Civilinė byla Nr. e2A-133-856/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02123-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5267-841/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfestas“ dėl žalos atlyginimo, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aeropolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alfestas“ 12 651,76 Eur žalos atlyginimą, 13 000 Eur baudą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „Alfestas“ 2018-08-13 sudarė rangos sutartį, pagal kurią ši įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus objekte adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei netinkamai vykdant minėtą sutartį, 2018-08-13 šalys sudarė susitarimą dėl ginčų pagal rangos sutartį išsprendimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ištaisyti darbų trūkumus ir sumokėti kompensaciją. Atsakovė sistemingai nesilaikė susitarime numatytos kompensacijos mokėjimo terminų, todėl jai kilo susitarime įtvirtinta pareiga sumokėti 13 000 Eur baudą. Be to, atsakovei atliekant susitarime numatytus darbus, buvo pažeistos dalies langų plėvelės, todėl prašo priteisti 12 651,76 Eur defektų šalinimo darbų vertės dydžio sumą faktiškai neatliekant darbų.

3.       Atsakovė UAB „Alfestas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti baudą yra nepagrįstas, nes šalių sudarytame susitarime yra aiškiai užfiksuota, kokiais atvejais ieškovė turi teisę reikalauti baudos. Šalys nesitarė, kad dėl atsakovės vėlavimo vykdyti susitarime numatytus mokėjimus ieškovė gali reikalauti baudos. Reikalauti iš atsakovės baudos ieškovė būtų galėjusi tik tokiu atveju, jei ši būtų neatlikusi susitarime numatytų darbų. Be to, ieškovė yra praleidusi sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų (baudos) priteisimo. Su reikalavimu dėl 12 654,76 Eur nuostolių atlyginimo taip pat nesutinka. Paaiškėję stiklų tamsinimo plėvelių trūkumai nėra susiję su atsakovės atliktais darbais, dėl jų atsakovė nekalta. Atsakovei užbaigus susitarime numatytus darbus buvo užfiksuota, kad plėvelė nusilupusi nuo trijų stiklų. Ieškovei buvo siūloma sumokėti 845 Eur plius PVM kompensaciją. Pasirašant atliktų darbų aktą jame (duomenys neskelbtini)neužfiksavo pastabų, susijusių su plėvelės sugadinimu, kas patvirtina, jog po darbų atlikimo ieškovės nurodomos apimties plėvelių apgadinimas padarytas nebuvo. Jokie plėvelės pažeidimai nebuvo užfiksuoti ir statybos darbų žurnale. Trūkumai buvo pastebėti praėjus ilgam laiko tarpui po darbų atlikimo ir nėra kaip nors susiję su atsakovės atliktais darbais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Aeropolis“ atsakovei UAB „Alfestas“ 5 653,65 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad 2020-09-21 ieškovė pranešė atsakovei, jog remiantis 2019-10-25 susitarimo dėl ginčų pagal 2018-08-13 sutartį išsprendimo 3 punktu vienašališkai nutraukia sutartį nuo šio pranešimo datos ir prašo geranoriškai iki 2020-09-25 sumokėti 13 000 Eur baudą. Iš to seka, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pateikti šiuo konkrečiu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2020-09-26 (sekanti diena po ieškovės nustatyto termino reikalavimui įvykdyti), nes iki ieškovės nustatyto termino atsakovei geranoriškai neįvykdžius ieškovės reikalavimo sumokėti baudą, ieškovei tapo žinoma apie jos pažeistą teisę, t. y. būtent ši data laikytina momentu, kai ieškovė faktiškai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, kurio atsakovė nepripažįsta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė žodžiu, raštu ar kitokiais veiksmais pripažino minėtą prievolę ieškovei. Nors ieškovė teigia, kad tarp šalių vyko derybos, tačiau atsakovė tai kategoriškai paneigė. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių vykusias derybas minėtu klausimu. Dar daugiau, atsakovės nuoseklią ir kategorišką poziciją nepripažįstant ieškovės reikalavimo dėl baudos patvirtina 2020-10-09 pranešimas apie reikalavimo dėl baudos nepagrįstumą.

6.       Teismas nurodė, kad įvertinus tai, jog ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo pareikšti ieškinio nepasibaigus ieškinio senaties terminui, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovės 13 000 Eur baudą taikytina ieškinio senatis ir šis reikalavimas atmestinas.

7.       Teismas nurodė, kad Susitarimo 1.1. punktu UAB „Alfestas“ iki 2020-03-15 įsipareigojo pradėti ir susitarimo priede Nr. (duomenys neskelbtini)  numatytais terminais atlikti darbus (temperatūrinių siūlių įrengimas iki 2019-11-26; skardinimo darbai, temperatūrinių siūlių įrengimas, langų ir durų permontavimas, difuzinės juostos užklijavimas, tvirtinimo kronšteinų pakeitimas, vandens nuvedimas iki 2020-05-15). Pagal susitarimo 1.9. punktą, UAB „Alfestas“ įsipareigojo per 9 kartus laikotarpiu nuo 2019-11-30 iki 2020-06-30 sumokėti UAB „Aeropolis“ 11 842 Eur kompensaciją. Susitarimo 2. punktu šalys sutarė, kad jei UAB „Alfestas“ 1.1. punkte nurodytų darbų neatliks susitarime numatytais terminais, ji privalės UAB „Aeropolis“ sumokėti vienkartinę 13 000 Eur baudą bei atlyginti kitus tiesioginius nuostolius kiek jų nepadengia bauda ir ieškovės nuosavybėn perduodamų medžiagų vertė.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog derybų eigoje atsakovė sutiko su bauda ir už pradelstus mokėjimus mainais už tai, kad ieškovė atsisakė reikalauti delspinigių nuo vėluojančių mokėjimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu su tokia derybų eigos interpretacija atsakovė kategoriškai nesutiko. Vertindamas susitarimo sąlygas teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, jog jos prievolė mokėti ieškovei net 13 000 Eur baudą už vėlavimą sumokėti bent vieną iš devynių kiek didesnių nei 1315 Eur mokėjimų, būtų nelogiška ir neprotinga. Dar daugiau, teismas nurodė, jog taip aiškinant susitarimo nuostatas galėtų susidaryti situacija, kad atsakovei daugiau kaip 10 dienų pavėlavus sumokėti vieną ar kelias susitarime numatytas įmokas, jai vis tiek kiltų pareiga sumokėti ir neproporcingai didelę baudą (lyginant su 1 315 Eur įmoka). Be to, vertinant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, būtina atsižvelgti į tai, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie dirba pakankamai ilgą laiko tarpą ir turi sukaupę didelę sutarčių sudarymo patirtį, todėl neatrodo logiškai ieškovės argumentas, jog atsakovė sutiko su milžiniška bauda vien dėl to, kad ieškovė atsisakė teisės reikalauti delspinigių. Teismas vertino, kad toks susitarimo nuostatų aiškinimas reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į susitarimo 2 punkto ryšį su kitais susitarimo punktais, susitarimo sudarymo aplinkybes, šalių derybas ir kitas reikšmingas aplinkybes, sutiko su atsakovės argumentais, kad pagal susitarimo 2 punktą atsakovė būtų turėjusi pareigą sumokėti baudą ieškovei tik tuo atveju, jei numatytais terminais būtų neatlikusi susitarimo 1.1. punkte numatytų darbų. Kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė susitarimo 1.1. punkte numatytus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei atsirado teisė reikalauti iš atsakovės, jog pastaroji sumokėtų baudą, todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Teismas nurodė, kad 2018-08-13 šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus ieškovei priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini). 2019-10-25 šalys sudarė susitarimą dėl ginčų pagal 2018-08-13 rangos sutartį išsprendimo. Šiame susitarime UAB „Alfestas“, iš dalies pripažindama sutarties vykdymo eigoje padarytus darbų defektus, įsipareigojo ištaisyti darbų trūkumus. Susitarimo 4 punktu atsakovė sutiko, kad laikotarpiu iki 2020-03-15 ieškovė savo sąskaita ant objekte sumontuotų langų užklijuotų tamsinančią plėvelę nuo saulės, ir patvirtino, jog toks plėvelės užklijavimas nesukliudys atlikti šiame susitarime numatytus darbus bei prisiimti garantinius įsipareigojimus tiek pagal šį susitarimą, tiek ir pagal sutartį, taip pat pagal šį susitarimą atliekamų darbų pasėkoje nebus pažeista užklijuota plėvelė ar pablogintos jos kokybinės charakteristikos. Pradedant darbus atsakovė įsipareigojo užfiksuoti plėvelės būklę nuotraukomis prieš montavimą.

11.       Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šalių pasirašomame darbų perdavimo–priėmimo akte fiksuojami nustatyti darbų trūkumai. Jų nenurodymas reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal susitarimo 1.4. punkto nuostatas atsakovė buvo įsipareigojusi ir leido stebėti darbų eigą ieškovės samdomam (duomenys neskelbtini) E. S., kuris defektų šalinimo eigoje nurodydavo trūkumus, kuriuos atsakovės statybos (duomenys neskelbtini) A. S. įtraukdavo į priėmimo- perdavimo aktus, o vėliau, jau kituose priėmimo-perdavimo aktuose, fiksuodavo informaciją apie nurodytų trūkumų pašalinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei viename iš nurodytų dokumentų (duomenys neskelbtini) E. S. nenurodė užfiksuoti pastabų, susijusių su langų plėvelės sugadinimu. Jokių trūkumų, susijusių su langų plėvelės pažeidimu, nebuvo nurodyta ir 2019-11-27 baigiamajame atliktų darbų akte. Šalių ir (duomenys neskelbtini)pasirašytame akte užfiksuota, kad užsakovas pretenzijų dėl darbų įvykdymo ir kokybės neturi. Teismo posėdžio metu E. S. teigė, kad defektų šalinimo eigoje, nors buvo pastebėjęs langų plėvelės pažeidimus, tačiau apie tai tik žodžiu informavo atsakovės statybos darbų vadovą, o priėmimo-perdavimo aktuose to nefiksavo, nes laikė nekonstrukciniais trūkumais.

12.       Vertindamas liudytojo E. S. parodymus teismas atkreipė dėmesį į tai, kad priėmimo- perdavimo aktuose (duomenys neskelbtini)nurodymu buvo fiksuojamos pastabos taip pat niekaip nesusijusios su pastato konstruktyvu (pvz. dėl klijų nuvalymo, teritorijos valymo darbų), todėl tikėtina, kad jei tikrai būtų pastebėjęs ir langų plėvelės pažeidimus, būtų nurodęs atsakovės statybos (duomenys neskelbtini) A. S. tai įtraukti į aktus, bei įpareigojęs imtis priemonių nustatytiems trūkumams šalinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)ne tik kad nei karto nefiksavo plėvelės pažeidimų, tačiau nenurodė pastabų dėl vykdomų darbų technologinių aspektų, t. y. dėl paketų išėmimo, jų transportavimo, sandėliavimo, įstatymo atgal į angą, iš ko seka, kad darbai buvo vykdomi tinkamai, laikantis numatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad šias teismo išvadas patvirtina atsakovės (duomenys neskelbtini) A. S. parodymai, kuris teigė, jog fasado tvarkymo darbai buvo vykdomi pagal sudarytą darbų vykdymo technologinę kortelę, visi darbai buvo suderinti, o (duomenys neskelbtini)perduodami etapais, tiek prieš pradedant darbus, tiek juos baigus buvo padarytos pastato fasadų nuotraukos. Be to, statinio (duomenys neskelbtini) niekada nefiksavo pastabų, susijusių su plėvelės pažeidimais, ir statybos darbų žurnale.

13.       Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės pozicijos prieštaringumą ir nenuoseklumą. Teismas nurodė, kad 2020-09-01 pranešimu ji iš atsakovės reikalavo 4 962,21 Eur kompensacijos už 12 langų plėvelės sugadinimą, tačiau pastarajai nesutikus su šiuo reikalavimu, 2021-04-20 ieškiniu pareikalavo jau 12651,76 Eur žalos atlyginimo už 33 langų plėvelės sugadinimą.

14.       Teismas pažymėjo, kad 2020-12-10 defektacijos aktas buvo sudarytas ne tik kad nedalyvaujant atsakovės atstovams, tačiau jį sudarė ir ne nepriklausomas subjektas, o suinteresuoto asmens įmonės UAB „RIC Creative“, prieš tai atlikusios plėvelės užklijavimo ant langų darbus, t. y. su ieškove komerciniais ryšiais susijusios įmonės, (duomenys neskelbtini) D. T.. Įvertinus tai, kad UAB „RIC Creative“ revizavo ir fiksavo savo pačios prieš kurį laiką atliktų darbų rezultatą, nėra pagrindo šio akto vertinti kaip nekeliančio abejonių. Teismas nurodė, kad šiame kontekste atkreipia dėmesį į atsakovės statybos (duomenys neskelbtini) A. S. paaiškinimą, jog dar iki darbų pradžios pasikėlus bokšteliu matėsi, kad ant dalies langų užklijuotos plėvelės kraštai atsilupę. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš minėto defektacijos akto, jame nurodyti trūkumai nedetalizuojami, tiesiog žymimas visas langas ir jo lipdukas vertinamas kaip brokuotas/pažeistas. Atsižvelgiant į tai teismas logiška laikė atsakovės išsakytą abejonę, kad UAB „RIC Creative“ yra suinteresuota dėl visų trūkumų kaltę suversti atsakovei, kad pati galėtų išvengti pretenzijų dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2021-10-04 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog pastato fasado viršutinėse langų eilėse, esančiose tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, matosi pasikartojančios dėmės. Apie tokio pobūdžio trūkumus nei teismui pateiktuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovė neužsimena. Antstolis neužfiksavo jokių mechaninių plėvelės pažeidimų, kuriuos akcentuoja ieškovė.

16.       Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami jos įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su tuo, kad atsakovei atliekant susitarime numatytus darbus buvo pažeistos langų plėvelės, tuo ieškovei padarant 12 651,76 Eur turtinę žalą, pagrįsti, todėl ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Aeropolis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o taip pat apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Teismas tinkamai nesusipažino su bylos medžiaga ir klaidingai suprato kai kurias faktines aplinkybes. Sprendime teigiama, kad „...plėvelė buvo nusilupusi tik nuo trijų langų stiklų...“. Toliau sprendime teismas teigia, kad „...Apie tokio pobūdžio trūkumus nei teismui pateiktuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovė neužsimena. Antstolis neužfiksavo jokių mechaninių plėvelės pažeidimų, kuriuos akcentuoja ieškovė“. Tiek ieškovės atstovas, tiek liudytojai bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, kad būtent tokios dėmės ir yra pažeidimai – defektai, sąlygoti mechaninio poveikio, kuris vyko atsakovei demontuojant ir vėl sumontuojant langus ieškovės pastate. Antstolis būtent tokias dėmes ir konstatavo kaip faktą, nes jis nėra ekspertas nustatyti, ar tokios dėmės yra pažeidimas, ar tai natūrali teisingai užklijuotų plėvelių būsena. Vėliau liudytojas D. T. detalizavo, kad tokios dėmės yra laikytinos defektu ir visa kalba toliau tik ir ėjo apie tokias dėmes, o ne apie atsilupusius plėvelės elementus nuo paties stiklo paketo viršaus ar šonų. Tokios dėmės sąlygoja ne tiek pačių plėvelių saulės pralaidumo kokybinį pablogėjimą, kiek vizualiai netinkamą vaizdą ieškovei, kadangi tinkamai užklijavus plėveles tokių dėmių tiesiog neturi būti ir tą patvirtino liudytojas D. T.. Dėl šios priežasties jis savo defektiniame akte ir nurodė visus 33 vnt. stiklo paketų su plėvelėmis kaip defektuotus. Kad tokios dėmės yra norma ir nelaikytinos defektu, atsakovė neįrodinėjo ir nepasinaudojo savo kaip proceso šalies teise nuneigti liudytojo - (duomenys neskelbtini) D. T. teiginius, neprašė ir skirti nepriklausomą ekspertizę. Dėl šios priežasties yra laikytina, kad ant stiklo paketų esančios dėmės yra laikytinos plėvelių defektu arba sugadinimu. Ieškovė, pasitelkusi UAB „RIC Creative“, defektus fiksavo atsivežusi bokštelį ir iš pakankamai artimo atstumo, todėl natūralu, kad pasimatė ir padarytos mažesnės dėmės ant stiklo paketų plėvelių, skirtingai nei kad nuotraukose, kurias į bylą pateikė atsakovė ir kurias atsakovė padarė stovėdama ant žemės paviršiaus ir dar stovėdama pakankamai nemažu atstumu nuo paties pastato. Savo pobūdžiu dėmės, kurias savo defektacijos akte nurodė UAB „RIC Creative“, buvo analogiškos toms, kurias kaip defektus pripažino pati atsakovė. Skyrėsi tik pačių dėmių apimtis bei dėmės lokacija. Dėl šios priežasties toliau pats pažeidimas defektacijos akte ir nebuvo detalizuojamas, nes kiekviename stiklo pakete dėmės buvo vis kitoje vietoje ir vis kitokio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dėmės yra laikytinos defektu, o dėl didesnių plėvelių dėmių ant 3 stiklo paketų atsakomybę ir taip pripažino atsakovė bei ji buvo pasirengusi tokius defektus ištaisyti ar atitinkamai kompensuoti, ir mažesni defektai, pasireiškiantys kaip dėmės, turi būti eliminuoti dėl to kaltų asmenų, šiuo konkrečiu atveju atsakovės.

17.2.       Teismas sprendime nepagrįstai teigia, kad ieškovės pozicija buvo nenuosekli dėl defektuotų plėvelių apimties ir tuo būdu prašomos atlyginti nuostolių sumos. Pirminis reikalavimas dėl žalos 12 plėvelių padarymo rėmėsi pačia pirmine ieškovės vadovo atlikta defektų apžiūra, kurią jis atliko be pasikėlimo su bokšteliu arčiau stiklo paketų, apklijuotų plėvelėmis, kurie prasideda maždaug 5 metrai nuo žemės paviršiaus. Tokiu būdu ji užfiksavo bent jau 12 vnt. stiklų paketų su defektuotomis plėvelėmis, kas jau ir taip pagal skaičių skyrėsi nuo atsakovės pateiktos indikacijos geranoriškai perklijuoti 3 langų plėveles ar už jas kompensuoti. Atitinkamai ieškovės vadovas užklausė UAB „RIC Creative“ atstovo, kiek maždaug galėtų kainuoti toks 12 vnt. langų plėvelių perklijavimas, ir jai buvo atsiųsta preliminari kaina – 4 962,21 Eur. Siekiant taupyti kaštus ir laiką, tokios sąmatos paskaičiavimui nebuvo nei važiuojama į vietą atlikti apžiūros, nei nuomojamas bokštelis pasikėlimui dėl detalesnės apžiūros. Ieškovės vadovas suprato, kad langų su defektuotomis plėvelėmis gali būti ir daugiau, tačiau siekdamas išvengti ginčo nagrinėjimo teismuose bei tuo būdu ieškant kompromiso su atsakove, buvo pasiruošęs susitaikyti su tokia suma, kuri apimtų nuostolius tik dėl labiausiai matomų dėmių. Nepasiekus kompromiso su atsakove, ieškovė buvo priversta patirti didesnes išlaidas nuomojantis bokštelį bei laiko sąnaudas detaliai su UAB „RIC Creative“ atstovu D. T. apžiūrint plėvelių defektus, ko pasėkoje defektuotų langų skaičius išaugo iki 33 vnt.

17.3.       Prieš sudarant defektacijos aktą, ieškovė elektroniniu paštu kvietė atsakovę atvykti dalyvauti sudarant tokį defektacijos aktą, tačiau atsakovė tokį kvietimą ignoravo. Atsakovė jau anksčiau buvo nurodžiusi, kad ji pripažįsta defektus tik dėl 3 langų ir taip ji nustatė ne apžiūrėjusi langus iš arti, o tik iš toli jos pačios padarytų fotonuotraukų, kurių rezoliucija nėra pakankamai aukšta ir todėl skaitmeninę nuotrauką bandant priartinti liejasi vaizdas bei jokių defektų dėl fotonuotraukos kokybės pablogėjimo įžvelgti nėra įmanoma. Ieškovė net nebuvo informuota, kada tokios nuotraukos buvo daromos. Atitinkamai, darytina išvada, kad pati atsakovė atsisakė savo teisių reikšti pretenzijas dėl į bylą pateikto defektacijos akto. Liudytojo D. T. bylos nagrinėjimo metu buvo paklausta, ar galėjo tokios dėmės atsirasti dėl prabėgusio laiko nuo plėvelių suklijavimo ar meteorologinių sąlygų keliamo poveikio, ir liudytojas aiškiai atsakė, jog dėl to dėmės atsirasti negalėjo. Jis taip pat patvirtino, kad vienintele realia ir racionaliai paaiškinama dėmių priežastimi galėjo būti atsakovės atlikti stiklo paketų demontavimo darbai, kurių metų nuimti stiklo paketai su plėvelės paviršiumi buvo laikinai guldomi ant atsakovės pasigamintų rėmų kaip atramos. Detaliau šį demontavimo, laikymo ir atgal sumontavimo procesą paaiškino tiek liudytojai D. T., tiek liudytojas E. S., tiek ieškovės vadovas, tiek ir atsakovės pakviestas liudytojas A. S.. Tokių liudytojų apklausos metu buvo patvirtintos aplinkybės apie tai, kad demontuoti stiklo paketai ant atsakovės pasigamintų rėmų buvo guldomi šonu ir plėvelės savo paviršiumi stipria atramine jėga lietėsi bei buvo spaudžiamos prie tokio, ieškovės įsitikinimu, netinkamai pasigaminto rėmo, ko pasėkoje ir atsirado dėmės - defektai ant plėvelių.

17.4.       Susitarimo 4 punkte buvo aiškiai nurodyta pareiga atsakovei prieš pradedant darbus užfiksuoti plėvelės būklę nuotraukomis prieš montavimą. Prieš darbų pradžią neidentifikavus defektų fotonuotraukomis ir nepranešus apie juos ieškovei, yra laikoma, kad jokių defektų, nei didelių, nei mažų, nebuvo. Pareiga įrodyti priešingai vėliau pereina atsakovei. Tai, kad atsakovė pasidarė tik vos kelias nuotraukas ir pakankamai žema rezoliucija, neatleidžia jos nuo atsakomybės už mažiau matomus ar net iš toliau nematomus plėvelių defektus. Tokios prezumpcijos įtvirtintos Susitarime teismas nei aptarinėjo, nei paneigė. Apie jokius galimai rastus plėvelių defektus atsakovė ieškovei nei prieš pradedant darbus, nei jų eigoje nepranešė. Iki atsakovės darbų pradžios visos plėvelės ant ieškovės pastato langų buvo suklijuotos tinkamai ir atsakovė jokių pretenzijų jas klijavusiai UAB „RIC Creative“ neturėjo. Tuo tarpu teismas sprendime nepagrįstai teigia, kad ieškovė, paduodama į teismą atsakovę, stengiasi apsaugoti UAB „RIC Creative“ nuo pastarosios padarytų defektų klijuojant plėveles. Ieškovė su UAB „RIC Creative“ pilnai atsiskaitė ir pareiškė pastarajai apie pretenzijų neturėjimą dar iki atsakovei pradedant langų demontavimo darbus, todėl ieškovė net negalėjo numatyti, kad bus kvestionuojama dėl to, ar defektai ant plėvelių atsiras dėl UAB „RIC Creative“ ar dėl atsakovės kaltės.

17.5.       UAB „RIC Creative“ fiksavo ne savo pačios atliktų darbų rezultatą, o atsakovės padarytus defektus ant jau anksčiau UAB „RIC Creative“ atliktų darbų. Jos pačios atlikti darbai buvo atlikti be priekaištų ir, be pastabų priimdama darbus iš UAB „RIC Creative“, ieškovė prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ateityje, tad jokio suinteresuotumo atliekant defektaciją kažką slėpti ar perkelti atsakovei UAB „RIC Creative“ neturėjo. Ieškovė pasirinko UAB „RIC Creative“ defektacijai atlikti, nes ji buvo viena iš bendrovių, dirbančių su konkrečia plėvelių rūšimi, kuri buvo užklijuota ant ieškovės pastato langų, ir todėl galėjo kompetentingai įvertinti medžiagų kainas dėl palaikomo santykio su tokių plėvelių tiekėjais ir platintojais Lietuvoje. Be to, UAB „RIC Creative“ kainos ir kokybės santykis iš ankstesnio bendradarbiavimo tenkino ieškovę, todėl ieškovė tikėjosi, kad pateikta sąmata atspindės rinkos kainas bei nebus pernelyg didelė, kurią po to atsakovė galėtų ginčyti kaip nepagrįstai didelę. Galiausiai tai buvo tik sąmatos sudarymas, o jokio pažado, kad būtent UAB „RIC Creative“ vėliau ieškovė pasitelks plėvelės klijuoti, ji nebuvo davusi. Sąmata bei defektacija buvo padaryta neatlygintinai. Atsakovė savo ruožtu irgi turėjo teisę samdyti savo ekspertą nuodugniai plėvelių defektacijai atlikti, prašyti teismo skirti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepanoro pasinaudoti ir tuo būdu atsisakė savo teisės objektyviais įrodymais paneigti ar ginčyti ieškovės pateikto defektacijos akto pagrįstumą bei jame nurodytus tiek defektuotų plėvelių apimties, tiek ir nurodytus defektų ištaisymų kainos skaičiavimus. Teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl UAB „RIC Creative“ atlikta defektacija ir defektų šalinimo sąmata negalėtų būti laikomi kaip pagrįstas įrodymas byloje. Ieškovės tiek su UAB „RIC Creative“, tiek su liudytoju D. T. nesieja jokie giminystės, darbinio ar kitokio pavaldymo santykiai, vienas kito atžvilgiu neturi jokių nesutarimų, įsipareigojimų ar tarpusavio pretenzijų, todėl liudytojo patikimumu, o taip pat UAB „RIC Creative“ atliktos defektacijos patikimumu ar tikslumu, abejoti nėra priežasčių.

17.6.       Sprendime teismas nepagrįstai teigia, kad remiantis atsakovės pakviesto liudytojo A. S. teigimu, ant demontuojamų langų prieš pradedant darbus jau buvo plėvelės atsilupimų prie lango paketo šonų ir/ar galų ir todėl ieškovė ieškiniu bando pridengdama tuos atsilupimus, dėl kurių atsakovė neatsakinga, visą žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi ieškovė dėl tokio pobūdžio atsilupimų atsakovei pretenzijų nereiškia. Be to, tokių atsilupimų nebuvo niekaip vizualiai fotonuotraukose užfiksuota prieš pradedant atlikti darbus. Į bylą atsakovės pateiktoje nuotraukoje matomi atsilupimai yra konstatuoti jau nuėmus karkasinius rėmus, kurie prilaiko stiklo paketą ir neleidžia jam judėti. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų aišku, kad toks atsilupimas užfiksuotas jau pradėjus darbus, o ne prieš juos pradedant. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas paaiškino, kad atsakovei sudėjus atgal stiklo paketus į jų vietas ir ant viršaus užtvirtinus karkasinius rėmus, tokie rėmai dėl suprantamų priežasčių negali atsistoti į idealiai tas pačias vietas kur buvo iki stiklo paketus demontuojant. Todėl tose vietose, kur tokia sudėjimo paklaida atsiranda, atsiranda ir mikrotarpai tarp užklijuotos plėvelės ir karkasinio rėmo bei tose vietose galimi atsilupimai. Dėl tokių atsilupimų ieškovė atsakovės nekaltina, nes apie tokius mikrotarpus ir galimus atsilupimus ji galėjo prognozuoti. Be to, liudytoją A. S. ir atsakovę sieja darbo santykiai, todėl ir dalis jo liudijimų dėl suinteresuotumo padėti byloje atsakovei turėtų būti vertintini kritiškai.

17.7.       Palikus sprendimą galioti, ieškovei būtų užkirsta galimybė reikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tokiu atveju sprendimu atsakovė būtų atleista ne tik nuo visų pagal ieškinį jai reiškiamų ieškovės reikalavimų, bet net ir nuo defektų atlyginimo dėl 3 langų, kurių atžvilgiu ji pati iš pradžių pripažino savo atsakomybę ir buvo pasiryžusi atsakovei atlyginti pagal pačios atsakovės paskaičiavimus ir jos pačios nusistatytą apimtį.

17.8.       Susitarimas dėl jame nurodytų darbų atlikimo buvo sudarytas 2019 m. rudenį, tačiau darbai, susiję su stiklo paketų demontavimu ir atgal sumontavimu, buvo atliekami tik 2020 m. pavasarį. Susitarimo 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad plėvelės bus klijuojamos iki 2020 m. kovo 15 d. Plėvelės buvo baigtos klijuoti 2019 m. rudenio gale. Pagal Susitarimą pradžioje buvo atliekami darbai su stiklo paketais, ant kurių nebuvo planuojama priklijuoti tamsinanti plėvelė. 2019-11-27 dokumentas niekaip negali būti baigiamuoju aktu pagal šalių Susitarimą atliktiems visiems darbams, nes paskutiniai darbai pagal Susitarimą buvo baigti tik 2020 m. pavasarį, tačiau joks baigiamasis aktas taip ir nebuvo pasirašytas, nes tarp šalių kilo ginčas. Be to, kaip ir papildomai nurodė ieškovės atstovas, minėtame 2019-11-27 priėmimo-perdavimo akte netgi buvo nurodyti objektai, kurių atžvilgiu atlikti darbai yra perduodami-priimami pagal priėmimo-perdavimo akte nurodytus kodus. Ir dėl to buvo galima buvo įsitikinti ir pačiam teismui, kad kalba eina visai ne apie stiklo paketus, ant kurių suklijuotos plėvelės. 2019-11-27 priėmimo-perdavimo aktas nurodo darbus pagal kodus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei antro aukšto langus, kurie yra visai kitame pastato gale nei kad ginčo objektu esantys langai su plėvelėmis (darbai pagal kodus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei antro aukšto langus yra pastato taip vadinamoje serviso atliekamų automobilių remontavimo patalpų zonoje esantys darbai, kur jokie plėvelių klijavimai apskritai nebuvo atliekami, skirtingai nei kad pastato taip vadinamoje salono zonoje). 2019-11-27 priėmimo-perdavimo aktas žymi tik vieną iš daugelio tarpinių darbų etapų pagal Susitarimą. Byloje be 2019-11-27 tarpinio priėmimo-perdavimo akto atsakovės yra pateikti ir kiti tarpiniai priėmimo-perdavimo aktai, kurių data nurodyta 2020 m. pavasarį, tad akivaizdu, jog 2019-11-27 aktas negali būti baigiamasis priėmimo-perdavimo aktas CK 6.662 straipsnio prasme. Todėl teismo išvados apie tai, kad ieškovė negali reikšti pretenzijų atsakovei dėl plėvelių defektų, yra nepagrįstos.

