Civilinė byla Nr. 2S-980-611/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Neringos Švedienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, teikianti išvadą institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatyti vaikų K. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B. , (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. B. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams, taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą. Be to, ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą E. B. gyventi skyrium, taip pat uždrausti atsakovui E. B. bendrauti internetu su nepilnamečiu sūnumi K. B. bylos nagrinėjimo metu.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-09-03 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, grasina susidorojimu, nuteikia prieš ieškovę nepilnamečius vaikus, menkina ir niekina nepilnamečių vaikų akivaizdoje, (LR CPK 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie netinkamą atsakovo elgesį ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad surinkti byloje duomenys leidžia daryti išvadą apie teigiamą atsakovo elgesį, ypač bendraujant su sūnumi K. B. . Spręsdamas ieškovės prašymą dėl uždraudimo atsakovui bendrauti su sūnumi K. B. , teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog sūnus K. B. pasidarė uždaras, irzlus, sujaudintas bei nervuotas po bendravimo su atsakovu. Be to, teismas iš byloje surinktos medžiagos padarė išvadą, jog K. B. bendravimą su tėvu labai vertina, bijo jo netekti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal LR CK 3.161 str. 3 d. vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams, o tokia teisė gali būti apribota tik išimtiniais atvejais, kai toks bendravimas pakenktų vaiko interesams. Teismas pagal byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovo E. B. ir jo nepilnamečio sūnaus K. B. bendravimas nekenkia vaiko interesams.
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. LR CPK 144 str. nuostatos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusios su teismo sprendimo vykdymu, o jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės neturi tokio tikslo ir negali būti siejamos su galėjimu įvykdyti teismo sprendimą. LR CK 3.65 str. 1 d. numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Mano, kad yra nepagrįstas teismo argumentas, jog ji savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji nurodė liudytoją, kuris gali patvirtinti jos išdėstytus teiginius. Kitų įrodymų ji negali pateikti, o pagal LR CPK 177 str. įrodymai yra šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal LR CPK 145 str. 1 d. 13 p. teismas turi teisę taikyti ne tik LR CPK, bet ir kituose įstatymuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones. LR CK 3.65 str. 2 d. numato sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti šeimos bylose. Viena iš tokių priemonių yra įpareigojimas vienam sutuoktiniui gyventi skyrium. Tačiau tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, jeigu sutuoktinio gyvenimas kartu kelia realų pavojų kitam sutuoktiniui ar jų vaikams. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių šioje bylos stadijoje daryti prielaidą, kad atsakovas vartoja psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams ir nesant pagrindo teikti pirmenybę ieškovės paaiškinimams, padarė pagrįsta išvadą, kad byloje esamų duomenų nepakanka daryti prielaidą, kad atsakovas vartoja fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. LR CK 3.65 str. 1 d. 7 p. numato galimybę uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais. Tačiau ši norma turi būti taikoma, atsižvelgiant į LR CK 3.155 str. 2 d., 3.161 str. 3 d. įtvirtintas nuostatas, jog abu tėvai turi lygias teises auklėti savo vaikus, jais rūpintis ir su jais bendrauti. Uždraudimas matytis su nepilnamečiais vaikais yra išimtinė laikinoji apsaugos priemonė ir gali taikoma tik išimtinais atvejais, jeigu vieno iš tėvų bendravimas su vaikų kenkia vaiko interesams, kelia pavojų vaiko psichinei ar fizinei sveikatai. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus Kristoferis nori bendrauti su tėvu E. B. , byloje nėra duomenų apie atsakovo keliamą ar galimą kelti pavojų sūnui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi Kristoferiu internetu. Kita vertus, bendravimo internetu forma nekelia jokio pavojaus vaikui, kadangi nėra tiesioginio kontakto tarp vaiko ir tėvo, vaikas bet kada pats gali nutraukti tokį bendravimą, jeigu jis keltų neigiamas emocijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pačios ieškovės prieštaringą poziciją, nes ji mano, kad bendravimas internetu kelia pavojų vaikui, o tiesioginio bendravimo atveju ji jokio pavojaus nemato. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Andžej Maciejevski
Teisėjai Alma Urbanavičienė
Neringa Švedienė