Baudžiamoji byla Nr. 2K–430/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.10.1
1.2.18.8(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009
m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
kovo 12 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. K.
nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt)
bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu,
galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta 70 MGL (8750 Lt) bauda.
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo
12 d. nutartimi A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. K.
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą
buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
t. y. būdamas UAB (duomenys
neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktorius ir atsakingas už įmonės
buhalterinės apskaitos organizavimą bei kasininkas, nuo 2004 m. vasario 6 d.
iki 2006 m. spalio 31 d., Klaipėdoje, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią,
kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto,
nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12
straipsnio l dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai
turi būti pagrįsti
apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir
ūkinio įvykio metu arba
jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 4 dalį, nustatančią, kad „apskaitos
registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės
operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba
iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami
apskaitos registruose“, taip pat 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu
Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo
taisyklių 3 punktą, nustatantį, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo
finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“,
4 punktą, nustatantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų
orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus,
išrašius kasos išlaidų orderį, kurį
pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punktą, nustatantį, kad
„visos kasos operacijos įrašomos į
kasos knygą“, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)
buhalterinę apskaitą taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų parodytos
buhalterinėje apskaitoje, būtent:
1) nuo
2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. dvidešimt devynis kartus septyniems
UAB (duomenys
neskelbtini)
darbuotojams išmokėjo 12 817,60 Lt darbo užmokesčio daugiau nei parodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose,
t. y. 2004 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. M. G. –
2541,52 Lt, 2004 m. balandžio–lapkričio mėn. M. Z. – 3771,8 Lt, 2004 m. kovo–rugpjūčio mėn. M. M. – 2164,38 Lt, 2004
m. rugpjūčio–2005 m. kovo mėn. A. K.– 426,54 Lt, 2004 m. rugpjūčio–2005
m. kovo mėn. V. M. – 3337,53 Lt, 2004 m. rugsėjo–gruodžio mėn. V. M. – 325,23 Lt, 2004 m. kovo–birželio mėn. D. Č. –
250,60 Lt, o 2006 m. liepos–rugsėjo
mėn. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbusiam A. G. išmokėjo 3400 Lt darbo užmokesčio, tačiau šių ūkinių
operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie išmokėtą darbo
užmokestį neperdavė buhalterijai ir taip ši
išmokėta darbo užmokesčio dalis nebuvo parodyta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje
apskaitoje;
2) nuo 2005 m. birželio 1 d.
iki 2006 m. spalio 31 d. už UAB (duomenys
neskelbtini) atliktus statybos
darbus gautų 130 000 Lt (2005 m. birželio–rugsėjo mėn. 42 000 Lt iš A. Č. už jo gyvenamojo namo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) statybos darbus,
2006 m. gegužės mėn. 10 000 Lt iš R. M. už jo gyvenamojo namo
Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) pamatų
statybos darbus, 2006 m. rugpjūčio–spalio
mėn. 78 000 Lt iš J. S. už jos gyvenamojo namo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) statybos darbus)
priėmimo nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie atliktus darbus bei
gautus pinigus neperdavė buhalterijai ir taip šios gautos lėšos, atlikti darbai
nebuvo parodyti UAB (duomenys
neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje; dėl šių pažeidimų negalima
nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2006 m. spalio 31 d. iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos
turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. K. pagal BK 220
straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad, siekdamas
išvengti mokesčių, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią
vyr. buhalterę V. M., įrašė į deklaraciją neteisingus duomenis apie pelną ir
pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, būtent:
1) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir
atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą
bei veiklą, Klaipėdoje, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio
l dalį, nustatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti
mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius,
laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį,
nustatančią, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį,
vadovaujantis mokesčių įstatymais“, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų
pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M., siekdamas išvengti sumokėti
6300 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neparodytų 42
000 Lt pajamų, gautų už UAB (duomenys
neskelbtini) 2005 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktus statybos darbus,
nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos Klaipėdos skyriui UAB (duomenys
neskelbtini) 2005 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant
tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pelną, t. y. nurodant 42 000 Lt mažesnę bendro mokestinio laikotarpio veiklos
rezultatų sumą ir 6300 Lt mažesnę
mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir
ją 2006 m. gegužės 16 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pelną;
2) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt
pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl
2005 m. birželio mėn. UAB (duomenys
neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos
apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos
Klaipėdos skyriui 2005 m. birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y.
nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę
mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu
užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. liepos 22 d. elektroniniu būdu
pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys
neskelbtini pajamas;
3) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m.
liepos mėn. UAB (duomenys
neskelbtini) atliktų statybos
darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos
apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos Klaipėdos
skyriui 2005 m. liepos mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM
deklaraciją, įrašant tik
jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM
apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius
nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu būdu pateikus
Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip
nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;
4)
siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. rugpjūčio mėn.
UAB (duomenys
neskelbtini) atliktų
statybos darbų už 10 500
Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2005 m.
rugpjūčio mėn. UAB (duomenys
neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus
neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM
apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei
V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu būdu
pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;
5)
siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės
mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir
pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2005 m. rugsėjo mėn.
UAB (duomenys
neskelbtini) PVM
deklaraciją, įrašant tik
jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 10 500 Lt mažesnę PVM
apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius
nurodytą deklaraciją ir ją 2005 m. spalio 24 d. elektroniniu būdu pateikus
Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip
nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;
6)
siekdamas išvengti sumokėti 1800 Lt pridėtinės vertės
mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 10 000 Lt,
nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m. gegužės
mėn. UAB (duomenys
neskelbtini) PVM
deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus
duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini)
pajamas, t. y. nurodant 10 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei
1800 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M.
kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. liepos 5 d. elektroniniu
būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip
nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;
7)
siekdamas išvengti sumokėti 3240 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. liepos mėn. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 18 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti
Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m.
liepos mėn. UAB (duomenys
neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 18 000 Lt mažesnę
PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 32400 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM
sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją
2006 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu būdu
pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas;
8)
siekdamas išvengti sumokėti 5400 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. rugpjūčio mėn.
UAB (duomenys
neskelbtini) atliktų
statybos darbų už 30 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos
apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m.
rugpjūčio mėn. UAB (duomenys
neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus
neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 30 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų
tiekimų sumą bei 5400 Lt mažesnę
mokėtino į biudžetą PVM
sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. rugsėjo 22 d.
elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos
skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus
duomenis apie UAB (duomenys
neskelbtini) pajamas;
9)
siekdamas išvengti sumokėti 3600 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. rugsėjo mėn.
UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų už 20 000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti
Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui 2006 m.
rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nurodant 20 000 Lt
mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 3600 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą
PVM sumą, o vyr.
buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m. spalio 24 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos
apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė
žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys
neskelbtini) pajamas;
10)
siekdamas išvengti sumokėti 1800 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. spalio mėn.
UAB (duomenys
neskelbtini) atliktų
statybos darbų už 10 000
Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. spalio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją,
įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis
apie UAB (duomenys
neskelbtini) pajamas, t. y.
nurodant 10 000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1800 Lt mažesnę
mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr.
buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją ir ją 2006 m.
lapkričio 20 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas.
Kasaciniu
skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį
ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. kovo 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius
ginčija nuteisimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad nėra šios
nusikalstamos veikos subjektas. Kasatorius remiasi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi Nr. 2K–213/2006, kurioje
išaiškinta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose
esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos
dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad
deklaracijas pildė buhalterės, jas elektroniniu būdu persiųsdavo mokesčių
inspekcijai, o kasatoriui jas pateikdavo susipažinti tik po to, kai šios jau
būdavo užpildytos ir perduotos inspekcijai. Taip pat buhalterės patvirtino, kad
kasatorius niekada nedavė joms jokių nurodymų dėl duomenų įrašymo į
deklaracijas, jų niekada nepasirašinėjo ir netikrino prieš pateikiant mokesčių
inspekcijai. Dėl to, nustačius, kad deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys,
atsakomybėn turėjo būti traukiamas asmuo, kuris jas užpildė, pasirašė ir
pateikė mokesčių inspekcijai. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus,
apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų
finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223
straipsniai)“ 21 punktu, nurodančiu, kad nusikaltimo subjektas pagal BK 220
straipsnį yra asmuo, kuris įstatymo įpareigotas pateikti deklaracijas. Šis
teismas konstatavo, kad toks asmuo buvo kasatorius ir nesvarbu, ar pats
kasatorius jas pateikė. Kasatoriaus manymu, toks įstatymo aiškinimas
neteisingas. Asmuo pripažįstamas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo subjektu esant dviem sąlygoms: jis turi galėti būti subjektu, kaip
tai numato minėto nutarimo 21 punktas, ir jis turi būti pateikęs deklaraciją su žinomai
neteisingais duomenimis. Byloje nustatyta, kad kasatorius galėjo būti subjektu,
tačiau deklaracijas pasirašė ir pateikė ne jis. To paties nutarimo 19 punkte
išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali: nusikalstama
veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie
pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka
patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai
institucijai. Tai reiškia, kad asmuo atsakomybėn traukiamas už nusikalstamą
veikimą, o ne už neveikimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino
kasatorių tinkamu subjektu dar ir dėl to, kad jis nepasinaudojo galimybe
kontroliuoti deklaracijų pasirašymo ir pateikimo. Taigi teismas nustatė
kasatoriaus neveikimą, tačiau neveikimas pagal BK 220 straipsnį nelaikomas
nusikalstamu. Taip pat teismas nurodė, kad, nepateikdamas buhalterėms pajamas
patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų, kasatorius aiškiai suvokė, jog
deklaracijose bus parodyti žinomai melagingi duomenys. Minėto Senato nutarimo
14 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio
dalį būtinos šios objektyvios sąlygos: pirma, įrašymas į deklaraciją arba
nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų
duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti
mokesčių; antra, šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.
Taigi neteisingi duomenys turi būti įrašomi turint tikslą išvengti mokesčių.
Įmonės buhalterės patvirtino, kad jos manė ir taip paaiškino kasatoriui, jog
įmonės buhalterinėje apskaitoje neturi būti parodytos už užsakovų lėšas ir jų
nuosavybėn nupirktos medžiagos. Šių medžiagų įgijimo dokumentai įmonėje nesaugomi,
todėl jie ir negalėjo būti pateikti buhalterėms. Be to, jei gautos pajamos ir
turėtos išlaidos yra vienodos, tai nuo jų jokių mokesčių neskaičiuojama. Net
jeigu deklaracijose ir turėjo matytis minėtos pajamos bei jų išleidimas,
mokėtina mokesčių suma lieka nepakitusi, todėl tokia klaida visiškai neturi
įtakos mokesčių sumai, todėl mokesčių vengimas negalimas. CK 6.648 straipsnis numato galimybę rangos darbus atlikti
ir iš užsakovo medžiagų. Tokiu atveju rangos darbams atlikti perduotos
medžiagos išlieka užsakovo nuosavybe ir į rangovo buhalterinę apskaitą
neįtraukiamos. Taip pat į rangovo buhalterinę apskaitą neįtraukiamos ir
piniginės lėšos, kurias užsakovas suteikė rangovui užsakovo nuosavybėn ir jo
vardu bei interesais įgyti statybinių medžiagų. Šiuo atveju rangovas tampa
užsakovo įgaliotiniu įgyjant medžiagas, bet netampa tų medžiagų ar joms skirtų
piniginių lėšų savininku. Rangovo buhalterinėje apskaitoje neparodomas užsakovo
turtas. Tą teisme paaiškino ir abi UAB (duomenys
neskelbtini) buhalterės. Byloje visi trys užsakovai patvirtino, kad
UAB (duomenys neskelbtini) už
atliktus darbus nebuvo mokėta, kad už tuos pinigus, kuriuos jie perdavė
kasatoriui, jiems jų vardu buvo nupirktos ir perduotos statybinės medžiagos.
Liudytojas R. M. teisme patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių darbų jam neatliko, o tik padėjo
įsigyti medžiagas. Liudytoja J. S. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jai ir jos vardu
nupirko statybinių medžiagų už 78 000 Lt ir jas perdavė, atliko
statybos darbus, tačiau už juos ji nemokėjo, nes buvo nepatenkinta atliktų darbų
kokybe. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaręs rangos sutarties,
darbus atliko ne UAB (duomenys
neskelbtini), o kasatorius tik padėjo surasti pigesnius darbuotojus,
taip pat liudytojo vardu ir jo interesais nupirkti statybinių medžiagų, ir nei
UAB (duomenys neskelbtini),
nei kasatorius už tai negavo jokio atlygio. Be to, net laikant, kad užsakovų
sumokėtos lėšos turėjo būti parodytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai jos
negali būti laikomos įmonės pelnu, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, nes byloje
yra nustatyta, kad šios piniginės sumos išleistos statybinėms medžiagoms ir
perduotos užsakovams, o tai yra išlaidos. Pelnas yra skirtumas tarp pajamų ir
išlaidų, todėl jeigu išlaidos lygios pajamoms, tai pelnas yra nulinis, o tai
reiškia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buvo nesumokėti mokesčiai.
Teismas į tai neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nuslėptų mokesčių
yra 42 962,22 Lt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 222 straipsnio 1
dalį, būtina nustatyti tiesioginę tyčią ir šios tyčios tikslą – mokesčių
slėpimą. Minėto Senato nutarimo 25 punkte nurodyta, kad apgaulingas teisės aktų
reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos
tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės
apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kasatorius tvirtina, kad jis įmonės
buhalterių buvo įtikintas, kad už užsakovų lėšas ir jiems nupirktos statybinės
medžiagos neturi būti parodomos buhalterinėje apskaitoje, todėl pirminiai
buhalteriniai dokumentai nebuvo išrašyti. Jeigu teismai pagrįstai laiko, kad
tai turėjo atsispindėti buhalterijoje (tiek pinigų gavimas, tiek jų
išleidimas), tai kasatorius šito neužfiksavo ne sąmoningai, o dėl suklydimo.
Net ir pripažinus, kad užsakovų mokėti pinigai ir už juos nupirktos medžiagos
turėjo būti parodytos įmonės buhalterijoje, tai buvo padaryta neturint tyčios
ir tikslo nuslėpti mokesčius, be to, dėl to nebuvo nuslėpti mokesčiai, nes
pelnas buvo nulinis. Tiek sumokėtų lėšų faktas, tiek jų panaudojimo faktas
patvirtinami liudytojų parodymais. Kasatorius taip pat mano, kad teismai tų
pačių liudytojų parodymams suteikė skirtingą įrodomąją galią, nes tų pačių
liudytojų parodymus dėl pinigų mokėjimo fakto vertino kaip teisingus ir
tinkamus, o dėl pinigų panaudojimo – kritiškai. Anot kasatoriaus, teismas
pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nepašalinus iškilusių prieštaravimų, jie
turėjo būti aiškinami kasatoriaus naudai. Kasatoriaus manymu, nėra pakankamų
įrodymų jo kaltei pagrįsti. Toliau kasatorius tvirtina, kad vien buvusių įmonės
darbuotojų parodymų apie jiems mokėtas atlyginimų sumas, nesant byloje kitų
įrodymų, nepakanka pripažinti, jog tokie atlyginimai jiems tikrai buvo mokami.
Teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus paaiškinimus, kad darbuotojai jį
apkalba, nes buvo nepatenkinti darbo sąlygomis įmonėje. Be to, didesnius, nei
nurodyta mokėjimų žiniaraščiuose, atlyginimus būtų galima mokėti tik, jeigu
įmonėje būtų buvę laisvų lėšų. Įmonės buhalterės patvirtino, kad įmonėje buvo
nuolatinis lėšų stygius, tačiau teismas atsisakė atlikti įmonės pajamų ir
išlaidų ekspertizę, taip atimdamas iš kasatoriaus teisę pateikti jo teiginius
patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvadoje nurodyta tik gautų pajamų suma
per atitinkamą laikotarpį nepatvirtina, jog įmonė turėjo pakankamų lėšų mokėti
didesnius atlyginimus, nes už tą laikotarpį neparodytos įmonės išlaidos. Dėl to
specialisto išvadoje nepagrįstai konstatuojama, kad įmonė turėjo pakankamai
lėšų didesniems atlyginimams išmokėti. Mokėjimų
eiliškumo – pirmiausia turi būti
mokami atlyginimai ir tik po to visi kiti mokėjimai – įmonėje nebuvo laikomasi.
Specialisto išvada apie, tikėtina, mokėtus didesnius atlyginimus pagrįsta tik
buvusių darbuotojų parodymais, kurių, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes,
nepakanka neginčijamoms išvados daryti. Teismui atsisakius išnaudoti visas
priemones, galinčias arba patvirtinti arba paneigti didesnių atlyginimų
mokėjimo faktą, laikytina, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių tokio
fakto buvimą. Nagrinėjamu atveju teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą, bet ir suvaržė kasatoriaus teisę gintis visais leistinais būdais.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius laisvai disponavo įmonės
lėšomis, todėl turėjo galimybę mokėti didesnius atlyginimus, yra tik prielaida.
Be to, šis teismas nurodė, kad M. M. ir D. Č. parašai atlyginimų mokėjimo
žiniaraštyje suklastoti, todėl kasatorius nepagrįstai padidino kasos išlaidas
ir turėjo lėšų mokėti didesnius atlyginimus. Tokia teismo išvada prieštarauja
bylos medžiagai. Minėti asmenys nurodė, kad gavo žiniaraščiuose nurodytas
sumas, tačiau juose yra ne jų parašai. Taigi negalima teigti, kad kasos
išlaidos buvo padidintos. Taip pat byloje nenustatyta, kad parašus suklastojo
kasatorius. Be to, skunde nesutinkama su paskirtų bausmių bendrinimo
būdu. Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai
taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Minėto nutarimo 31 punkte nurodyta, kad,
jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos
veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos
kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus
kitus BK straipsnius. Kasatorius nuteistas už tai, kad vedė apgaulingą
buhalteriją ir tai darydamas pateikinėjo deklaracijas su tikrovės
neatitinkančiais duomenimis. Vadinasi, padarytos veikos, kvalifikuotos pagal
BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, sudaro
idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagal BK 63 straipsnio 5 dalies
1 punktą už jas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, o ne
iš dalies sudedant. Teismai šiomis nuostatomis nesivadovavo, todėl netinkamai
pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Atsileipimu į
kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo
skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad teismai išsamiai ir nešališkai
išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus,
motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus
atmeta, bei pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius BK 220 straipsnio l dalyje
ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų
praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 21 punkte
yra išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje
numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį
įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą
ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus
apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą
ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.
Nustatant BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektą teismų praktikoje
atsižvelgiama į teisės aktus, kuriuose atitinkamą teisinį statusą turintiems
asmenims nustatytos pareigos pateikti valstybės įgaliotai institucijai
deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie
pajamas, pelną ar turtą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas ir
Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintas taisykles, kurios išsamiai
aptartos apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pridėtinės vertės ir metines
pelno mokesčio deklaracijas privalo pateikti ir pasirašyti PVM mokėtojo vadovas
ir vyriausias buhalteris. Kasatorius, būdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, t.
y. juridinio asmens vadovas, pateikė šias deklaracijas VMI elektroniniu būdu
per vyr. buhalterę V. M., žinodamas, kad pats yra nuslėpęs nuo jos
tikrąsias UAB pajamas, todėl jos nebus parodytos ir mokesčių deklaracijose, t.
y. sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie UAB pajamas ir turtą,
siekdamas išvengti mokesčių. Kasatoriaus teiginiai, kad jis nepagrįstai
nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą,
nes neturėjo tyčios išvengti mokesčių, taip pat atmestini, nes jie prieštarauja
byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismų sprendimuose subjektyvieji šio
nusikaltimo požymiai yra aprašyti. Dėl įmonės pajamų ir išlaidų ekspertizės
prokuroras teigia, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai
gali būti nustatomi tiek kompetentingų įstaigų patikrinimu, revizijų aktais,
tiek ir audito apskaita, specialisto išvada ar ekspertizės aktu. Ekspertizės
skyrimas nėra privalomas baudžiamojo proceso veiksmas. Teismas paprastai skiria
ekspertizę tais atvejais, kai nusprendžia, kad ji būtina reikšmingoms bylos
aplinkybėms nustatyti arba kai specialisto išvados prieštarauja kitai bylos
medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumu. Šioje byloje ekspertizė nebuvo
skiriama, nes teismui, išnagrinėjusiam specialistų išvadas, paaiškinimus,
liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, abejonių dėl specialisto išvados
teisingumo ir jos pripažinimo tinkamu įrodymų šaltiniu nekilo. Jokie teismui
pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar
kitokio sprendimo priėmimą, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas.
Nepaskirdamas ekspertizės, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo
reikalavimų ir kasatoriaus teisių nesuvaržė, nes jo prašymą dėl ekspertizės
paskyrimo išnagrinėjo ir jį motyvuotai atmetė. Dėl kasatoriui paskirtų bausmių
subendrinimo skunde nurodoma, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl
tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau A. K.
apeliacine tvarka dėl jam paskirtų bausmių bei jų subendrinimo nesiskundė ir
šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl
nenagrinėtinas jis ir kasacine tvarka. Taip pat atsiliepime pažymima, kad iš
esmės A. K. kasacinio skundo argumentai analogiški argumentams, nurodytiems jo
apeliaciniame skunde. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d.
nutarties matyti, kad visas skunde minimas aplinkybes apeliacinės instancijos
teismas išanalizavo, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakė ir
nuteistojo A. K. skundą pagrįstai atmetė. Apeliacinis skundas buvo
išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320–324 straipsnių, reglamentuojančių bylų
nagrinėjimą apeliacine tvarka, nuostatų.
Nuteistojo A. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kasacinės instancijos teismas
priimtus nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376
straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir
įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus,
numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde
nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369
straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į šias įstatymo
nuostatas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų,
kurie atitinka nurodytus BPK reikalavimus.
Dėl BK 220
straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymių
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų
praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214,
215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punkte išaiškinta, kad BK 220
straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar
juridinis), kurį įstatymas įpareigojo
teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą
dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.
Kasatorius
neginčija apeliacinio teismo išvados, padarytos išanalizavus mokesčių įstatymų
nuostatas, susijusias su pelno ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų
pateikimu, kad A. K. ir buvo tas asmuo, kurį įstatymas įpareigojo pateikti šias
deklaracijas. Tačiau kasatorius mano, kad, be šios sąlygos, jis galėjo būti
pripažintas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektu tik tuo
atveju, jeigu jis būtų pasirašęs deklaracijas ir jas pateikęs mokesčių
inspekcijai.
BK 220
straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į
deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą
žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą
ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Taigi
kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pagal BK 220 straipsnio 1
dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą
ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas,
pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai.
Tačiau,
kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nutarimo bei BK 220 straipsnio 1 dalies
dispoziciją, laikytina, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios
atsakomybės subjektais gali būti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už
tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės –
tarp jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie
pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą – pateikimą, tiek už finansinę apskaitą
atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir
atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Atsakomybės subjektais taip pat gali
būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei
juridinis asmuo.
Skirtingai
nei nurodo A. K., veikos, už kurią jis nuteistas, faktinės aplinkybės
patvirtina, kad kasatorius atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos
subjekto požymius.
Pagal BK 220
straipsnio 1 dalį A. K. nuteistas už tai, kad,
būdamas UAB (duomenys
neskelbtini) direktorius, siekdamas išvengti mokesčių, atitinkamu laikotarpiu,
veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M.,
įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie pelną ir pajamas bei pateikė
šiuos duomenis valstybės įgaliotai institucijai.
