Civilinė byla Nr. 2VP-6131-470/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02244-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 30 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Giedriui Salickui,
suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. D.,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Salicko pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. D. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo vykdomojoje byloje Nr. 0182/19/01044.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas antstolis Giedrius Salickas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo – skirti po 20,00 Eur už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną skolininkei V. D..
Pareiškėjas pareiškime nurodė, o taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/19/01044 pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-05-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-317-780/2017 dėl įpareigojimo V. D. per penkiolika mėnesių nuo teismo 2017-08-31 sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą 6,06m x 5,20 m dydžio, 6,0 aukščio, 66,60 m2 užstatymo ploto, 37,60 m2 bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parinkti, o to nepadarius savo lėšomis per du mėnesius nuo nurodyto penkiolikos mėnesių termino pabaigos likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 6,06m x 5,20 m dydžio, 6,0 aukščio, 66,60 m2 užstatymo ploto, 37,60 m2 bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastą, esantį žemės sklype , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vykdant vykdomąją bylą V. D. buvo išsiųstas patvarkymas dėl teismo sprendimo įvykdymo, kuriuo antstolis įpareigojo V. D. per 10 darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų vykdomąjį raštą ir savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ir apie sprendimo įvykdymą nedelsiant informuoti antstolį raštu. Antstolis nurodo, kad minėtas patvarkymas V. D. įteiktas 2019-05-28. Atsižvelgdamas į tai, kad per nustatytą terminą jam nebuvo pateikta informacija apie vykdomojo dokumento įvykdymą, jis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei išsiuntė jį bylos šalims, o praėjus apskundimo terminui pateikė jį teismui, kad šis pritaikytų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes.
Suinteresuoto asmens (išieškotojo)Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. G. pareiškimą palaikė, prašė taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes. Nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, skolininkei teismo sprendimo neįvykdžius, iš teismo išsiėmė vykdomąjį raštą, kurį 2019-05-23 pateikė jį vykdyti antstoliui Giedriui Salickui. Už sprendimo neįvykdymą skolininkei kyla atsakomybė (sprendimu skolininkei skirta 20 Eur periodinė bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną Inspekcijos naudai), o antstolis veikia siekdamas, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Periodinės baudos mokėjimas yra vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Skolininkė įpareigojimo neįvykdė, todėl skaičiuotinos teismo sprendime numatytos baudos.
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. D. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad statinys, dėl kurio sprendžiamas ginčas, faktiškai buvo nugriautas dar iki vykdomojo rašto išdavimo, o visiškai likviduotas 2019 m. birželio pirmomis dienomis. Griovimo darbais jos prašymu rūpinosi ir juos vykdė jos sutuoktinis. Sodyboje, kurioje stovėjo griautinas pastatas, ji pastaruosius pusantrų metų nesilanko, nes su likusiu ten gyventi sutuoktiniu santykiai priešiški, jie bendrauja mažai, ji pati visą šį laiką gyvena (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ji 2019-03-28 gavo kvietimą atvykti kovo 29 d. į statybvietę jos apžiūrai, tačiau negalėdama pasiūlytu laiku nuvykti, inspekcijai nusiuntė prašymą atidėti apžiūrą vėlesniam laikui. Vėliau jai dar 5-6 kartus telefonu skambino išieškotojo atstovė V. Š., tačiau statybvietės apžiūros datos jos nesusiderino. Kad išieškotojas išsiėmė vykdomąjį raštą ir perdavė jį vykdyti antstoliui, ji nežinojo, kadangi visą korespondenciją antstolis G.Salickas siuntė vykdomajame rašte nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu ji ten faktiškai negyvena. Apie antstolio siųstus jai procesinius dokumentus sužinojo tik prieš keletą dienų iki teismo posėdžio, kai slapta nuo sutuoktinio nuvyko į namus (duomenys neskelbtini) ir rado jai adresuotą antstolio korespondenciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2017-08-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017, įpareigojo skolininkę V. D. per penkiolika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą 6,06m x 5,20 m dydžio, 6,0 aukščio, 66,60 m2 užstatymo ploto, 37,60 m2 bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parinkti, o to nepadarius savo lėšomis per du mėnesius nuo nurodyto penkiolikos mėnesių termino pabaigos likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 6,06m x 5,20 m dydžio, 6,0 aukščio, 66,60 m2 užstatymo ploto, 37,60 m2 bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastą, esantį žemės sklype , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; tuo atveju jei V. D. per dviejų mėnesių nustatytą terminą neįvykdys nustatyto įsipareigojimo nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, jai paskirta bauda po 20 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, mokant ją į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Šio teismo sprendimo pagrindu išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 2019-05-07 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2019-05-23 pateiktas vykdyti antstoliui Giedriui Salickui. Antstolis 2019-07-29 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, reg. Nr. B19-26791, kuriuo nustatė, kad įpareigojimas yra neįvykdytas ir 2019-09-10 raštu dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir vykdomosios bylos Nr. 0182/19/01044 perdavimo kreipėsi į teismą, kad skolininkei būtų pritaikytos sprendime nurodytos jo neįvykdymo pasekmės – pritaikyta teismo paskirta bauda.
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).
Tuometinio Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-08-31 sprendime nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas turi būti likviduotas (nugriautas) per du mėnesius nuo penkiolikos mėnesių termino, skirto parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad :
1) teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-010-03,
2) penkiolikos mėnesių terminas baigėsi 2019-01-03,
3) dviejų mėnesių terminas, skirtas pastato griovimui, baigėsi 2019-03-03.
Byloje ginčijama, kad skolininkė per nustatytą terminą, t. y. iki 2019-03-03 pašalino savavališkos statybos padarinius - nugriovė ar nenugriovė žemės sklype esantį pagalbinį pastatą taip, kaip tai numato Statybos įstatymo 2 straipsnio reglamentavimas ir ar sutvarkė statybvietę. Skolininkė V. D. nurodo, kad iki vykdomojo rašto išdavimo pastatas buvo nugriautas, išskyrus kaminą ir pamatą ir laiko tai tinkamu sprendimo įvykdymu. Savo ruožtu išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad griovimas nėra pilnai įvykdytas.
Pažymėtina, kad 2017-08-31 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jame aiškiai nurodyta, kad atsakovė be kitų įpareigojimų įpareigojama nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę ir tai atlikti per du mėnesius po prieš tai paskirtų penkiolikos mėnesių planui parengti. Teismo sprendimas visiškai aiškus, suprantamas, skolininkė dėl jo turinio ar įpareigojimo vykdymo tvarkos išaiškinimo į teismą nesikreipė, taigi, visiškai aišku, kad pasibaigus teismo skirtų įpareigojimų terminui statybvietėje privalėjo nelikti jokio statinio ar jo fragmentų, o taip pat privalėjo būti sutvarkyta statybvietė, priešingu atveju, t. y. už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skolininkei skiriama 20 Eur bauda. Ta aplinkybė, kad statybos vietoje po teismo sprendimu nustatyto termino pasibaigimo vis dar stovėjo griautino pastato fragmentai, įrodyta 2019-05-22 išieškotojo surašytu Statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktu, o taip pat prie jo pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose akivaizdžiai matomas stovintis kaminas ir išbetonuotas statinio pamatas. Be to, šios aplinkybės neginčija nė pati skolininkė. Teismo vertinimu aplinkybė kaip turi būti priduotas griautino pastato faktas po griovimo darbų atlikimo, skolininkei V. D. turėjo būti žinoma, nes ji pati 2019-10-21 teismui rašytame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą remiasi norminiu aktu, reglamentuojančiu būtent teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarką statybos sektoriuje, o būtent savo prašyme ji nurodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 1V-175 patvirtintą aprašą „Dėl privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos“, kurioje yra nustatyta tvarka, kaip turi būti priduodama griautina statyba. Be to, kaip teismo posėdyje nurodė pati skolininkė V. D., ji yra žurnalistė, savo praktikoje rašiusi straipsnius apie taip vadinamą Vijūnėlės dvarą Druskininkuose, jo griovimo aplinkybes, iš ko taip pat sprendžiama, kad griovimo darbų pridavimo tvarka ji buvo pasidomėjusi. Taigi, iš šių įrodymų matyti, kad ginčo statinio darbai pilnai baigti ir statybvietė sutvarkyta privalėjo būti 2019-03-03, apie tai skolininkė žinojo ir suprato jai teismo sprendimu skirto įpareigojimo įvykdymo tvarką, tačiau nustatytu laiku pastato pilnai nenugriovė, statybvietės nesutvarkė ir taip pažeidė jai skirtą įpareigojimą.
Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime skolininkei buvo numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės – už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną paskirta 20,00 Eur bauda. Taigi, skolininkei teismo sprendimo per jame nustatytą terminą tinkamai neįvykdžius, yra pagrindas taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dėl baudos išieškojimo, o jos dydis šioje byloje nėra kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis).
Tačiau šios bylos kontekste reikšminga tai, kad teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2019-03-03, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomasis raštas išieškotojos prašymu išduotas tik 2019-05-07, o antstoliui pateiktas vykdyti 2019-05-23, kas iliustruoja vykdymo proceso akivaizdų užvilkinimą. Šių terminų įtakoti skolininkė neturėjo jokių galimybių. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2019-05-22 ginčo pastatas jau buvo nugriautas ir statybvietėje liko stovėti tik kaminas bei išbetonuotas pamatas, kas reiškia, kad sprendimas didžiąja dalimi tą dieną jau buvo įvykdytas. Visa tai, kaip jau minėta, yra įrodyta išieškotojo pateiktu į vykdomąją bylą Statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, aktu su fotonuotraukomis.
Kaip posėdžio metu paaiškino antstolis Giedrius Salickas, priimdamas 2019-07-29 Sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, jis į statybos vietą nuvykęs nebuvo, statybos vietos neapžiūrėjo, o akte nurodytas aplinkybes apie sprendimo neįvykdymą konstatavo išimtinai remdamasis aukščiau paminėtu išieškotojo 2019-05-22 priimtu aktu. Tuo tarpu skolininkė V. D. teismo posėdžio metu tvirtino, kad kaminas jos žiniomis buvo nugriautas 2019 m. birželio pirmomis dienomis, o ar buvo išardytas pamatas, ji nežino, nes kaip minėjo savo apklausoje, sodyboje nesilanko dėl priešiškų su sutuoktiniu santykių ir vizualiai patikrinti informacijos negali. Paskutinį kartą ji lankėsi sodyboje keletą dienų iki teismo posėdžio (posėdis vyko 2019-10-21), kaminas tikrai buvo nugriautas, o pamato sklype ji nematė, nes jo vieta buvo apaugusi žolėmis. Taigi, byloje jokio kito įrodymo išskyrus skolininkės paaiškinimus apie statybvietės būklę po to, kai 2019-05-22 išieškotojas vietoje apžiūrėjo ir priėmė Statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, nėra. Byloje neginčijamai nustatyta tik ta aplinkybė, kad statybos padariniai 2019-05-22 dar nebuvo galutinai likviduoti, o ar nebuvo pašalinti vėliau, t. y. kaip teigia skolininkė 2019 m. birželio pirmomis dienomis, duomenų į bylą nepateikta. Taigi, nesant jokių patikimų įrodymų, paneigiančių skolininkės tvirtinimą, kad statinys likviduotas 2019 m. birželio pirmomis dienomis, ir nesant įrodymų, kad statybvietė nesutvarkyta, teismas sprendžia, jog statinys faktiškai nebuvo nugriautas iki birželio 1 dienos, kas reiškia, jos skolininkės daromas pažeidimas truko 90 dienų (nuo 2019-03-03 iki 2019-06-01).
Nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti sprendimo numatytas jo neįvykdymo pasekmes, t. y. paskirti skolininkei 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną. Jau minėta, kad skolininkei skiriamos baudos dydis už teismo sprendimu numatytų įpareigojimų neįvykdymą yra nustatytas įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-08-31 sprendimu taigi, skirtinos baudos dydis tokiu atveju yra 1800 Eur (90x20).
Tačiau šios bylos kontekste svarbu įvertinti, kad baudos tikslas yra paskatinti skolininką įvykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 771 straipsnio normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Šiuo atveju reikšminga, kad itin aiškių skolininkės piktybiškumo požymių susiklosčiusioje situacijoje neįžvelgiama – jai teismo skirtą įpareigojimą pavedė atlikti savo sutuoktiniui, ūkinis pastatas, faktiškai buvo nugriautas per teismo nustatytą terminą ir liko stovėti tik jo fragmentai, t. y. kaminas ir pamatas, ginčo pastatas buvo pastatytas privačiame sklype, taigi viešas interesas dėl teismo sprendimo neįvykdymo laiku nenukentėjo. Be to, pareiškėja gyvena skyrium nuo sutuoktinio ir esant jų tarpusavio konfliktinei situacijai ji net nesilanko sodyboje, dėl ko laisva statybos griovimo darbų kontrolė jai yra apsunkinta. Išieškotojas šios bylos kontekste akivaizdžiai delsė išsiimti ir pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, taigi jo interesai dėl skolininkės uždelsimo nėra pažeisti. Dėl šių aplinkybių teismo vertinimu nurodytos baudos skaičiavimas už visą jo nevykdymo laikotarpį pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, dėl ko yra pagrindas spręsti, jog skolininkei turi būti skirta vieno trečdalio priskaičiuotino jos dydžio bauda ir toks jos dydis atitiktų baudos institutui numatytą paskirtį. Šiuo atveju skolininkei skirtina fiksuota 600 Eur bauda.
Skiriant baudą atsižvelgtina į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nenumatytas subjektas, kurio naudai turi būti sumokama atsakovui paskirta bauda. Minėtoje įstatymo nuostatoje nenumatyta, jog tokio pobūdžio bauda yra skirtina būtent kitos šalies (ieškovo) naudai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui tokia bauda už teismo sprendime atsakovei nustatytų reikalavimų nevykdymą turi būti skiriama valstybės naudai, kas yra įtvirtina ir formuojant teismų praktiką (LAT 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
Civilinėje byloje procesinių dokumentų įteikimas atsiėjo 8,18 Eur, kurie sutinkamai su CPK 96 straipsnio 3 d., 5 d., priteistini iš skolininkės V. D. valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290, 291, 771 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Antstolio Giedriaus Salicko pareiškimą tenkinti iš dalies.
Taikyti V. D. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017 priimto sprendimo neįvykdymo pasekmes ir skirti V. D. 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą valstybės naudai už sprendimo neįvykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. birželio 1 d.
Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,18 Eur (aštuonis eurus 18ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė