Civilinė byla Nr. 2A-918/2014

Procesinio sprendimo kategorija:42.4; 42.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kredo“ ir atsakovų S. J., E. D. B., S. N., I. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo ir 2013 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-4006-431/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kredo“ ieškinį atsakovams S. J., E. D. B., S. N., I. S. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir atsakovų priešieškinį dėl sumokėto avanso įskaitymo į netesybas, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jugnė“, J. S., J. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Jugnė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams S. J., S. T., S. N. ir I. S., prašydamas iš atsakovės S. J. priteisti 1 094 117,65 Lt avansą, iš atsakovės S. T. – 1 100 000 Lt avansą, iš atsakovo S. N. - 550 000 Lt avansą, iš atsakovės I. S. - 550 000 Lt avansą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Kredo“, kaip pirkėjas, ir S. J., S. T., P. N. (kuriuo įpėdiniai yra atsakovai S. N. ir I. S.), kaip pardavėjai, 2004 m. lapkričio 12 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria įsipareigojo ateityje sudaryti žemės sklypų Nr. 17 (plotas 0, 86 ha) ir Nr. 18 (plotas 1, 04 ha), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau, kaip per 30 dienų po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus. Vykdydamas sutartį, UAB „Kredo“ mokėjimų pavedimais 2004 m. ir 2005 m. pervedė atsakovams avansą, įskaitant sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dydį, – S. J. 1 094 117, 65 Lt, S. T. 1 100 000 Lt, P. N. 1 100 000 Lt. Nurodė, kad galiojant sutarčiai, 2009 m. birželio 25 d. UAB „Kredo“ ir UAB „Jugnė“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kredo“ visas turtines ir neturtines teises, kylančias iš sutarties, perleido UAB „Jugnė“. Pažymėjo, kad atsakovai 2009 m. balandžio 21 d.  pranešimu informavo UAB „Kredo“, jog  nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos 2009 m. balandžio 16 d. Ieškovo teigimu, būtent ši diena laikytina 30 dienų termino sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pradžia. Tačiau gautame rašte taip pat buvo pateikta informacija, kad žemės sklypų bendraturčiais tapo dar 2 asmenys – J. S. ir J. Š., su kuriais jokių susitarimų dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo nebuvo ir nėra sudaryta. Todėl UAB „Kredo“ 2009 m. birželio 4 d. informavo atsakovus, kad neketina pirkti iš J. S. ir J. Š. jiems priklausančių žemės sklypų dalių, tačiau pasiūlė kitus variantus, į kuriuos atsakovai nereagavo. Ieškovo teigimu, šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties per numatytą terminą, prievolė ją sudaryti pasibaigė ir išnyko atsakovų avanso įgijimo pagrindas, todėl pinigai gauti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir turi būti grąžinti ieškovui pagal CK 6. 237 straipsnį. Ieškovas taip pat teigė, kad į avansą įskaičiuotinas UAB „Kredo“ sumokėtas GPM pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalį.

Atsakovai S. J., S. T., S. N. ir I. S. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinius, kuriais prašė sumokėtą avansą įskaityti į netesybas jų naudai.

Teigė, kad atsakovams sumokėti pinigai atlieka ne tik mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, bet ir netesybų funkciją, nes sutartimi atsakovams buvo numatytos netesybos, todėl ir ieškovui tokia nuostata turi galioti. UAB „Kredo“ pervedė atsakovams 2 700 000 Lt avanso, o reikalauja 3 294 117, 65 Lt. Reikalavimas GPM sumą priteisti iš atsakovų yra nepagrįstas, nes pinigai, gauti už turtą, už kurį atkuriamos nuosavybės teisės, nėra Gyventojų pajamų mokesčio objektas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei atkurtas santaupas pagal Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės. Apie tai, kad sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, UAB „Kredo“ buvo informuotas 2008 m. rugsėjo 5 d. pranešimu, kuriame buvo  išdėstyta paaiškėjusi situacija ir patvirtinta, kad pardavėjai yra pasiruošę vykdyti savo įsipareigojimus.     2009 m. gegužės 6 d. UAB „Jugnė“ gavo dar vieną pranešimą, kuris buvo įteiktas baigus administracines procedūras ir gavus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, informuojant apie pardavėjų ketinimą vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus visa apimtimi. Ieškovės teiginiai, kad vykusios tarp šalių derybos dėl pagrindinės sutarties pasirašymo nutrūko dėl atsakovų pasyvaus elgesio, yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Po 2008 m. rugsėjo 5 d. pranešimo UAB „Kredo“ laikėsi pozicijos, kad pirkėjas negauna objekto, kurio tikėjosi, objektas su bendraturčiais jam nereikalingas, su kitais pardavėjais preliminari sutartis nepasirašyta ir su jais neketinama sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, be to, sklypai priskirti rekreaciniams, kas taip pat netenkina pirkėjo. Todėl atsakovai, baigę įvairias administracines procedūras ir nebematydami prasmės vykdyti UAB „Kredo“ reikalavimų neimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol neišsispręs klausimas dėl žemės paskirties pakeitimo, juos atsiėmė ir pakartotinai informavo pirkėją, kad visas preliminariojoje sutartyje aptartas žemės sklypas bus parduodamas už sutartą joje kainą. Iš ieškovo 2009 m. birželio 5 d. buvo gautas atsakymas, kad jis neketina pirkti žemės sklypo dalies iš pardavėjų J. Š. ir J. S.. Anot atsakovų, pirkėjas neteisėtai perleido reikalavimą kitam asmeniui, bandė diktuoti kitokias, negu preliminariojoje sutartyje, sąlygas, tolimesnės derybos neįvyko dėl pirkėjo kaltės, kuris praleido terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, realiai jau neturėdamas suinteresuotumo įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodyto sklypo.

