Civilinė byla Nr. 2-59-641/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02767-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos;
(S)
2.6.3.4; 2.6.5.2.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.5; 3.1.7.10; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1; 3.4.1.3
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,
sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,
dalyvaujant ieškovei L. D.,
ieškovės atstovei advokatei Dianai Latotinai – Micevičei,
išvadą duodančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Rūtai Ambražūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui I. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė:
ieškovė L. D. ir jos atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti, kad atsakovas I. P. yra ieškovės sūnaus N. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 5220,00 Eur, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo lėšas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke bei priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo ieškinį tenkinti, nustatyti, jog atsakovas yra nepilnamečio N. K. D. tėvas ir priteisti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Mano, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nuotraukose matomas atsakovo ir nepilnamečio vaiko išvaizdos panašumas, ieškovės ir liudytojos parodymai bei tai, jog atsakovas nepripažįsta tėvystės, tačiau vengia bylos proceso, tokiu būdu vengdamas pripažinti tėvystę, leidžia teigti, jog atsakovas yra biologinis nepilnamečio vaiko N. K. D. tėvas. Nurodo, jog prašoma išlaikymo suma - 145 Eur yra nedidelė, atitinka vaiko būtinuosius poreikius, todėl turėtų būti priteista iš atsakovo.
Atsakovas I. P. ir atsakovo atstovas advokatas Konstantinos I. G. į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį buvo išsiųsti atsakovo pasirinktam atstovui advokatui K. I. G., nurodytu korespondencijos šiam asmeniui siuntimo adresu - (duomenys neskelbtini), bei elektroninio paštu, adresu: giot1@otenet.gr (60, 175, 176, 177, 179, 180-181 b. l.). Byloje nėra duomenų apie atsakovą ir jo atstovą advokatą K. I. G. siejusių atstovavimo santykių pabaigą bei duomenų apie procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovo atstovui advokatui K. I. G. ar adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, ko pasekoje, teismas konstatuoja, jog atsakovui ir jo atstovui apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai teismo šaukimą įteikiant per atsakavo atstovą advokatą K. I. G. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 121 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsakovas ar jo atstovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi atsakovas gyvena užsienyje (Graikijoje), yra Graikijos Respublikos pilietis, todėl teismas neturi galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje (pvz. jį atvesdinti ir kt.). Atsakovui ir jo atstovui yra žinoma apie bylos procesą, vykstančius teismo posėdžius, jiems yra įteiktas ieškinys ir visi kiti procesiniai dokumentai, atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, po ko nesidomėjo bylos nagrinėjimo eiga, nevykdė savo procesinės pareigos iš anksto informuoti teismą apie savo ketinimus nedalyvauti teismo posėdžiuose ir jų priežastis. Minėto pasekoje teismas daro išvadą, kad byloje egzistuoja išimtinis atvejis, kuomet teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, todėl byla išnagrinėtina atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje yra tokie reikšmingi bylai išspręsti dokumentai: vaiko gimimo liudijimo kopija (6 b. l.) iš kurios matyti, kad N. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė L. D., o tėvystė nenustatyta; siuntėjo I. P., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), voko, siųsto L. D., adresu: (duomenys neskelbtini) kopija (24 b. l.), iš kurio matyti išsiuntimo spaudas – Korinthos 03.12.99, gavimo spaudas – Lietuva, Šiauliai, 1999-12-10; vokas (171 b. l.), adresuotas L. D., adresu: (duomenys neskelbtini), ant kurio priklijuoti 6 Graikijos valstybės pašto ženklai: 2011, HELLAS, 0,03 €, kuriame yra laiškas anglų kalba; kelto bilieto kopija (25 b. l.), iš kurio matyti, jog bilietas yra išduotas atsakovo I. P. vardu, 2000 m. vasario 14 d., reisu Patras – Ancona; vokas su 2 atsakovo I. P. fotonuotraukomis ir 1 N. K. D. fotonuotrauka (127 b. l.), iš kurių matyti akivaizdus vizualinis šių asmenų panašumas; atsakovo I. P. atsiliepimas į ieškinį su vertimu į lietuvių kalbą (56-63 b. l.), iš kurio matyti, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog: su ieškove nebendravo penkiolika metų, niekuomet neturėjo su ja jokių santykių ir lytiškai nesantykiavo, kartu su ieškove negyveno ir neturėjo rimto romano, nekvietė į Graikiją bendram gyvenimui, visiškai su ja nebendravo, nebuvo laišku informuotas apie vaiko gimimą, o ieškovės turimas vokas neįrodo, jog ji jam pranešė apie vaiko gimimą, jei ieškovė būtų pranešusi apie po jų lytinės sueities gimusį vaiką, būtų atlikęs atitinkamus veiksmus, siekdamas įsitikinti savo tėvyste, sutinkantis atlikti DNR tyrimą, kad būtų nustatyta, ar jis yra biologinis vaiko tėvas; duomenys iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ apie ieškovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (9-10 b. l.), iš kurių matyti, kad ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi; gimimo liudijimo kopija (5 b. l.), iš kurios matyti, jog ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką P. D., gimusią (duomenys neskelbtini); Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas (8 b. l.), iš kurios matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. kas mėnesį gavo 97,50 Lt (28,24 Eur) socialinę išmoką vaikui bei 1430,00 Lt (414,16 Eur) vienkartinę išmoką vaikui; VSDFV pažyma (7 b. l.), iš kurios matyti, jog ieškovė 2015 m. vasario mėn. duomenimis gavo 190,33 Eur vienkartinę išmoką; Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys apie asmenį (11, 73 b. l.), iš kurių matyti, jog kartu su nepilnamečio vaiko N. K. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra ieškovės deklaruotoje gyvenamoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini); 2015 m. gruodžio 2 d. išlaidų, reikalingų N. K. D. išlaikymui paskaičiavimas (124 b. l.), iš kurio matyti, jog mėnesinio vaiko poreikiai sudaro 395,00 Eur bei ieškovė nurodo ne visada išgalinti skirti vaikui reikiamą išlaikymą, todėl prašanti mamos V. D. ir buvusio sugyventinio V. M. materialinės pagalbos, kurie jai skiria mažiausiai po 300,00 Eur per mėnesį; Western Union pinigų gavimo dokumento kopija (128 b. l.), iš kurio matyti, jog 2012-07-04 V. M. persiuntė ieškovei 250,00Eur sumą.
Dėl tėvystės nustatymo
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis).
Minėta, kad N. K. D. gimė (duomenys neskelbtini)., jo tėvystė nenustatyta (6 b. l.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK ir CK numatytos įrodymų priemonės – įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti įrodymai (CPK 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Tėvystę įrodo ieškovės teisme duotas paaiškinimas, kad: atsakovas I. P. turėjo su ieškove lytinių santykių prieš N. K. D. gimimą, t. y. 1999 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, kuomet ji atostogavo, Graikijoje, Agros mieste; ieškovės teigimu, šalys susipažino viešbučio, kuriame ieškovė gyveno kavinėje, atsakovas jai nešė gėles, jie vakarieniaudavo, šalys lytiškai santykiavo; apie nėštumą ji sužinojo jau grįžusį iš Graikijos į Lietuvą; apie tai, kad laukiasi atsakovą informavo telefonu; vaikas gimė Lietuvoje; iki vaiko gimimo ir po jo gimimo šalys bendraudavo telefonu; ieškovei besilaukiant atsakovas vaiko tėvystės neneigė, šalys tarėsi, jog kurs šeimą, atsakovo nurodymu ji tvarkėsi dokumentus santuokai su atsakovu sudaryti ir už atsakovo skirtus pinigus nusipirkusi bilietą nuvyko į Milaną, kur susitikusi su atsakovu keltu nuvyko į Graikiją; Graikijoje su atsakovu gyveno apie 2 savaites, susipažino su jo tėvais, trimis broliais ir seserimi; išsiskyrė su atsakovu, nes atsakovas pasirodė grubus ir dėl to susipyko, nuo to laiko su ieškove nebebendravo; gimus sūnui ieškovė nusiuntė atsakovui sūnaus nuotraukas; skambino atsakovui, kai vaikui buvo 2 metai, ko pasekoje, atsakovas kvietė atvykti į Graikiją, bet ji nenuvyko, nes tuo metu gyveno Italijoje su kitu vyru.
