Baudžiamoji byla Nr. 1-1917-1035/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49087-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.13.1.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 19 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,

kaltinamajam V. B., jo gynėjui ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

        viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialistu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. B. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialistu, pagal VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro išduotą 2016 m. gruodžio 13 d. pažymėjimą D Nr. 048140 turintis kompetenciją dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, 2018 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. IP-07.1 „Dėl instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ bei 2018 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimu Nr. IP-15 būdamas įgaliotas įmonės vardu rengti, keisti bei papildyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus kiekvienai darbo vietai, kontroliuoti bei teikti informaciją darbdaviui apie darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe vyr. specialisto pareiginiais nuostatais Nr. PN-50-08, turintis pareigą nustatyti profesinę riziką įmonėje, o taip pat pagal galiojančius norminiuose aktuose numatytus reikalavimus organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos darbe norminių teisės aktų rengimą konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui, neįvertino profesinės rizikos kokybės kontrolieriaus darbo vietoje bei, keičiantis darbuotojų saugą reglamentuojantiems norminiams teisės aktams, neužtikrino saugių darbo sąlygų darbuotojams, dėl to Sieninių plokščių gamybos ceche buvo netinkamai įrengta darbo vieta, o nepatikslinus privalomų įmonės darbuotojams vykdyti 2007 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) gamybos direktoriaus patvirtintos Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 ir šios instrukcijos priede numatytų būtinų išlaikyti atstumų, taip didinant nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu įtakojant 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įvykusį nelaimingą atsitikimą Sieninių plokščių gamybos ceche kokybės kontrolierei J. J., kuriai, būnant pavojingoje zonoje, o kranininkui V. Š., privalomai laikantis nepatikslintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, tiltiniu atraminiu elektriniu kranu TAII-8+8-16,5-8.0 sandėliuojant gelžbetoninę sieną bei šiai pajudėjus ir suspaudus nukentėjusiosios J. J. galvą, pastarajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis smilkiniuose (dešinėje už ausies) ir dešinio smilkinkaulio uolos bei pleištakaulio lūžimu, traumuojant dvi šonines galvos (smilkinių) sritis, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 14 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „1. […] Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ 42. punkto reikalavimą: „Kranų darbas turi būti organizuojamas laikantis šių reikalavimų: […] 42.11. „arčiau kaip 2 m nuo sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų). Šiais savo veiksmais V. B. padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad viskas įvyko, kaip aprašyta. Sujudėjo siena ir nevaldoma siena sužalojo J. galvą. Atstumas tarp sienų buvo mažesnis kaip 2 m, turėjo būti didesnis. Įmonėje jis buvo atsakingas už darbų saugą, instrukcijos vertinimą, informavimą apie rizikos faktorius, tinkamą saugos reikalavimų laikymąsi. Jis rengė instrukcijas, kuriomis turėjo vadovautis darbuotojai. Įmonė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), užsiima surenkamojo gelžbetonio gamyba. Įvykis nutiko įmonės formavimo ceche, siena buvo pagaminta. Ji buvo virš 2 m aukščio, ilgis virš 6 m, didelė, stambus elementas. Storis buvo 20–24 cm. Siena gaminama iš gelžbetonio, sunki. Pagamintą sieną sandėliavo, tarpai tarp sienų neišvengiamai tapo mažesni. Trūko sandėliavimo stovo. Nebuvo įvertinta rizika. Kranininkas nebuvo įjungęs krano, jam rūbų klostė netyčia nuspaudė krano pulto svirtį, krano pultas vokiškas su visomis apsaugomis, nusispaudė svirtis ir siena nevaldomai pradėjo judėti link J. Jis atsitiesė, siena sustojo, bet iš inercijos pavažiavo ir prispaudė J. galvą. Kuo didesnis atstumas tarp sienų, tuo saugiau, jis neturi būti mažiau 2 m, o buvo 1,3 m. Instrukcijoje nebuvo nurodyta, bet turėjo būti nurodyta. Po įvykio pasikeitė tai, kad atsirado sandėliavimo stovas, atstumas automatiškai padidėja, dabar kontroliuoja, stebi, praveda mokymus. Kol siena neužfiksuota, nieko negali būti tarp krovinio ir kliūties. Instrukciją peržiūrėjo, bet jos nepakeitė, daro papildomus mokymus kitokiu būdu, kad visi susipažintų su reikalavimais pagal formalią mokymo programą. Kad visi suprastų, jog tai reikalavimas, į kurį būtina kreipti dėmesį. Jo išsilavinimas yra statybos technologija ir vadyba. Šiam darbui reikia turėti kvalifikacijos pažymėjimą, ir kas 5 metus atnaujinti. Turi pažymėjimą nuo 2001 m., įmonėje dirba nuo 2010 m. gruodžio. Pripažįsta, kad netinkamai organizavo darbo vietą. Gailisi, padarė klaidą. Po įvykio domėjosi nukentėjusiąja, pastoviai skambino į ligoninę, kelis kartus buvo pas ją nuvažiavęs į namus. Klausė, ar reikalinga pagalba. Iki įvykio gerai ją pažinojo kaip darbuotoją. Su nukentėjusiąja susitaikė, pastaroji jam niekada jokių pretenzijų nereiškė, jis jos tik atsiprašė, kad taip įvyko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. J. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kokybės inžiniere. Bendrovės pagrindinė veikla susijusi su gelžbetoninių gaminių gamyba. Ceche, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, dirbo nuo 2009 metų. Ji buvo instruktuota įvadiniu darbo instruktažu dėl darbų saugos reikalavimų, taip pat buvo instruktuota ir darbo vietoje. Bendrovėje instruktažai, susiję su darbų saugos reikalavimų laikymųsi, pravedami periodiškai. Paskutinis buvo 2018 metų pradžioje. Darbuotojai mokinami kaip saugiai dirbti. Visi pasirašytinai yra supažindinti ir su bendrovės vidiniais norminiais aktais, reglamentuojančiais saugų darbą. Yra sprendžiami testai, susiję su darbų saugos žinojimu ir darbuotojai atestuojami darbų saugos klausimais. Ji negali pasakyti, kada tiksliai buvo atliktas vertinimas bendrovėje dėl profesinės rizikos, neprisimena kada buvo supažindinta su rizikos vertinimo išvada. Žino, kad darbas yra pavojingas. Jos, kaip kokybės inžinierės, pareigos – tikrinti pagamintų gelžbetoninių sienų kokybę: pamatuoti konstrukcijas, įvertinti ar sukietėjo betonas, ar konstrukcija yra kokybiška, ar nėra kreiva ir pan. Ji dirba linijoje, kurioje gaminamos būtent gelžbetoninės sienos. Bendrovė yra išdavusi kiekvienam darbuotojui asmenines apsaugos priemones. Jai buvo išduotas šalmas. Nelaimingo atsitikimo metu buvo užsidėjusi šalmą. Šalmas pilnai neapsaugojo nuo traumos, nes smūgis buvo labai stiprus. Ceche, kuriame dirba, gaminamos gelžbetoninės sienos. Kai siena būna pagaminta, ji kranu keliama ir statoma į tam tikrą jai skirtą vietą. Ji patikrina sieną, ar ši atitinka keliamus kokybės reikalavimus. Tuo metu kranininkas, kaip ir kiti darbuotojai, nenutraukia darbo ir dirba toliau. Darbą ji dirba paprastais darbiniais rūbais, ryškios liemenės neturi. Kranininkas prie savęs ant liemens turi prisikabinęs krano valdymo pultą ir dirba nuo žemės. Nelaimingo atsitikimo dieną kranininku dirbo V. Š.. Patalpa, kurioje vyksta gamyba, sienų transportavimas, jų įvertinimas, atliekami apdailos darbai, nėra didelė. Ceche dirba daug žmonių. Yra darbų saugos vadovas B. 2018 m. rugsėjo 13 d. darbą pradėjo 07.00 val. pagal iš anksto patvirtintą ir nustatytą darbo grafiką. Cechas buvo gerai apšviestas, grindys nebuvo slidžios. Darbo vietoje buvo tankiai sustatytos pagamintos gelžbetoninės sienos. Negali pasakyti, ar darbuotojai per tą tankumą matė vieni kitus, bet ji matė kranininką. Ar jis matė ją, kai ji tikrino pagamintų sienų kokybę, negali pasakyti. Apie 08.45 val. ji tikrino vieną iš pagamintų sienų (vienos sienos svoris yra 9 tonos, 0,44 metro storio, apie 8 metrų ilgio). Siena, kurią tikrino, buvo pastatyta ant grindų ir buvo užtvirtinta. Nuo tos sienos, kurią tikrino, iki kitos sienos, kuri stovėjo priešais jos tikrinamą sieną ir taip pat buvo užtvirtinta, buvo gal kokie du metrai, gal šiek tiek daugiau. Tarp tų dviejų pastatytų ir užtvirtintų sienų buvo ji. Tikrindama pirmą sieną ji matė, kad kranininkas, kuris dirbo toje pačioje vietoje kaip ir ji, pradėjo transportuoti trečią sieną, kurią ketino pastatyti tarp minėtų dviejų sienų, kadangi kitur nebuvo vietos. Matydama, kad kranininkas ketina toje vietoje pastatyti trečią sieną, ji pasitraukė ir užėjo už pirmos sienos, kur buvo saugi zona. Kai kranininkas nuleido sieną, jai pasirodė, kad siena jau buvo pilnai nuleista, todėl nutarė grįžti prie pirmos sienos ir baigti sienos vertinimą kokybės prasme. Ji matė, kad kranininkas buvo visai netoli jos, jis į ją stovėjo nugara ir todėl ji mano, kad jis jos nematė. Tęsdama pirmos sienos patikrinimą, ji į tikrinamą sieną stovėjo veidu, o į ką tik nuleistą trečią sieną, kuri buvo nuleista tarp pirmos ir antros, stovėjo nugara. Šoniniu matymu ji pamatė, kad trečios sienos dešinės pusės kampas pradėjo judėti link jos. Atstumas tarp jos ir tik ką pastatytos trečios sienos buvo maždaug metras, ne daugiau. Kai pamatė, kad ta siena juda link jos, ji pradėjo šaukti, bandė rankomis sieną sustabdyti. Kranininkas, išgirdęs jos šauksmą iš karto nuspaudė mygtuką ir kranas sustojo, bet siena iš inercijos judėjo toliau ir prispaudė jos galvą. Lūžo kaukolės pamatas (tai sužinojo jau ligoninėje). Cecho grindys nesužymėtos zonomis, yra tik pažymėtas praėjimo takas. Pagamintos sienos nestatomos ant praėjimo takų, tiesiog yra specialūs stovai, į kuriuos sienos statomos ir pritvirtinamos. Kranininkas ir tvirtina ant stovo nuleistą sieną (1 t., b. l. 26–27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 09.00 val., į kabinetą atėjęs gelžbetoninių konstrukcijų formuotojas J. V. pranešė, kad kokybės inžinierė J. J. patyrė traumą, kad ją prispaudė plokštė. Su meistru-technologu J. T. jis nuėjo prie J. J., kuri tuo metu sėdėjo lauke prie cecho ant suoliuko. Ji buvo sąmoninga, rišliai kalbėjo. Ant Jadvygos dešinės ausies jis pamatė nežymias dėmes, panašias į kraują, todėl buvo nuspręsta darbuotoją nuvežti į ligoninę. Greitosios medicininės pagalbos jie nekvietė, J. T. moterį nuvežė į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas E. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba maždaug nuo 2010 metų gegužės pabaigos. Yra gelžbetoninių konstrukcijų gamybos padalinio (toliau – ir GKGP) sieninių plokščių gamybos linijos vadovas. Jų bendrovėje už darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų parengimą, tikrinimą, keitimą ir papildymą yra atsakingas V. B., kuriam taip pat pagal kompetenciją yra priskirta funkcija atlikti profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Darbuotojai vadovaujasi bendrovės vidiniais norminiais aktais, reglamentuojančiais saugų darbą. Darbų atlikimo technologija yra numatyta saugos darbe instrukcijose. Šiuo konkrečiu atveju V. Š. vadovavosi Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6 ir šios instrukcijos priedu „Standartų reikalavimai medžiagoms ir gaminiams sandėliuoti“, o taip pat Principine sieninių plokščių sandėliavimo schema, sudaryta 2013 m. balandžio 8 d. Gamybinėse patalpose, kur sandėliuojamos gelžbetoninės plokštės, yra sumontuoti stacionarūs sandėliavimo stovai. Įvykio metu gamybinėse patalpose buvo įrengti du stacionarūs sandėliavimo stovai, pastatyti vienas priešais kitą. Pirmo sandėliavimo stovo, kuris stovi prie sienos šalia išvažiavimo vartų, ilgis yra apie 6 metrus (galimai kiek ilgesnis). Antro sandėliavimo stacionaraus stovo, pastatyto priešais minėtą pirmąjį, ilgis yra 3,5 m. Atstumas tarp šių dviejų stacionarių stovų yra apie 30 metrų. Kiekvienas stovas sudarytas iš keturių vertikalių plokščių fiksavimo juostų. Kiekvienoje juostoje yra plokščių fiksavimo angos, išdėstytos viena šalia kitos ir į tas fiksavimo angas statomi plokščių fiksavimo kaiščiai, po ko tarp tų kaiščių įstatoma plokštė, kuri užfiksuojama pleištais. Kranininkas, prieš transportuojant kranu plokštę, prieina prie stacionaraus plokščių fiksavimo stovo, į plokščių fiksavimo juostoje esančią angą įstato metalinį kaištį, tada yra transportuojama kranu plokštė, kuri pastatoma prie pat įkišto kaiščio, bet siena nenuleidžiama iki galo. Kai dar kabanti plokštė būna atremta į kaištį, kranininkas po plokšte ant grindų sudeda medinius padėklus, kad plokštė nebūtų padėta ant pačių grindų. Po to, kai plokštė nuleidžiama ant medinių padėklų, kranininkas prieina prie stacionaraus plokščių stovo ir metaliniu kaiščiu bei mediniu arba plastikiniu pleištu užfiksuoja sieną iš kitos pusės. Pleištai dedami du: iš kiekvienos sienos pusės, tarp sienos ir fiksatoriaus. Plokštė fiksuojama ties kiekviena stacionaraus sandėliavimo stovo fiksavimo juosta, į kiekvieną juostą įdedant po du metalinius kaiščius, juos užfiksuojant pleištais. Stacionarūs sandėliavimo stovai pastatyti vertikaliai, o plokštės į juos tvirtinamos horizontaliai. Pagal galiojančias bendrovės instrukcijas, kranininkas tarp sandėliuojamų sieninių plokščių turėjo išlaikyti atstumą ne mažiau 1 metro, t. y. plokštės turėjo būti sustatytos ne arčiau kaip 1 m atstumu viena nuo kitos. Įvykio metu atstumas tarp plokščių buvo 1,30 m. Tuo metu, kai kranininkas V. Š. buvo prie stacionaraus sandėliavimo stovo ir buvo pasisukęs į jį veidu, pastarasis negalėjo matyti kas jam vyksta iš nugaros. Pasilenkęs pakišti po dar nenuleista apie 10 metrų ilgio siena medinį padėklą, kaip sako pats V. Š., netyčia pasispaudė krano valdymo mygtukas ir ore kabanti sienos dalis, kuri buvo nutolusi nuo sandėliavimo stovo, pradėjo judėti ir prispaudė tuo metu tarp sienų buvusią J. J.. Pagal galiojančius saugumo reikalavimus, kol sienos nėra užfiksuotos, kiti darbuotojai negali būti tarp sienų, nes tai pavojinga. Kodėl J. J. užėjo tarp dviejų sienų, kai viena iš jų dar nebuvo užfiksuota, nežino. J. J. turi stropuotojo pažymėjimą ir yra apmokyta bei supažindinta su saugaus darbo reikalavimais. Tai, kad siena nepritvirtinta, matosi iš to, kad ji kabo ore ant stropų. Kai siena būna pilnai nuleista ir saugiai pritvirtinta, stropai nuimami ir kranininkas važiuoja parvežti kitą sieninę plokštę. Tik kranininkui išėjus iš darbo zonos, ji tampa saugi (1 t., b. l. 44–45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. T. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių sienų formavimo linijoje meistru-technologu. Apie 08.45 val. jis buvo kabinete, kai atėjęs brigadininkas J. B. pranešė, kad atsitiko nelaimingas atsitikimas, t. y. sieninė plokštė prispaudė darbuotoją J. Jis su kitais darbuotojais nubėgo į įvykio vietą. Nukentėjusi J. J. sėdėjo lauke ant suolo. Ji buvo sąmoninga, kalbėjo rišliai, aiškino, kad nieko svarbaus ar sunkaus neatsitiko. Apžiūrėję J. pamatė kraujo pėdsakus šalia dešinės ausies, todėl su linijos vadovu E. G. nusprendė J. J. nuvežti į ligoninę. Jis nuvežė J. į Lazdynų ligoninę, kur atlikus tyrimus pastaroji buvo hospitalizuota įtarus kaukolės mikro įskilimą (1 t., b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., dirbo prie sieninių plokščių stovo. Jis dirba kranininku. Atvežė kranu plokštę, privažiavo su ta plokšte prie stovo, nuleido plokštę 10-15 cm iki grindų, tada reikėjo padėti po plokšte medinius tašus, kad ant jų galėtų nuleisti plokštę. Jis stovėjo tarp dviejų sieninių plokščių, buvo atsisukęs veidu į plokščių stovą, dirbdamas nematė, nepastebėjo, kad kažkas atėjo dirbti jam už nugaros, nes padėjęs po vienu sienos kampu tašą ir guminę tarpinę, jis nuėjo link kito kampo, kad padaryti tą patį. Kai pasilenkė padėti po siena antrą tarpinę, krūtine užkabino krano pulto svirtį ir kranas pradėjo judėti į šoną, link kitos sienos. Išgirdo J. J. šūksnį, jis išsitiesė ir krano svirtis grįžo į neutralią padėtį ir kranas sustojo. Sandėliavimo stove yra fiksavimo vamzdžiai, o kita pusė iš inercijos judėjo toliau. Atsisukęs jis pamatė, kad iš tarpo tarp sienų išeina J. Jis taip pat išėjo iš tarpo tarp sienų, priėjo prie J., o gretimos linijos brigadininkas nuėjo pranešti apie įvykį meistrui J. T.. Kadangi jis buvo šoko būsenoje, kas vyko toliau, nelabai prisimena. Žino, kad J. buvo išvežta į ligoninę (1 t., b. l. 50).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo F. F. 2018 m. rugsėjo 28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. gautas pranešimas ROIK0118000530513, jog 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), formavimo ceche įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusiajai kokybės inžinierei J. J. lūžo kaukolės pamatas. Saugos darbe vyriausiasis specialistas V. B. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių sienų formavimo linijoje, gaminių išformavimo bare kranu keliama sieninė plokštė prispaudė inžinierei J. J. galvą, po ko nukentėjusioji buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Apie įvykį buvo pranešta valstybinei darbo inspekcijai (1 t., b. l. 1).

Iš J. J. paaiškinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., savo darbo vietoje, atlikdama savo tiesiogines pareigas (matuodama pagamintą sieną), dirbo tarp dviejų stovinčių sienų, kai atstumas tarp jų buvo apie vieną metrą. Šalia stovinti siena staiga pajudėjo ir prispaudė jos galvą prie matuojamos sienos. Ji bandė rankomis prilaikyti sieną ir šaukė pagalbos. Po smūgio į galvą pati išėjo iš tarp sienų susidariusio tarpo. Apie įvykį buvo pranešta vadovui ir meistras technologas J. T. automobiliu nuvežė ją į skubiosios pagalbos skyrių. Įvykio metu ji dėvėjo jai išduotas asmenines apsaugos priemones, tame tarpe ir apsauginį šalmą (1 t., b. l. 69).

Iš E. G. paaiškinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. formuotojas J. B. informavo, jog statant sieną į stovą buvo traumuota kokybės inžinierė J. J., kuri buvo nuvežta į Vilniaus universitetinę ligoninę Skubaus priėmimo skyrių (1 t., b. l. 71).

Iš V. Š. paaiškinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. jis valdė kraną prie juosmens prisisegęs krano valdymo pultą. Statė gelžbetoninę sieną į sandėliavimo stovą. Dar nenuleidęs sienos pasilenkė, kad pakišti po ja medinius tašus ir neopreno juostą. Būdamas pasilenkęs netyčia krūtine paspaudė kairę valdymo svirtį ir kranas pradėjo vežti sieną į šoną. Judanti siena sužeidė stovėjusią šalia kokybės inžinierę J. J.. Su krano valdymo instrukcija jis yra susipažinęs (1 t., b. l. 70).

        Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini), gelžbetoninių sieninių plokščių gamybos linija, gaminių išformavimo baras. Įvykio vietoje yra trys gaminių sandėliavimo stovuose vertikaliai sustatytos sieninės plokštės, tarp kurių yra vieno metro atstumas. Plokštės pastatytos ant atraminių tašų, užfiksuotos iš abiejų pusių dviem metaliniais vamzdžiais su plastikiniais kaiščiais (1 t., b. l. 17–24).

        Iš 2018 m. liepos 27 d. darbo sutarties Nr. 1085-09, sudarytos 2009 m. lapkričio 30 d., pakeitimo matyti, kad J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dirba kokybės inžiniere gelžbetoninių konstrukcijų gamybos padalinyje, sieninių plokščių gamybos linijoje (1 t., b. l. 91–92).

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 3S-2847 matyti, kad J. J. nustatyta diagnozė kaukolės pamato lūžis, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, priskiriamas prie sunkių pakenkimų sveikatai (1 t., b. l. 72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G4174/2018(01) matyti, kad J. J. nustatytos poodinės kraujosruvos smilkiniuose (dešinėje už ausies) ir dešinio smilkinkaulio uolos bei pleištakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Traumuotos dvi šoninės galvos (smilkinių) sritys, sumušant kietais bukais daiktais, arba galvą sumušant ir suspaudžiant tarp kietų bukų daiktų, traumuojančiai jėgai aktyviai veikiant į dešinio smilkinio (užausio) sritį. Kaukolės pamato lūžis pagal savo pobūdį ir lokalizaciją yra pavojingi gyvybei. Sužalojimas vertinamas visumoje ir dėl kaukolės pamato kaulų (smilkinkaulio uolos ir pleištakaulio) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. p.). Savo pačios ranka J. J. jai nustatytų kūno sužalojimų pasidaryti negalėjo. Sužalojimų padarymo galimybė galvos vieno ir kito smilkinio sritimis atsimušant į kietus bukus daiktus, neatmetama (1 t., b. l. 39–40).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pranešimo Nr. 41D(V)-2154 matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje nėra užregistruotų pranešimų dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55).

Iš 2018 m. spalio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 20 (forma N-1) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra netinkamas darbo vietos įrengimas. Darbdavys organizavo kokybės kontrolierės darbo vietą tarpe tarp kranų sandėliuojamų gelžbetoninių sienų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 14 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „1. … Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių”. ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 42 punkto reikalavimą: „Kranų darbas turi būti organizuojamas laikantis šių reikalavimų: 42.11. „arčiau kaip 2 m nuo sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų) (1 t., b. l. 61–62).

Iš 2019 m. sausio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2728(18) matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog tiltinio krano mechanizmas buvo įjungtas tuo metu, kai šalia krano esančioje pavojingoje zonoje, kuri buvo siauresnė nei 2 m, buvo žmogus – kokybės inžinierė J. J.. Tai, kad nebuvo visapusiškai įvertinta profesinė rizika kokybės kontrolieriaus darbo vietoje, nebuvo patikslintos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos keičiantis darbuotojų saugą reglamentuojantiems norminiams teisės aktams ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) paskirti kranus aptarnaujantys darbuotojai, didino nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu jį įtakojo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojos prispaudimas tiltiniu kranu transportuojama sienos plokšte. Jeigu tiltinio krano mechanizmas nebūtų buvęs įjungtas tuo metu, kai pavojingoje zonoje buvo darbuotojų, tai nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Kokybės inžinierės J. J. veiksmai, pasireiškę jos darbu/buvimu pavojingoje zonoje (tarp susandėliuotos plokštės ir tiltiniu kranu transportuojamos sieninės plokštės) turėjo reikšmingos įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe J. J. atveju vykdyti sieninės plokštės transportavimo nuo žemės valdomu tiltiniu kranu darbai neatitiko Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 (su pakeitimais) 34.7 punkte nurodyto reikalavimo, kad kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių ir 42.11 p. – arčiau kaip 2 m nuo sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų). Užtikrinti darbų saugą tiriamo atsitikimo atveju privalėjo darbdavys, jo įgalioti asmenys, krano savininkas, krano priežiūros meistras ir krano darbo vadovas, o kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti (1 t., b. l. 182–187).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. IP-15 matyti, kad saugos darbe vyr. specialistas V. B. įgaliojamas rengti Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir organizuoti jų parengimą (1. p.); rengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones bei organizuoti jų parengimą, kontroliuoti prevencinių priemonių įgyvendinimo terminų laikymąsi (3. p.); kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje (4. p.); teikti informaciją darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbuotojams, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje (5. p.); gauti, pateikti visus dokumentus, reikalingus bet kokiam aukščiau paminėtam veiksmui atlikti (7. p.) (1 t., b. l. 130).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IP-07.1 „Dėl instruktavimo tvarkos tvirtinimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai instruktuojami remiantis ir naudojantis paruoštomis ir patvirtintomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijomis, darbo įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei kitomis vaizdinėmis – metodinėmis priemonėmis (1. p.); instrukcijos įmonėje rengiamos darbo vietoms, darbuotojų profesijoms, darbams atlikti (3. p.); instrukcijose pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui (5. p.); instrukcijas […] rengia, tikrina, keičia, papildo […] saugos darbe vyr. specialistas (8 p.) (1 t., b. l. 126–129).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2002 m. gruodžio 24 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr.02-97/1 patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse matyti, kad bendrovėje saugus darbas organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (13.2. p.), bendrovės saugos darbe vyr. specialistas duoda įpareigojimus […] įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoja, kaip laikomasi šių priemonių (13.3. p.), darbuotojams lokalinių norminių teisės aktų vykdymas yra privalomas (13.6. p.). Dirbantys gamybinėje zonoje privalo laikytis technologinės drausmės (20.2. p.) (1 t., b. l. 149–166).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Krovinių kabinėtojo (stropuotojo) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 matyti, kad sandėliuojant gaminius būtina laikytis atstumų: tarp savaeigio strėlinio krano pasukamosios dalies ir gaminių – ne mažiau kaip 1 m; […]. Jei šių sąlygų išlaikyti negalima, darbas nutraukiamas (4.16.6. p.) (1 t., b. l. 99–108).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Krovinių kabinėtojo (stropuotojo) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 priedo „Standartų reikalavimai medžiagoms ir gaminiams sandėliuoti“ matyti, kad gipsinės–betoninės pertvaros sandėliuojamos vertikalioje padėtyje ant ištisinių arba atskirų atramų, išdėstytų ne rečiau kaip 1,0 m (GOST 9574-80) (7. p.) (1 t., b. l. 116).

Iš 2013 m. balandžio 8 d. Principinės sieninių plokščių sandėliavimo schemos Nr. SSS-23 matyti, kad su ja pasirašytinai buvo supažindinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir, ja remiantis bei laikantis sandėliavimo stovuose esančių gelžbetoninių plokščių fiksavimo elementų atstumų, buvo atliekami sandėliavimo darbai (1 t., b. l. 77).

Iš 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių konstrukcijų gamybos padalinio (GKGP) sieninių plokščių gamybos linijos Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. J. J. bei V. Š. instruktuoti darbo vietoje, supažindinant juos su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 6, 13, 27, 33, 68, 77, 106. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe vyr. specialisto pareiginiais nuostatais Nr. PN-50-08, kad saugos darbe vyr. specialistas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais LR ES teisės aktais, vyriausybės nutarimais, standartais, techninėmis sąlygomis, bendrovės vidaus dokumentais ir šiais pareiginiais nuostatais (2.2. p.); kontroliuoja darbo vietose sąlygas darbuotojų sveikatai ir darbingumui išsaugoti (3.1. p.); rūpinasi saugos ir sveikatos būklės vidine priežiūros ir kontrolės tvarka įmonėje […] (3.2. p.); kontroliuoti, kad būtų parengtos visos reikalingos, pagal norminiuose aktuose numatytus reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos […] instrukcijos (3.6. p.); vadovaudamasis profesinės rizikos vertinimo nuostatais […] identifikuoja, tiria ir nustato profesinę riziką (3.10. p.); […] organizuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos darbe norminių teisės aktų rengimą […] (3.12. p.). Vykdydamas kontrolės funkcijas […]: tikrina kaip įmonėje vykdomi norminiai aktai darbuotojų saugos ir sveikatos darbe […] teisiniai aktai (3.21.1. p.); ar darbo vietos […] atitinka norminių aktų saugos darbe reikalavimus (3.21.14. p.). Saugos darbe vyr. specialistas organizuoja: padalinių, skyrių, cechų vadovų aprūpinimą norminiais aktais bei vaizdinėmis priemonėmis saugos darbe klausimais (3.22.2. p.); darbo saugos […] lokalinių aktų rengimą (3.22.3. p.); rizikos veiksnių tyrimus […] (3.22.8. p.) (1 t., b. l. 97–98).

