Civilinė byla Nr. 2S-1220-431/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04084-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 63.2.; 128.12.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė S. B., AB „Swedbank“, R. V. ir G. P..
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu dėl notaro veiksmų prašė panaikinti notarės S. B. patvirtintą 2014-01-06 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.101. Nurodė, jog notarė patvirtino vykdomąjį įrašą neįsigilinusi į situaciją ir neturėdama visos informacijos. Vykdomajame įraše nėra nurodyta kokiais dokumentais remiantis notarė atliko skundžiamą veiksmą. Kreditorius AB „Swedbank“ neinformavo pareiškėjo, kad yra nemokama pagal sutartį ir bankas nutraukia kredito sutartį, todėl visi kreditoriaus veiksmai yra laikytini neteisėtais. Vykdomojo įrašo padarymo dieną buvo nesumokėta tik 234,20 EUR nesumokėtų palūkanų, 84,95 EUR delspinigių už negrąžintą kreditą ir 2,70 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas, t.y. šios sumos yra labai mažos (sudaro truputį daugiau nei 0,3 procento nuo išduoto kredito sumos), todėl tokių smulkių sumų nesumokėjimas negali būti pagrindas patvirtinti vykdomąjį įrašą visai sumai. Kreditorius AB „Swedbank“ ignoruoja skolininką R. V. ir neteikia jam jokios informacijos apie 2007-11-29 kredito sutarties Nr.07-138598-FA vykdymą, apie jos nutraukimą, todėl yra įpareigotinas pateikti visą kreditavimo bylos originalą teismui, kas leistų išsiaiškint kreditoriaus veiksmų teisėtumą.
Notarė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus m. 28-jame notaro biure gautas kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymas atlikti vykdomąjį įrašą Nr. SR/13-39805 dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus naudai iš hipoteka įkeisto turto. Kreditoriaus prašymas buvo priimtas kaip atitinkantis vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 7 punktą. Buvo patikrinta ir įsitikinta, kad pateikti duomenys atitiko kreditoriaus pateiktą prašymą. Iš kreditoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad kreditorius nuo 2013 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – siekiant išieškoti prieš terminą, hipoteką užtikrinta sutartis turi būti nutraukta. Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2013 m. gruodžio 6 d. registruotais laiškais buvo išsiųstas. Per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos (nuo 2013-12-06), t.y. iki 2013 m. gruodžio 26 d. Vilniaus m. 28-tam notaro biuras negavo jokios informacijos apie prievolės įvykdymą bei Vilniaus m. 28-tam notaro biurui nebuvo pateikta duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vadovaujantis Aprašu, vykdomųjų įrašų atlikimo metu galiojančiomis CK bei CPK teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, notaras neturėjo ir neturi nei procesinių teisių, nei pareigų, atliekant vykdomuosius įrašus, nurodyti kokiais dokumentais remiantis atliekamas vykdomasis įrašas, kaip ir neturi pareigos tikrinti kreditoriaus prašyme nurodytų sumų pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nesutiko su skundu, nurodė, jog 2011-11-21 bankas pareiškėjo prašymu priėmė sprendimą pakartotinai atidėti kredito grąžinimą, tačiau kredito gavėjai atsisakė pasirašyti kredito sutarties pakeitimą. Kredito gavėjams nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas siuntė pranešimus, tačiau kredito gavėjai tinkamo sutarties vykdymo neatstatė. Kredito gavėjams ir toliau nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, AB „Swedbank“ 2013-11-29 kreipėsi į Vilniaus m. 28 notarų biuro notarę S. B. dėl vykdomojo įrašo gavimo, kuris buvo išduotas 2014-01-06. AB „Swedbank“ bendradarbiavo su kredito gavėjais, stengėsi ieškoti galimų skolininkų mokumą padėsiančių atstatyti sprendimų, tačiau kredito gavėjai atsisakė pasirašyti kredito sutarties pakeitimą, o įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi tinkamai, todėl tokioje situacijoje kreditorius neturėjo kitos išeities kaip imtis kraštutinės priemonės – Kredito sutarties nutraukimo. Bankas išnaudojo visas galimybes bendrai su skolininkais išspręsti prievolės nevykdymo klausimus, tiek siūlydamas pertvarkyti kredito sutartį, atidedant susikaupusių įsiskolinimų sumas, tiek duodant protingus terminus padengti įsiskolinimus ar pasiūlyti kitus mokėjimo būdus, tačiau skolininkai tuo nepasinaudojo. Taip pat nesutinka su skolininko teiginiu, kad bankas nesprendė su skolininkais sutarties nutraukimo klausimo ir, kad apie galimą sutarties nutraukimą skolininkai nežinojo. Bankas po sutarties nutraukimo dar laukė skolininkų pasiūlymų mėnesį ir dėl priverstinio skolos išieškojimo į notarą kreipėsi tik 2013-11-28.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. V. skundą dėl notarės S. B. veiksmų ir panaikino 2014-02-10 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad užtikrinant 2007-11-29 kredito sutarties Nr. 07-138598-FA įvykdymą, hipotekos lakštu, įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kreditoriui „Swedbank“ AB buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausantys R. V.. Lakšte nurodytas prievolės įvykdymo terminas buvo 2025 m. spalio 30 d. 2013-11-29 AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus miesto 28 notarų biurą prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditoriaus pareiškime buvo nurodyti visi duomenys, kurie nustatyti Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-144. Kadangi prievolės įvykdymo terminas nurodytas lakšte nebuvo pasibaigęs, pareiškime buvo nurodyta, kad kreditorius, vadovaudamasis Kredito sutarties 11.2.1 punktu, nuo 2013-10-29 vienašališkai nutraukė sutartį. Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl prieštaravimų pateikimo ne tik hipotekos lakšte (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) nurodytu adresu, bet ir kitu kreditoriaus nurodytu faktiniu skolininko buvimo adresu. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 28 Notarų biuro notarė S. B. 2014-01-06 atliko vykdomą įrašą reg. Nr. 101.
Teismas pažymėjo, jog notaras atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, t.y. patikrina, ar egzistuoja visos įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos notarinių veiksmų atlikimui, šiuo atveju – vykdomojo įrašo išdavimui. Kaip numato Aprašo 7 p., notaras patikrina, ar prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikęs asmuo yra kreditorius, ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis bei ar yra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, – ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos (įkeitimo) sandoryje. Taigi nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog notarui hipotekos institutą reglamentuojančiose teisės normose numatytas tik procesinis vaidmuo ir šis valstybės įgaliotas asmuo materialinių ginčų tarp kreditoriaus ir skolininko nesprendžia. Taigi, notaras tikrina hipotekos registro duomenų atitikimą kreditoriaus pareiškime nurodytiems duomenims, tačiau nenagrinėja ginčų dėl teisės. Byloje nagrinėjamu atveju Hipotekos registro duomenys (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) patvirtino kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti nurodytus duomenis, taip pat Kreditavimo sutartyje buvo nustatyta kreditoriaus teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, nevertina tokių aplinkybių kaip sutarties nutraukimo teisėtumo, o turėdamas nenuginčytus registro duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, bei kredito sutartį, kurioje numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas pagrįstai padarė vykdomąjį įrašą.
CK 4.194¹ str., reglamentuojančio skolininko interesų garantijas, 6 d. nurodoma, jog tuo atveju, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka.
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, nustatė, kad notarė, atlikdama skundžiamą vykdomąjį įrašą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros, todėl pagrindo panaikinti 2014-01-06 vykdomą įrašą reg. Nr. 101 nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, o jei teismas manys, kad tai įmanoma – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti notarės patvirtintą 2014 m. sausio 6 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 101). Įpareigoti notarę pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo patvirtintas skundžiamas vykdomasis įrašas, o kreditorių AB „Swedbank“ įpareigoti pateikti kreditavimo bylos originalą ir skundą nagrinėti tik gavus šiuos dokumentus. Priteisti iš notaro ir kreditoriaus visas bylinėjimosi bei teismo išlaidas.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Skunde buvo nurodyta, kad kreditorius neinformavo skolininko, kad yra nemokama pagal sutartį ir kredito sutartis nutraukiama. Todėl visi kreditoriaus veiksmai atlikti neinformavus skolininko yra laikytini neteisėtais. Pareiškėjas prašė įpareigoti notarę pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo patvirtintas skundžiamas vykdomasis įrašas. Į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, todėl teismas negalėjo priimti teisingo ir motyvuoto sprendimo.
- Vykdomojo įrašo padarymo metu buvo nesumokėta tik 234,20 eurų palūkanų, 84,95 eurų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 2,70 eurų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Šios sumos sudaro tik 0,3 procento nuo išduoto kredito sumos. Todėl tokių smulkių sumų nesumokėjimas negali būti pagrindas patvirtinti vykdomąjį įrašą visai sumai. Teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, kuri yra svarbi, nes pagal paskutinius Lietuvos Banko nurodymus pirmenybė teikiama sutarties išsaugojimui, o ne nutraukimui. Kreditorius nedėjo tam pastangų ir to nesiekė.
- Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreditorius ignoruoja skolininką ir neteikia jam jokios informacijos apie 2007-11-29 kredito sutarties Nr. 07-138598-FA vykdymą, apie jos nutraukimą. Pareiškėjas prašė įpareigoti kreditorių pateikti visą kreditavimo bylos originalą teismui, kad būtų galima išsiaiškinti veiksmų teisėtumą. Byla gali būti nagrinėjama tik išreikalavus visus dokumentus iš notarės ir kreditoriaus. To nepadrė pirmos instancijos teismas, todėl byla yra grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė S. B. nurodo, jog nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog kreditoriaus prašymas buvo priimtas kaip atitinkantis vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144, 7 punktą. Buvo patkrinta ir įsitikinta, kad pateikti duomenys atitiko kreditoriaus pateiktą prašymą (pagrindas: 2013-12-05 išsamus Hipotekos registro išrašas apie sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis kreditoriaus prašymu, Notarų rūmų prezidiumo hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimo ir vykdomųjų įrašų atlikimo taisyklių nuostatomis pareiškėjui hipotekos lakšte nurodytu adresu 2013-12-06 registruotu laikšu buvo išsiųstas pranešimas skolininkui/įkaito davėjui. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais ir CK, 2014-01-06 buvo atliktas vykdomasis įrašas pagal kreditoriaus paršymą. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė teisinių motyvų dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Vadovaujantis Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymo atlikimo tvarkos aprašo 12 punktu, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo nestabdo vykdomojo įrašo išdavimo. Vadovaujantis Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalimi, tokie ginčai tarp skolininko ir kreditoriaus sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka. Notaras neturėjo ir neturi nei procesinių teisių, nei pareigų, atliekant vykdomuosius įrašus, nurodyti kokiais dokumentais remiantis notaras atlieka vykdomąjį įrašą, kaip ir neturi pareigos tikrinti kreditoriaus prašyme nurodytų sumų pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB „Swedbank“ nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal 2007-11-29 kredito sutartį Nr. 07-138598-FA suteikė R. V. ir R. V. 121.206,00 eurų kreditą buto ir 1/49 dalių negyvenamosios patalpos-parkingo įsigijimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas buvo iki 2025-11-29. Tinkamas įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka bei laidavimu. Kredito gavėjams nevykdant sutarties, kreditorius 2013-08-08 ir 2013-09-23 siuntė pranešimus skolininkams. Kredito gavėjams ir toliau nevykdant sutartinių prievolių, kreditorius 2013-11-29 kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo gavimo, kuris buvo išduotas 2014-01-06. Kredito sutarties šalys 15.2 punktu susitarė, kad paštu išsiųsta korespondencija bus laikoma gauta penktą kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Pranešimai skolininkams buvo siųsti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ir Kredito sutartyje nurodytu adresu. Skolininkai nepranešė kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Siųsti pranešimai grįžo kreditoriui su užrašu „neatsiėmė“. Todėl kreditorius tinkamai informavo skolininką apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį. Skolininkai netinkamai vykdė Kredito sutartį nuo 2013 m. liepos mėnesio. Sutarties nutraukimo dieną skolininkai buvo negrąžinę 3.461,78 eurų. Skolininkas neteikė kreditoriui siūlymų ir nesumokėjo skolos. Kreditorius visais įmanomais būdais bendradarbiavo ir kooperavosi su skolininkais ir geranoriškai sprendė visas iškilusias jų problemas. Po sutarties nutraukimo kreditorius dar laukė skolininkų pasiūlymų mėnesį ir į notarą kreipėsi tik 2013-11-28.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo įrašo atlikimo tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. B. 2014 m. sausio 6 d. atliko vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis subsidiariai iš skolininkų R. V., R. V. ir G. P. ir įkaito davėjo R. V. hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai pagal hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2007-12-22, notarinio reg. Nr. 16050 (b.l. 2-3).
Suinteresuotieji asmenys – kreditorius AB „Swedbank“ ir notarė S. B. – kartu su atsiliepimais į pareiškėjo skundą pateikė Kredito sutartį Nr. 07-138598-FA su priedais (b.l. 26-39), Hipotekos lakštą (b.l. 40-42) su pakeitimais (b.l. 43-45), Laidavimo sutartį Nr. 07-138598-LA1 (b.l. 46-53), kreditoriaus skolininkams siųstus pranešimus (b.l. 62-95), prašymą atlikti vykdomąjį įrašą (b.l. 96-97), Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašą (b.l. 106). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nurodytų dokumentų visiškai pakanka, norint patkrinti kreditoriaus ir notaro atliktų veiksmų teisėtumą, todėl sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde pateiktas prašymas dėl kreditavimo bylos ir kitų dokumentų išreikalavimo netenkintinas.
Kreditoriaus pateikti susirašinėjimo dokumentai su pareiškėju ir kitais skolininkais patvirtina, kad 2013-05-31 pranešimas dėl skolos sumokėjimo, 2013-08-08 pretenzija dėl skolos sumokėjimo ir 2013-09-23 pretenzija dėl įsiskolinimo AB „Swedbank“ ir sutarties nutraukimo pareiškėjui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos adresais (b.l. 63-64; 70-71; 83-84), tačiau nebuvo įteikti iš grįžo kreditoriui su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 77; 79; 90; 93). Taigi, kreditorius informavo pareiškėją ir kitus skolininkus apie esančią skolą, jos dydį bei Kredito sutarties nutraukimą. Kreditorius siuntė pareiškėjui pranešimus ir Kredito sutartyje nurodytu ir pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Priežasčių, kodėl nurodytų siuntų pareiškėjas neatsiėmė ir jomis nesidomėjo, atskirajame nėra nurodyta. Pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog kreditorius įgnoruoja skolininką, neinformavo jo apie Kredito sutarties nutraukimą, yra nepagrįstas.
Byloje esanti kreditoriaus pateikta informacija bei pranešimai taip pat patvirtina, kad skolininkai jau nuo 2013 m. gegužės mėnesio netinkamai vykdė Kredito sutartį ir jos nutraukimo metu skola bankui buvo 3.240,78 eurų (b.l. 84). Tai yra daug didesnė suma, negu pareiškėjas nurodo atskirajame skunde. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandęs sumokėti kreditoriui nurodytą skolą, ar būtų teikęs prašymus ar pasiūlymus dėl galimo skolos mokėjimo atidėjimo, iš dėstymo ar sumokėjimo užtikrinimo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai pažymėta, jog notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, nevertina tokių aplinkybių kaip sutarties nutraukimo teisėtumas, o turėdamas nenuginčytus registro duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, bei kredito sutartį, kurioje numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas, pagrįstai padarė vykdomąjį įrašą ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros, todėl pagrindo panaikinti 2014-01-06 vykdomą įrašą nėra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė