Civilinė byla Nr. 2-1774-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14646-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-577-565/2015 pagal ieškovų M. M. ir R. M. ieškinį atsakovams Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir A. Ž. dėl kreditavimo sutarties ir prie jos sudarytų papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys G. D. ir Č. D.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dydžio klausimas.

Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. KK/08/10/56S bei prie jos sudarytus 2008 m. gruodžio 16 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. balandžio 6 d. papildomus susitarimus Nr. KKP08/12/64PA, KKP10/08/83PA, KKP11/09/171PA, KKP12/04/21PA; pripažinti, kad kredito gavėjas pagal kreditavimo sutartį ir papildomus susitarimus dėl kreditavimo sutarties yra atsakovas A. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinė byla perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovų ieškinys atmestas. 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė ieškovams M. M. ir R. M. terminą iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Teismas nurodė, jog ieškovai siekia, kad jų įsipareigojimai pagal 2008 m. spalio 21 d. kreditavimo sutartį ir jos pakeitimus, t. y. įsipareigojimas grąžinti pasiimtą kreditą ir mokėti palūkanas, būtų perkeltas atsakovui A. Ž., todėl ginčas laikytinas turtiniu ir, kadangi ieškovams buvo suteiktas 202 131,30 Eur kreditas, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 3 179 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Ieškovai M. M. ir R. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti. Nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinį skundą mokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis, kaip ir už ieškinį. Kadangi vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu 2014 m. balandžio 25 d. teikiant ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo sumokėtas 500 Lt (145,39 Eur) dydžio žyminis mokestis, todėl ir už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 145,39 Eur. Apeliantai mano, kad teismas negalėjo iš naujo apskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio dydį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už paduotą apeliacinį skundą sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žyminis mokestis yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str. 1 d.). Tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – dalį teisingumo vykdymo išlaidų perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems suinteresuotumą bylos baigtimi. Žyminio mokesčio dydžio nustatymui teisiškai reikšmingas yra ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ginčo sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuotini nuo ginčijamos sumos. Ieškinio sumos nustatymo taisyklės numatytos CPK 85 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punktas reglamentuoja, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

Apeliantai nagrinėjamu atveju nurodo, kad už apeliacinį skundą mokėtinas tokio dydžio žyminis mokestis, koks buvo sumokėtas teikiant ieškinį teismui, t. y. 145,39 Eur, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų pozicija dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Iš bylos medžiagos matyti, jog civilinė byla pagal ieškovų ieškinį dėl sutarčių modifikavimo 2014 m. balandžio 28 d. iškelta Vilniaus miesto apylinkės teisme, už ieškinį ieškovai sumokėjo žyminį mokestį – 500 Lt (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi konstatuota, jog ieškovų reikalavimas yra turtinis, nustatyta ieškinio suma – 202 134,60 Eur, byla perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (I t., b. l. 256). Ieškovai minėtos teismo nutarties neskundė, todėl laikytina, jog jie sutiko ne tik dėl to, kad byla būtų perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, bet ir su nustatyta ieškinio suma. Ieškovai ginčija sandorį (kreditavimo sutartį ir jos pakeitimus), iš kurio jiems kyla tiesioginė turtinė prievolė – grąžinti paskolos sumą. Tokį sandorį teismui pripažinus negaliojančiu, ieškovai  turtinės prievolės, kurios suma 202 134,60 Eur, išvengtų. Kadangi ginčo pobūdis nustatomas pagal šalies siekiamas teisines pasekmes, todėl tuo atveju, kai ieškinio patenkinimas sukuria tiesiogines turtines pasekmes, toks ginčas yra turtinis, o jo suma, ginčijant tokį sandorį, nustatoma būtent pagal tai, kokio dydžio turtinės prievolės būtų išvengta tokio reikalavimo patenkinimo atveju. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju buvo pareikštas turtinis reikalavimas ir mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio sumą, o ieškovai sumokėjo tik dalį už turtinį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio. Tačiau tai, kad pateikdami ieškinį ieškovai sumokėjo ne visą žyminį mokestį, neatleidžia jų nuo pareigos už apeliacinį skundą mokėti žyminį mokestį proporcingą turtinio reikalavimo sumai. Kadangi už ieškinį, kurio suma 202 134,60 Eur mokėtinas žyminis mestis yra 3 179 Eur (2 027 Eur + ((202 134,60 Eur – 86 886 Eur) x 1 proc.)), ir nepaisant to, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo ne visą mokėtiną žyminį  mokestį, už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 3 179 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostata, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, nurodo žyminio mokesčio apskaičiavimo būdą, o ne mechaninį perkėlimą. Apeliantų argumentas, jog už apeliacinį skundą reikia mokėti 145,39 Eur žyminio mokesčio, yra nepagrįstas bei prieštarauja CPK įtvirtintoms žyminio mokesčio apskaičiavimo taisyklėms. 

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas jau praėjo, paskiriamas naujas trūkumo šalinimo terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Nustatyti ieškovams M. M. ir R. M. naują terminą iki 2016 m. sausio 4 dienos apmokėti apeliacinį skundą 3 179 Eur dydžio žyminiu mokesčiu ir Vilniaus apygardos teismui pateikti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. 

Teisėjas                                                                      Egidijus Žironas