Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-12][nuasmeninta nutartis byloje][1S-211-1035-2022].docx
Bylos nr.: 1S-211-1035/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Procesinės prievartos priemonės

?

        Baudžiamoji byla Nr. 1S-211-1035/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13376-2022-9

        Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.5

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2022 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. pratęstas kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu terminas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-879-517/2022, kurioje M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. birželio 20 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 300 (trijų šimtų) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 21 d.

 

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

 

Skundu M. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutartį. Nurodo, kad jis per 2 (du) mėnesius pasitaisė, nebuvo naujų pareiškimų. Jis gydėsi, dirbo, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje.

 

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

 

Skundas netenkinamas.

Teismas, vertindamas, ar kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskyrimas (pratęsimas) būtinas, įgyvendinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, atsižvelgia į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytus kardomosios priemonės skyrimo reikalavimus.

BPK 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam.

BPK 1321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys.

Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo (pratęsimo) klausimą, privalo atsižvelgti ne tik į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), bet ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Nagrinėjamu atveju M. K. yra kaltinamas padaręs dvi tyčines smurtinio pobūdžio veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau kaltinamasis yra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. M. K. paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu. Jam paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau to paties teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas M. K. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl M. K. padaryto administracinio nusižengimo, taip pat dėl to, kad jis probacijos pareigūnų ne kartą buvo rastas neblaivus. Skunde nurodytos aplinkybės, kad M. K. dirbo, gydėsi, registruojasi Užimtumo tarnyboje, šiuo atveju neturi reikšmės. Be to, skunde akcentuojamas M. K. elgesys šios kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, pabrėžiant, kad nebuvo gauta naujų pareiškimų, taip pat neturi įtakos sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas galimai buvo padarytas artimos aplinkos asmeniui, t. y. sugyventinei K. S.. iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad M. K. anksčiau ne vieną kartą naudojo smurtą prieš K. S.. Akivaizdu, kad M. K. kryptingai vykdo analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jo neteisėti veiksmai pasižymi sistemingumu ir jis nedaro atitinkamų išvadų, todėl aptariama kardomoji priemonė jam taikoma pagrįstai.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis M. K. per visą kardomosios priemonės jam taikymo laikotarpį būtų pažeidęs šios procesinės poveikio priemonės sąlygas (priešingu atveju būtų svarstomas griežtesnės kardomosios priemonės parinkimo klausimas), o toks kaltinamojo elgesys patvirtina, kad parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus. Ne pirmas vykstantis baudžiamasis procesas tarp tų pačių asmenų rodo, kad santykiai tarp kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiosios K. S. yra įtempti, konfliktiški, todėl teismo pareiga yra apsaugoti šiuo atveju pagal bylos medžiagą silpnesnės šalies – nukentėjusiosios teises ir interesus, sukurti jai kiek įmanoma saugesnes sąlygas baudžiamojo proceso metu. Šių tikslų galima pasiekti tik apribojus kaltinamojo kontaktą su nukentėjusiąja, kuri jo akivaizdoje jaučiasi nesaugi, įbauginta dėl prieš ją galimai padarytų veikų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas ir toliau tęsti kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir neieškoti ryšių su ja, taikymą, siekiant K. S. saugumo.

Taikoma kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms ir baudžiamojo proceso siekiamų tikslų įgyvendinimui. Skunde išdėstyti kaltinamojo argumentai negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys M. K. taikomos kardomosios priemonės panaikinimą. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis kardomosios priemonės taikymas M. K. yra pagrįstas ir proporcingas. Pagrindo keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo priimtą nutartį nėra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

kaltinamojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                Valerij Lauš


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BPK 121 str. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos
  • BPK 11 str. Proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus