Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1593-886-2023].docx
Bylos nr.: e2S-1593-886/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Atsisakymas priimti ieškinį
Atsisakymas priimti ieškinį
Bylos dėl vaikų ir tėvų teisių bei pareigų kai vienas iš tėvų ar vaikų gyvena užsienyje
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
Ieškinys
Ieškinys



Civilinė byla Nr. e2S-1593-886/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11315-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.5

 (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20544-1163/2023 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui Š. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. K. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. spalio 17 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-16686), kuriuo prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur/mėn. ir 8 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

3.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, ir nepateikta kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, Messenger programa, el. paštu pateiktas atsisakymas ir pan.). Nesant tokiuų duomenų, teismui kilo abejonių, ar atsakovas buvo realiai informuotas apie privalomą mediaciją. Nors Tarnybos pažymoje nurodyta, kad atsakovui buvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas dėl mediacijos, tačiau nepateikta šią aplinkybę patvirtinantys rašytiniai įrodymai – įteikimo pažyma.

4.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma, nesiekiant teisminės mediacijos instituto esminio tikslo – realios teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, juo labiau, jog ieškovė ieškinyje nurodė, jog galimybė baigti bylą taikos sutartimi yra. Šalių ginčas nėra tokio pobūdžio, kad iš karto reikėtų teismo įsikišimo, apeinant privalomąją mediaciją, kurios institutas buvo tam ir įsteigtas, kad būtų suteikta šalims reali galimybė ginčą baigti ikiteisminiu būdu, nedidinant teismo laiko sąnaudų ir savo piniginių išlaidų.

5.       Teismas pažymėjo, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu nebūtinai turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į savo nuožiūra pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

6.       Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       ieškovė (toliau – ir apeliantė) 2023 m. spalio 25 d. atskiruoju skundu (DOK-129002) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1       Ieškovė su ieškiniu pateikė VGTPT pažymą dėl privalomosios mediacijos, iš kurios matyti, kad Tarnyba 2023 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (įteiktas 2023 m. rugpjūčio 1 d.) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad nėra gautas atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje laikė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma.

7.2       Pirmosios instancijos teismas, matydamas nepilnus duomenis apie baigtą mediaciją, turėjo ne formaliai taikyti atsisakymo priimti ieškinį institutą, tačiau, siekdamas įsitikinti ir/arba pašalinti abejones, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija inicijuojamojoje byloje, galėjo svarstyti termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo klausimą, t. y. įpareigoti ieškovę pateikti papildomus duomenis iš VGTPT apie rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui ir tik neįvykdžius nutarties vertinti, ar yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kaip pateiktą nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutartyje išdėstytais argumentais, kuriais teismas motyvavo atsisakymą priimti ieškinį. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai laikė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma. Šiuos argumentus apeliantė grindžia kartu su ieškiniu pateikta VGTPT pažyma dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, kad Tarnyba 2023 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą dviem adresais (įteiktas 2023 m. rugpjūčio 1 d.) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo; Tarnyba informavo, kad atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo negautas ir laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodomais apeliantės argumentais.

11.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

12.       Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi VGTPT paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. MĮ 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

13.       Kreipiantis į teismą dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu pateikė VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymą Dėl privalomosios mediacijos. Pažymoje nurodyta, kad Tarnyba 2023 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (įteikta 2023 m. rugpjūčio 1 d.), su prašymu ne vėliau kaip per 14  dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad nėra gautas atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo, ir laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (e. b. 17 l.).

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nesant duomenų apie Tarnybos rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, ar nepateikus teismui kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, Messenger programa, el. paštu pateiktas atsisakymas ir pan.), teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomą mediaciją. Nors pažymoje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas atsakovui dėl mediacijos buvo įteiktas, tačiau teismas vertino, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti.

16.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, sprendė, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo valią nesinaudoti privalomąja mediacija, ir duomenis apie pranešimo atsakovui įteikimą (pažymą). Tačiau kaip nustatyta anksčiau, VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje nurodyta, kad pranešimas/raštas atsakovui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo reikalavimas yra perteklinis, dėl šeimos bylų pobūdžio ir jose tarp šalių paprastai vyraujančių įtemptų santykių, tokio reikalavimo įvykdymas iš esmės gali būti neįgyvendinamas ar sunkiai įgyvendinamas. Toks reikalavimas, ieškovei net ir įgyvendinus įstatyme jai keliamus reikalavimus dėl privalomos mediacijos iniciavimo, iš esmės apsunkina jos teisę į teisminę gynybą, kadangi atsakovas gali vengti priimti jam siunčiamus VGTPT pranešimus, o jo sąmoningą vengimą (o tuo pačiu siekį vilkinti ieškovės teisę kreiptis į teismą) gali būti sudėtinga įrodyti. Be to, ne ieškovė informuoja kitą ginčo šalį apie privalomąją mediaciją, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę MĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą (MĮ 21 straipsnio 4 dalis) (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1338-921/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1355-1043/2023).

17.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pateikta VGTPT pažyma Dėl privalomosios mediacijos patvirtina, kad ieškovė siekdama inicuoti privalomą mediacijos procesą, kreipėsi į VGTPT, t. y. atliko visus veiksmus, numatytus Mediacijos įstatymo 21 straipsnyje.

18.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įvykdė teisės aktuose numatytą pareigą dėl privalomosios mediacijos iniciavimo šeimos bylose. Mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, nes VGTPT išsiuntus atsakovui pranešimą ir jį įteikus 2023 m. rugpjūčio 1 d., pastarasis per įstatyme nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl privalomosios mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo plečiamai aiškino Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie VGTPT pranešimo įteikimą atsakovui ir atsakovo nesutikimą dalyvauti mediacijoje, nes minėtoje teisės normoje tokio reikalavimo nėra. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

19.       Teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siūlomą galimybę pasinaudoti mediacijos procesu arba dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nutartis panaikinama. Ieškinio priėmimo klausimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                         Laima Kriaučiūnaitė