Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1507-123/2014
Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-12836-2013-7)

Procesinio sprendimo kategorija
35.3.6; 35.4; 63.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 495 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui per kelis kartus paskolino 7 495 Lt, šiam faktui patvirtinti atsakovas surašė 2013-08-01 skolos raštelį, kadangi paskolos grąžinimo terminas nebuvo numatytas, išsiuntė raginimą atsakovui grąžinti skolą per 30 dienų, tačiau atsakovas iki šios dienos skolos negrąžino. Paaiškino, kad 2013-08-01 buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria jis paskolino atsakovui pinigus, o atsakovas už tuos pinigus turėjo atlikti tam tikrus statybos darbus, jam tuo metu reikėjo pinigų, atsakovas buvo susipykęs su šeima, atlikus darbus ta suma turėjo būti išskaityta iš apmokėjimo už darbus, tačiau atsakovas darbų neatliko, pradėjo vogti iš jo statybines medžiagas, todėl jis atsakovą išvarė iš savo gyvenamojo namo. Pinigus skolino per kelis kartus, nes iš pradžių atsakovui reikėjo išnuomoti sugyventinei butą, po to pirko sugyventinei dovanas, kad susitaikytų, taip pat reikėjo pinigų vaikui išlaikyti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-06 sprendimu ieškinį atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, aiškindamas 2013-08-01 raštelyje esantį tekstą lingvistine prasme, nustatė, jog atsakovas rašteliu patvirtino, kad gavo iš ieškovo minėtą sumą piniginių lėšų, tačiau raštelyje nėra nurodyta, jog atsakovas skolinasi pinigines lėšas iš ieškovo, gautas pinigines lėšas įsipareigoja ieškovui grąžinti, nenurodytas grąžinimo terminas ir pan. Ieškovas taip pat negalėjo nurodyti, kokiam terminui pinigai buvo paskolinti, kokiomis tiksliomis sumomis buvo skolinta, kodėl susidarė būtent tokia, nelygi, t. y. 7 495 Lt, suma. Ieškovas pats pripažino, jog atsakovas 2013 metų vasarą gyveno ieškovui priklausančiame name, ir kad atsakovas buvo atsivežęs tam tikrus savo asmeninius daiktus. Nustatė, kad atsakovas pirmas kreipėsi į teisėsaugos instituciją, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises dėl nepagrįsto skolos reikalavimo ir darbo įrankių pasisavinimo, ir tai netiesiogiai patvirtina paskolos nebuvimo faktą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, ir kad atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti tam tikrą sumą piniginių lėšų, taigi nustatė, jog 2013-08-01 raštelis buvo pasirašytas kaip patvirtinimas, kad atsakovas gavo iš ieškovo apmokėjimą už atliktus darbus. Teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 7 495 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad atsakovas neįrodė, jog atliko statybos darbus ieškovo name ir už tai gavo atlygį, nekvietė liudytojų, kaip buvo nurodęs atsiliepime, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas ieškovo name užsidirbo 7 495 Lt. Paaiškino, kad ieškovo name didelių statybos apimčių, už kurią būtų mokamas tokio dydžio darbo užmokestis, nebuvo. Nurodo, kad atsakovui už smurtą artimoje aplinkoje buvo uždrausta gyventi su asmeniu, prieš kurį smurtavo, todėl ieškovas leido atsakovui nurodyti savo adresą. Teismas nesiaiškino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą dėl paskolos nebuvimo. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas grąžinti paskolą yra surašytas 2013-09-23, t. y. diena anksčiau nei atsakovo policijai pateiktas pareiškimas. Aplinkybė, kad pagal atsakovo pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, jog ieškovas yra kaltas ir atliko nusikalstamus veiksmus.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas atliko remonto ir apdailos darbus, pats pirko medžiagas, skirtas jiems atlikti nuo 2013 m. pavasario iki rugsėjo mėn. Ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. 2013-08-01 rašteliu atsakovas tik patvirtino pinigų sumos gavimą, todėl ne atsakovui teko įrodyti, jog jis atliko ieškovui remonto ir apdailos darbus, o ieškovui teko pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2013-08-01 surašytas raštelis, kuriame nurodyta, jog A. B. gavo iš A. R. 7 495 Lt sumą (b. l. 5). Ieškovas 2013-09-23 surašė atsakovui reikalavimą, kuriuo įpareigojo per 30 dienų nuo šio reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovui 7 495 Lt paskolą (b. l. 6). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja 2013-10-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. R. ir A. B. pareiškimus (b. l. 43-44). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-10-30 tenkino A. B. skundą dėl 2013-10-09 nutarimo, kuriame A. B. nurodė, kad A. R. negrąžina savo sodo namelyje likusių A. B. priklausančių įrankių ir daiktų, kurių vertė 22 550 Lt, bei be jokio pagrindo reikalauja grąžinti pinigus 7 495 Lt, kuriuos pats A. R. sumokėjo jam už atliktus remonto darbus, panaikino 2013-10-09 nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl savavaldžiavimo (b. l. 51). 2013-06-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01050-13 dėl fizinio smurto sukėlimo K. Š., kaltinamasis A. B., ikiteisminis tyrimas baigtas 2013-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui A. B. susitaikius su nukentėjusiąja K. Š. (b. l. 111).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, ir kad atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti tam tikrą sumą piniginių lėšų, todėl sprendė, jog 2013-08-01 raštelis buvo pasirašytas kaip patvirtinimas, jog atsakovas gavo iš ieškovo apmokėjimą už atliktus darbus. Apeliantas nesutinka su nurodyta aplinkybe ir įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas ieškovo name užsidirbo 7 495 Lt ir padarė nepagrįstą išvadą dėl paskolos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2005-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau, jeigu tikrieji šalių ketinimai nesutampa, dėmesį reikia sutelkti į lingvistinę sutarties teksto analizę. Be to, sutartį reikia aiškinti taip, kaip jos tekstą suprastų protingas žmogus, būdamas šalis tokiomis pat aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2013-08-01 raštelio turinio matyti, jog atsakovas rašteliu patvirtino, jog gavo iš ieškovo 7 495 Lt lėšų. Raštelyje nėra nurodyta, jog atsakovas skolinasi pinigines lėšas iš ieškovo, jog gautas pinigines lėšas įsipareigoja ieškovui grąžinti, todėl konstatuotina, jog nėra esminių paskolos sutarties sąlygų ir pagrindo išvadai, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis.
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino šalių tikruosius ketinimus ir kitas raštelio surašymo aplinkybes, t. y., nustatė, jog atsakovas 2013 metų vasarą gyveno ieškovui priklausančiame name, laikė, kad yra pagrindo manyti, jog nuo 2013 metų pavasario iki 2013 metų rugsėjo mėnesio atsakovas atliko remonto ir vidaus apdailos darbus ieškovui priklausančiame sodo namelyje, už atliktus darbus ieškovas atsiskaitinėjo dalimis, todėl susidarius ženkliai išmokėtai sumai, atsakovas 2013-08-01 pasirašė patvirtinimą, kad už darbus iki 2013-08-01 su atsakovu yra atsiskaityta. Nurodytą aplinkybę pagrindžia Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-10-30 nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00632-13 pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. R. negrąžina savo sodo namelyje likusių A. B. priklausančių įrankių ir daiktų, kurių vertė 22 550 Lt, bei be jokio pagrindo reikalauja grąžinti pinigus – 7 495 Lt (b. l. 51).
Apeliantas nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog atliko statybos darbus ieškovo name ir už tai gavo atlygį, tačiau nurodytoje byloje ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, o ne atsakovui – įrodyti, jog jis atliko ieškovui remonto ir apdailos darbus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos (CK 6.870 str. 1 ir 2 d.), todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir laikyti nurodytą piniginę sumą ieškovo suteikta paskola atsakovui.
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (CPK 314 str.), iš kurių matyti, jog 2013-06-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01050-13 dėl fizinio smurto sukėlimo K. Š., kaltinamasis A. B., ikiteisminis tyrimas baigtas 2013-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui A. B. susitaikius su nukentėjusiąja K. Š. Iš pateiktos informacijos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. B. nebuvo nurodęs savo laikinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl nelaikytina įrodyta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas leido atsakovui naudoti savo adresą, kai jam už smurtą artimoje aplinkoje buvo uždrausta gyventi su asmeniu, prieš kurį smurtavo.
Apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimas grąžinti paskolą yra surašytas 2013-09-23, t. y. diena anksčiau nei atsakovo policijai pateiktas pareiškimas, tačiau nurodyta data ant reikalavimo nepatvirtina, kad reikalavimas buvo surašytas būtent 2013-09-23, nes nurodytas reikalavimas įteiktas atsakovui tik 2013-10-03, be to, ši aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Raimonda Andrulienė