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. darbo sutarties Nr. 5-18 matyti, kad V. B. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialisto pareigas (2 t., b. l. 174–176).

Iš Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 1 matyti, kad bendrovėje profesinė rizika buvo nustatyta 2008 m. rugsėjo 2 d. ir 2008 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 169–170, 171–172).

Iš 2007 m. spalio 19 d. AB „Vilniaus kranai“ išduoto tiltinio krano TAII-8+8-16,5-8,0 techninio įrenginio paso matyti, kad minimas tiltinis kranas pagamintas vadovaujantis kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėmis DT 8-00 bei techniniu reglamentu „Mašinų sauga ir LST L ENV 1993-1-1+A1+A2, LST L ENV 1993-6, LST L ENV 1993-2“ pripažįstamas tinkamu dirbti 8,0+8,0(=16,0 t) keliamąja galia (1 t., b. l. 79–86).

Iš tiltinio krano TAII-8+8-16,5-8,0 atitikties deklaracijos matyti, kad tiltinis atraminis elektrinis kranas pagamintas pagal Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles atitinka nuostatų reikalavimus (1 t., b. l. 87).

Iš kėlimo įrenginio techninės būklės tikrinimo ataskaitos Nr. 17-20-465 matyti, kad 2017 m. lapkričio 27 d. atlikus tiltinio krano (identifikacijos Nr. KR-01-05999) dalinį techninį patikrinimą, įrenginys yra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 88).

Iš VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pažymėjimo D Nr. 048140 matyti, kad V. B. įgijo kompetenciją dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse (1 t., b. l. 140).

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. J., E. G., J. T., V. Š. parodymai, J. J. paaiškinimas, E. G. paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, pažyma, nelaimingo atsitikimo darbe aktas, specialistų išvados, direktoriaus įgaliojimas, direktoriaus įsakymas, darbo tvarkos taisyklės, krovinių kabinėtojo (stropuotojo) saugos ir sveikatos instrukcija ir jos priedas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialistu, pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas nukentėjusiajai J. J. ir atsirado sunkūs padariniai, t. y. nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. B. padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d., 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, ja domėjosi, skambino į ligoninę, buvo pas ją nuvažiavęs į namus, teiravosi nukentėjusiosios, ar nereikalinga pagalba, su nukentėjusiąja susitaikė. Tai patvirtina byloje esantis 2019 m. birželio 27 d. susitarimas dėl kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji J. J. susitaikė su kaltinamuoju V. B. ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, atsisako baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes žala nuketėjusiajai atlyginta, nukentėjusioji nebeturi jokių pretenzijų nei kaltinamajam, nei civiliniams atsakovams pagal baudžiamojoje byloje jos pareikštą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 96). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pateikė 2019 m. sausio 31 d civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti jai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 15). Iš byloje esančio 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl žalos matyti, kad šalys susitaria, jog (duomenys neskelbtini) pagal šį susitarimą išmoka J. J. 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją už įvykį. Susitarimu išmokama 8 000 Eur suma yra galutinė ir neginčijama. J. J. atsisako savo pretenzijų, reikalavimų pagal pareikštą 2019 m. sausio 31 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei patvirtina, kad jai gavus numatyto dydžio žalos atlyginimo kompensaciją, neturtinės žalos atlyginimo klausimas bus visiškai ir galutinai išspręstas, todėl dėl šio įvykio įsipareigoja ateityje nei (duomenys neskelbtini), nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikšti jokių pretenzijų (3 t., b. l. 93–94). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 10 d. J. J. pervedė 8 000 Eur (3 t., b. l. 95). V. B. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 12), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. B. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. B. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 15). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad ji patyrė neturtinės žalos (patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) bylos teisminio nagrinėjimo metu patenkino šį ieškinį, kuris susitarimu buvo sumažintas iki 8 000 Eur, ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 8–9), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. J., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad:

        1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

        2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Valerij Lauš