Ieškovės nurodomas tėvystę įrodančias faktines aplinkybes, kad ieškovė iki vaiko gimimo turėjo artimų santykių su atsakovu, iki vaiko gimimo atsakovas vaiko tėvystės neneigė, patvirtina byloje esantys kelto bilieto kopija, nuotraukos, atsakovo ieškovei 1999 m. siųsto voko kopija ir liudytojos J. L. teisme duoti parodymai, kuri nurodė, kad: ieškovė (jos sesuo) 1999 m. vasarą išvažiavo atostogauti į Graikiją, kur prabuvo daugiau nei 1 mėnesį laiko, kelionę prasitęsė dėl ten įvykusios pažinties ir užsimezgusių artimų santykių su atsakovu; ieškovė kartu su atsakovu skambindavo iš Graikijos į Lietuvą šeimai; ieškovei grįžus į Lietuvą atsakovas nuolat skambindavo ieškovei telefonu; ieškovė planavo visam laikui išvykti į Graikiją gyventi su atsakovu, kurti šeimyninius santykius, susituokti, todėl Lietuvoje tvarkėsi dokumentus santuokai su atsakovu Graikijoje sudaryti; pas atsakovą ieškovė išvyko besilaukdama 4-5 nėštumo mėnesyje; pas atsakovą vyko per Milaną ir kėlėsi keltu į Graikiją; liudytoja matė kelte iš Milano į Graikiją darytas ieškovės su atsakovu nuotraukas, kurios šiai dienai nėra išlikusios, nes sesuo jas suplėšė, kai susipyko su atsakovu; ieškovė liudytojai pasakojo, jog nuvykus į Graikiją su atsakovu apsigyveno pas jo tetą, kur kilo nesutarimai, jie susipyko ir sesuo grįžo gimdyti į Lietuvą; teigia, jog gimus vaikui šalių santykiai dar nebuvo nutrūkę, jie dar bendraudavo telefonu, nes ir vardas K. vaikui buvo suteiktas ieškovės pageidavimu, jog sūnus turėtų graikišką kaip jo tėvo vardą; liudytoja teisme susipažinusi su į bylą pateiktomis ieškovės sūnaus ir atsakovo nuotraukomis (127 b. l.) patvirtino, jog nuotraukose tikrai yra tas pats vyras, kurio nuotraukas ji matė po sesers kelionės į Graikiją 2000 m. bei tai, jog N. K. D. vizualiai yra itin panašus į atsakovą.
Tėvystės faktą iš esmės patvirtina ir paties atsakovo I. P. atsiliepimas į ieškinį (56-63 b. l.), kuriame atsakovas neneigia pažinojęs ieškovę ir su ja bendravęs bei jame atsakovo nurodomų argumentų prieštaringumas - tai, jog nors atsakovas teigia neturėjęs su ieškove rimto romano ir lytinių santykių, tačiau vėliau sau prieštaraudamas atsakovas tvirtina, kad jei ieškovė būtų pranešusi apie po jų lytinės sueities gimusį vaiką, būtų atlikęs atitinkamus veiksmus, siekdamas įsitikinti savo tėvyste, kas rodo, jog atsakovas iš esmės patvirtina tarp jo ir ieškovės buvus lytinių santykių.
Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas išreiškė pageidavimą atlikti DNR ekspertizę vaiko tėvystei nustatyti, tačiau į teismo posėdžius nevyko, tiek atsakovas, tiek ir jo atstovas, gyvendami Graikijos Respublikoje, vengia bendradarbiauti su teismu ir dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, kas leidžia teigti, jog atsakovo atsiliepime nurodomi teiginiai dėl sutikimo atlikti DNR tyrimą tėvystei nustatyti yra deklaratyvūs, neorientuoti į realų jų įgyvendinimą, nurodyti galimai siekiant tokiu būdu paneigti savo tėvystę. Minėtų aplinkybių kontekste teismas mano, jog DNR ekspertizę byloje skirti netikslinga.
