Civilinė byla Nr. e2A-608-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01225-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MONABANQ S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MONABANQ S. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Mano Bankas“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2020 m. liepos 3 d. sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas MONABANQ S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Mano Bankas“, prašydamas pripažinti negaliojančia prekių ženklo „mano.bank“ (paraiškos Nr. 2019 1292) registraciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra 3 (trijų) Europos Sąjungos (toliau – ES) prekių ženklų savininkas: žodinio prekių ženklo „MONABANQ.“,
figūrinio prekių ženklo 
ir
figūrinio prekių ženklo 
. Ženklai registruoti 36 klasės paslaugoms žymėti.
3. Atsakovė AB „Mano Bankas“ pateikė nacionalinę paraišką Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – ir Valstybinis patentų biuras) įregistruoti figūrinį prekių ženklą 
Lietuvos Respublikoje. Atsakovės prekių ženklas registruotas 36 klasės paslaugoms žymėti.
4. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 2Ap-2090 atmetė ieškovo MONABANQ S.A. protestą Nr. PNZ-799 dėl prekių ženklo „mano.bank“, paraiškos
Nr. 2019 1292, ir nutarė įregistruoti prekių ženklą „mano.bank“.
5. Ieškovo vertinimu, atsakovės prekių ženklas yra aukšto globalaus panašumo laipsnio į ankstesnius ieškovo prekių ženklus tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek ir semantiškai. Paslaugos, kurioms atsakovės prekių ženklas yra pareikštas registruoti, tapačioms ir iš esmės panašioms į tas, kurioms registruoti ieškovo ankstesni prekių ženklai. Dėl teikiamų paslaugų tapatumo ir prekių ženklų aukšto panašumo laipsnio yra didelė tikimybė suklaidinti reikšmingą visuomenės dalį. Tai sudaro pagrindą panaikinti atsakovės ženklo registraciją pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
5.1. ieškovo ir atsakovės prekių ženklai vizualiai panašūs. Atsakovės prekių ženkle neturintis semantinės prasmės vaizdinis elementas atlieka tik dekoratyvinę funkciją. Dominuojantis atsakovės prekių ženklo elementas „mano.bank“ yra vizualiai panašus į ankstesnį ieškovo prekių ženklą „monabanq“. Ieškovo prekių ženklus ir atsakovės prekių ženklą sudaro
9 (devyni) simboliai – 8 (aštuonios) raidės ir vienas skyrybos ženklas „.“, prekių ženklų pirmosios raidės sutampa. Ieškovo ir atsakovės prekių ženklai yra sudaryti iš dviejų žodinių elementų, o grafinis elementas atsakovės prekių ženkle neišsiskiria ir nesuteikia vartotojui jokios prekių ženklą identifikuojančios informacijos. Skirtingos spalvos neturi įtakos vertinant ženklų panašumą;
5.2. ieškovo registruoti žodiniai ir figūriniai prekių ženklai yra aukšto fonetinio panašumo laipsnio su atsakovės prekių ženklu. Atsakovės prekių ženklo ilgis sutampa su ieškovo prekių ženklais, t. y. sudarytas iš 8 (aštuonių) fonetinių ženklų. Tarp skiemenų (ma-no ir mo-na) esantys fonetiniai garsai „a“ ir „o“ yra tik sukeisti vietomis. Ieškovo prekių ženklus bei atsakovės prekių ženklą sudaro trys skiemenys. Žodinių elementų kirtis bei intonacija sutampa, o tai lemia vienodą trijų skiemenų tarimo ritmą;
5.3. ieškovo registruoti žodiniai ir figūriniai prekių ženklai yra aukšto semantinio panašumo laipsnio su atsakovės prekių ženklu. Žodžiai „mano“ ir „mona“ neturi šiuos žodžius atitinkančios prasmės ES. Lietuvos teritorijos kontekste lyginami prekių ženklai yra semantiškai panašūs, nes žodis „mona“ yra žodžio „mano“ atitikmuo didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje. Žodis „banq“ finansų paslaugų rinkoje įprastai reikšmingai visuomenės daliai ES yra atpažįstamas kaip žodžio „bankas“ atitikmuo. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius nepagrįstai susiaurino žodžio „banq“ interpretavimo ribas;
5.4. ieškovo ir atsakovės teikiamos paslaugos, kurioms registruoti prekių ženklai yra tapačios, t. y. patenka į 36 klasės apimtį. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius į šią paslaugų panašumo ir ženklų panašumo priklausomybę visiškai neatsižvelgė.
6. Ieškovo prekių ženklai dėl ilgo naudojimo ES rinkoje (nuo 2006 m.) yra įgiję reputaciją, todėl atsakovės vėlesnė prekių ženklo registracija pripažintina negaliojančia. Tai sudaro pagrindą panaikinti atsakovės ženklo registraciją pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
6.1. ieškovo prekių ženklai yra ankstesni už atsakovės prekių ženklą. Ieškovo prekių ženklai yra registruoti ES ir jiems yra taikoma apsauga visoje ES teritorijoje, todėl ieškovo ir atsakovės prekių ženklo panašumas bei tikimybė suklaidinti atitinkamą visuomenės dalį turi būti vertinama visoje ES teritorijoje;
6.2. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius vertino tik vidutinio Lietuvos vartotojo požiūrį ir nepagrįstai susiaurino suklaidinimo tikimybės vertinimo ribas. Ieškovo ir atsakovės teikiamos paslaugos yra skirtos ne tik verslo subjektams – kasdienės bankų paslaugos teikiamos ir fiziniams asmenims, kurie yra paprasti vartotojai. Nėra reikšmingų vizualinių, fonetinių ar semantinių skirtumų tarp lyginamų prekių ženklų, todėl atitinkama visuomenės dalis, kuri naudojasi bankų teikiamomis paslaugomis, yra klaidinama dėl paslaugų kilmės. Visuomenės klaidinimo tikimybę patvirtina visuomenės apklausos rezultatai. Tyrimas parodo ir realią žalos galimybę ieškovo prekių ženklų reputacijai;
6.3. ieškovo ES registruotų prekių ženklų reputacija sudaro papildomą teisinį pagrindą pripažinti atsakovės ženklo registraciją negaliojančia. Ieškovo prekių ženklai turi reputaciją Prancūzijoje, juos gerai žino daugiau nei pusė reikšmingos visuomenės dalies. Ieškovas užima reikšmingą paslaugų rinkos dalį internetinės bankininkystės srityje, kurios veikla nukreipta ne tik į Prancūziją, bet ir į kitas ES valstybes. Dėl neteisėto atsakovės prekių ženklo naudojimo atsirastų galimybė nesąžiningai pasinaudoti ieškovo ES prekių ženklų privalumais arba pažeisti skiriamuosius jų požymius ar pakenkti jų reputacijai.
7. Atsakovė AB „Mano Bankas“ ieškinį prašė atmesti bei priteist bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės įsitikinimu, ginčas vyksta dėl nacionalinės prekių ženklo registracijos, ne dėl ES prekių ženklo. Tai, kad ieškovas yra ES prekių ženklų savininkas, nepaneigia atsakovės prekių ženklo apsaugos teritorialumo, kuris apsiriboja tik Lietuvos Respublikos teritorija. Atsakovės prekių ženklas yra nacionalinis, jis negali sukelti visuomenės klaidinimo visoje ES teritorijoje.
8. Vizualiai ženklai turi būti vertinami kaip visuma. Atsakovės prekių ženklo pradžioje yra vaizdinis elementas, todėl ieškovo ir atsakovės prekių ženklus skiria ne tik žodinių elementų skirtumai. Abu atsakovės prekių ženklą sudarantys elementai (vaizdinis ir žodinis) yra lygiaverčiai, jie daro įtaką bendram ženklo regimam įspūdžiui, o stilizuota raidė „M“ užima reikšmingą prekių ženklo dalį, yra gerai matoma. Šalių prekių ženklus sudaro skirtingos spalvos, o ieškovas nepagrįstai sureikšmina lyginamųjų prekių ženklų žodinių elementų sutampančias raides.
9. Lyginamieji prekių ženklai nėra panašūs fonetiškai. Ieškovo ir atsakovės prekių ženkluose esančios raidės „a“ ir „o“ dėl skirtingos savo vietos ženkluose sukuria skirtingus skiemenis ir skambesį. Raidė „q“ nėra lietuvių kalbos abėcėlės raidė, vartotojai ją gali tarti „kju“. Be to, fonetinis ženklų panašumas nėra reikšmingas, nes ieškovas teikia elektroninės bankininkystės paslaugas, todėl klientams nėra būtina paslaugas užsakyti žodžiu.
10. Prekių ženklai nėra panašūs semantiškai. Ieškovo prekių ženklų žodinę dalį sudaro vienas žodinis elementas „Monabanq“, kuris neturi jokios aiškios semantinės reikšmės. Ieškovo prekių ženklo žymens „banq“ galimą asociaciją su konkrečias reikšmes turinčiais žodžiais silpnina tai, jog žymuo nėra naudojamas kaip vienas atskiras žodis. Argumentai, kad prekių ženklo žodinis elementas „mona“ tarmiškai sutampa su žodžiu „mano“, nepagrįsti, nes Lietuvos rašytinė kalba yra norminė lietuvių kalba. Atsakovės prekių ženklo elementas „mano“ turi aiškią ir konkrečią prasmę.
11. Lyginami ženklai nėra klaidinančiai panašūs, todėl prekių panašumas ir (ar) tapatumas nėra teisiškai reikšmingas.
12. Nėra visuomenės suklaidinimo galimybės. Atsakovės tikslinė bei faktinė veiklos teritorija yra išimtinai Lietuvos Respublika, o internetinis puslapis anglų kalba neįrodo, kad ženklas turi būti naudojamas už jos ribų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo prekių ženklai Lietuvos teritorijoje yra žinomi. Ieškovo užsakymu atliktas tyrimas buvo vykdytas Prancūzijoje, todėl jis nėra aktualus.
13. Atsakovės prekių ženklo registracijos negalima panaikinti ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Būtina įvertinti, ar valstybėje narėje, kurioje yra naudojamas vėlesnis ženklas, reputaciją turintis ženklas yra žinomas komerciškai reikšmingai visuomenės daliai. Ieškovas nurodo, jog Lietuvoje turi tik kelis klientus, todėl jo argumentai apie prekių ženklų reputaciją Prancūzijoje nėra reikšmingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Teismas nurodė, kad, atskirai vertinant figūrinių ieškovo prekių ženklų ir atsakovės prekių ženklo panašumą, pastebėtina, jog jie iš esmės skiriasi panaudotomis spalvomis, tuo, jog atsakovės prekių ženklo pradžioje yra vaizdinis elementas. Teismo vertinimu, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, vizualiai lygindamas ginčo prekių ženklus, išsamiai motyvavo, kokie yra dominuojantys ginčo prekių ženklų elementai, aptarė vizualiai skirtingą jų struktūrą, specifinį grafinį ir spalvinį išpildymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prekių ženklas vizualiai nėra panašus į ieškovo prekių ženklus.
16. Teismas sutiko su Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus išvada, jog lyginami prekių ženklai yra nepakankamai panašūs ir fonetiškai. Pagrindiniai bendro prekių ženklo fonetinio įspūdžio nustatymo elementai yra skiemenys ir konkreti jų seka bei kirtis. Ieškovo ženklus sudaro trys skiemenys – MO-NA-BANQ. Lietuvių vartotojų ieškovo prekių ženklai galėtų būti tariami „Monabank“ arba pritaikius angliškos raidės „q“ tarimo taisykles – „Monabankju“, dėl ko būtų kirčiuojamas paskutinis skiemuo. Atsakovo prekių ženklą taip pat sudaro trys skiemenys –
MA-NO-BANK, šis žodis tariamas „Manobank“. Dėl dalies raidžių pasikartojimo tam tikras fonetinis panašumas tarp ženklų egzistuoja, tačiau dėl nesutampančios balsių „a“ ir „o“ vietos ženklų pradžioje, pirmieji ženklų skiemenys „MO-NA“ ir „MA-NO“ tariami iš esmės skirtingai. Atsižvelgiant į galimą skirtingą žodžių tarimą, besiskiriančias raides žodžių pradžioje ir pabaigoje, teismas sprendė, kad lyginami ženklai neturi aukšto garsinio panašumo.
17. Ieškovo prekių ženklų žodinę dalį sudaro vienas žodinis elementas „MONABANQ“, o ne du atskiri žodžiai „MONA“ ir „BANQ“. Tokiu būdu šie žodžiai nėra traktuojami atskirai ir ieškovo prekių ženklų žodinis elementas suvokiamas kaip vientisas dirbtinai sudarytas žodis „MONABANQ“, kuris Lietuvoje neturi jokios aiškios reikšmės. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog Lietuvoje žodis „MONA“ tarmiškai gali būti suprantamas kaip žodis „MANO“, teismo įsitikinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes vidutiniam vartotojui žinoma, jog Lietuvos Respublikoje rašytinė kalba yra norminė lietuvių kalba, o ne šnekamoji ar tarmiška. Ieškovo argumentai dėl žodžio „BANQ“ išskirtinumo teismo nelaikyti pagrįstais, kadangi minėtas žodis tėra sudėtinė žodžio „MONABANQ“ dalis, o dėl lietuvių kalboje nenaudotinos raidės „q“ Lietuvos vartotojams žodis „BANQ“ savaime nekeltų asociacijų su bankų veikla. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo prekių ženklai neturi semantinės prasmės. Kadangi atsakovės prekių ženklas sudarytas iš suprantamo prasminio žodžio, lyginami ženklai semantiškai negali būti palyginami.
18. Nekonstatavus lyginamųjų ženklų panašumo, paslaugoms, kurioms ženklai registruoti, tapatumo ar panašumo nustatymas neturi teisinės reikšmės.
19. Teismas ieškovo argumentus, kad atitinkama visuomenės dalis, kuri naudojasi bankų teikiamomis paslaugomis, yra klaidinama dėl paslaugų kilmės, atmetė, kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingus. Atsakovės ūkinė ir komercinė veikla yra orientuota Lietuvos rinkai (atsakovės prekių ženklas yra nacionalinis), o vien jos internetinis puslapis anglų kalba nurodytos išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, ieškovo užsakymu atlikta apklausa Prancūzijoje dėl prekių ženklų panašumo, teismo vertinimu, neaktuali sprendžiant dėl Lietuvos vartotojų suklaidinimo.
20. Konstatavęs ginčo prekių ženklų nepanašumą, teismas sprendė, kad ieškovo argumentai dėl jo prekių ženklų reputacijos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus pagrįstai buvo pripažinti kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovas MONABANQ S. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Teismas selektyviai pabrėžė tarp apelianto prekių ženklų ir ginčijamo prekių ženklo egzistuojančius vizualius skirtumus, tačiau neatkreipė dėmesio į akivaizdžius panašumus. Tiek apelianto grafiniai prekių ženklai, tiek ginčijamas prekių ženklas parašyti mažosiomis raidėmis, bene nesiskiriančiu šriftu ir raidžių dydžiu. Ginčo prekių ženklų žodinių elementų ilgis bei sutapimas yra esminis: visiškai sutampa net 7 (septynios) iš viso 8 (aštuonių) raidžių, naudojamas tas pats skyrybos ženklas – taškas. Toks esminis lyginamų ženklų žodinių elementų vizualinis sutapimas, labiau preziumuotina, lemia vizualų ženklų panašumą.
21.2. Tiek apelianto prekių ženklai, tiek ginčijamas prekių ženklas yra sudaryti iš klaidinamai panašaus žodinio elemento „monabanq“ / „mano.bank“, kuris aiškiai atskiriamas į dvi sudėtines dalis – apelianto grafinių prekių ženklų atveju, šio žodinio elemento dalys „mona“ ir „banq“ yra atskiriamos jas užrašant skirtingomis spalvomis, ginčijamo prekių ženklo atveju – atskiriant jas tašku. Todėl klaidingas teismo vertinimas, kad apelianto prekių ženklus sudaro vientisas žodinis elementas, o ginčijamą prekių ženklą – neva du atskiri žodiniai elementai. Vartotojui, reginčiam apelianto prekių ženklus ir ginčijamą prekių ženklą, manytina, susidaro panašių prekių ženklų bendro suvokimo regimasis įspūdis.
21.3. Grafinis elementas ginčijamame prekių ženkle ne tik kad neišsiskiria ir nesuteikia vartotojui jokios prekių ženklą identifikuojančios informacijos, bet ir padidina tikimybę, jog vartotojai didesnį dėmesį atkreips būtent į lyginamų prekių ženklų žodinius elementus „mona“ ir „mano“, tarp kurių yra sukeistos tik dvi raidės – „o“ ir „a“, kas savaime padidins tikimybę, jog vartotojai galimai supainios prekių ženklus. Grafinis elementas ginčijamame prekių ženkle atlieka tik dekoratyvinę funkciją, todėl neturi įtakos lyginant prekių ženklus.
21.4. Ginčijamo prekių ženklo dominuojantis elementas yra žodinis elementas „mano.bank“. Jis ženklo kompozicijoje yra aiškiai pateiktas pačiame centre ir pagal jį vartotojai identifikuos šiuo ženklu ženklinamas paslaugas. Žodinis elementas „mano“, kaip ir žodinis elementas „bank“, neturi skiriamojo požymio, tačiau skiriamąjį požymį šie žodiniai elementai įgyja drauge. Tuo pačiu principu, apelianto prekių ženkluose, kaip visuma, taip pat dominuoja žodinis elementas „monabanq“, o ne atskiros, pavienės jo dalys. Atitinkamai, dominuojantis ginčijamo prekių ženklo elementas „mano.bank“ yra vizualiai panašus į ankstesnius apelianto prekių ženklus „monabanq“.
21.5. Ginčijamo prekių ženklo „mano.bank“ ilgis sutampa su registruoto prekių ženklo „MONABANQ.“, „monabanq.“ bei „monabanq“ ilgiu – visi šie prekių ženklai sudaryti iš
8 (aštuonių) fonetinių ženklų. Tarp skiemenų (ma-no ir mo-na) esančių fonetiniai garsai A ir O, kurie laikytini artimomis balsėmis, yra tik sukeisti vietomis, jų garsai yra itin trumpi, o kirtis tenka tam pačiam pirmam žodžio skiemeniui, todėl bendras vidutiniam vartotojui susidarantis žymenų skambesys neabejotinai yra labai panašus. Visos kitos žodžiuose vartojamos balsės ir priebalsiai yra identiški, tiek apelianto prekių ženklus, tiek ginčijamą prekių ženklą sudaro trys skiemenys – mo-na-bank ir ma-no-banq. Žodinių elementų kirtis bei intonacija sutampa, o tai lemia vienodą trijų skiemenų tarimo ritmą. Klaidinamas fonetinis panašumas neabejotinai egzistuoja.
21.6. Apeliantas, kaip juridinis asmuo, yra finansines paslaugas teikianti bendrovė – bankas. Finansų paslaugų rinkoje terminas „banq“ yra įprastai reikšmingai visuomenės daliai atpažįstamas kaip žodžio „bankas“ atitikmuo. Todėl žodinis elementas „banq“ neabejotinai turėtų būti vertinamas savarankiškai kaip įgyjantis būtent bankų bei jų teikiamų paslaugų semantinę reikšmę, kuri yra ne tik panaši, bet apskritai sutampa su ginčijamo prekių ženklo žodinio elemento „bank“ semantine reikšme.
21.7. Vertinant žodinius elementus „mano“ ir „mona“, pastebėtina, kad, semantiniu požiūriu, žodis „mano“ lietuvių kalboje reiškia priklausymą pirmajam asmeniui. Tačiau šis žodis neturi stipraus skiriamojo požymio. Tuo tarpu žodis „mona“ apskritai neturi konkrečios semantinės reikšmės, todėl žodžio „banq“ semantine prasme nepapildo. Kita vertus, būtent šios aplinkybės lemia, kad žodinis elementas „mona“ ir „mano“ atitinkamuose žymenyse nekeičia žodžiu „bank“ / „banq“ sukuriamo semantinio įspūdžio taip stipriai, kad eliminuotų ne tik terminų „manobank“ ir „monabanq“ semantinį tapatumą, bet ir jų panašumą. Dirbtiniai žodžiai, savaime neturintys konkrečios semantinės reikšmės, tačiau vizualiai ir fonetiškai panašūs į tam tikrą žodį, kuris turi semantinę reikšmę, bet kuriuo atveju gali kelti tas pačias semantines asociacijas. Atitinkamai, „mona“ ir „mano“ gali būti interpretuojami netgi esantys semantiškai tapačiais žodiniais elementais. Kadangi „bank“ ir „banq“ semantinė reikšmė, minėta, taip pat yra tapati, ginčijamas prekių ženklas ir apelianto prekių ženklai gali būti laikomi ne tik semantiškai panašūs, bet ir semantiškai tapatūs.
21.8. Nors tarmiška lietuvių kalba kalbantis vidutinis vartotojas ir turėtų suvokti skirtumus tarp valstybinės ir tarminės kalbos, tačiau tai nereiškia, kad toks vartotojas, skaitydamas žodžius „mona“ ir „mano“, jų nesupainiotų ir nesuprastų kaip turinčių vienodą (tapačią) semantinę reikšmę. Tokiu atveju terminai „manobank“ ir „monabanq“ galėtų būti laikomi ne tik semantiškai panašiais, bet ir semantiškai tapačiais. Apie 1/5 visų Lietuvos gyventojų vartoja žemaitišką tarmę ir supranta žodžio „mona“ reikšmę kaip tapačią žodžiui „mano“. Dėl šių priežasčių laikytina, kad labiau tikėtina, jog ginčijamas prekių ženklas ir apelianto prekių ženklai yra semantiškai panašūs, ir netgi gali būti laikomi semantiškai tapačiais. Net jei teismas spręstų, kad žodiniai elementai „mona“ ir „mano“ neturi semantinio tapatumo ar panašumo, vis vien manytina, kad dėl šių žodinių elementų skiriamojo požymio silpnumo jų skirtumai gali pašalinti tik ženklų „monabanq“ ir „mano.bank“ semantinių prasmių tapatumą, tačiau ne panašumą. Tuo tarpu semantinį panašumą neabejotinai lemia visiškai sutampančios žodinių elementų „banq“ ir „bank“ semantinės reikšmės.
21.9. Apelianto ir atsakovės teikiamos paslaugos, kurioms registruoti nagrinėjami prekių ženklai, yra tapačios: patenka į Nicos klasifikacijos 36 klasės apimtį; yra vienodos – finansinių paslaugų teikimo – paskirties; yra tiesiogiai konkuruojančios paslaugos; realizuojamos bankų veikloje; aptarnauja visiškai sutampančią vartotojų grupę. Paslaugų tapatumo neginčija ir atsakovė. Paslaugų panašumo lygis yra aukščiausio laipsnio.
21.10. Siekiant konstatuoti visuomenės klaidinimą, nereikia nustatyti tokio klaidinimo fakto – užtenka nustatyti galimybę, kad visuomenė bus suklaidinta. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog dėl apelianto prekių ženklų bei ginčijamo atsakovės prekių ženklo panašumo bei jais žymimų paslaugų tapatumo egzistuoja dalies visuomenės suklaidinimo tikimybė.
21.11. Apelianto prekių ženklai turi reputaciją ES, nes (1) yra pakankamai gerai žinomi reikšmingai ES visuomenės daliai, (2) apelianto prekių ženklų reputaciją patvirtina ilgalaikės ir reikšmingos investicijos į šių ženklų populiarinimą, (3) apeliantas užima reikšmingą paslaugų rinkos dalį internetinės bankininkystės srityje, (4) apelianto prekių ženklų naudojimo intensyvumas patvirtina, kad ieškovo prekių ženklai turi reputaciją reikšmingoje visuomenės dalyje, (5) patys vartotojai vertina paslaugas, teikiamas su šiais ženklais. Nors apelianto klientų Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tik keli, tačiau jam priklausantys ES prekių ženklai gali būti pripažinti turinčiais reputaciją ES, jeigu jie yra pakankamai žinomi reikšmingai visuomenės daliai, kuri nebūtinai turi būti Lietuvos teritorijoje, o gali būti bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje.
21.12. Atsakovė nesąžiningai siekia pasinaudoti apelianto prekių ženklų reputacija. Ginčijamas prekių ženklas yra panašus į apelianto prekių ženklus, todėl visuomenė gali lengvai juos susieti. Atsakovė tik 2019 m. pabaigoje pradėjo teikti internetinės bankininkystės paslaugas, todėl tikėtina, kad ji, dėl asociacijos ir panašumo į apelianto prekių ženklus, sutaupys reikšmingas investicijas į savo ženklo žinomumą ir taip nesąžiningai pasinaudos apelianto padarytomis investicijomis. Atsakovė turi galimybę išnaudoti apelianto ženklų patrauklumą rinkoje ir neįdedant pastangų, neinvestuojant kaštų ar žmogiškųjų išteklių lengviau parduoti savo paslaugas, kadangi atitinkama visuomenė šias paslaugas asocijuos su apeliantu.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Mano Bankas“ prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
22.1. Apelianto prekių ženklai ir atsakovės veikloje naudojami ginčo žymenys „Mano bankas“, „manobankas“ ir „mano.bank“ nėra klaidinamai panašūs, nes: vaizdiniai, ryškiomis spalvomis pasižymintys ankstesnius prekių ženklus sudarantys elementai yra svarbūs vertinant lyginamųjų žymenų sukuriamą regimą įspūdį; tam tikrų raidžių sutapimas žodiniuose lyginamųjų žymenų elementuose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti žymenų panašumą. Kombinuotus prekių ženklus sudarančių žodinių elementų ilgis ar sutampantys simboliai negali būti lemiantys vizualų panašumą, kadangi vartotojai tokių aspektų nepastebės, o lyginamuosius prekių ženklus atsimins, vadovaujantis bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu.
22.2. Apelianto žodinis prekių ženklas „MONABANQ.“ yra registruotas kaip vientisas žodinis ženklas, leidžia teigti, jog net pats apeliantas savo prekių ženklus traktuoja kaip sudarytus iš vientiso dirbtinio žodinio elemento „monabanq“, o dirbtiniu būdu žodinį elementą suskaidydamas į kelias dalis, siekia pagrįsti tariamą lyginamųjų prekių ženklų vizualinį panašumą. Apelianto prekių ženkluose žodinė dalis „monabanq“ nėra sudaryta iš kelių žodinių elementų. Žodiniai elementai vėlesniuose prekių ženkluose nėra atskirti kokiais nors skyrybos ženklai. Apelianto prekių ženkluose naudojamos spalvos yra dekoratyvinės paskirties ir nelemia žodinės dalies suskaidymo į kelis žodinius elementus. Atitinkamai, lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai nepasižymi panašia struktūra, o tai dar labiau atitolina šių prekių ženklų vizualinį panašumą.
22.3. Lyginamieji žymenys fonetiškai nėra panašūs, kadangi, nepaisant tam tikrų raidžių pasikartojimo lyginamuosiuose žymenyse, žodiniuose žymenyse nėra sutampančių garsų. Be to, pirmieji ženklų skiemenys yra tariami visiškai skirtingai, kas dar labiau atitolina galimą fonetinį panašumą.
22.4. Apelianto prekių ženklus sudarantis žodis „monabanq“ yra dirbtiniu būdu sudarytas žodis, kuris, priešingai nei atsakovės žymenys, neturi jokios semantinės reikšmės. Atitinkamai, vadovaujantis semantiniu prekių ženklų palyginimo kriterijumi, lyginamieji žymenys nėra panašūs.
22.5. Finansinių paslaugų atžvilgiu terminas „bank“ yra aprašomasis, todėl apeliantas negali drausti bendrinio žodžio naudojimo vien tik dėl to, kad ginčo žymenyje panaudotas bendrinis žymuo sukelia tariamą asociaciją su dirbtiniu apelianto žodiniu žymeniu „monabanq“. Tuo tarpu netgi ir žemaičių tarme kalbantis vidutinis Lietuvos vartotojas automatiškai žodiniam elementui „mona“ nepriskirs tos pačios semantinės reikšmės kaip bendrinės kalbos žodžiui „mano“. Todėl nėra pagrįsta teigti, jog vidutinis Lietuvos finansinių paslaugų vartotojas, perskaitęs ar išgirdęs tariant apelianto prekių ženklą „monabanq“, automatiškai susies su atsakovės prekių ženklu „mano.bank“.
22.6. Kadangi šiuo konkrečiu atveju, lyginami prekių ženklai sprendimu nebuvo pripažinti klaidinančiai panašiais, prekių panašumo ir (ar) tapatumo vertinimas neturi jokios teisinės reikšmės ir negali atsverti ženklų panašumo nebuvimo.
22.7. Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad jo prekių ženklai Lietuvos teritorijoje yra žinomi. Atsakovės paslaugos nėra skirtos Prancūzijos rinkai. Atitinkamai, atsakovės paslaugomis suinteresuotai visuomenei nežinant apie apeliantą ir (ar) jam priklausančius prekių ženklus bei jo teikiamas paslaugas, o atsakovei neveikiant Prancūzijoje (atitinkamai nesant ten žinomai) nėra įmanoma konstatuoti kokio nors atitinkamos visuomenės klaidinimo.
22.8. Apeliantas negali vadovautis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) 20117/101 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas Nr. 2017/1001) 8 straipsnio 3 dalimi, kadangi prekės ženklo reputacijos suteikiama apsauga negali būti pasinaudojama toje teritorijoje, kurioje atitinkami prekių ženklai nėra žinomi arba šiais prekių ženklais žymimomis prekėmis ar paslaugomis suinteresuotos visuomenės dalis nėra komerciškai reikšminga. Greta to, apelianto teikti įrodymai nepatvirtina, kad jo prekių ženklai „monabanq“ būtų įgiję reputaciją. Prancūzija priskirtina prie didžiųjų ES valstybių, tad apelianto užimama rinkos dalis – 7,4 proc. internetinės bankininkystės Prancūzijoje rinkos, nėra pakankamai reikšminga, siekiant pripažinti esant prekių ženklo reputaciją.
474 (keturi šimtai septyniasdešimt keturi) ieškovo klientai, esantys kitose ES šalyse, yra objektyviai per mažas skaičius, galintis patvirtinti prekių ženklų žinomumą reikšmingai atitinkamos visuomenės daliai. Apeliantas pripažįsta, jog tarp jo klientų yra tik 3 (trys) klientai iš Lietuvos. Todėl nėra pagrįsta teigti, kad atsakovė, registruodama nacionalinį prekių ženklą, siektų nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto ženklu, kurio veikloje naudojami žymenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra žinomi. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, pasinaudodama tariama apelianto prekių ženklų reputacija, nesąžiningai įgytų pranašumą, pažeistų prekių ženklų skiriamąjį požymį, pakenktų apelianto prekių ženklų reputacijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl atsakovės prekių ženklo panašumo / nepanašumo į ieškovo prekių ženklą
25. Prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, be kitų atvejų, dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio (semantinio) konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-342/97).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad (1) ieškovo prekių ženklas „MONABANQ.“ (reg. Nr. 005368097) yra žodinis, sudarytas iš žodinio elemento „MONABANQ“, užrašyto didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu, ir gale žodžio esančio skyrybos ženklo „.“, t. y. žodinis prekių ženklas „MONABANQ.“ sudarytas iš 9 (devynių) simbolių (8 (aštuonių) raidžių ir taško). (2) Ieškovo prekių ženklas „monabanq.“ (reg. Nr. 005601224) yra kombinuotas, sudarytas iš vaizdinio ženklo ir žodinio elemento „monabanq“, užrašyto mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, su tašku žodžio gale, nestandartiniu šriftu, t. y. sudarytas iš 9 (devynių) simbolių (8 (aštuonių) raidžių ir taško). Žodinio elemento dalis „mona“ užrašytas žalia, o dalis „banq.“ – balta spalvomis. Šie žodiniai elementai įkomponuoti į juodos spalvos stačiakampį užapvalintais kampais, kurio dešiniajame kampe įkomponuoti žalios ir rausvos spalvos dekoratyvūs elementai. (3) Ieškovo prekių ženklas „monabanq“ (reg. Nr. 018064036) yra kombinuotas, susidedantis iš vaizdinio ženklo ir žodinio elemento „monabanq“, sudaryto iš 8 (aštuonių) raidžių, užrašytų mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu. Žodinio elemento dalis „mona“ užrašytas žalia, o dalis „banq“ – balta spalvomis. Šie žodiniai elementai įkomponuoti į juodos spalvos stačiakampį. (4) Atsakovės prekių ženklas „mano.bank“ (paraiškos Nr. 2019 1292) taip pat yra kombinuotas, sudarytas iš dviejų elementų – vaizdinio ir žodinio. Ženklo pradžioje yra ryškus stilizuotas grafinis mėlynos ir violetinės spalvos ženklas, toliau ženklą sudaro žodiniai elementai „mano“ ir „bank“, kurie yra atskirti tašku, t. y. atsakovės prekių ženklą sudaro 9 simboliai (8 (aštuonios) raidės ir taškas). Žodžiai užrašyti juoda spalva greta vienas kito, mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad lyginamuose prekių ženkluose sutampa 7 (septynios) raidės, taip pat juose naudojamas tas pats skyrybos ženklas – taškas, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, toks lyginamų prekių ženklų sutapimas nepreziumuoja vizualaus prekių ženklų panašumo.
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atliekant vizualinį prekių ženklų lyginimą, vertinamas ir kombinuoto prekių ženklo žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną kombinuoto prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, pirmieji paprastai laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, kai žymenį sudaro ir vaizdiniai, ir žodiniai elementai, tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu. Vien tai, kad žodinis kombinuoto prekių ženklo elementas dažniau bus pripažintas labiau išsiskiriančiu, nelemia išvados, jog vaizdiniai prekių ženklo elementai gali būti apskritai ignoruojami atliekant ginčo prekių ženklų palyginimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-132-823/2017).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas visiškai nepagrįstai ignoruoja atsakovės prekės ženklo pradžioje esantį vaizdinį elementą, nes, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, šis atskiras violetinės ir mėlynos spalvos vaizdinis elementas, primenantis stilizuotą raidę M, yra itin aiškiai matomas dėl savo vietos prekių ženkle (ženklo pradžioje), formos ir panaudotų ryškių spalvų. Prekių ženklą sudarantys elementai – vaizdinis ir žodinis, akivaizdžiai susiję, laikytini lygiaverčiais, darančiais įtaką bendram regimam įspūdžiui, todėl pagrįstai teismo buvo vertinti kaip visuma. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad vartotojai iš karto dėmesį atkreiptų tik į žodinę atsakovės prekių ženklo dalį. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vaizdinis atsakovės prekių ženklo elementas nėra nereikšmingas ir kad jis iš esmės prisideda prie atsakovės prekių ženklo sukeliamo bendro įspūdžio, besiskiriančio nuo ieškovo prekių ženklo sukeliamo įspūdžio.
29. Analogiškai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prekių ženklai nėra sudaryti iš dviejų žodinių elementų „MONA“ ir „BANQ“. Vien tai, kad šis žodis ieškovo figūriniuose ženkluose įkomponuotas į juodus stačiakampius ir užrašytas skirtingomis spalvomis, sukuriant įspūdį, jog ženklas sudarytas iš 2 žodinių elementų, nepaneigia, jog ieškovo prekių ženkluose žodinį elementą sudaro vientisas žodis „MONABANQ“. Faktas, kad žodinis prekių ženklas „MONABANQ.“ yra registruotas kaip vientisas žodinis ženklas, leidžia teigti, jog pats apeliantas savo prekių ženklus traktuoja kaip sudarytus iš vientiso dirbtinio žodinio elemento „monabanq“. Net jei laikyti, kad spalvų pagalba siekiamas sudaryti įspūdis, kad apelianto ženklas yra sudarytas iš dviejų žodinių elementų „MONA“ ir „BANQ”, pasiteisina, tai savaime neleidžia pritarti, kad tokiu būdu ieškovo ir atsakovės prekių ženklai yra vizualiai panašūs. Pirma, ieškovo ženkluose dominuojančios spalvos (juoda, balta, žalia) nors sukuria kontrastą tarp žodinių elementų „MONA“ ir „BANQ”, tačiau, kaip teisingai nurodyta sprendime, kartu išryškina paminėtą žodinį elementą. Atsakovės prekių ženkle savo ruožtu akivaizdžiai panaudoti du savarankiški, tašku atskirti žodžiai („mano“ ir „bank“), sukuriantys ilgesnio, sudaryto iš didesnio elementų skaičiaus ženklo įspūdį. Antra, lyginami prekių ženklai išpildyti skirtingu šriftu ir skirtinga spalva, skirtingas raidžių dydis, raidžių vieta – figūriniuose ieškovo prekių ženkluose žodinis žymuo užrašytas žalia ir balta spalvomis, mažosiomis raidėmis, o žodinį ieškovo prekių ženklą sudaro vientisas juodos spalvos užrašas iš didžiųjų raidžių. Atsakovės prekių ženklo žodinė dalis užrašyta juoda spalva, mažosiomis raidėmis. Trečia, ieškovo ir atsakovės prekių ženklų žodiniuose elementuose skiriasi raidžių „a“ ir „o“ vieta, taip pat žodžiai baigiasi skirtingomis raidėmis, t. y. „k“ (atsakovės prekių ženkle) ir „q“ (ieškovo prekių ženkluose). Taigi lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai nepasižymi panašia struktūra, o tai dar labiau atitolina šių prekių ženklų vizualinį panašumą.
30. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo turi būti turima omenyje tai, jog vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014). Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas atsakovės prekių ženklas yra konceptualiai vientisas (vaizdinis ir žodinis elementai lygiaverčiai), apelianto ir atsakovės prekių ženklai iš esmės skiriasi panaudotomis spalvomis, šriftu, raidžių dydžiu, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog lyginami prekių ženklai yra vizualiai skirtingi, pagrįsta.
31. Fonetiškai lygindamas ieškovo ir atsakovės prekių ženklus pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galimą skirtingą žodžių tarimą, besiskiriančias raides „a“ ir „o“ žodžių pradžioje bei „k“ ir „q“ pabaigoje, nusprendė, jog lyginami ženklai neturi aukšto garsinio panašumo. Kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Apelianto skunde iš esmės akcentuojami tik fonetiniai panašumai (likusios vartojamos balsės ir priebalsiai yra identiški, abu prekių ženklus sudaro trys skiemenys, žodinių elementų kirtis bei intonacija sutampa), kuriems nepagrįstai suteikiama didesnė reikšmė, neatsižvelgiant į visumą aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas apelianto akcentuojamus fonetinius panašumus nurodė ir aptarė, kartu konstatuodamas ir skirtumus, kurie šiuo atveju neleidžia daryti išvados dėl aukšto fonetinio prekių ženklų panašumo. Tam tikras fonetinis ginčo prekių ženklų panašumas šiuo atveju yra nepakankamas pritarti ieškovo skundo teiginiams.
32. Spręsdamas, kad ieškovo ir atsakovės prekių ženklai semantiškai nepalyginami, kadangi ieškovo prekių ženklas yra dirbtinis žodis, neturintis semantinės prasmės, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-184-798/2019). Minėta, kad ieškovo prekių ženklų žodinę dalį sudaro vienas žodinis elementas „MONABANQ“, kuris Lietuvoje neturi jokios aiškios reikšmės. Apelianto akcentuojamą aplinkybę dėl Lietuvoje tarmiškai vartojamo žodžio „MONA“, kuris gali būti suprantamas kaip žodis „MANO“, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes Lietuvos Respublikoje rašytinė kalba yra norminė lietuvių kalba, ne šnekamoji ar tarmiška. Argumentai dėl žodžio „BANQ“ išskirtinumo taip pat nepagrįsti, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi minėtas žodis tėra sudėtinė žodžio „MONABANQ“ dalis, o dėl lietuvių kalboje nenaudotinos raidės „q“ Lietuvos vartotojams žodis „BANQ“ savaime nekeltų asociacijų su bankų veikla.
33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo prekių ženklų skirtumai yra pakankami tam, kad vartotojas juos atskirtų vieną nuo kito, nepaisant paslaugų, kurioms žymėti registruoti ginčo prekių ženklai, tapatumo, ženklų sukuriamas bendras įspūdis yra skirtingas, todėl šie ženklai prekių ženklų teisės požiūriu gali koegzistuoti.
Dėl atsakovės nesąžiningų ketinimų
34. Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad jis tapatus ar panašus į ankstesnį ženklą, nepaisant to, ar prekės ar paslaugos, kurioms jis yra pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi reputaciją Lietuvos Respublikoje arba, jeigu tai Europos Sąjungos prekių ženklas, turi reputaciją Europos Sąjungoje, ir dėl vėlesnio ženklo naudojimo be pagrįstos priežasties atsirastų galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio ženklo privalumais arba pažeisti skiriamuosius ženklo požymius ar pakenkti jo reputacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti <…> įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Atsakovo nesąžiningus ketinimus pareiškiant registruoti jo prekių ženklą turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
35. Šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovo ir atsakovės prekių ženklai nėra panašūs prekių ženklų teisės požiūriu, todėl sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovė, pareikšdama registruoti ginčijamą prekių ženklą, siekė pasinaudoti apelianto prekių ženklo reputacija, negali būti pripažinti pagrįstais. Aplinkybės, kad atsakovė galėjo pasinaudoti jo prekių ženklo reputacija net ir įvertinus tai, kad vartotojai ginčo prekių ženklus atskirs, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;
2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
39. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovo. Iš atsakovės pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, ataskaitos, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo ir pažymos) nustatyta, kad AB „Mano Bankas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė
1 763,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 1 763,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti akcinei bendrovei „Mano Bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) iš MONABANQ S. A. (juridinio asmens kodas 341792448) 1 763,03 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 3 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Agnė Tikniūtė
Aldona Tilindienė