Taigi pagal nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes A. K.
nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė tuo, kad jis, kaip
įmonės direktorius, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinės
apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, nepateikęs buhalterei visų
duomenų apie įvykdytas ūkines operacijas (atliktus statybos darbus ir už tai
gautas įmonės lėšas) bei nurodęs jai užpildyti, pasirašyti ir elektroniniu būdu
persiųsti deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, pateikė šiai
institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną, taip
realizuodamas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius
požymius. Byloje nustatyta, kad PVM deklaracijas su neteisingais
duomenimis apie UAB (duomenys
neskelbtini) pajamas užpildė, pasirašė ir elektroninių būdu
įgaliotai institucijai perdavė įmonės buhalterė, o ne A. K. Tačiau byloje
taip pat įrodyta, kad buhalterė apie deklaracijose nurodytų duomenų apie
pajamas ir pelną neteisingumą nežinojo, nes A. K. jai sąmoningai nebuvo
pateikęs visų duomenų dėl vykdomų statybos darbų, dėl kurių įmonės pajamos ir
pelnas buvo didesni, nei nurodyta deklaracijose. Taigi A. K., kaip įmonės
vadovas, tiesiogiai atsakingas už deklaracijų apie pajamas ir pelną pateikimą
ir tyčia elgdamasis byloje nustatytu būdu, atitinka BK 220 straipsnyje
numatyto subjekto požymius.
BK 220
straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis
subjektyvusis požymis yra tikslas išvengi mokesčių.
Kasatorius
ginčija nuteisimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tvirtindamas, kad neturėjo
pareigos pateikti buhalterinei apskaitai duomenis apie tariamai vykdomus
statybos darbus ir kad tikslas išvengti mokesčių neįrodytas. Kolegija tokius
skundo argumentus atmeta. Šis skundo teiginys pagrįstas kitokios, nei nustatė
teismai, situacijos interpretavimu. Kasatorius teigia, kad statybinės
medžiagos, reikalingos sutartiems darbams vykdyti, buvo perkamos už užsakovų
lėšas ir jų nuosavybėn, todėl iš užsakovų gautos piniginės sumos neturėjo būti
įtrauktos į UAB (duomenys
neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaip įmonės gautos pajamos. Tačiau
teismai nustatė, kad užsakovai kasatoriui mokėjo tiek už statybines medžiagas,
tiek ir už atliktus darbus. Tarp užsakovų ir A. K., kaip įmonės
direktoriaus, buvo sudarytos rašytinės ir viena žodinė statybų rangos sutartys,
kurios nebuvo pakeistos ar nutrauktos. Dėl to visos su šiais darbais susijusios
ūkinės operacijos privalėjo būti pagrįstos apskaitos dokumentais ir fiksuojamos
įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kolegijos vertinimu, teismai, remdamiesi
baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, teisingai nustatė
kasatoriaus tyčios turinį. Kasatoriaus veiksmai pasireiškė duomenų ir dokumentų
apie įmonės vykdomus statybos darbus ir už tai gautų pajamų nepateikimu
buhalterei, kuri pildė, pasirašinėjo bei pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini)
deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, taip sąmoningai suvokdamas, kad
deklaracijose bus nurodyti žinomai neteisingi duomenys.
Išlaidos –
nagrinėjamu atveju atliekant statybos darbus panaudos statybinės medžiagos –
laikytinos nusikalstamų veikų padarymo išlaidomis, nes jokių šias išlaidas
patvirtinančių apskaitos dokumentų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos
nagrinėjimo metu gynyba nepateikė. Taigi, nustatant buhalterinėje apskaitoje
neparodytų pajamų ir pelno dydį, pagrįstai neatsižvelgta į nusikalstamų veiksmų
darymo metu patirtas išlaidas.
Dėl
bausmių bendrinimo būdo (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas)
Pagal BPK 367
straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar
nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės
instancijos teisme. Nors bausmių bendrinimo klausimas nebuvo skundžiamas ir nagrinėtas
apeliacine tvarka, tačiau, nustačiusi aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo
taikymo atvejį, atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo paskirtį
(BPK 376 straipsnio 1 dalis) bei atskiro instituto – baudžiamosios bylos
atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (XXXIV
skyrius) – egzistavimą ir tikslus, teisėjų kolegija dėl to pasisako.
Pagal teismų
praktiką, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos
nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.),
visos jos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir
atitinkamus kitus BK straipsnius. Ideali
nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu
metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Bylos
duomenimis, A. K. nuteistas už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos
tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingą duomenų apie pelną bei
pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio
1 dalis). Būtent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu
metu kasatorius padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus
duomenis apie įmonės pelną bei pajamas. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos
sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5
dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių
apėmimo būdu, o ne teismų taikytu bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63
straipsnio 4 dalis). Teismų sprendimai keistini nustačius netinkamą baudžiamojo
įstatymo – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto – taikymo atvejį (BPK 369
straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 383 straipsnis).
Dėl
įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)
Kasaciniame
skunde A. K. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu nustatyti
didesnių atlyginimų, nei parodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose,
darbuotojams išmokėjimo faktai.
Išvadas apie
nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų
visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus
įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo,
priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme metu dalyvių
išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo
baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Pirmosios
instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o
apeliacinės instancijos teismas patikrino visus esminius apeliacinio skundo
argumentus dėl įrodymų vertinimo, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl to.
Didesnių darbo užmokesčių, nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose,
išmokėjimas nustatytas patikrinus, ištyrus ir įvertus liudytojų įmonės darbuotojų
parodymus, UAB (duomenys
neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, 2006 m. rugpjūčio
10 d. ir 2007 m. birželio 21 d. specialisto išvadas bei specialisto
paaiškinimus, duotus teisme. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo
nesutikti su šių bylos duomenų vertinimu, nes teismai pagal savo vidinį
įsitikinimą bei vadovaudamiesi įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo
bylos aplinkybes. Gynybos prašoma atlikti pajamų bei išlaidų ekspertizė,
atsižvelgiant į kitus bylos duomenis, kurie buvo pakankami išvadoms apie
išmokėtus didesnius darbo užmokesčius padaryti, nebuvo būtinas procesinis
veiksmas. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius nuteistas už tai, jog, apgaulingai
tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neparodė 130 000 Lt pajamų už atliktus
statybos darbus. Tai dar kartą patvirtina, kad A. K. turėjo pakankamai lėšų
didesniems, nei parodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, atlyginimams
išmokėti.
Taip pat
kasatorius be pagrindo ginčija bylos duomenų, susijusių su įmonės gautomis
pajamomis už atliktus statybos darbus ir didesnėmis deklaruotinomis pajamų
sumomis, nei nurodyta pelno ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose,
vertinimu. Įvertinę visus ginčijamus bylos duomenis, teismai nustatė, kad A. K.
gavo rašytinių statybų rangos sutarčių ir žodinio susitarimo pagrindu sutartas
sumas už atliktus statybos darbus, taigi gavo pajamas, tačiau jų atitinkamose
deklaracijose nenurodė, taip įgaliotai institucijai pateikdamas neteisingus
duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Ginčijami liudytojų UAB (duomenys neskelbtini)
užsakovų A. Č., R. M. bei J. S. parodymai teismų sprendimuose išdėstyti,
sugretinti su jų ankstesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir
aptarti kitų bylos duomenų kontekste. Kolegijos vertinimu, apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė apeliacinio skundo
argumentus dėl šių duomenų vertinimo kaip neįtikinamus, nepagrįstus ir
prieštaraujančius bylos medžiagai. Nekyla abejonių, kad nuteistąjį A. K. –
UAB (duomenys
neskelbtini) direktorių ir jos atstovą – su užsakovais siejo
sutartiniai statybų rangos santykiai, todėl visos ūkinės operacijos, susijusios
su UAB (duomenys neskelbtini)
vykdomais statybų darbais, privalėjo būti pagrįstos apskaitos dokumentais ir
parodytos įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Atsižvelgiant
į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad, sprendžiant nuteistojo A. K.
baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar kasatoriui įstatymų
garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės
reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį,
nepadaryta.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį.
Panaikinti
nuosprendžio ir nutartis dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 220 straipsnio
1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio
1, 4 dalimis.
Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio
1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo
būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę
nuteistajam A. K. paskirti 50
MGL (6250 Lt) baudą.
Kitas
nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai
Benediktas Stakauskas
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius