Administracinė byla Nr. A-1202-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01072-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. N. (D. N.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3–8) priteisti iš atsakovo D. N. (D. N.) (toliau – ir atsakovas) 2 242,02 Lt (649,33 Eur) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėju paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjo 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Šiame kontekste pareiškėjas akcentavo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o pagrindo atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Taip pat atsakovo atžvilgiu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 1 015,03 Lt (293,97 Eur) dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už 76,58 kv. m ploto turto objektą – butą, esantį (duomenys neskeltini), Klaipėdoje (turto objekto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį buvo pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas), taip pat 1 226,99 Lt (355,36 Eur) dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. už 76,94 kv. m ploto turto objektą – butą, esantį (duomenys neskeltini), Klaipėdoje (turto objekto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį buvo pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas). Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, išskyrus į pareiškėjo sąskaitą įmokėtą 129 Lt (37,36 Eur) sumą už butą, esantį (duomenys neskeltini), Klaipėdoje.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 33–36) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 1 979,02 Lt (573 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Taip pat akcentavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 7 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Minėtų Nuostatų 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 ir 10 punktuose. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal registro duomenų bazėje turimą adresą. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (Tvarkos aprašo 2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Teismas kartu nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008 m. liepos 1 d. Atitinkamai vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 taip pat buvo pakeistas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir pripažintas netekusiu galios 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-300 1 punktas, kuriuo buvo pakeistas 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, buvo buto, esančio adresu (duomenys neskeltini), Klaipėda, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, o bendras plotas – 76,94 kv. m, bei buto, esančio adresu (duomenys neskeltini), Klaipėda, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, o bendras plotas – 76,58 kv. m, savininkas. Taigi atsakovas buvo minėto nekilnojamojo turto naudotojas, t. y. vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl jam buvo pagrįstai apskaičiuota vietinė rinkliava, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius. Teismas pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys, todėl pareiškėjui priteistina įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.).

Tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nesumokėtą vietinę rinkliavą už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėda, prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgęs į tai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2143/2012), teismas akcentavo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Atitinkamai MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Be to, MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Terminai gali būti atnaujinami tik tokie, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme, tačiau MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Tuo tarpu iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusi Nuostatų redakcija numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, buvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Nuostatai numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. registro duomenis UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti minėtų terminų. Šiame kontekste teismas nurodė, jog iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matyti, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m. kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., už 2009 metų trečiąjį ketvirtį –2009 m. rugpjūčio 2 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), 2009 m. rugpjūčio 2 d. (už 2009 metų trečiąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. kovo 2 d., 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 2 d. Atsižvelgęs į tai, teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Be to, iš pažymos apie skolą matyti, jog atsakovas už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėda, 2009 metais yra sumokėjęs 129 Lt vietinės rinkliavos iš apskaičiuotos 258 Lt sumos, o byloje nėra duomenų, kada atsakovas sumokėjo nurodytą sumą, todėl laikytina, jog atsakovas už 2009 metus yra atsiskaitęs pilnai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėda, t. y. dėl 263 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjui priteistina 1 979,02 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas kartu akcentavo, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Atitinkamai šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina suma yra 573 Eur.

III.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 39–42), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai vadovaujantis teisės normomis. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai, vadovaudamasis MAĮ, pareiškėjo reikalavimui dėl vietinės rinkliavos priverstinio išieškojimo taikė penkerių metų senaties terminą, kadangi šis terminas yra taikytinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes mokesčių administratoriaus priimti sprendimai yra laikytini vykdomaisiais dokumentais. Atitinkamai MAĮ 106 straipsnyje nurodytais priverstinio išieškojimo būdais UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pasinaudoti negali ir šios specifinės priverstinio išieškojimo procedūros negalima tapatinti su pareiškėjo kreipimusi į teismą. Be to, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas ex officio, net neprašant atsakovui, taikė minėtą senaties terminą, nors viešojoje teisėje turėtų būti vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, todėl netinkamai perskaičiavo litų sumą į eurus. Pabrėžia, jog šiuo atveju, sprendžiant dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, ne teismas nustato piniginę prievolę, o įstatymas ir jį lydintys teisės aktai, t. y. Rinkliavų įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai. Todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, taikytinos Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 24 straipsnio 2 dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 242,02 Lt (649,33 Eur) dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo D. N. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 1 979,02 Lt (573 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą ir priteistą vietinės rinkliavos sumą netinkamai perskaičiavo į eurus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Taigi vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011 ir kt.).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. (gavimo reg. Nr. 3-1101, b. l. 3). Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą (1 979,02 Lt) už 2009 metus atsakovui apskaičiuota ir nesumokėta vietinės rinkliavos suma, t. y. 129 Lt (iš byloje esančių duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovui už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėdoje, buvo apskaičiuota 258 Lt, iš kurių sumokėta 129 Lt, o duomenų apie vietinės rinkliavos apskaičiavimą už minėtą objektą atsakovui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 10 d., taip pat už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėdoje, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. byloje nėra) (b. l. 9–10), ir iš viso priteisiant 2 108,02 Lt (1 979,02 Lt + 129 Lt = 2 108,02 Lt).

Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, perskaičiuodamas priteistą vietinės rinkliavos sumą iš litų į eurus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais (taip pat išankstinį mokėjimą), mokesčių teisės aktais nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos, delspinigiai ir baudos, išskyrus atvejus, kai delspinigiai ir baudos yra nurodyti ir eurais šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal mokestinės paskolos sutartį mokamos palūkanos ir jų delspinigiai, ir piniginiai užstatai, kurie iki euro įvedimo dienos arba pagal šio įstatymo 23 straipsnį buvo apskaičiuoti litais, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles. Atitinkamai minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas) (toliau – ir Reglamentas), 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės. Remiantis minėto Reglamento 5 straipsniu, jeigu mokėtinų arba apskaičiuojamų pinigų sumų apvalinimas yra atliekamas po jų perskaičiavimo į eurą, kaip nurodyta šio Reglamento 4 straipsnyje, tuomet jos apvalinamos iki cento. Pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs. Taigi šiuo atveju, konstatavus, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 108,02 Lt dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, perskaičiavus šią sumą į eurus, ji yra lygi 610,52 Eur.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 610,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėdoje, ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už butą, esantį adresu (duomenys neskeltini), Klaipėdoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo D. N. (D. N.) 610,52 Eur (šešis šimtus dešimt eurų ir penkiasdešimt du euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan