Civilinė byla Nr. e2A-492-638/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01650-2020-5
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.7.1.; 1.3.7.5.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“ ieškinį atsakovui D. C. dėl žalos atlyginimo ir nuostolių, susijusių su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Autrona“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo D. C. 1 040 Eur žalos ir nuostolių atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovas pagal 2019 m. gruodžio 19 d. darbo sutartį įsidarbino ieškovės įmonėje vairuotoju. Atsakovas 2020 m. sausio 14 d. komandiruotės užsienyje metu, vairuodamas vilkiką Volvo su puspriekabe, Vokietijoje, Herford mieste, patyrė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas. Apie autoįvykį atsakovas informavo darbdavį Viber susirašinėjimo programėle nurodydamas, kad vilkikas nusirito ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Dėl įvykio ieškovas kreipėsi į savo draudimo įmonę AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas 2020 m. sausio 27 d. pareikalavo atsakovo paaiškinti dėl autoįvykio, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė. Atsakovas 2020 m. sausio 27 d. buvo atleistas iš darbo pagal darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį kaip nepateisinęs išbandymo. Automobilis buvo remontuojamas UAB „Volvo Lietuva“, kuri atliko remonto darbus ir ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2000,60 Eur sumai. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką 1 363,37 Eur, iš bendros remonto kainos 2 000,60 Eur išskaitydama išskaitą – 290 Eur franšizę ir 347,23 Eur V. M. įmonės patirti nuostoliai dėl vilkiko prastovos sudarė 150 Eur per dieną, vilkikas prastovėjo remontuojamas 5 pilnas darbo dienas, todėl nuostoliai dėl prastovos iš viso sudarė 750 Eur. Bendra žala ir nuostoliai sudaro 1 040 Eur. Kadangi žala ir nuostoliai atsirado dėl atsakovo darbo pareigų pažeidimo, jis yra atsakingas už jų atlyginimą.
3. A. D. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo teigimu, nurodytu laikotarpiu jis dirbo ieškovo įmonėje vairuotoju, 2019 m. gruodžio 22 d. perėmė vilkiką Volvo su puspriekabe ir tą pačią dieną išvyko į komandiruotę. Darbo metu ir iki transporto priemonės perdavimo kitam vairuotojui jo akivaizdoje nebuvo surašyti jokie patikrinimo aktai, policijos protokolai ar kiti dokumentai, kuriuose būtų nurodyti visi vilkiko Volvo gedimai. Ieškinys yra melagingas, įvykio, kuriuo jis kaltinamas, nėra buvę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Autrona“ iš atsakovo D. C. 741,00 Eur žalos atlyginimą, 357,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1 098,33 Eur.
5. Teismas
nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju ir eidamas tolimųjų reisų vairuotojo pareigas, savo paties susirašinėjimo su darbdavio vadybininku Viber programėle žinutėse nurodė, jog jo „mašina nuriedėjo nuokalnėn į kelio atitvarą“, o tai įvyko „parkavimo aikštelėje“, kartu vairuotojas atsiuntė automobilio apgadinimo foto (DGK bylos 21, 28-32 lapai). Fotonuotraukose matomi automobilio priekinės kairiosios dalies apgadinimai – nubrozdinimai duryse ir žibinto apdailoje, sudužęs žibintas. Kad įvykio vieta yra parkavimo aikštelė, patvirtinama fotonuotrauka, kuria fiksuotas panoraminis įvykio vietos vaizdas iš viršaus, įrašyta įvykio vieta (DGK 35 lapas). Patį faktą apie automobilio apgadinimą netiesiogiai įrodo atsakovo D. C. elgesys, o būtent vairuotojas, kaip paaiškino ieškovo atstovai, po įvykio atsisakė toliau vairuoti automobilį, todėl į įvykio vietą buvo išsiųstas kitas vairuotojas autotransporto priemonei į Lietuvą pargabenti. Kaip paaiškino automobilį V. V. perėmęs vairuotojas A. I., jis, perimdamas automobilį, apgadinimų nefiksavo, nes taip jam nurodė įmonės vadovas R. Ž., kadangi automobilį remontuoti buvo nuspręsta Lietuvoje. Autotransporto priemonę pargabenus į Lietuvą, 2020 m. sausio 27 d. buvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas Nr. 01127, jame nurodyti pažeidimai priekinėje automobilio dalyje: kairės pusės priekinis žibintas, žibinto apdaila, kairės pusės durys. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat pateikė į bylą duomenis, kad transporto priemonė atsakovui D. C. išvykstant iš įmonės į komandiruotę buvo perduota tvarkinga, atsakovas nepasirašė jokio dokumento, kuriame būtų fiksuota, kad jis perima transporto priemonę su pažeidimais. Atsakovo komandiruotės faktą įrodo krovininio automobilio kelionės lapas ir įmonės vadovo 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. K-19/342, iš kurio matoma, jog buvo vykstama į Italiją. Vadovo teigimu, vairuotojas parkavimo metu neužtraukė rankinio stabdžio. Teismas sprendė, kad visi šie įrodymai pagrindžia, jog darbuotojas dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtos tvarkingos transporto priemonės išsaugojimo be pažeidimų. Darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)8602/2020 pateikta UAB „Volvo Lietuva“ 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1277788, automobilio Volvo remonto darbų ir detalių įsigijimui, kuri patvirtina, kad atsakovo padarytų jo vairuotos įmonei priklausančios transporto priemonės pažeidimų šalinimas įmonei kainavo 2 000,60 Eur be V. T. pabrėžė, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta tvarkinga transporto priemonė nebūtų apgadinta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. 6. Teismas
nurodė, kad pasisakant dėl laikotarpio, už kurį turi būti skaičiuojamas negautų pajamų dydis, atsižvelgtina į atsakovo veiksmus, kad dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis autotransporto priemone. Teismo vertinimu, nuostoliai dėl negaunamų pajamų šiuo atveju atsirado nuo to momento, kai ieškovas dėl automobilio apgadinimo ir jo remonto prarado galimybę jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį ir atitinkamai negavo pelno. Vadinasi, 5 dienų remonto laikotarpis yra būtent tas, per kurį vilkiku negalėjo būti naudojamasi pagal jo tiesioginę paskirtį. Teismas sprendė, kad vertinant prašomą priteisti negautų pajamų dydį su ieškovės pozicija pilnai sutikti negalima. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje negautų pajamų dydį grindė pajamų ir išlaidų balansu. Teismui pasiūlius ieškovei pateikti duomenis apie jos negautą grynąjį pelną, ieškovės atstovai teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino, kad pažymoje dydis yra nurodytas su mokesčiais ir sutiko, kad ieškinys nuostolių dalyje turėtų būti mažinamas mokėtinų valstybei mokesčių dydžiu. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu, anot ieškovų, įmonės pelnas, išskaičius valstybei mokėtiną pelno mokestį, per vieną dieną sudaro 127,69 Eur. Tačiau su tokia ieškovo pozicija teismas sutiko iš dalies, nurodė, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismas nurodė, kad dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti išminusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – pelno mokestį pagal pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas nėra akyvus ir savarankiškai įrodymų byloje nerenka, todėl sprendė, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis negauto pelno įvertinti nėra galimybės, todėl teismas jį nustatė savo nuožiūra. Teismo vertinimu, apmokestinamąjį pelną galima apskaičiuoti, ir jis nustatomas pagal pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatytą 15 procentų mokesčio tarifą. Tokiu atveju negautų pajamų suma už parą apskaičiuojama iš 150,22 Eur atimant 21 procento PVM bei 15 procentų pelno mokestį, tai sudaro 96,22 Eur (150,22 – 54,00 = 96,22). Teismas padarė išvadą, kad už prašomą atlyginti laikotarpį – 5 paras, susidaro 481,10 Eur suma. Teismas sprendė, kad atlygintino dydžio tiksliai negalima nustatyti nežinant tikslių ieškovo sąnaudų (išlaidų, patirtų uždirbant pajamas) dydžio, kurį atsakovas nors ir grindė pažyma apie išlaidas, tačiau neatsižvelgė į tokias akivaizdžias išlaidas, kaip pvz., sąnaudas dėl automobilio techninės apžiūros ir pan., todėl šį dydį teismas nustatė savo nuožiūra. Teismas padarė išvadą, kad visa priteistina negautų pajamų dalis sudaro 450 Eur. Teismas nurodė, kad darbdavė, atleisdama darbuotoją iš darbo, nekėlė klausimo dėl žalos atlyginimo, nes tuo metu dar nebuvo įvertintas jos dydis, tačiau tai nepaneigia darbuotojo įmonei padarytos žalos ir nepanaikina darbdavės teisės tokią žalą įstatymo nustatytu terminu reikalauti atlyginti iš darbuotojo. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį (5.3 punktas) buvo įsipareigojęs įmonei padarytą žalą atlyginti pilnai, atsakyti už jam patikėtą transporto priemonę, be to, kiekvieno darbuotojo pareiga yra dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Autoįvykis nutiko ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, nes nesuveikė transporto priemonėje įmontuotas rankinio stabdžio mygtukas, o tą patvirtina darbuotojo Viber pranešimas ir transporto priemonės fotonuotraukos.
7.2. Atsakovas transporto priemonę perdavė kitam ieškovės darbuotojui tvarkingą (tik su išdaužtu žibintu autoįvykio metu).
7.3. Automobilio remonto vieta (Italija, Vokietija, Lietuva ar kita valstybė) niekaip neatleidžia darbdavio nuo pareigos fiksuoti transporto priemonės trūkumus, iš kurių jis kildina žalą darbuotojui. Darbdavys to nepadarė, t. y. 2020 m. sausio 23 d. priėmimo–perdavimo akte nenurodė transporto priemonės trūkumų, o nenurodė dėl to, kad jų nebuvo/trūkumai buvo mažareikšmiai (įdužęs priekinis automobilio žibintas). Automobilis po darbuotojui nutikusio įvykio, kuris nutiko dėl paties darbdavio kaltės, važinėjo toliau.
7.4. Teismas
turėjo būti aktyvus ir išreikalauti iš UAB „Volvo Lietuva“ duomenis, dėl kokių priežasčių automobilis buvo remontuojamas net 5 (penkias) dienas. Pagrįsta daryti išvadą, kad pats darbdavys prisidėjo prie jam galimai atsiradusios žalos tyčia neatsiimdamas automobilio iš autoserviso ir/ar autoservisas dėl savo paties užimtumo neturėjo galimybės greičiau suremontuoti automobilio, už ką darbuotojas nėra atsakingas. 7.5. Nėra jokių įrodymų, kad darbuotojas sugadino automobilio duris ir padarė kitus automobilio apgadinimus. Darbuotojas tik įskėlė (sudaužė) priekinį automobilio žibintą, už kurį darbdaviui išmokėta draudimo išmoka. Draudimo išmoka buvo išmokėta ir už kitų asmenų sukeltus transporto priemonės apgadinimus, ne tik atsakovo apgadintą priekinį žibintą.
7.6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad dėl atsakovui nutikusio įvykio transporto priemonė, būdama servise, neuždirbo pajamų, t. y. nepateikė jokių duomenų apie užsakymus konkrečiai tai transporto priemonei, kurios priekinį žibintą apgadino darbuotojas.
8. Ieškovė UAB „Autrona“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Nėra ir nebuvo jokių duomenų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, jis buvo praėjęs techninę apžiūrą.
8.2. Ieškovo darbuotojai neturi specialių žinių, leidžiančių jiems identifikuoti ir tiksliai nustatyti visus transporto priemonės defektus, atsiradusius po autoįvykio.
8.3. Automobiliui padaryta žala netrukdė jį kurį laiką eksploatuoti. Konkreti žala automobiliui buvo nustatyta sertifikuotame autoservise „Volvo Lietuva“. Tiek žalos nustatymą, tiek ir jos atlyginimą kontroliavo ir vykdė draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Žalos dydį, kurio reikalavo ieškovas, sudarė ne konkretūs automobilio apgadinimai, o tik draudimo franšizė ir automobilio prastova.
8.4. Teismui buvo pateikta negauto pelno paskaičiavimas ir būtent atsakovo eksploatuoto vilkiko eksploatacinių išlaidų paskaičiavimas, kuriuose buvo įtrauktos visos vilkiko eksploatacinės išlaidos ir iš jo veiklos gautos pajamos per trijų mėnesių laikotarpį. Pagal tai buvo paskaičiuotas negautas pelnas. Teismas iškėlė tam tikras abejones dėl eksploatacinių išlaidų ir negauto pelno dydį mažino. Ieškovė negalėjo ieškoti ir prisiimti naujų ar papildomų užsakymų, kol jo transporto priemonė buvo remontuojama.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės dydžio (DK 152 straipsnis, 153 straipsnis).
11. Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.
12. Apeliantas neginčija, kad jo vairuojamas automobilis 2020 m. sausio 14 d. patyrė eismo įvykį parkavimo aikštelėje, automobilis pariedėjo, atsitrenkė į atitvarą, dėl ko sudužo priekinis priešrūkinis žibintas. Automobilio sugadinimo pobūdį iš esmės pripažino ir ieškovės direktorius R. Ž. 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje paaiškinęs, kad remontuotas buvo tik kairys kampas, automobilis ir po įvykio galėjo dalyvauti eisme ir dalyvavo. Tokio paties pobūdžio sugadinimai užfiksuoti ir 2020 m. sausio 27 d. techninės pažiūros akte, kurį pasirašė ieškovės direktorius: kairės pusės žibintas, žibinto apdaila, kairės pusės durys. Nors apeliantas ginčija kairės pusės durų sugadinimą, tačiau iš byloje pateiktų paties atsakovo atsiųstų fotonuotraukų matyti, kad kairės pusės durelių apatinis kampas yra nubrozdintas, vadinasi, buvo reikalingas taisymo.
13. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio priežastis - nesuveikęs transporto priemonėje įmontuoto rankinio stabdžio mygtukas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, apeliantas šių aplinkybių neįrodė. Kita vertus, net jeigu rankinio stabdžio mygtukas ir nesuveikė, tai atsakovas turėjo laiku pastebėti gedimą ir imtis kitų priemonių, kad automobilis nepariedėtų ir nebūtų sugadintas. Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų Nr. 5, su kuriais atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas, 10 ir 12 punktai įpareigoja vairuotoją-ekspeditorių nuolat stebėti automobilio techninę būklę, ją tikrinti kelionės metu.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neatlygintą nuostolių dalį sudaro franšizės išskaita, kurios dydis yra 290,00 Eur, ir pagrįstai priteisė šią sumą iš atsakovo.
15. Apeliantas nesutinka su likusia priteista žalos atlyginimo suma ir nurodo, kad remontas negalėjo užtrukti 5 dienas. Pirmosios instancijos teismas netyrė remonto trukmės pagrįstumo, tik konstatavo, kad 5 dienų remonto laikotarpis yra būtent tas, per kurį vilkiku negalėjo būti naudojamasi pagal jo tiesioginę paskirtį. Nėra ginčo, kad faktinis remonto laikas buvo 5 dienos, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokia remonto trukmė buvo būtina ir neišvengiama.
16. Iš UAB „Volvo Lietuva“ Vilniaus serviso pateiktos 2020 m. kovo 26 d. sąskaitos už ginčo automobilio remonto išlaidas matyti, kad buvo keičiamas žibintas, žibinto apdaila, reguliuojami žibintai, keičiamos grotelės, durų prailginimas, taip pat durų prailginimas buvo dažomas. Įvertinant, kad buvo reikalingas paruošimas dažymui ir detalės dažymas, o ne tik detalių pakeitimas, spręstina, kad remontas galėjo užtrukti 2-3 dienas. Sutiktina su apelianto argumentais, kad penkias dienas užtrukęs remontas nebuvo pagrįstas ir optimaliai būtinas, tiek dienų remontas užtruko ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl serviso arba darbdavio kaltės. Todėl spręstina, kad remonto laikas, už kurį darbdavys pageidauja, kad apmokėtų kaltas darbuotojas, mažintinas per pusę, iki 2,5 dienos.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negautos pajamos už vieną parą (dieną) yra 96,22 Eur. Paskaičiavimas pripažįstamas pagrįstu. Negautos pajamos už 2,5 dienos sudarytų 240,55 Eur. Visa priteistina žala sudarytų 530,55 Eur. Teismo sprendimas pakeistinas sumažinant priteistą žalos sumą iki 530,55 Eur.
18. Pakeitus teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos perskaičiuojamos. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 51 proc. (prašyta priteisti 1040 Eur, priteisiama 530,55 Eur). Ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 256,53 Eur (51 proc. nuo 480 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 23 Eur žyminio mokesčio).
19. Apeliacinis skundas tenkinamas 32,46 proc. (prašyta panaikinti sprendimą, kuriuo priteista 741 Eur žalos atlyginimo, sprendimas panaikintas dalyje dėl 240,55 Eur žalos atlyginimo). Apeliantas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovė turėjo 150 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovei priteistina 67,54 proc. jos turėtų išlaidų, kas sudaro 101,31 Eur.
20. Valstybei iš ieškovės priteistina 5,41 Eur žyminio mokesčio (75 proc. nuo 32,46 proc. nuo priteistos sumos sumažinimo (240,55 Eur), CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 4,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 9,87 Eur (suapvalinus 10 Eur).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir visą sprendimą išdėstyti taip:
priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autrona“ (į. k. 249970870) iš atsakovo D. C. ((duomenys neskelbtini)) 530,55 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų ir 55 ct) žalos atlyginimo, 357,84 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 888,39 Eur.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. DGKS – 3648 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Autrona“ (į. k. 249970870) 10 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė