Administracinė byla Nr. eI3-1597-505/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00488-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 51.5; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjo E. L. atstovui advokato padėjėjui J. K.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas E. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo E. L. 2024 m. kovo 15 d. skundą išnagrinėti iš naujo (reg. Nr. DOK-24851).

Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas E. L. yra likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – LUAB „(duomenys neskelbtini)“) kreditorius ir savininkas. 2023 m. liepos 5 d. jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybą su prašymu skubiai užfiksuoti daromą žalą gamtai ir sustabdyti neteisėtus veiksmus, susijusius su potencialiai pavojingų atliekų tvarkymu bei valstybinės žemės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (nesuformuoto valstybinės žemės ploto tarp suformuotų sklypų (duomenys neskelbtini)), teršimu. Toks veiksmų modelis, pasak pareiškėjo, kenkia ne tik LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui M. K., bet ir pačiai bendrovei, jos savininkams bei kreditoriams, įskaitant valstybę, nes siekiama pasisavinti ir išvaistyti bendrovės lėšas tariamų pavojingų atliekų tvarkymui. Vis dėlto formalaus atsakymo į šį prašymą nebuvo pateikta. Pareiškėjui taip pat nebuvo leista susipažinti su turima medžiaga, todėl jis buvo įsitikinęs, kad, teismui uždraudus, nemokumo administratorius M. K. nesiims jokių veiksmų atliekų tvarkymo klausimu. Vis dėlto M. K. nepaisė jam taikytų laikinojo pobūdžio apsaugos priemonių, parengė atliekų tvarkymo planą, o atsakovas 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad planas yra tinkamas. Pastebėjo, kad apie tvarkymo planą ir Aplinkos apsaugos departamento pritarimą jam pareiškėjui tapo žinoma 2024 m. kovo 13 d. Dar kartą akcentavo, kad pareiškėjas yra LUAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir kreditorius, todėl jis turi teisę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo, pareikšdamas netiesioginį reikalavimą. Tai pagrįsta tuo, kad nemokumo administratorius nepagrįstai siekia tvarkyti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančias ir ne jos sudarytas atliekas už LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir akcininko pinigines lėšas. Teigė, kad pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu panaikinti 2023 m. rugsėjo 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas), tačiau šį prašymą atsakovas atsisakė priimti skundžiamu Sprendimu, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teigė, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu.

Paaiškino, kad pareiškėjas, 2024 m. kovo 13 d. sužinojęs apie jo teisių pažeidimą, 2024 m. kovo 15 d. kreipėsi su skundu į atsakovą, todėl mano, kad pareiškėjas nėra praleidęs jokių atsakovo įsivaizduojamų terminų. Pabrėžė, kad viešojo administravimo veikla yra realaus valstybės bendravimo ir bendradarbiavimo su jos gyventojais bei kitais suinteresuotais asmenimis atspindys, todėl viešasis administravimas daro tiesioginę įtaką gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į valstybę, lemia pasitikėjimą ja, formuoja aktyvią ir sąmoningą visuomenę. Nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamentas priėmė Privalomąjį nurodymą nemokumo administratoriaus M. K. administruojamai LUAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis administratorius 2023 m. lapkričio 7 d. parengė LUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo metu sukauptų pavojingų ir nepavojingų atliekų preliminaraus tvarkymo planą ir pradėjo jį įgyvendinti Tačiau šis Privalomasis nurodymas tapo pagrindu parengti preliminarų atliekų tvarkymo planą, kurio įgyvendinimas ir vykdymas nebuvo pakankamai užtikrintas, prižiūrimas ir vertinamas atsakovo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo tikslas yra reguliuoti visuomeninius santykius aplinkos apsaugos srityje, nustatyti pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises bei pareigas, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, ekologines sistemas ir kraštovaizdžio ypatybes, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką bei racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje. Pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas ne tik kad nebuvo pateiktas LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir savininkui, tačiau jo neapibrėžtumas paliko vietos interpretacijai LUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos nemokumo administratoriui M. K., kuris parengė preliminarų planą ir kurį vykdo be jokio aiškaus teisinio pagrindo. Akcentavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taip pat individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Mano, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini), jos vadovu iki (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo buvo E. L.. Pažymėjo, kad dabar LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriumi yra paskirtas M. K.. Teigė, kad, 2023 m. liepos 3 d. gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus raštą Nr. IBPS-S-380097-23 „Dėl tarnybinės pagalbos“, 2023 m. liepos 4 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento specialistai buvo nusiųsti atlikti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos vietos apžiūrą. Taip pat, vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininko 2023 m. liepos 5 d. pavedimu Nr. SPR1-1625, Aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai pradėjo neplaninį patikrinimą dėl paliktų nesutvarkytų atliekų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), bei administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Visi kiti šioje teritorijoje esantys statiniai nėra registruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Pastatuose ir jų aplinkinėje teritorijoje aptikti dideli kiekiai pavojingų ir nepavojingų atliekų, taip pat BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys daiktai (technika ir kt.). Teigė, kad 2023 m. liepos 5 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui M. K. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neorganizuoti ir neatlikti atliekų atidavimo atliekų tvarkytojams, kol nebus nustatyti tikslūs atliekų kiekiai ir atlikta atliekų identifikacija. Taip pat 2023 m. rugsėjo 26 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui buvo pateiktas Privalomasis nurodymas, kuriuo įpareigota parengti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusių pavojingų ir nepavojingų atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) (teritorijoje, pastatuose ir šalia esančioje valstybinėje žemėje), taip pat (duomenys neskelbtini), tvarkymo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai. Pastebėjo, kad 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA-5109, parengtu pagal Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininko 2023 m. spalio 31 d. pavedimą Nr. SPR1-2492 dėl Privalomojo nurodymo, konstatuota, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo dokumentai pateikti patikrinimo metu.

Atsakovo atstovo nuomone, Aplinkos apsaugos departamentas neturi pareigos informuoti kreditorius apie bankrutuojančią įmonę atstovaujančiam nemokumo administratoriui teiktus individualius administracinius aktus, taip pat atsakovui nėra ir negali būti žinomi bankrutuojančių įmonių kreditoriai. Pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas buvo įteiktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam nemokumo administratoriui M. K. ir būtent jis turėjo pareigą supažindinti kreditorius su gautu administraciniu aktu bei tik jis turėjo teisę teikti / neteikti skundą dėl privalomojo nurodymo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą yra kompetentingas spręsti tik teismas. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme Aplinkos apsaugos departamentui nėra suteikta teisė spręsti įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą. Atsakovo atstovo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. kovo 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ pagrįstumas ir teisėtumas bei įpareigojimas atlikti veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir jos vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo E. L.. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. L. yra LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius.

Iš į bylą pateikto 2023 m. liepos 5 d. prašymo, kurį pasirašė E. L. atstovas, matyti, kad juo buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininką, prašant skubiai užfiksuoti daromą žalą gamtai ir sustabdyti neteisėtus veiksmus. Šie veiksmai buvo susiję su galimai pavojingų atliekų tvarkymu ir valstybinės, nesuformuotos žemės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, tarša. Minėtas žemės plotas yra tarp suformuotų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Prašyme taip pat nurodyta, kad šiais veiksmais LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius M. K. galimai darė žalą tiek pačiai bendrovei, tiek jos savininkui, kreditoriams, įskaitant valstybę, siekdamas pasisavinti ir iššvaistyti įmonės lėšas tariamų pavojingų atliekų tvarkymui.

Bylos medžiaga, t. y. 2023 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA-3543 su priedais, patvirtina, kad pagal Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininko 2023 m. liepos 5 d. pavedimą Nr. SPR1-1625 Aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai pradėjo neplaninį patikrinimą dėl paliktų nesutvarkytų atliekų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso dirbtuvės (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), ir administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Visi kiti teritorijoje esantys statiniai valstybės įmonėje Registrų centre nėra registruoti. Pastatuose ir lauko teritorijoje yra laikomi dideli kiekiai pavojingų ir nepavojingų atliekų. Dalis teritorijos šiaurinėje pusėje atitverta segmentine tvora. Bankroto administratoriaus teigimu, teritorijoje laikomi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys daiktai (technika ir kt.). Teritorija taip pat užteršta pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis. Bankroto administratorius informavo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. kovo 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį
Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojasi 3,8432 ha žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Atlikus (duomenys neskelbtini) teritorijos ir pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančių BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenų apie savininką ar naudotoją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nėra), apžiūrą, nustatyta, kad visuose pastatuose vizualiai matomų atliekų kiekiai buvo nedideli, tačiau įvairiose teritorijos vietose laikomi dideli kiekiai gelžbetoninių perdangų plokščių.

Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė 2023 m. liepos 5 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui M. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, davė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) neorganizuoti ir neatlikti atliekų atidavimo atliekų tvarkytojams, kol nebus nustatyti tikslūs atliekų kiekiai ir atlikta atliekų identifikacija. Prieš planuojant atliekų atidavimą atliekų tvarkytojui, informuoti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybą raštu ar elektroniniu paštu, kad būtų galimybė dalyvauti Kauno valdybos atstovui.

Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui buvo pateiktas Privalomasis nurodymas, kuriuo įpareigota parengti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusių pavojingų ir nepavojingų atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) (teritorijoje, pastatuose ir šalia esančioje valstybinėje žemėje), taip pat (duomenys neskelbtini), tvarkymo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai. Į bylą pateiktu 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA-5109 konstatuota, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo dokumentai pateikti šio patikrinimo metu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA-5109 ir 2024 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-5051 patvirtina, jog Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnams 2024 m. lapkričio 12 d. atlikus neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus M. K. 2023 m. lapkričio 7 d. Aplinkos apsaugos departamentui pateiktas pavojingų ir nepavojingų atliekų, susidariusių LUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu, tvarkymo planas yra visiškai įgyvendintas. Atliekos teritorijoje ir pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šalia esančioje valstybinėje žemėje bei adresu (duomenys neskelbtini), buvo sutvarkytos. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad yra pagrindas išduoti pažymą juridiniam asmeniui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ (registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) likviduoti.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato D. D., 2024 m. kovo 15 d. skundu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą, nes M. K. nepagrįstai siekia tvarkyti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančias ir ne jos sudarytas atliekas už kreditorių ir akcininkų pinigines lėšas.

Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, kadangi Įstatyme nėra numatyta, kad privalomąjį nurodymą galėtų apskųsti ne tik asmuo, dėl kurio jis priimtas, bet ir kiti asmenys. Be to, yra praleistas ir skundo padavimo terminas, o Įstatyme nenumatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad jis yra LUAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir kreditorius, todėl turi teisę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo, pareikšdamas netiesioginį reikalavimą.

Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, įpareigojantis asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus konkrečius įpareigojimus iki privalomajame nurodyme numatyto termino. Su privalomuoju nurodymu susijusias procedūras reguliuoja Įstatymas. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais.

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, t. y. Įstatyme nėra numatyta, jog duotą privalomąjį nurodymą galėtų apskųsti ne tik asmuo, dėl kurio jis priimtas, bet ir kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas E. L. yra LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir kad LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriumi paskirtas M. K..

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Paminėto įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 punktas); valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); atstovauja juridiniam asmeniui teisme (10 punktas); vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (13 punktas).

Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Privalomąjį nurodymą galėjo apskųsti tik paskirtasis LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius M. K., o ne likviduojamos dėl bankroto LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius E. L., todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis yra LUAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir kreditorius ir dėl to turi teisę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo, pareikšdamas netiesioginį reikalavimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde teigė, kad nemokumo administratorius daro žalą LUAB „(duomenys neskelbtini)“, jos savininkui, kreditoriams, taip pat ir valstybei, siekdamas pasisavinti ir išvaistyti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas tariamų pavojingų atliekų tvarkymui, tačiau paminėtina, kad JANĮ 43 straipsnyje įtvirtintos ir gali būti įstatymuose nustatyta tvarka realizuojamos tokios kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės, kaip teisė reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės (5 punktas), taip pat teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas (7 punktas).

Pareiškėjas mano, kad skundžiamu Sprendimu nepagrįstai yra konstatuota, jog terminas dėl Privalomojo nurodymo apskundimo yra praleistas, kadangi apie teisių pažeidimą jam tapo žinoma tik 2024 m. kovo 13 d., o jau 2024 m. kovo 15 d. jis su skundu kreipėsi į atsakovą.

Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo.

Kaip matyti, Įstatyme nėra suteikta teisė Aplinkos apsaugos departamentui spręsti Įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir iš esmės toks klausimo sprendimas reikštų Aplinkos apsaugos departamentui suteiktos kompetencijos ribų viršijimą.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog Privalomais nurodymas buvo įteiktas LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam nemokumo administratoriui M. K., kuris turėjo pareigą supažindinti kreditorius su Privalomuoju nurodymu, taip pat turėjo teisę ginčyti Privalomąjį nurodymą, tačiau to nedarė.

Teismo vertinimu, ginčijamu Sprendimu atsakovui konstatavus, kad Įstatymas nenumato, jog nagrinėjamu atveju Privalomąjį nurodymą galėjo skųsti ne tik nemokumo administratorius M. K., bet ir kreditorius E. L., atsakovas taip pat pagrįstai konstatavo, kad yra praleistas ir skundo padavimo terminas (pažymėtina, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 15 d. teikė skundą atsakovui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, tačiau šis Privalomasis nurodymas 2024 m. lapkričio 9 d. buvo jau įvykdytas), o Įstatymas nenumato galimybės atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, jog viešojoje teisėje dominuoja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Pagal teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-2-442/2019).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir tuo atveju, jei būtų panaikintas pareiškėjo skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. kovo 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas panaikinti Privalomąjį nurodymą pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi, kaip minėta, 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA-5109 ir 2024 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA-5051 jau yra konstatuota, kad LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus M. K. pateiktas 2023 m. lapkričio 7 d. atliekų tvarkymo planas įvykdytas pilna apimtimi, t. y. Privalomasis nurodymas jau yra įvykdytas. Taigi Privalomasis nurodymas negali būti teisminio ginčo objektu.

VAĮ nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į visa tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime (rašte) faktinės aplinkybės buvo aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. kovo 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą Sprendimą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinių reikalavimų – įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2024 m. kovo 15 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepateikia atskiro vertinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos                Daina Kukalienė

                Jolanta Medvedevienė

                Asta Urbonienė