Bylos Nr. 1S-444-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01083-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą dėl A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teistas 2010-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, trejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010-08-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2015-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį BK 178 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta bausmė - 30 parų arešto, galutinė bausmė nepakeista. Bausmės pradžia - 2010-02-03, bausmės pabaiga - 2017-08-03.
2016-02-10 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..
Skunde nuteistasis A. G. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad jis nuosekliai įgyvendino visus įstatymo apibrėžtus reikalavimus, kuriuos jam teikė PN administracija. Nurodo, kad jis turi du paskatinimus, aktyviai dalyvavo programose, galiojančių nuobaudų neturi, todėl, nuteistojo teigimu, jau negaliojančių nuobaudų vertinimas prieštarauja įstatymams. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismo sprendimas prieštarauja teisės principui, nes jame buvo vertinti jo ankstesnis teistumai, lygtinis paleidimas, kaip veiksmai, kurie turės neigiamą motyvaciją jo elgesio korekcijai. Skunde teigiama, kad BVK aiškiai apibrėžia lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir principus, nurodo, kad lygtiniu paleidimu nepanaikinama bausmė, o tik izoliacija, suteikiama teisė asmeniui į laisvę su tam tikrais apribojimais. Nurodo, kad įstatymas nenumato, jog asmuo, kuris jau anksčiau buvo teistas ir lygtinai paleistas, praranda teisę būti lygtinai paleistas ir teigia, kad jis remiasi įstatymuose numatytomis normomis ir turi teisę prašyti taikyti lygtinį paleidimą ir jam lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ir pritaikytos įstatyminės priemonės, leidžiančios jam toliau taisytis laisvėje.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (82 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma A. G. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį atliekant bausmę, asmenybės ypatumus, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra jo ankstesni smurtiniai nusikaltimai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, piktnaudžiavimas alkoholiu bei gyvenimo sąlygos. Nuteistasis apibūdinamas kaip lengvatikis, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinėje veikloje, savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį menkino, manė, kad neturi kito pasirinkimo, turi akivaizdžios manipuliacinio elgesio patirties, apklausos metu sąmoningai pateikia klaidinančią gyvenimo istoriją, nutylėdamas nenaudingus faktus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis motyvuotas dirbti, nes atlikdamas bausmę, dirbo, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę. Tačiau vertinant jo gyvenimo pobūdį prieš bausmės atlikimą, t.y. laisvėje, nurodyta, kad laisvėje niekada legaliai nedirbęs, pats nuteistasis pripažino, kad paskutinio metu buvo priklausomas tik nuo pajamų už daromus nusikaltimus. Nors pataisos įstaigoje jis dirbo, tačiau dėl daromų vidaus tvarkos pažeidimų buvo atleistas iš darbo, turi priteistų ieškinių, kurių padengta tik maža dalis. Teigia, kad alkoholio nevartoja ir nusikaltimams tai įtakos neturėjo, nes juos darė nebūdamas girtas, tačiau viena iš jam skirtų nuobaudų buvo už alkoholinių surogatų vartojimą, paskutiniai jo padaryti nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu.
Skunde nuteistais nurodo, kad teismas neteisėtai vertino jo jau negaliojančias nuobaudas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje dėl šios aplinkybės paminėjimo jokių įstatymo pažeidimų nepadaryta. Kai nuteistajam anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, negalima konstatuoti, kad jis turi nuobaudų, tačiau ta aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo nubaustas, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Komisijos nutarimo priėmimo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, jis per laikotarpį nuo praeito jo prašymo svarstymo iki paskutiniojo svarstymo nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, todėl buvo konstatuota, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kad A. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir tendencingai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme rodo jo anksčiau padarytų vidaus tvarkos pažeidimų ir paskatinimų eiga: nuteistasis du kartus buvo paskatintas, tačiau po jų už vidaus tvarkos pažeidimus jam buvo skirtos 7 nuobaudos, daugiau paskatinimų nebuvo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad A. G. elgesys pataisos namuose nesitaisė, o tik blogėjo. Režimo reikalavimų pažeidimai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose. Nelaikytina teisės normų pažeidimu nuteistojo elgesio ir gyvenimo būdo iki bausmės atlikimo įvertintinas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas jo ankstesnius teistumus, jam taikytą lygtinį paleidimą ir paties nuteistojo elgesį bei požiūrį į jam taikytas priemones, vertino ne kaip lygtiniam paleidimui svarbią aplinkybę, o kaip aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę. Todėl kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai dėl jo diskriminavimo ir nukrypimo nuo įstatymo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo A. G. skunde nurodytais argumentais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Rimas Švirinas
Teisėjai Svetlana Jurgaitienė
Albinas Antanaitis