekia vos 6 balus, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma izoliavus asmenį nuo visuomenės. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikaltimas įvykdytas asmeniui suduodant ne mažiau kaip 23 smūgius į įvairias kūno vietas. Savo kaltę dėl padaryto nuteistasis pripažino tik iš dalies, ją, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, minimalizuoja ir šiuo metu, teigdamas, jog visų įvykio aplinkybių nepamena. Nors skunde teigiama, jog nusikaltimas buvo įvykdytas impulsyviai dėl žmonos neištikimybės, tačiau jokių elgesio pataisos programų, susijusių su smurtinio elgesio bei impulsyvumo valdymu, būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis nelankė, todėl daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog A. S. smurtinio pobūdžio veiksmai nepasikartos ateityje, pagrindo nėra. Įvertintina ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįš gyventi į tą pačią aplinką – pas savo sutuoktinę, kuri analizuojamu atveju ir lėmė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymą. Ši aplinkybė, įvertinus faktą, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesprendė savo smurtinio elgesio ir impulsyvumo valdymo problemų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį laisvėje.
10. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytą tyčinį, smurtinį nusikaltimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį būtent į A. S. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes bei emocinę gerovę. Nustačius, kad asmuo nedėjo pakankamų pastangų savo smurtinio elgesio ir impulsyvumo korekcijai, lygtinis paleidimas jam netaikytinas.
11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ar buvo šališkas nuteistojo atžvilgiu, priešingai nei teigiama A. S. skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Giedrius Endriukaitis
Aurelijus Rauckis
Aušra Vingilė