2013 m. spalio 9 d. teismo protokoline nutartimi ieškovas UAB „Jugnė“ pakeistas jos teisių perėmėju UAB „Kredo“ 2013 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.         

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė UAB „Kredo“ iš S. J. 930 000 Lt skolos ir 12 225 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš S. T. – 935 000 Lt skolos ir 12 225 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš S. N. - 467 500 Lt skolos ir 6113 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš I. S. - 467 500 Lt skolos ir 6113 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė UAB „Kredo“ iš S. J., iš S. T., iš S. N., iš I. S. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš UAB „Kredo“ 13 Lt pašto išlaidų, iš S. J. 11 325 Lt žyminio mokesčio ir 17,75 Lt pašto išlaidų, iš S. T. 11 325 Lt žyminio mokesčio ir 17,75 Lt pašto išlaidų, iš S. N. 6 675 Lt žyminio mokesčio ir 8,90 Lt pašto išlaidų, iš I. S. 6 675 Lt žyminio mokesčio ir 8,90 Lt pašto išlaidų.   

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į du sklypus, kurių bendras plotas atitiko preliminariojoje sutartyje numatytą perleidžiamo sklypo plotą, o trečiųjų asmenų siūloma pastariesiems priklausančių sklypų dalies pardavimo kaina atitiko preliminariojoje sutartyje numatytą 1 aro kainą, sprendė, kad ieškovui nebuvo kliūčių įsigyti preliminariojoje sutartyje aptartą žemės sklypą už numatytą kainą. Ieškovo argumentai, kad jie nesudarė preliminariosios sutarties su trečiaisiais asmenimis ir neturėjo pareigos su jais pasirašyti pagrindinės sutarties, teismo vertinimu, formaliai yra teisėti, bet nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjama, jog atsakovai pažeidė preliminariosios sutarties sąlygą, kuria tvirtino, jog jokie kiti asmenys neturi ir ateityje neturės jokių teisių ar pretenzijų į žemės sklypus, kad atsakovai turėjo galimybę savo veiksmais įtakoti ir /ar įtakojo kitų asmenų teisių atsiradimą, preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl sklypo, kuris bus įsigytas ateityje, sprendė, kad teisiniam santykiui taikytinos CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų – privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų (aktų), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Teismas nurodė, kad prievolei įvykdyti atsakovai sudarė visas galimybes ir siekė pagrindinės sutarties pasirašymo, kurios esminė sąlyga – nustatyto dydžio žemės sklypo perleidimas už sutartą kainą. Tuo tarpu ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes, anot jo, jis neketino sklypo pirkti iš trečiųjų asmenų J. S. ir J. Š. jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovo tikslas pasirašant preliminariąją sutartį buvo ne sutartiniai santykiai būtent su atsakovais, o siekis įsigyti sutartyje apibrėžtus žemės sklypus. Jokie motyvai, kurie leistų spręsti, kad ieškovui reikšmę galėjo turėti pagrindinės sutarties pasirašymas ne tik su atsakovais, bet ir su trečiaisiais asmenimis, teismui nebuvo nei nurodomi, nei įrodinėjami. Anot teismo, byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad ieškovas nebeturėjo intereso įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodytų žemės sklypų, nes atsakovams buvo teikiamas pasiūlymas iš jų nupirkti tik tokią žemės sklypo dalį, už kurią jau iš esmės avansiniu mokėjimu buvo sumokėti pinigai, t. y. ieškovui buvo sudarytos sąlygos įsigyti preliminariojoje sutartyje apibrėžtą žemės sklypą už sutartą kainą, tačiau ieškovas be pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl teismas pripažino būtent ieškovą kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Anot teismo, teisingam ginčo iš esmės išsprendimui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės pagrindinės sutarties pasirašymo termino nustatymas, nes pagrindinė sutartis pagal joje numatytas sąlygas turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. lapkričio 30 dienos, kadangi apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus buvo priimti 2007 m. spalio 31 d., o pagal preliminariosios sutarties 1 punkto sąlygą, šalys buvo įsipareigojusios pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau, kaip per 30 dienų po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus. Taip pat teismas sprendė, kad termino pagrindinei sutarčiai sudaryti laikymasis ar nesilaikymas nagrinėjamu atveju nesukėlė šalims pasekmių, nes ieškovas neketino sudaryti pagrindinės sutarties ne dėl aplinkybių, susijusių su terminu, o dėl priežasčių, kurios su terminais nebuvo siejamos.

Teismas nustatė, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad jeigu viena iš šalių nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, ji įsipareigoja atlyginti kitai šaliai dėl to padarytus nuostolius. Nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, turi įrodyti prašanti juos priteisti šalis. Tačiau atsakovai neįrodinėjo savo nuostolių dydžio. Taip pat teismas nurodė, kad preliminariąja sutartimi nebuvo susitarta dėl atsakovams mokėtinų netesybų dydžio tuo atveju, jei sutartis nebus pasirašyta dėl ieškovo kaltės.

Teismas laikė nepagrįstais atsakovų teiginius, kad pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas besąlygiškai laikomas netesybomis pagrindinės sutarties nepasirašymo atveju, kad avansas atliko prievolės užtikrinimo funkciją netesybų forma ir neturi būti grąžinamas ieškovui. Nurodė, kad sutarties egzistavimą patvirtinti ir užtikrinti jos įvykdymą gali rankpinigiai, kurie lieka antrajai šaliai, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius davusi šalis, tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis (CK 6.98-6.100 str.). Todėl teismas pripažino, kad reikalavimas dėl sumokėto 2 800 000 Lt avanso įskaitymo į netesybas, kuris pats savaime yra aiškiai per didelis, negali būti tenkinamas, o atsakovai, vadovaudamiesi tiek preliminariosios sutarties sąlygomis, suteikiančiomis teisę į nuostolių atlyginimą, tiek CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, privalėjo įrodyti jų patirtų nuostolių dydį (CK 6.249 str.). Šalims nesusitarus preliminariojoje sutartyje dėl netesybų dydžio, mokėtino atsakovams tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl ieškovo kaltės, t.y. nesusitarus dėl būsimų atsakovų nuostolių dydžio, bei atsakovams neįrodinėjus žalos dydžio ir jos atsiradimo aplinkybių bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinį, todėl jį atmetė, kaip nepagrįstą.

Anot teismo, vadovaujantis CK 6.62 straipsniu, atsakovams tenka pareiga grąžinti ieškovui avansu gautus 2 800 000 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį.

Teismas atsakovų motyvus dėl UAB „Kredo“ ir UAB „Jugnė“ 2009 m. birželio 25 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Kredo“ perleido visas turtines ir neturtines teises UAB Jugnė“, laikė neturinčiais reikšmės bylos išnagrinėjimui, nes UAB „Kredo“ ir UAB „Jugnė“ sutartis buvo sudaryta po to, kai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas jau buvo pasibaigusi, todėl 2009 m. birželio 25 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sukeliamos pasekmės nebegalėjo turėti įtakos įsipareigojimų vykdymo pagal preliminariąją sutartį.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 494 117,65 Lt priteisimo iš atsakovų. Nurodė, kad atsakovams grąžinus ieškovui avansu gautas išmokas, laikoma, kad gyventojai pajamų negavo, o į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis laikomas mokesčio permoka. Jeigu pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Ieškovas turėtų patikslinti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaraciją, ir klausimą dėl susidariusios mokesčio permokos grąžinimo jam, kaip įmonei, sumokėjusiai gyventojų pajamų mokestį iš savo lėšų, spręs mokesčių administratorius Gyventojų pajamų mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovo mokesčio permokos sugrąžinimą.  

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui UAB „Kredo“ iš S. J. 3100 Lt, iš S. T. – 3100 Lt, iš S. N. – 1550 Lt, iš I. S. – 1550 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

              Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kredo“ prašo: pakeisti Vilniaus apygardos teismo       2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant dalį motyvų, t. y. kad termino pagrindinei sutarčiai sudaryti laikymasis ar nesilaikymas nagrinėjamu atveju nesukėlė šalims pasekmių ir tai, kad ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo; nurodant, kad dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo kalti atsakovai. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš S. J. 164 117,65 Lt, iš S. T. 165 000,00 Lt, iš P. N. teisių perėmėjų - S. N. ir I. S. - po 82 500,00 Lt dydžio avanso dalis, ir šią ieškinio dalį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

              Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Apskrities viršininko sprendimai, kurių pagrindu atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, buvo priimti 2007 m. spalio 31 d. Vadinasi, pagrindinė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2007 m. lapkričio 30 d. (imtinai), tačiau atsakovai šiuo laikotarpiu neinformavo UAB „Kredo“ apie apskrities viršininko sprendimo priėmimą ir nesiūlė pagrindinės sutarties sudaryti per preliminariojoje sutartyje nustatytą laiko tarpą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad prievolę įvykdė tinkamai ar kad negalėjo jos tinkamai įvykdyti dėl force majeure aplinkybių. Todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovų kaltės.
2. Iki 2007 m. lapkričio 30 d. šalims nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti sutartį pasibaigė. Visi kiti po preliminariosios sutarties pasibaigimo šalis sieję santykiai traktuotini tik kaip šalių vykusios savanoriškos derybos dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau ne preliminariosios sutarties vykdymas ar jos nevykdymas. Todėl teismo motyvas, kad termino pagrindinei sutarčiai sudaryti laikymasis ar nesilaikymas nesukėlė šalims pasekmių, turi būti pašalintas iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.
3. Teismas, nuspręsdamas nepriteisti 494 117,65 Lt dydžio avanso dalies, nevertino imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių GPM mokėjimo tvarką. Teismas nevertino ir ieškovo į bylą pateikto mokesčių inspekcijos išaiškinimo nagrinėjamais klausimais, o ieškovo prašymą apklausti išvadą parengusią mokesčių inspekcijos specialistę apskritai atmetė. Pažymi, kad nors GPM sumokėjo UAB „Kredo“, tačiau mokesčių mokėjimo prasme juridinis asmuo įvykdė ne jam priklausančią prievolę, kaip tokią (mokėti GPM), o fiziniam asmeniui priklausančią prievolę mokėti GPM. Teismas, darydamas išvadas dėl šio reikalavimo, neatsižvelgė į tai, kad mokesčių mokėtojai pagal GPMĮ 3 straipsnį yra gyventojai (šiuo atveju atsakovai), o ne ieškovas (juridinis asmuo).
4. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas sprendė klausimą tik dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nesprendė klausimo dėl apeliacine tvarka (bylą nagrinėjant pirmą kartą) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Tiek „Jugnė“ (buvusio ieškovo), tiek UAB „Kredo“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos UAB „Kredo“ naudai, nes vadovaujantis 2013 m. liepos 1 d. sutarties (sutartis byloje pateikta) 1.2 punktu, UAB „Jugnė“ perleido UAB „Kredo“, o UAB „Kredo“ perėmė iš UAB „Jugnė“ visas turtines teises, tarp jų ir reikalavimo teisę į UAB „Jugnė“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2676-104/2011 (buvęs bylos Nr. 2-4064-104/2010) ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-196/2013 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, procesines palūkanas ir kt.

Apeliaciniu skundu atsakovai S. J., E. D. B., kuria Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeitė mirusiąją S. T., kaip teisių perėmėją, S. N. ir I. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 2 800 000 Lt, priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti visa apimtimi ir ieškovo sumokėtą avansą įskaityti į netesybas atsakovų naudai, taip pat priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ginčo sutartį atsakovams nemokėtinos netesybos dėl tos priežasties, kad dėl jų nebuvo susitarta. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai. Šiuo atveju stipresnioji ir labiau patyrusi sandorio šalis yra ieškovas, kuris yra verslininkas, o pagrindinė jo viekla - nekilnojamojo turto sandoriai. 2004 m. lapkričio     12 d. preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta ieškovo. Atsakovai preliminariosios sutarties 5 punktą suvokė kaip taikomą abiems sandorio šalims. Kitoks sutarties aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), pažeistų sutarties šalių lygiateisiškumą, jų teisių ir pareigų pusiausvyrą, neskatintų sutarties šalies (šiuo atveju ieškovo) sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai bei sudarytų prielaidas nesąžiningiems ieškovo veiksmams. Kadangi atsakovai yra silpnesnioji, visiškai nepatyrusi sandorio šalis, sutartis turi būti aiškinama jų naudai.
2. Teismas rėmėsi pažodiniu sutarties aiškinimu. 2004 m. lapkričio 12 d. preliminariosios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų visuma, pinigų mokėjimo faktas, sumokėtos sumos ir numatytų netesybų dydžių visiškas sutapimas leidžia pagrįstai teigti, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų, ši sutarties sąlyga taikoma abiems šalims. Be to, ieškovas yra labai patyręs, kvalifikuotas, nekilnojamojo turto sandoriais besiverčiantis verslininkas, todėl jis privalo atsakyti visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 5 d.).
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad prašoma į netesybas įskaityti suma yra per didelė. Visų pirma, šią sutarties sąlygą pasiūlė ieškovas - jis stipresnioji, labiau patyrusi sandorio šalis. Antra, prašomos netesybos vertintinos kaip minimalūs nuostoliai. Trečia, prašomos netesybos ieškovui negali būti vertinamos kaip per didelės, nes jis yra labai stambus verslininkas, tuo tarpu atsakovai yra tik paprasti, jokios patirties neturintys nekilnojamojo turto pardavėjai.
4. Teismas, iš atsakovų valstybei priteisdamas 36 000 Lt žyminio mokesčio, pažeidė procesinės teisės normoms. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti 30 000 Lt.
5. Teismas ieškovui priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas – 11 325 Lt. Ieškovo atstovas atliko daug nereikalingų ir bylai nebūtinų darbų, kurių atsakovai neturi ir neprivalo apmokėti.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai S. J., E. D. B., S. N. ir I. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o jų apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Iš ieškinio ir iš ieškovo atstovo pasisakymų matyti, kad ieškovo nenoras sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį buvo susijęs būtent su trečiųjų asmenų tapimu sklypų dalies savininkais. Kaip matyti iš faktinio ieškinio pagrindo, ieškovė preliminariosios sutarties sąlygą dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino suprato ir aiškino lygiai taip pat, kaip atsakovai, t. y. skaičiavo nuo pranešimo įteikimo dienos, ką aiškiai, paryškintu tekstu nurodė ir ieškinyje. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde nurodo kitokią termino skaičiavimo pradžią, taigi, nurodo naujas, ieškinyje nenurodytas, aplinkybes ir faktiškai keičia ieškinio pagrindą, o tai prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 daliai bei CPK 141 straipsnio 1 daliai.
2. Yra pagrindas sutikti su teismo išvada, kad šiuo atveju nėra svarbus terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, nes ne terminas lėmė jos nesudarymą, o kitos priežastys - dalies sklypų suteikimas neatlygintinai tretiesiems asmenims. Tarp sutarties nesudarymo ir termino praleidimo nėra priežastinio ryšio.
3. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl GPM 494 117,65 Lt priteisimo. Anot atsakovų, ieškovas dar neturi reikalavimo teisės į šią sumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad     494 117,65 Lt sumos atsakovai negavo iš ieškovo, ši suma iš viso neaptarta sutartyje - apie ją atsakovai pirmą kartą sužinojo tik gavę ieškinį. Minėta suma sumokėta VMI. Tam, kad atsakovai gautų minėtą sumą, būtinos tam tikros sąlygos, kurias nurodo pats ieškovas apeliaciniame skunde.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kredo“ ir trečiasis asmuo UAB „Jugnė“ prašo atsakovų skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismo argumentai, susiję su priešieškinio atmetimu, inter alia netesybų nepriteisimu, laikytini teisingais ir visapusiškai pagrįstais. Dėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra kalti patys atsakovai, todėl netesybų priteisimas atsakovams apskritai yra nepagrįstas.
2. Atsakovai klaidingai teigia, jog preliminariąją sutartį rengė UAB „Kredo“. Šios aplinkybės nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepatvirtino. Pats atsakovų atstovas advokatas A. S. kartu su tarpininku (prisistačiusiu A. vardu) susirado ieškovą ir kreipėsi į jį, nurodydami, jog atsakovams reikia piniginių lėšų nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrai. Sutartį paruošė taip pat atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turinti notarė. Dėl šių priežasčių nepagrįsti atsakovų argumentai dėl ieškovo, kaip neva stipresniosios šalies, darytos įtakos atsakovams pasirašant sutartį.
3. Atsakovai, teikdami priešieškinį ir prašydami ieškovo jiems sumokėtą 2 800 000 Lt dydžio avansą įskaityti į netesybas, elgiasi nesąžiningai. Tokiu atveju atsakovams liktų ne tik žemės sklypai, dėl kurių pirkimo buvo tariamasi, tačiau atsakovai, be kita ko, nepagrįstai praturtėtų beveik trijų milijonų ir trijų šimtų tūkstančių litų suma.
4. Atsakovai neginčijo, jų nuomone, nesąžiningų sutarties sąlygų, dėl ko nėra jokio pagrindo sąlygas aiškinti kitaip, nei jos įtvirtintos sutartyje. Atsakovai, sudarydami sutartį, buvo atstovaujami advokato, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutarties sąlygų tikroji esmė atsakovams buvo atskleista ir atsakovai ją suprato puikiai.
5. Pagrįstai teismas nurodė, jog netesybų atlyginimo nenumačius sutartyje, privalu vadovautis įstatymu, o šiuo atveju CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatytas tik nuostolių atlyginimas, kurių atsakovai neįrodinėjo.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kredo“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują papildomą sprendimą – minėtą prašymą tenkinti visiškai. Teigia, kad sumažinti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti nebuvo jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. papildomas sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl prievolės, kildinamos iš preliminariosios sutarties, įvykdymo.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Kredo“ ir atsakovai S. J., S. T. bei jau miręs P. N. (kurio įpėdiniai yra atsakovai S. N. ir I. S.) 2004 m. lapkričio 12 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria įsipareigojo ateityje sudaryti atsakovų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (8-12 b. l., 1 t.). Vykdydamas sutartį, UAB „Kredo“ mokėjimų pavedimais 2004 m. ir 2005 m. sumokėjo atsakovams avansą – S. J. 930 000 Lt, S. T. 935 000 Lt, P. N. 935 000 Lt, kuris, šalių susitarimu, turėjo būti įskaičiuotas į žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą (ši faktinė aplinkybė konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-2013, 144-152 b. l., 2 t.; CPK 182 str. 2 p.). Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į preliminariojoje sutartyje nurodytus žemės sklypus buvo atkurtos ne tik atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims J. S. ir J. Š., kuriems iš bendro 1,90 ha ploto atiteko 0,5291 ha, atsakovams - 1,3709 ha sklypų dalis. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

Kaip minėta, šalių sudaryta preliminariąja sutartimi buvo susitarta joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Dėl šios priežasties ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė grąžinti atsakovams sumokėtą avansą, o atsakovai prašė šią sumą įskaityti į, jų teigimu, jiems mokėtinas netesybas. Tiek ieškovas, tiek atsakovai įrodinėjo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl antrosios šalies kaltės.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atsakovų priešieškinį atmetė ir, be kita ko, priteisė ieškovui iš atsakovės S. J. 930 000 Lt skolos ir 12 225 Lt bylinėjimosi išlaidų, S. T. – 935 000 Lt skolos ir 12 225 Lt bylinėjimosi išlaidų, S. N. ir I. S. – po 467 500 Lt skolos ir 6113 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kredo“ ir atsakovų S. J., E. D. B., S. N. ir I. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, kad pasirašant preliminariąją sutartį, UAB „Kredo“ tikslas buvo ne sutartiniai santykiai su konkrečiais atsakovais, o siekis įsigyti sutartyje apibrėžtus žemės sklypus, ieškovui buvo sudarytos sąlygos įsigyti preliminariojoje sutartyje apibrėžtą žemės sklypą už sutartą kainą, tačiau ieškovas be pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad išnykus pagrindams, kuriems esant atsakovams buvo sumokėti pinigai, vadovaujantis CK 6.62 straipsniu, atsakovams atsirado pareiga grąžinti gautus pinigus.

Ieškovas apeliaciniu skundo prašo iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, kad terminų pagrindinei sutarčiai sudaryti laikymasis ar nesilaikymas nagrinėjamu atveju nesukėlė šalims pasekmių, ir tai, kad ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, nurodant, kad dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kalti atsakovai.

Ieškovo teigimu, apskrities viršininko sprendimai, kurių pagrindu atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus bei įregistruotos nuosavybės teisės į juos, buvo priimti 2007 m. spalio 31 d., todėl pagrindinė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2007 m. lapkričio 30 d. (įskaitytinai), tačiau atsakovai šiuo laikotarpiu neinformavo UAB „Kredo“ apie apskrities viršininko sprendimo priėmimą ir nesiūlė pagrindinės sutarties sudaryti per preliminariojoje sutartyje nustatytą laiko tarpą. Todėl, ieškovo vertinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovų kaltės.

Pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 4 dalies nuostatą, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Kaip matyti iš preliminariosios sutarties 4 straipsnio turinio, žemės sklypo A ir žemės sklypo B pirkimo – pardavimo sutartį preliminariosios sutarties šalys susitarė sudaryti ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus (9 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje tarp šalių nėra vieningos nuomonės dėl termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti skaičiavimo pradžios.

Kaip pagrįstai pastebėta atsakovų atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. balandžio 16 d. pranešimu UAB „Kredo“ jis buvo informuotas, jog nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūra įgyvendinta 2009 m. balandžio 16 d., ir teigė, kad tai reiškia, jog būtent nurodyta diena laikytina 30 dienų termino, skirto pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, pradžia (žr. ieškinio 2 lapą, 5 pastraipą, 2 b. l., 1 t.). Taigi, apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės pakeitė savo poziciją dėl termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti skaičiavimo.

Atsakovai teigė, kad apie sklypo suformavimą ir įregistravimą registre ieškovą jie informavo

2008 m. rugsėjo 5 d. pranešimu, jame išdėstant paaiškėjusią situaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar dviem savininkams, bei visų savininkų pasiruošimą vykdyti įsipareigojimus, vėliau vėl informavo ieškovą 2009 m. balandžio 21 d. pranešimu, vertino, kad 30 dienų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti skaičiuotinas anksčiausiai nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. ir baigiasi 2008 m. spalio 5 d., vėliausiai nuo 2009 m. balandžio 24 d. ir baigiasi 2009 m. gegužės 24 d. (126 b. l., 1 t.).

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. priimta nutartimi konstatuota, kad preliminariojoje sutartyje minimas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas buvo priimtas 2009 m. balandžio 16 d., todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009 m. gegužės 16 d. (vėliausiai iki gegužės 18 d., atsižvelgiant į nedarbo dienas (151 b. l., 2 t.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad pagrindinė sutartis pagal joje nustatytas sąlygas turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. lapkričio 30 dienos, nes, kaip nustatyta iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus buvo priimti 2007 m. spalio 31 d. (17-24 b. l., 1 t.).

Nors vieningos nuomonės dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti skaičiavimo byloje nėra, tačiau teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teisingam ginčo iš esmės išsprendimui pagrindinės sutarties pasirašymo termino nustatymas šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad buvo pažeistos preliminariosios sutarties sąlygos, nustatančios pagrindinės sutarties sudarymo terminus, ką iš esmės pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o dėl kitų priežasčių, t. y. kad ieškovas nenorėjo pirkti iš trečiųjų asmenų J. S. ir J. Š. jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (27 b. l., 1 t.), dėl kurių pirkimo buvo susitarta preliminariojoje sutartyje ir kuriems įsigyti už preliminariojoje sutartyje sutartą kainą buvo sudarytos sąlygos (25, 26 b. l., 1 t.). Bylos duomenys iš tiesų patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovas nebeturėjo intereso įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodytų žemės sklypų, nes atsakovams buvo teikiamas pasiūlymas iš jų nupirkti tik tokią žemės sklypų dalį, už kurią jau iš esmės avansiniu mokėjimu buvo sumokėti pinigai (31-34 b. l., 1 t.). Todėl tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir pagrįstais ir yra pagrindas pripažinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo, o ne dėl atsakovų kaltės, kaip bando įrodyti ieškovas apeliaciniu skundu.

Kadangi pagrindinės sutarties nesudarymas nagrinėjamu atveju nebuvo siejamas su preliminariąja sutartimi nustatytu jos sudarymo termino pažeidimu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šiuo atveju termino pagrindinei sutarčiai sudaryti laikymasis ar nesilaikymas nesukėlė šalims pasekmių, atitinkamai nėra pagrindo šio teiginio (kaip ir teiginio, kad ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo) pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies. 

Kaip minėta, šaliai, kuri nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.).

Preliminariosios sutarties 5 straipsniu šalys susitarė, kad jeigu pirkimo – pardavimo sutartis nepasirašoma dėl S. J., S. T., P. N. kaltės, jie privalo grąžinti UAB „Kredo“ visa, ką yra gavę šia sutartimi ir dar sumokėti 2 800 000 Lt netesybų.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, kad ši preliminarios sutarties nuostata (tiksliau susitarimo dalis dėl netesybų) turi būti taikoma ir jų atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės už prievolės neįvykdymą ribas sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

Taigi, nagrinėjamu atveju šalys, atskirai susitardamos dėl konkretaus dydžio netesybų (minimalių nuostolių) pirkėjui, pardavėjams pažeidus preliminariosios sutarties pagrindinę sąlygą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu iš anksto nustatė pirkėjo teisių, jeigu jos būtų pažeistos (teisėtų lūkesčių įsigyti konkrečius žemės sklypus), atkūrimo mechanizmą. Akivaizdu, kad fiksuotą netesybų dydį šalys nustatė, atsižvelgę į tai, kad pardavėjams nesudarius pagrindinės sutarties, pirkėjas nekilnojamojo turto neįsigys. Tuo tarpu fiksuoto dydžio netesybos, mokėtinos atsakovams (pardavėjams), pagrindę sutartį sudaryti atsisakius ieškovui (pirkėjui), į preliminariosios sutarties sąlygas nebuvo įtrauktos. Tikėtina, kad taip susitarta buvo tikslingai, kadangi dėl tokio pažeidimo pardavėjams atsiradusių nuostolių dydį reiktų nustatyti, nes žemės sklypai liktų pardavėjų nuosavybėje. Preliminariosios sutarties nuostatos, nustačiusios, kad vienai iš šalių vengiant ar atsisakant sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, ji įsipareigoja atlyginti dėl to kitai šaliai padarytus nuostolius, ir kad pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašius dėl atsakovų (pardavėjų) kaltės, šie sumoka netesybas, yra aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos. Todėl nėra pagrindo teigti, jog 2 800 000 Lt netesybos yra numatytos ir tokiu atveju, jei pirkėjas nesudaro pagrindinės sutarties). Šiuo atveju pardavėjų (atsakovų) pažeistas teises gina kita preliminariosios sutarties 5 straipsnio dalis, kuri numato pirkėjo (ieškovo) pareigą atlyginti pardavėjų nuostolius, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, turi įrodyti prašanti juos priteisti šalis – šiuo atveju atsakovai. Atsakovai neįrodinėjo nei nuostolių fakto, nei jų dydžio, o reikalavimas dėl sumokėto avanso įskaitymo į netesybas pats savaime iš tiesų yra aiškiai per didelis, turint omenyje, kad atsakovai, nesudarę pagrindinės sutarties, faktiškai nieko nepraranda (kaip minėta, žemės sklypai lieka jų nuosavybėje).

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kuriais jie įrodinėja, jog preliminariosios sutarties susitarimas dėl netesybų turi būti taikomas ir jų atžvilgiu, yra nepagrįsti, ir pažymi, kad atsakovų argumentai, jog jie yra silpnesnioji sandorio šalis, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas. Atitinkamai, išnykus pagrindui, kuriam esant, pinigai buvo perduoti atsakovams (pardavėjams), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovams atsirado pareiga grąžinti pirkėjui (ieškovui) sumokėtą avansą (CK 6.62 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 494 117,65 Lt priteisimo. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog šią sumą atsakovai iš ieškovo būtų gavę. Pats ieškovas patvirtina, jog ši suma buvo sumokėta VMI. Nesant duomenų, jog atsakovai iš VMI yra atgavę ieškovo sumokėtą GPM, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovų to, ko jie faktiškai nėra gavę. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas šis ieškovo reikalavimas, taip pat nėra pagrindo.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovų valstybei priteisė už priešieškinį mokėtiną ir atidėtą iki teismo sprendimo priėmimo žyminį mokestį: iš S. J. 11 325 Lt žyminio mokesčio, iš S. T. - 11 325 Lt žyminio mokesčio, iš S. N. - 6675 Lt žyminio mokesčio, iš I. S. - 6675 Lt žyminio mokesčio, iš viso 36 000 Lt.

Anot atsakovų, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jų valstybei iš viso 36 000 Lt žyminio mokesčio, pažeidė proceso teisės normoms, nes pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti 30 000 Lt.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovų teiginiais nesutinka, nes jie prieštarauja byloje bylos duomenims.

Bylos duomenys patvirtina, kad iš pradžių į pirmosios instancijos teismą su priešieškiniu kreipėsi atsakovės S. J. ir S. T. (75-80 b. l., 1 t.), prašydamos taikyti netesybas, t. y. UAB „Kredo“ sumokėtus joms 1 865 000 Lt pagal Vilniaus m. 8-to notaro biuro notarės R. Š. 2004 m. lapkričio 12 d. patvirtintą sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įskaityti į netesybas jų naudai. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi šių atsakovių prašymu atidėjo 22 650 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (101 b. l., 1 t.). Į Vilniaus apygardos teismą 2010 m. gegužės 19 d. su atskiru priešieškiniu (iš esmės identišku atsakovių S. J. ir S. T. pareikštam priešieškiniui) kreipėsi atsakovai S. N. ir I. S., prašydami taikyti netesybas, t. y. UAB „Kredo“ sumokėtus 935 000 Lt pagal Vilniaus m. 8-to notaro biuro notarės R. Š. 2004 m. lapkričio 12 d. patvirtintą sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įskaityti į netesybas jų naudai (123-128 b. l., 1 t.). Šie atsakovai taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo atskira nutartimi neišsprendė. Įvertinus tai, kad atsakovų S. N. ir I. S. priešieškinis buvo priimtas teisėjo rezoliucija (123 b. l., 1 t.), yra pagrindas spręsti, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo patenkintas. Įvertinus tai, kad atsakovų S. N. ir I. S. pareikšto priešieškinio suma yra 935 000 Lt, žyminis mokestis, mokėtinas už paduotą priešieškinį, sudaro 13 350 Lt.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nedetalizavo, jog yra pareikšti atskiri (du) atsakovų priešieškiniai, ir visose skundžiamo teismo sprendimo dalyse kalbama apie vieną priešieškinį, tačiau bylos duomenys akivaizdžiai įrodo priešingai. Todėl atsakovai už pareikštus priešieškinius privalėjo mokėti, atsižvelgiant į tai, kokia yra kiekvieno priešieškinio kaina, o ne, kaip teigia apeliaciniame skunde, susumavus abiejų priešieškinių sumas. Kadangi, kaip minėta, atsakovai S. J. ir S. T. už savo pareikštą priešieškinį privalėjo sumokėti iš viso 22 650 Lt, o atsakovai S. N. ir I. S. – 13 350 Lt, pirmosios instancijos teismas, atmetęs jų priešieškinių reikalavimus, pagrįstai priteisė iš jų valstybei atitinkamai, iš S. J. ir S. T. po 11 325 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovų S. N. ir I. S. – po 6675 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista atstovavimo išlaidų suma, kuri, anot jų, yra nepagrįstai didelė. Teigia, jog ieškovo atstovas atliko daug nereikalingų ir bylai nebūtinų darbų, kurių atsakovai neturi ir neprivalo apmokėti, kaip antai: prašymas Gyventojų registro tarnybai ir vykimas į ją; skambinimas į teismą (2 kartus); ieškinio koregavimas, prašymo ieškinio trūkumus laikyti pašalintais parengimas; situacijos aptarimas su klientu, atsiliepimo koregavimas; situacijos pakartotinę analizė ir atsiliepimo koregavimas, atsiliepimo į priešieškinį koregavimas. Apeliantų teigimu, nepagrįstai reikalaujama priteisti už ieškinio priedų parengimą, kas savaime turi būti įtraukta į ieškinio kainą, taip pat už visus daugkartinius pokalbius su antstoliais ir vykimą į teismą pasiimti dokumentus, kuriuos teismas šiaip atsiunčia paštu, daugkartinius situacijos aptarimus su klientu, dviejų identiškų atsiliepimų parengimą į du identiškus priešieškinius.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. sutarties (sutartis byloje pateikta) 1.2 punkto pagrindu UAB „Jugnė“ perleido UAB „Kredo“, o UAB „Kredo“ perėmė iš UAB „Jugnė“ visas turtines teises, tarp jų ir reikalavimo teisę į UAB „Jugnė“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2676-104/2011 (buvęs bylos Nr. 2-4064-104/2010) ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-196/2013 patirtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti) atlyginimą (175-178 b. l., 2 t.). Todėl ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad UAB „Kredo“ naudai priteistinos ir UAB „Jungė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Įvertinus byloje pateiktus UAB „Jugnė“ ir UAB „Kredo“ patirtas pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus, prašomas priteisti kiekvienam iš jų bylinėjimosi išlaidų sumas (187-209 b. l., 1 t., 3-16 b. l., 2 t.), taip pat iš atsakovų ieškovui teismo priteistą atstovavimo išlaidų sumą, yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovų atstovavimo išlaidas, įvertino ne tik UAB „Kredo“, bet ir UAB „Jugnė“ pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovui UAB „Kredo“ atstovavimo išlaidas, neatsižvelgė į UAB „Jugnė“ patirtas atstovavimo išlaidas.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis ir atitinkančiomis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 175 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad šią sumą sudaro išlaidos, patirtos apmokant procesinių dokumentų ruošimą ir atstovavimą teisme. Akivaizdu, jog teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (turint omenyje ir tai, kad priteistinos ir UAB „Jugnė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos). Be to, teismas nepriteisė išlaidų, susijusių su prašymo Gyventojų registro tarnybai ruošimu ir vykimu į ją, skambinimu į teismą, bylos analize ir aptarimu, bendravimu su antstoliais ir vykimu į teismą pasiimti dokumentus. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog į priteistą atstovavimo išlaidų sumą teismas įtraukė sumas, kurios buvo sumokėtos už ieškinio ir atsiliepimo koregavimą, už identiško atsiliepimo parengimą, priedų parengimą, kaip atskirą veiksmą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovų priteistas žyminis mokestis valstybei ir bylinėjimosi išlaidos ieškovui, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog ieškovo ir atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė bei įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias šioje byloje aktualius klausimus, bei padarė pagrįstas išvadas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl šią bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovų ieškovui UAB „Kredo“ pirmosios instancijos teismas išsprendė 2013 m. lapkričio 28 d. priimtu papildomu sprendimu (60-61 b. l., 3 t.), priteisdamas ieškovui iš S. J. 3100 Lt, iš S. T. – 3100 Lt, iš S. N. – 1550 Lt, iš I. S. – 1550 Lt. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, teismas išsprendė klausimą ir dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Kredo“ prašė teismo priteisti iš viso    1161,60 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą – 798,60 Lt (su PVM), už atsiliepimo į UAB „Jugnė“ apeliacinį skundą parengimą –  363 Lt (su PVM)), o UAB „Jugnė“ - 13 454,30 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinio skundo rengimą – 2299 Lt (su PVM), atsiliepimo į UAB „Kredo“ apeliacinį skundą rengimą – 363 Lt (su PVM), atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą rengimą – 1851,30 Lt (su PVM), 8941 Lt sumokėto už paduotą apeliacinį skundą žyminio mokesčio), t. y. UAB „Kredo“ ir UAB „Jugnė“ bendrai prašė priteisti 14 615,90 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir 8941 Lt žyminio mokesčio išlaidų) (125-142 b. l., 2 t.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl sutinka su ieškovu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliacinės instancijos teisme UAB „Kredo“ ir UAB „Jugnė“ patirtas atstovavimo išlaidas laikė pagrįstomis tik 2000 Lt sumoje.

Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys šioje byloje patenkintas tik iš dalies (patenkinti 85 proc. pareikštų reikalavimų), yra pagrindas ieškovui iš atsakovų priteisti 7599,85 Lt žyminio mokesčio (t. y. 85 proc. žyminio mokesčio) lygiomis dalimis, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas ir apeliacine tvarka neginčijo šalys, t. y. po 1900 Lt, taip pat: iš S. J. 1608 Lt, S. T. – 1608 Lt, iš S. N. – 804 Lt, iš I. S. – 804 Lt atstovavimo išlaidų.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu priteisdamas ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai prašomas priteisti išlaidas sumažino iki 2000 Lt, tokiu būdu pažeisdamas bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų

Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (susijusios su šio teismo sprendimo skundimu) nepriteisiamos iš priešingos šalies (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi apeliantams S. J., E. D. B., S. N., I. S. buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Todėl nesumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų, atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinius skundu mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Apeliaciniu skundu atsakovai iš esmės prašo patenkinti jų pareikštus priešieškinius. Už S. J. ir S. T. pareikštą priešieškinį, kaip minėta, mokėtinas 22 650 Lt dydžio žyminis mokestis, o už S. N. ir I. S. pareikštą priešieškinį - 13 350 Lt dydžio žyminis mokestis. Taigi, yra pagrindas valstybei iš atsakovių S. J. ir S. T. priteisti po 11 325 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovų S. N. ir I. S. – po 6675 Lt žyminio mokesčio.

Nors ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo iš esmės yra patenkintas, ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo papildomo sprendimo apskundimo, todėl jos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a :              

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovų ieškovui UAB „Kredo“ priteistas bylinėjimosi išlaidas tokia tvarka: iš S. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 3508 Lt, iš S. T. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 3508 Lt, iš S. N. – iki 2704 Lt, iš I. S. – iki 2704 Lt.

Priteisti valstybei iš S. J. ir S. T. po 11 325 Lt (vienuolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio, iš atsakovų S. N. ir I. S. – po 6675 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                                      Dalia Kačinskienė

                                                                                                                       Danguolė Martinavičienė                                                                                            

                                                                                                                        Donatas Šernas