Civilinė byla Nr. 3K-3-98/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1; 30.4.2;

34.5; 128.1

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. kovo 7  d.

Vilnius 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. ir suinteresuotų asmenų V. M. bei O. S. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: J. M., J. A. B., Prienų rajono savivaldybės administracija.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, taip pat teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, aiškinimo ir taikymo. 

Pareiškėjas A. L. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. L. priėmė palikimą po savo tėvo K. L. mirties.

Suinteresuotas asmuo V. M. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina D. M. priėmė palikimą po savo tėvo K. L. mirties.

Suinteresuotas asmuo O. S. prašė nustatyti juridinius faktus: kad jos motina A. B. priėmė palikimą po savo tėvo K. L. mirties; kad O. S. priėmė palikimą po savo motinos A. B. mirties.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys prašo nustatyti faktus, kad jų tėvai priėmė palikimą po K. L. mirties, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai prašomi nustatyti tam, kad į teismą kreipęsi asmenys galėtų įgyvendinti nuosavybės teises į jų senelio K. L. turėtą ir Prienų rajono valdybos 1991 m. gegužės 30 d. potvarkiu Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo“ natūra grąžintą turtą (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, klėtį, malkinę, tualetą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad K. (K.) L. mirė 1952 m. rugpjūčio 6 d. Paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Mirusio K. L. vaikai buvo A. B., D. M., J. L. Tėvo laidotuvėse dalyvavo visi jo vaikai. Šiuo metu jie yra mirę ir iki mirties nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo atsisakymo. J. L. po tėvo mirties paėmė jo kišeninį laikrodį ir šeimos nuotrauką, o D. M. liko gyventi tuose pačiuose namuose Bagotosios kaime, kur iki mirties gyveno tėvas. A. B. vaikai yra suinteresuoti asmenys A. B. ir O. S.. Vienintelis A. B. turto įpėdinis yra suinteresuotas asmuo A. B.. Jis turi paveldėjimo teisės liudijimą. D. M. įpėdinis yra suinteresuotas asmuo V. M. (vaikas). J. L. įpėdiniai yra pareiškėjas A. L. ir suinteresuotas asmuo J. M. (vaikai).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. M. pareiškimus patenkino, o bylos dalį dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo nutraukė: 1) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimęs 1927 m. spalio 31 d., miręs 1994 m. gruodžio 14 d., po savo tėvo K. (K.) L., mirusio 1952 m. rugpjūčio 6 d., mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; 2) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., gimusi 1925 m. rugsėjo 9 d., mirusi 1980 m. balandžio 1 d., po savo tėvo K. (K.) L., mirties 1952 m. rugpjūčio 6 d., priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustatė tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises į senelio paveldimą turtą. Teismas sprendė patenkinti pareiškėjo A. L. ir suinteresuoto asmens V. M. pareiškimus, nes po K. L. mirties visi trys jo vaikai dalyvavo laidotuvėse, todėl palikimo atsiradimo vietoje buvo visi trys vaikai ir, teismo vertinimu, šių duomenų pakanka pripažinti, kad visi trys vaikai priėmė tėvo palikimą. Šią išvadą teismas grindė K. L. mirties metu Lietuvos teritorijoje galiojusio 1926 m. RTFSR CK 429 straipsniu, pagal kurį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis, buvęs palikimo atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nepareiškė notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų (to meto paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusiuose įstatymuose vartota sąvoka „palaikai“ atitinka šiuo metu vartojamą sąvoką „palikimas“). Suinteresuoto asmens J. A. B. prašymą nutraukti civilinę bylą teismas atmetė, nes pripažino, kad nustatomi faktai dėl palikimo priėmimo turės įtakos pareiškėjui A. L. ir suinteresuotam asmeniui V. M. – jie galės pretenduoti į seneliui K. L. priklausiusius pastatus, kurie Prienų rajono valdybos 1991 m. gegužės  30 potvarkiu grąžinti K. L. įpėdiniams. Civilinės bylos dalį dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo teismas nutraukė, nes konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas, jog jos motina A. B. priėmė palikimą po savo tėvo K. L. mirties, jai nesukels teisinių padarinių, nes vienintelis motinos palikimo paveldėtojas yra suinteresuotas asmuo J. A. B., turintis išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. L. ir suinteresuoto asmens J. A. B. apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Papildomai Kauno apygardos teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens J. A. B. teiginys, jog teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant šiam proceso dalyviui ir jo seseriai suinteresuotam asmeniui O. S., yra nepagrįstas, nes šie asmenys žinojo apie 2010 m. sausio 4 d. teismo posėdžio laiką ir vietą, O. S. dalyvavo daugelyje teismo posėdžių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, būti rūpestingos ir atidžios. Atsižvelgdamas į tai, kad O. S. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, teismas sprendė, kad nėra pagrindo byloje pripažinti esant absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį, Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Dėl sąlygų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti nebuvimo. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 445 straipsnį, nes nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kurie yra ir taip aiškūs, t. y. kad K. L. turėjo gyvenamąjį namą, klėtį, malkinę ir tualetą (duomenys neskelbtini), ir kad jo vaikams bei vaikaičiams šis turtas grąžintas Prienų rajono valdybos  1991 m. gegužės 30 d. potvarkiu.

2.     Teismai nesivadovavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymais (1991 m. birželio 18 d., 1991 m. liepos 25 d., 1997 m. liepos 1 d. redakcijos), kuriuose nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarka, pagal kurią tokių, kuriuos nustatė byloje teismai, faktų nustatinėjimo nenustatyta nurodytame įstatyme.

3.     Dėl teisės normų, taikytinų K. L. palikimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai taikė okupacinės valdžios priimtą įstatymą – 1926 m. RTFSR CK.

4.     Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo neišklausęs kasatoriaus, jam nedalyvavus dėl svarbios priežasties – pooperacinės būklės po klubo sąnario operacijos ir sutrikusio širdies ritmo, todėl pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

 

Suinteresuotas asmuo O. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

 

Pareiškėjas A. L., suinteresuoti asmenys V. M. ir J. M. pateikė atsiliepimus į kasacinį skundą. Atsiliepimuose  prašoma kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimai grindžiami tokiais iš esmės vienodais argumentais:

1.     Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 445 straipsnio pažeidimo nepagrįsti, nes teismai vadovavosi CPK 444 straipsniu ir nustatė faktus, kurie sukuria turtines teises į palikimą, t. y. nustatė, kad po K. L. mirties palikimą priėmė jo vaikai J. L., D. M., pradėdami palikimą faktiškai valdyti, o po jų mirties palikimą toliau valdė A. L., J. M. ir V. M.. Prienų rajono valdyba 1991 m. gegužės 30 d. potvarkį Nr. 177v, kuriuo K. L. atkurtos nuosavybės teisės, priėmė vadovaudamasi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“. Nurodyto nutarimo reikalavimus atitinkančių dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo) K. L. vaikų įpėdiniai neturi ir jų kitokiu būdu negali gauti, todėl faktą, kad J. L., D. M. yra K. L. įpėdiniai, galima nustatyti tik teismo tvarka.

2.     Kasatoriaus argumentai, kad teismai turėjo vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (1991 m. liepos 25 d., 1997 m. liepos 1 d. redakcijos), nepagrįsti, nes K. L. nuosavybės teisės atkurtos 1991 m. gegužės 30 d., t. y. iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo.

3.     Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus teiginiu, kad teismai, nustatydami įpėdinius po K. L. mirties, nepagrįstai vadovavosi RTFSR CK 429 straipsniu. Pareiškėjas tvirtina, kad pagal nurodytą straipsnį palaikų atsiradimo vietoje esantiems įpėdiniams neatsisakius nuo palaikų, jie buvo laikomi priėmusiais palaikus. K. L. mirė 1952 m. rugpjūčio 6 d., todėl jo palikimo atsiradimo momentu galiojantys įstatymai ir turėjo būti taikomi palikimo priėmimo faktui nustatyti.

4.     Atsiliepime prieštaraujama kasacinio skundo argumentui, kad teismai pažeidė kasatoriaus teisę dalyvauti teismo posėdyje, nes išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Pareiškėjas nurodo, kad kasatorius nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, kasatorius įvairiais būdais siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, o liga nėra svarbi neatvykimo priežastis (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti reikalingų sąlygų

 

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir fizinių suinteresuotų asmenų senelis K. (K.) L. mirė 1952 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini). Prienų rajono valdyba 1991 m. gegužės 30 d. priėmė potvarkį Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo“, kuriuo grąžino K. (K.) L. priklausiusius pastatus: gyvenamąjį namą, klėtį, malkinę, tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), jo įpėdiniams. K. L. turėjo sūnų J. ir dukteris A. ir D. Dukterys mirė dar iki nurodyto potvarkio priėmimo, o sūnus – po potvarkio priėmimo. Potvarkiu grąžinta K. L. nuosavybė iki šiol Nekilnojamojo turto registre įregistruota jo vardu. Tai lėmė būtinybę pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims šioje byloje kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų nustatytas palikimo, atsiradusio po jų senelio K. L. mirties 1952 metais, priėmimo faktas, patvirtinantis, jog palikėjo vaikai yra įgyvendinę įpėdinių teises. Tai įgalina ir pastarųjų vaikus paveldėti K. L. vardu grąžintą nekilnojamąjį turtą.

Pažymėtina, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusias materialiosios teisės normas. Ši aplinkybė lemia tai, kad palikimo priėmimo klausimai turi būti sprendžiami pagal 1952 m. rugpjūčio 6 d. galiojusias paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusias materialiosios teisės normas, t. y. RTFSR civilinį kodeksą, kuriuo teismai ir grindė nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą (RTFSR CK 429 straipsnis).

Pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 straipsnį šis įstatymas reglamentavo Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas tik dėl to turto, kuris šio įstatymo priėmimo dieną buvo valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje. Šį įstatymą pakeitusiame 1997 m. liepos 1 d. įstatyme Nr. VIII-359 (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme) konstatuotas nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimas. Tuo tarpu Prienų rajono valdyba 1991 m. gegužės 30 d. priimdama potvarkį Nr. 177v išsprendė K. L. nacionalizuoto nekilnojamojo turto grąžinimo klausimą vadovaudamasi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“. Nurodyto potvarkio pagrindu 1992 m. gegužės 21 d. perdavimo–priėmimo aktu K. L. grąžintas turtas perduotas vienam iš jo įpėdinių – sūnui J. L. Taigi ginčo turtas 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 ir 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359, reglamentavusių piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, kurių pagrindu kasatorius prašo teismo spręsti byloje kilusį ginčą dėl K. L. nekilnojamojo turto, galiojimo metu nebuvo valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje. Dėl to, esant tokiai situacijai, kai nėra šios nurodytuose įstatymuose nustatytos sąlygos, nebeliko teisinio pagrindo dar kartą spręsti K. L. nacionalizuoto turto nuosavybės teisių atkūrimo klausimo nei pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą Nr. I-1454, nei pagal 1997 m. liepos 1 d. įstatymą Nr. VIII-359. Pažymėtina, kad apie tai Prienų rajono valdyba buvo informavusi kasatorių (T. 1, b. l. 54). Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu.

Prienų rajono valdybai 1991 m. gegužės 30 d. priėmus potvarkį dėl K. L. priklausiusio nekilnojamojo turto grąžinimo jo įpėdiniams, atsirado poreikis bei atitinkamas interesas nustatyti K. L. įpėdinius. Tam, kad jie galėtų grąžintą turtą paveldėti, tapo būtina teisiškai įteisinti palikimo priėmimo klausimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymas, nepaisant nuo šio fakto akivaizdumo (įrodytumo prasme) ir net įpėdinių ginčo nebuvimo, yra būtina sąlyga, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju įpėdiniai galėtų įgyvendinti jiems atsiradusias paveldėjimo teises.

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pakanka pripažinti, jog visi trys K. L. vaikai priėmė palikimą po savo tėvo mirties. Vis dėlto teismai nenagrinėjo suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo ir bylą dėl jos pareiškimo nutraukė, konstatavę, kad po jos motinos A. B. mirties palikimą priėmė tik palikėjos sūnus J. A. B. Taigi suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo teismai nenagrinėjo dėl to, kad jos prašomas nustatyti faktas, jog po jos senelio K. L. mirties palikimą priėmė jos motina A. B., mirusi 1971 m. sausio 17 d., O. S. nesant savo motinos įpėdine, nesukels jokių teisinių padarinių. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekvestionuoja teismų sprendimo ir nutarties motyvų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto teisinės reikšmės suinteresuotam asmeniui O. S.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja taip pat ir J. A. B., kuris yra po savo motinos A. B. mirties palikimą priėmęs įpėdinis. Per visą bylos nagrinėjimą J. A. B. nėra išreiškęs pozicijos, kad jis nepretenduoja į senelio vardu grąžintą nekilnojamąjį turtą. Priešingai, ginčydamas teismų priimtus sprendimą ir nutartį tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, J. A. B. siekia to paties, tik kitokia tvarka, t. y. kad būtų paskirstytas įpėdiniams seneliui K. L. priklausęs nekilnojamasis turtas. Taigi suinteresuotam asmeniui J. A. B. jo sesers O. S. prašytas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra sukeliantis teisinius padarinius, nes savo kaip įpėdinio teises po motinos A. B. mirties jis yra įgyvendinęs. Dar daugiau J. A. B. neturi teisinės galimybės jokia kita tvarka įgyvendinti savo kaip A. B. įpėdinio teisių teismams nepripažinus A. B. priėmusia palikimą po tėvo K. L. mirties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarojo fakto nustatymas apskirai reiškia K. L. įpėdinių klausimo problemos neišsprendimo iki galo bei potencialų esančio palikimo tarp įpėdinių padalijimo užsitęsimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 260 straipsnį galutiniu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Nurodytos aplinkybės ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią teismo sprendimas ir (ar) nutartis, kaip baigiamasis aktas, yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Ž. M., byla Nr. 3K-3-470/2010), įgalina kasacinio teismo kolegiją pripažinti bylą nagrinėjusių teismų motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis, pagal kurias civilinės bylos dalis pagal O. S. pareiškimą nutraukta, nepagrįstomis bei šio suinteresuoto asmens prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti, kuris pačių teismų pripažintas įrodytu. Kasacinio teismo išaiškinimais nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pripažintas sukeliančiu teisinius padarinius kasatoriui J. A. B., kaip A. B. įpėdiniui (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Aptariamą situaciją šioje konkrečioje byloje kasacinio teismo kolegija vertina kaip neišėjimą nei už byloje dalyvaujančių asmenų pareikštų reikalavimų, nei kasacinio skundo ribų peržengimą.

 

Dėl bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui

 

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir datą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo skundą. Nagrinėjamos bylos atveju byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta kasatoriui teismo posėdyje nedalyvaujant ir pastarajam šią aplinkybę nurodant tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose.

Dalyvaujančio byloje asmens įstatymu garantuota ir ginama teisė būti betarpiškai išklausytam teisme įgalina asmenį visų pirma tinkamai pasinaudoti konstitucine teise kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) bei įgyvendinti tokius civilinio proceso principus kaip asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, suponuojančius teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą garantavimą. Kita vertus byloje dalyvaujantis asmuo privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir tinkamai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dėl to įstatyme nustatyta, kad dalyvaujančio byloje asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 straipsnis). Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos teismo gali būti pripažįstamas svarbia priežastimi. Tam, kad asmens neatvykimas į teismo posėdį sukeltų teisinius padarinius – būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, reikalingos ir kitos sąlygos. Jeigu dalyvaujančiam byloje asmeniui apskritai apie teismo posėdį nepranešta ir jis neatvyko, neturi atstovo bei negautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas besąlygiškai atideda bylos nagrinėjimą. Jeigu asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas, jeigu asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas teismo pranešimu, teismui adresuotame pareiškime tik nurodė, kad dėl sveikatos būklės negalės dalyvauti teismo posėdyje bei pakartotinai prašė nutraukti bylą (T. 3, b. l. 156). Taigi, pirma, kasatorius nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir, antra, jam pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pažymėtina tai, kad kasatorius byloje, kuri teisme iškelta 2007 m. sausio mėn., yra teikęs nevienkartinius praaiškinimus ir dalyvavęs teismo posėdžiuose. Visa tai įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją konstatuoti, kad kasatoriaus nurodomas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nepasitvirtino (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad teismų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis byla nutraukta dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo, naikintinos ir nustatytinas juridinę reikšmę turinis faktas, jog A. B., mirusi 1971 m. sausio 17 d., po savo tėvo K. (K.) L. mirties 1952 m. rugpjūčio 6 d. priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 129,38 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, jos priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 25,88 Lt, iš byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus Prienų rajono savivaldybės administraciją (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 340 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi,

 

nutaria:

 

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis, kuriomis nutraukta bylos dalis dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., mirusi 1971 m. sausio 17 d., po savo tėvo K. (K.) L. mirties 1952 m. rugpjūčio 6 d. priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjo A. L. (duomenys neskelbtini) suinteresuotų asmenų J. A. B. (duomenys neskelbtini) V. M. (duomenys neskelbtini) J. M. (duomenys neskelbtini) O. S. (duomenys neskelbtini) po 25,88 Lt (dvidešimt penkis litus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Janina Januškienė
	Česlovas Jokūbauskas
	Egidijus Laužikas