Remiantis kitais byloje surinktais įrodymais – išsamiais ieškovės teisme duotais paaiškinimais, juos patvirtinančiais liudytojos J. L. parodymais, byloje surinktais rašytiniais duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, teismas, siekdamas užtikrinti vaiko interesus žinoti savo tėvus (CK 3.160 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į byloje nustatytus įrodomąją reikšmę turinčius faktus, jog iki vaiko gimimo ieškovė su atsakovu turėjo lytinių santykių, artimai bendravo ir ruošėsi kurti šeimyninius santykius, atsakovas iki vaiko gimimo neneigė savo tėvystės, į iš atsakovo ir N. K. D. nuotraukų matomą akivaizdų vizualinį panašumą, bei į tai, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį neneigė pažinojęs ieškovę ir iš esmės patvirtino turėjęs lytinių santykių su ja, tačiau vengė proceso ir nepateikė į bylą anksčiau nurodytus įrodomąją reikšmę turinčius faktus paneigiančių duomenų, teismas daro išvadą, jog visi byloje surinkti įrodymai teismui leidžia labiau tikėti, jog atsakovą I. P. esant N. K. D. biologiniu tėvu, todėl, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas – I. P. pripažintinas N. K. D. tėvu, o N. K. D. pripažintinas I. P. sūnumi.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo
Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo I. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. K. D. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 5220,00 Eur, ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo lėšas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kasacinis teismas nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2013).
Iš vaiko poreikių paskaičiavimo (124 b. l.), jį pagrindžiančių rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimo matyti, jog nepilnamečio vaiko N. K. D. mėnesiniams poreikiams yra reikalinga ne mažesnė kaip 395,00 Eur suma. Ieškovė yra nedirbanti, auginanti 2 nepilnamečius vaikus, pragyvenanti iš socialinės pašalpos bei tėvų ir buvusio sutuoktinio skiriamo materialinės paramos, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, t. y. ieškovės materialinė padėtis yra itin sunki. Teismas neturi duomenų nei apie atsakovo sveikatos būklę, nei apie jo faktinę turtinę padėtį, todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių bei tai, jog atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, nepateikė prieštaravimų dėl ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydžio, daro išvadą, jog atsakovas I. P. yra sveikas ir darbingas asmuo, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui, konstatuoja, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo I. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. K. D. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5220,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, atsižvelgus į tai, jog atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo jo gimimo (2000 m. birželio 1 d.), o ieškiniu prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma (5220,00 Eur) neviršija 3 metų iki ieškinio padavimo teismui dienos termino, teismas priteisia iš atsakovo I. P. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui N.K. D., susidariusį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. (už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos), skaičiuojant kas mėnesį po 145,00 Eur, kuris sumoje sudaro 5220,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo lėšas įpareigojant atsakovą pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai L. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl kitų procesinių klausimų
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei byloje jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas , 26-27, 169-170 b. l.), iš atsakovo I. P. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 250,00 Eur žyminis mokestis, 460,01 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (33, 46, 100, 135, 137, 139, 184-185 b. l.), 220,80 Eur procesinių dokumentų vertimo (iš graikų kalbos į lietuvių kalbą/ir atvirkščiai) išlaidos (44, 49, 97 b. l.) bei 19,35 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiųstina metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą (CPK 392 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 391 straipsniu, 392 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalimi, 3.147 straipsnio 3 dalimi, 3.148 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3.194 straipsniu, 3.195 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), N. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu, N. K. D. pripažinti I. P. sūnumi.
Priteisti iš atsakovo I. P., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui N. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 00 euro centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015 m. balandžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
Priteisti iš atsakovo I. P., gim. (duomenys neskelbtini), 5220,00 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties litų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui N. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), už tris metus iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 7 d., išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
Nepilnamečio vaiko N. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo I. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 euro centų) žyminį mokestį, 220,80 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 80 euro centų) procesinių dokumentų vertimo išlaidas, 19,35 Eur (devyniolikos eurų 35 euro centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovo I. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 460,01 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų 1 euro cento) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę pagalbą).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas išsiųsti Šiaulių mieto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Rasa Milvydaitė