Civilinė byla Nr. e3K-3-71-701/2017

                                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22342-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.3.

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. L. (N. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui N. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl procesinių dokumentų įteikimo taisyklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – ir Reglamentas) ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo už akių peržiūrėjimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 4808,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad jis, atsakovas ir S. B. yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis, atsakovui ir S. B. – po 3/8 dalis buto. Naudojimosi butu tvarka tarp bendraturčių nustatyta 2013 m. balandžio 26 d. teismo sprendimu. Atsakovas nuo 2006 m. išvykęs į Jungtinę Karalystę, nuo to laiko nemokėjo proporcingai jo daliai, kuri įeina į bendrą turtą, tenkančių mokesčių ir rinkliavų, susijusių su buto išlaikymu ir priežiūra. Butu rūpinasi, prižiūri ir visas jo išlaikymo išlaidas sumoka ieškovas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, sprendė, jog jam (atsakovui) procesiniai dokumentai turi būti siunčiami pagal Reglamentą (fiziniam asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra užsienyje, siųstini procesiniai dokumentai turi būti išversti į valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą ar kitą jiems suprantamą kalbą). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi įpareigojo ieškovą išversti ieškinį ir jo priedus į anglų kalbą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi panaikino šios nutarties 4 punkte nurodytą nutartį, nes ieškovas pateikė 2015 m. liepos 16 d. Mykolo Romerio universiteto pažymą Nr. 3A(11.21-301)-1687, kurioje nurodyta, kad atsakovas 2000 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas į Valstybinio valdymo fakulteto teisės ir valdymo bakalauro vakarines studijas lietuvių kalba, vėliau perkeltas į neakivaizdines studijas, šias sėkmingai baigė ir įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį (įteiktas bakalauro diplomas). Iš šios pažymos teismas sprendė, kad atsakovas supranta ir moka lietuvių kalbą, todėl ieškovas neprivalo išversti ieškinio ir jo priedų į anglų kalbą. Tą pačią dieną teismas išsiuntė atsakovui neišverstus į anglų kalbą procesinius dokumentus (ieškinį, jo priedus ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo).
6. 2015 m. rugpjūčio 7 d. Jungtinės Karalystės įteikiančioji agentūra pristatė atsakovui procesinius dokumentus ir informavo, kad jis turi teisę pagal Reglamentą atsisakyti priimti šiuos dokumentus ir grąžinti juos teismui, jeigu jie nėra parengti valstybės, kurioje atsakovas gyvena, oficialia kalba ar kita jam suprantama kalba arba nėra pridėtas šių procesinių dokumentų vertimas į bet kurią iš nurodytų kalbų. 2015 m. rugpjūčio 8 d., pasinaudodamas nurodyta teise, atsakovas atsisakė iš Jungtinės Karalystės įteikiančiosios agentūros priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo siunčiamus procesinius dokumentus, ranka padaręs įrašą, kad ginčas, dėl kurio įteikiami teisminiai dokumentai, susijęs su anksčiau Jungtinėje Karalystėje nagrinėta byla ir būtent dėl to atsakovui bus reikalinga Jungtinės Karalystės advokatų pagalba, o pastarieji nesupranta lietuvių kalbos, taigi jam (atsakovui) reikalingi dokumentų vertimai į anglų kalbą, be to ir jis pats lietuvių kalbą, ypač teisinę, supranta menkai.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad pagal Reglamentą atsakovas pagrįstai atsisakė priimti teismo siųstus procesinius dokumentus, neišverstus į anglų kalbą, dėl to pakartotinai įpareigojo ieškovą pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į šią kalbą. Ieškovas šią nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui, šis 2016 m. vasario 8 d. nutartimi, pripažinęs atsakovo atsisakymą priimti procesinius dokumentus, parengtus lietuvių kalba, nepagrįstu, panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.
9. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodė, kad jam faktiškai nebuvo įteikti ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nes jis motyvuotai atsisakė priimti šiuos, neišverstus į Jungtinės Karalystės, kurioje gyvena, oficialią kalbą,  procesinius dokumentus. Taip pat nurodė aplinkybes ir argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius ieškinio nepagrįstumą ir teismo už akių neteisingumą: ginčo bute jis negyvena nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2013 m. gruodžio mėnesio ir faktiškai juo nesinaudoja; bute gyveno ieškovas ir S. B. močiutė D. K. ; 2006 m. bendraturčiai susitarė žodžiu, kad atsakovas ir S. B. leis ieškovui ir D. K. naudotis visu butu (kartu ir atsakovo dalimi), su sąlyga, kad ieškovas ir D. K. sumokės visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra; ieškovas reikalauja padengti išlaidas už kabelinės televizijos, interneto, ryšio ir buto apsaugos paslaugas, nors minėtomis paslaugomis naudojasi tik jis pats ir buto nuomininkai. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus ir prašė apklausti liudytojus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
11. Teismas nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą atsakovui žinoma nuo 2015 m., todėl jis turėjo visas galimybes domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnis). Atsakovui laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu priimtas sprendimas už akių. Laiku ir tinkamos formos paduotas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtina aplinkybę, kad atsakovas gerai žinojo apie bylos procesą ir turėjo galimybes jame dalyvauti. Įvertinęs, kad atsakovas neįrodė, jog atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl svarbių priežasčių, teismas konstatavo, kad sprendimas už akių priimtas pagrįstai.
12. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ginčo bute jis nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2013 m. gruodžio mėnesio negyveno ir faktiškai juo nesinaudojo, bute gyveno ieškovas ir S. B. močiutė D. K. , 2006 m. bendraturčiai susitarė žodžiu, kad atsakovas ir S. B. leis ieškovui ir D. K. naudotis visu butu (kartu ir atsakovo dalimi), su sąlyga, jog ieškovas ir D. K. sumokės visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra, teismas vertino kaip neturinčias įtakos priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumui, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar gyvena bute, ar ne, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėjęs, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažino 2003 m. kovo 14 d. savo vardu sudaręs kabelinės televizijos paslaugų sutartį su UAB „Init“, teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas šios sutarties nenutraukė, sprendė, kad atsakovo interesams tenkinti buvo sudaryta ir vykdoma kabelinės televizijos paslaugų sutartis, dėl kurios ieškovas patyrė nuostolius.
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
14. Teismas nurodė, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. įsiteisėjusia nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-24-661/2016) jau yra konstatuota, kad esant teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi pripažintai aplinkybei, jog atsakovas supranta lietuvių kalbą (ieškovas pateikė papildomus įrodymus, kad atsakovas 2000 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas į Mykolo Romerio Valstybinio valdymo fakulteto teisės ir valdymo bakalauro vakarines studijas lietuvių kalba), todėl laikytina, jog atsakovui siųsti procesiniai dokumentai atitinka Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą ir atsakovo atsisakymas priimti dokumentus laikytinas nepagrįstu. Atsakovui neįrodžius, kad atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl svarbių priežasčių, teismas konstatavo, jog sprendimas už akių priimtas teisėtai ir pagrįstai.
15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių pagrįstumo, nurodė, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės (ginčo bute jis negyvena nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2013 m. gruodžio mėnesio ir faktiškai juo nesinaudoja; bute gyveno ieškovas ir S. B. močiutė D. K. ; 2006 m. bendraturčiai susitarė žodžiu, kad atsakovas ir S. B. leis ieškovui ir D. K. naudotis visu butu (kartu ir atsakovo dalimi), su sąlyga, kad ieškovas ir D. K. sumokės visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra) neturi įtakos priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumui, nes atsakovui, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, tenka pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Ieškovo išlaidos (interneto, ryšio ar buto apsaugos paslaugos), su kuriomis atsakovas nesutinka, teismo vertinimu, nėra asmeninės, o priskirtinos prie išlaidų butui išlaikyti ir išsaugoti, prie kurių atsakovas taip pat privalėjo prisidėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, nes atsakovas nepiktnaudžiavo procesu ir siekė bendradarbiauti su teismu, dėl pateisinamų priežasčių laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį (prastas lietuvių kalbos mokėjimas neleido suprasti ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl nebuvo galimybės kartu su Jungtinės Karalystės teisininkais suformuluoti išsamius ir pagrįstus atsikirtimus į ieškinį). Atsakovas atsisakė priimti pirmosios instancijos teismo siunčiamus neišverstus į anglų kalbą procesinius dokumentus, siekdamas veiksmingo savo teisių gynimo, remdamasis Reglamento jam suteikta teise pasirinkti, į kokią kalbą išverstus dokumentus priimti. Atsakovas nesutinka, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. 2S-24-661/2016) savaime suteikė teisę teismui priimti šioje byloje sprendimą už akių, nes vien aplinkybė, kad atsakovas 2000–2005 m. studijavo Mykolo Romerio universitete, nepatvirtina gero lietuvių kalbos mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių priėmimą ir peržiūrėjimą, visus procesinius veiksmus atliko formaliai, prieštaringai, nenuosekliai ir skubotai, nes: pirma, teismas, iš pradžių konstatavęs, kad pagal Reglamentą atsakovas turi teisę gauti procesinius dokumentus, išverstus į anglų kalbą, vėliau jau konstatavo, kad tokios teisės atsakovas neturi ir tai sudaro pagrindą išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant, net nepabandžius bent elektroniniu paštu, kuris teismui buvo žinomas, jo iš naujo informuoti apie pareigą priimti procesinius dokumentus lietuvių kalba; antra, teismas, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakęs priimti ieškovo patikslintą ieškinį, 2016 m. kovo 31 d. nutartyje nurodo, kad 2016 m. vasario 12 d. sprendimu už akių buvo tenkintas būtent patikslintas ieškinys, nors patikslintas ieškinys atsakovui nebuvo išsiųstas ir įteiktas; trečia, pirmosios instancijos teismas vis dėlto išvertė į anglų kalbą 2016 m. vasario 12 d. sprendimą už akių ir įteikė jį atsakovui, nors patį teismo sprendimą už akių priėmė būtent dėl to, kad atsakovas neva nepagrįstai atsisakė priimti siunčiamus neišverstus į anglų kalbą    procesinius dokumentus.
2. Teismas netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bendraturčių pareigos, susijusios su bendro daikto išlaikymu ir priežiūra, turi būti atsižvelgiama į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: a) bendraturčio naudojimosi bendru daiktu dažnumą ir intensyvumą; b) bendraturčio pritarimą su bendru daiktu susijusioms išlaidoms; c) šių išlaidų paskirtį, būtinumą ir protingumą; d) bendraturčių tarpusavio susitarimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015). Teismo vertinimas neatitinka minėtos kasacinio teismo praktikos. Sprendžiant dėl bendraturčių pareigos turi būti atsižvelgta į teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 9 punkte. Ieškovas nereikalauja nuostolių atlyginimo iš kitos bendraturtės S. B. .
3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią taikant CK 4.76 straipsnį svarbu nustatyti ir atriboti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).
4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, taip pat ir su sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis buvo pasyvi dėl svarbių priežasčių ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos pagal kurią, nors esant proceso sąlygoms yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai – teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. vasario 13 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
17. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą atsakovas negali atsisakyti priimti procesinių dokumentų, jei jie parengti kalba, kurią jis supranta (byloje nustatyta, kad atsakovas moka lietuvių kalbą, jis įgijęs teisinį išsilavinimą). Reglamentas nenustato reikalavimo pateikti procesinius dokumentus taip, kad jie iš karto atitiktų abi sąlygas: būtų parengti kalba, kurią supranta adresatas, ir išversti į valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą. Reglamentas taip pat nenustato reikalavimo, kad adresatas, mokantis kalbą, kuria yra parengti procesiniai dokumentai, bet atsisakęs juos priimti, turi teisę šiuos dokumentus gauti antruoju Reglamente nustatytu būdu, t. y. išverstus į valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą. Adresatui atsisakius priimti procesinius dokumentus, pagrįstai įteikiamus vienu iš Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, toks atsisakymas priimti procesinius dokumentus turi būti prilyginamas procesinių dokumentų įteikimui (CPK 124 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu konstatavus procesinių dokumentų įteikimą ir atsakovui nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsirado visi sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos (CPK 285 straipsnis).
2. Kasatoriaus pozicija, kad bendraturtis neprivalo prisidėti prie bendro turto priežiūros ir išlaikymo, jei jis tuo turtu ar jo dalimi nesinaudoja, nepagrįsta. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio bute negyveno, apskaičiuodamas patirtus nuostolius, į juos neįtraukė kai kurių suteiktų komunalinių paslaugų (šiukšlių išvežimo, elektros ir kt.), taip pat 2011 m. birželio – 2012 m. gegužės mėnesiais bute gyvenusių laikinų gyventojų apmokėtos visų mokesčių dalies. Ieškovas kategoriškai neigia buvus žodinį bendraturčių susitarimą dėl buto išlaikymo. Buto bendraturtė S. B., kuri atsakovo taip pat priskiriama prie susitarimo dalyvių, ginčo laikotarpiu buvo nepilnametė ir iki 2009 m. liepos mėnesio gyveno bute kartu su ieškovu, todėl jai dalyvauti galimai tokiame susitarime nebuvo prasmės ir protingo paaiškinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse keliamų reikalavimų įteikiamų procesinių dokumentų kalbai ir nacionalinio teismo teisės įvertinti adresato kalbines žinias bei atsisakymo priimti dokumentus pagrįstumo

18. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įteikdama dokumentus gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Taigi jau pats Reglamento tekstas aiškiai nustato kelias kalbines galimybes įteikti dokumentus ir adresato teisę atsisakyti juos priimti tik tada, kai dokumentai nėra parengti nė viena iš nurodytų kalbų.
19. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 dalį, Reglamentas yra taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, Reglamento nuostatos turi būti suprantamos ir taikomos vienodai visoje Europos Sąjungoje, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra pateikęs keletą aktualių nagrinėjamoje byloje taikytinos Reglamento nuostatos išaiškinimų.
20. Kaip nurodoma Reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, jame nustatytu teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse mechanizmu siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant pagerinti ir paspartinti teismines procedūras ir užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, Reglamentu nustatomas tiesioginio teisminio ir neteisminio dokumentų perdavimo tarp valstybių narių principas, kuris leidžia supaprastinti ir paspartinti procedūras (Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo byloje Stefan Fahnenbrock ir kt. prieš Hellenische Republik, C-325/11, 40 punktas; 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo byloje Alpha Bank Cyprus Ltd prieš Dau Si Senh ir kt., 29–30 punktai ir juose nurodyta Teisingumo Teismo praktika).
21. Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento tikslų negalima siekti kaip nors susilpninant dokumentų adresatų teisę į teisminę gynybą, todėl yra svarbu užtikrinti, kad adresatas ne tik faktiškai gautų atitinkamą dokumentą, bet ir galėtų veiksmingai susipažinti su jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį, kad galėtų naudingai pasinaudoti savo teisėmis perduodančioje valstybėje (prieš tai cituoto sprendimo Alpha Bank Cyprus 33 punktas; 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje Alta Realitat SL prieš Erlock Film ApS ir Ulrich Thomsen 49 punktas). Reglamentas turi būti aiškinamas taip, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų suderinti ieškovo ir atsakovo (dokumento adresato) interesai derinant veiksmingo ir greito procesinių dokumentų perdavimo tikslus su reikalavimu adekvačiai užtikrinti šių dokumentų adresato teisę į gynybą, kad suinteresuotų asmenų teisės būtų lygiavertiškai apsaugotos (prieš tai cituoto sprendimo Alpha Bank Cyprus 33, 43 punktai; prieš tai cituoto sprendimo Alta Realitat 51 punktas ir juose nurodyta Teisingumo Teismo praktika).
22. Teisingumo Teismo išaiškinta, kad Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė adresatui atsisakyti priimti dokumentą laikoma šio adresato „teise“ ir tik nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi perduodančioje valstybėje narėje, turi kompetenciją išnagrinėti klausimą, ar adresatas pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti priimti dokumentus motyvuodamas tuo, kad dokumentai nebuvo parengti  jam suprantama kalba arba oficialia valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai kalba (prieš tai cituoto sprendimo Alpha Bank Cyprus 41, 49 punktai; prieš tai cituoto sprendimo Alta Realitat 56–57 punktai). Toks atsisakymas yra aiškiai ribotas, nes įteikiamo dokumento adresatas gali juo tinkamai pasinaudoti tik tuomet, kai įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią jis supranta, arba valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje dokumentas turi būti įteiktas, oficialiąja kalba (prieš tai cituoto sprendimo Alta Realitat 65 punktas).
23. Byloje Alta Realitat Teisingumo Teismas nurodė, kad pradėjęs įteikimo procedūrą ir šiuo tikslu nustatęs svarbų (-ius) dokumentą (-us), nacionalinis teismas priima sprendimą dėl dokumentų atsisakymo pagrįstumo tik tuomet, kai įteikiamo dokumento adresatas iš tiesų atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad dokumentas nebuvo parengtas jam suprantama kalba arba kalba, kurią jis turėtų suprasti. Taigi nacionalinis teismas pareiškėjo prašymu turi patikrinti, ar toks atsisakymas buvo pagrįstas. Šiuo tikslu teismas turi tinkamai atsižvelgti į visus bylos dokumentus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (minėtos bylos 57 punktas; taip pat prieš tai cituoto sprendimo Alpha Bank Cyprus 42 punktas ir jame nurodyta Teisingumo Teismo praktika). Jei prieš dokumentų įteikimo procedūrą bylą nagrinėjantis teismas atliko pirminį adresato kalbinių žinių vertinimą, kad kartu su ieškovu nustatytų, ar būtina pateikti dokumento vertimą, sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentą buvimui, nei jos įgyvendinimui. Kitaip tariant, net jei šis teismas šiuo etapu jau įsitikino, kad adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas nereikalingas, jis iš to negali daryti išvados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedūros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentą, nes kitaip būtų pažeista jo teisė į gynybą. Tik adresatui pasinaudojus šia teise bylą nagrinėjantis teismas gali teisėtai spręsti klausimą dėl atsisakymo pagrįstumo., Nusprendus, kad adresatas dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nėra kliūčių nacionaliniam teismui taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą, jei bus užtikrintas visiškas Reglamento veiksmingumas (prieš tai cituoto sprendimo Alta Realitat 78–81 punktai).
24. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad, pirma, skirtingai nei nurodo atsakovas, Reglamentu nėra suteikiama teisė adresatui pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba. Atsakovas gali tinkamai pasinaudoti savo teise atsisakyti teikiamų dokumentų tik tuo atveju, kai dokumentai nėra įteikiami nė viena iš šių kalbų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, grąžindamas Reglamento II priedo formą, atsakovas pats pažymėjo, kad jis lietuvių kalbą supranta.
25. Antra, nacionalinis teismas, prieš įteikdamas dokumentus, gali kartu su ieškovu įvertinti, ar atsakovas supranta kalbą, kuria dokumentai įteikiami. Nagrinėjamoje byloje taip ir įvyko – gavęs ieškovo pateiktą pažymą apie Mykolo Romerio universitete lietuvių kalba įgytą teisės kvalifikacinį laipsnį (žr. šios nutarties 5 punktą), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą. Vis dėlto toks vertinimas negali užkirsti kelio atsakovui pasinaudoti savo teise atsisakyti priimti dokumentus, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju.
26. Trečia, tik po to, kai adresatas atsisako priimti dokumentus, nacionalinis teismas ieškovo prašymu gali spręsti dėl atsisakymo pagrįstumo ir priimdamas šį sprendimą nacionalinis teismas turėtų vertinti visas byloje esančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ši procesinė procedūra buvo išlaikyta: pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį ir įpareigojo ieškovą išversti procesinius dokumentus, ieškovui šią nutartį apskundus, apeliacinės instancijos teismas ją panaikino. Vis dėlto, atsižvelgdama į tai, kad pastarojoje apeliacinės instancijos nutartyje yra fakto klaidų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą: į Mykolo Romerio universiteto pažymos turinį, iš kurio matyti, jog atsakovas lietuvių kalba yra įgijęs ne bet kokį, o teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį (jam įteiktas bakalauro diplomas); atsisakymo priimti dokumentus formoje pats atsakovas pažymėjo, kad jis supranta lietuvių kalbą, o priežastis, dėl kurios atsisakė priimti dokumentus, yra ne atsakovo lietuvių kalbos nesupratimas, o jo siekis gauti dokumentų vertimus dėl teisinės pagalbos suteikimo, t. y. tam, kad jam galėtų atstovauti Jungtinės Karalystės advokatai. Taigi iš paties atsisakymo galima išvada, kad atsakovas supranta, su kokiu klausimu susiję procesiniai dokumentai jam buvo įteikiami (žr. šios nutarties 6 punktą).
27. Atsižvelgdama į šios nutarties 24–26 punktuose nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai konstatavo, jog atsakovo atsisakymas priimti įteikiamus dokumentus yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi Reglamente nėra nurodytos tokio atsisakymo pasekmės, vadovaujantis prieš tai cituoto Teisingumo Teismo sprendimo Alta Realitat 81 punktu, nacionaliniam teismui nebuvo kliūčių taikyti nacionalinėje proceso teisėje nustatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą. Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinių dokumentų įteikimui, išskyrus įteikimą CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali). Bylos duomenimis, nustatyta, kad per pirmosios instancijos teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis), o esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Todėl atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl teismo sprendimo už akių (ne)pagrįstumo

28. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir pripažinus, kad nacionaliniam teismui nebuvo kliūčių taikyti nacionalinėje proceso teisėje nustatytų padarinių dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo priimti įteikiamus procesinius dokumentus (ieškinį, jo priedus ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) (CPK 142 straipsnio 4 dalis), kyla priimto teismo sprendimo už akių (ne)pagrįstumo klausimas.
29. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi (nagrinėjamoje byloje taikytina 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
30. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodomos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (minėto straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
32. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota nuosekli šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
33. Šioje byloje nėra ginčo dėl šalių bendraturčių statuso (žr. šios nutarties 3 punktą). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
34. Bendraturčių tarpusavio santykius reglamentuoja ir CK 4.76 straipsnis. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti.
35. Spręstina, kad kasatoriaus nurodoma aplinkybė, jog ginčo bute jis nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2013 m. gruodžio mėnesio negyveno ir faktiškai juo nesinaudojo, yra vertintina kaip nekelianti pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
36. Darytina išvada, kad teismai netinkamai, kaip neturinčią įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, įvertino kasatoriaus nurodytą aplinkybę, kad 2006 m. tarp buto bendraturčių buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog kasatorius ir S. B. leis ieškovui ir D. K. naudotis visu butu (kartu ir atsakovo dalimi), su sąlyga, kad ieškovas ir D. K. sumokės visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra. Asmenys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Fakto, kad kasatoriaus nurodytas susitarimas buvo sudarytas, nustatymas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo.
37. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą reikalavimą, ginčo teisingam išsprendimui svarbu nustatyti, kurios ieškiniu reikalaujamos priteisti išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – buto savininkų poreikiams tenkinti. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta, kad ieškovas reikalauja padengti išlaidas už kabelinės televizijos, interneto ryšio ir buto apsaugos paslaugas, nors minėtomis paslaugomis naudojasi tik ieškovas ir buto nuomininkai. Konstatuotina, kad šios kasaroriaus nurodytos aplinkybės dėl ieškovo reikalautų ir teismo priteistų išlaidų pobūdžio yra vertintinos kaip keliančios pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nutartyje pasisakė tik dėl išlaidų pagal kabelinės televizijos paslaugų sutartį su UAB „Init“, o dėl kitų atsakovo akcentuojamų išlaidų pobūdžio nutartyje nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad ieškovo išlaidos už internetą, ryšio paslaugas ir buto apsaugą, su kuriomis atsakovas nesutinka, nėra asmeninės, o priskirtinos prie išlaidų butui išlaikyti ir išsaugoti, prie kurių atsakovas taip pat privalėjo prisidėti. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada vertintina kaip nemotyvuota ir nepagrįsta.
38. Remiantis šios nutarties 36, 37 punktais, konstatuotina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kasatoriaus išdėstyti argumentai, dalis kurių grindžiami bylos duomenimis (byloje pateiktais įrodymais), kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes, šiems duomenims pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.
39. Konstatavusi, kad kasatoriaus pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti aplinkybes, be kita ko, susijusias su sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nustatytas pagrindas naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Donatas Šernas