17.9.       Sprendime nepagrįstai teigiama, kad dėl to, jog tarpiniuose atskirų darbų etapų priėmimo-perdavimo aktuose (duomenys neskelbtini) E. S. nenurodė jokių defektų dėl plėvelių, yra laikoma, kad jokių pretenzijų ir nėra bei nebuvo. Baigiamojo priėmimo-perdavimo akto dėl tarp šalių kilusio ginčo nebuvo pasirašyta, o atitinkamai ir pretenzijų apie plėveles nėra nurodyta, nes ieškovė nebuvo pasiruošusi baigiamąjį aktą pasirašyti be pastabų, o atitinkamai atsakovė nebuvo linkusi pasirašyti tokį aktą, kuriame tokios pastabos būtų nurodytos. Baigus visus darbus rangovo pareiga yra paruošti baigiamąjį aktą ir pateikti jį pasirašyti užsakovui, o to padaryta nebuvo. Nei viename iš tarpinių aktų nėra parašyta, jog jis apima visus darbus, atliktus pagal Susitarimą, ir todėl visi atsakovės darbai yra laikomi atliktais. Kaip ir teigė liudytojas E. S., jis pastabų tarpiniuose priėmimo-perdavimo aktuose nerašė, nes tai buvo tarpiniai aktai, o ir jo kaip darbų prižiūrėtojo pareiga buvo daugiau rūpintis, kad visi konstrukciniai darbai būtų tinkamai atlikti bei pastatą būtų galima priduoti statybų priežiūros inspekcijai. Defektuotos plėvelės ant langų nėra statybų priežiūros inspekcijai kaip pagrindas atsisakyti priimti pastatą kaip tinkamą naudojimui. Kaip teigė liudytojas E. S., žodžiu jis informavo atsakovės atstovą A. S. apie plėvelių defektus ir tikėjosi, jog iki baigiamojo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo su plėvelėmis susiję defektai bus vienaip ar kitaip ištaisyti. Tuo būdu E. S. nesikišo ir į kitus atsakovės vykdomus darbų procesus dėl langų demontavimo ir atgal sudėjimo darbus, nes laikė, kad atsakovė išmano savo darbą bei atliks darbus tinkamai. Tai, kad kai kuriuose tarpiniuose priėmimo-perdavimo aktuose E. S. nurodė neesmines pastabas dėl teritorijos išvalymo, klijų nuvalymo, jokiais būdais nereiškia, kad jis neturėjo pastabų dėl plėvelių, kaip kad klaidingai bando teigti ir interpretuoti teismas savo sprendime. Apie neesminius trūkumus, netrukdančius priduoti pastato statybų priežiūros inspekcijai, yra pasirenkama savo nuožiūra ar įrašyti pastabas, ar jas išsakyti žodžiu, ar net visiškai neminėti, jei, (duomenys neskelbtini)nuomone, užsakovui tokie trūkumai nesudaro nepatogumų ar nesąlygoja nuostolių. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini)dėl plėvelių išsakė pastabas žodžiu ir būtų jas vėliau įrašęs į baigiamąjį priėmimo-perdavimo aktą.

17.10.       Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pastabas dėl defektų ieškovė pradėjo reikšti pavėluotai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad elektroniniu susirašinėjimu ieškovės vadovas ne kartą priminė 2020 m. gegužės mėn. 20 d., vėliau 2020 m. liepos mėnesio 20 d., apie reikalavimą sutvarkyti plėvelių defektus, o taip pat laiku mokėti kitas pagal Susitarimą numatytas sumas . Iš to seka išvada, kad pirminės pastabos dėl plėvelių buvo atsakovei pareikštos pakankamai anksti, t. y. 2020 m. balandžio mėnesį, kai buvo demontuojami ir atgal sudedami stiklo paketai su plėvelėmis. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų į bylą tarpinių priėmimo-perdavimo aktų, paskutinis jų buvo sudarytas 2020 m. balandžio 28 d. ir po jo jau turėjo sekti galutinis visų darbų priėmimo-perdavimo aktas, bet kuris dėl iškilusio ginčo dėl plėvelių nebuvo pasirašytas. Iš to seka išvada, kad tikrai joks ilgas laiko tarpas nebuvo praėjęs tarp ginčijamo plėvelių defektų padarymo ir ieškovės  pastabų bei pretenzijų elektroniniu paštu tuo klausimu išsakymo bei dar ankstesnių pretenzijų, išsakytų žodžiu. Be to, kaip matyti iš liudytojo E. S. apklausos, žodžiu tokias pretenzijas dėl plėvelių jis jau buvo išsakęs atsakovės atstovui ir anksčiau.

17.11.       Teismas nepagrįstai pritaikė ieškininę senatį ieškinyje reikalaujamos sumokėti 13 000 Eur baudos atžvilgiu, o taip pat netinkamai interpretavo Susitarimo nuostatas bei šalių ketinimus. Teismas nepasisakė, konkrečiai kokios nuostatos jam pasirodė neaiškios lingvistiškai aiškinant tekstą, o tokiam aiškinimo metodui yra suteikiamas prioritetas. Jei terminas ieškovei yra esminė sąlyga, tai logiška, kad mokami delspinigiai jai negali kompensuoti visų praradimų, todėl bauda buvo nustatyta kaip atgrasanti nuo vėlavimo priemonė numatant 10 dienų toleravimą dėl vėlavimo. Būtent 13 000 Eur suma galėtų pilnai kompensuoti ieškovės patiriamus netiesioginius nuostolius dėl vėlavimo, todėl dėl tokios baudos sumos šalys ir susitarė. Sudėjus visus vėlavimus pagal kiekvieną iš numatytų mokėjimų, vėluojamų dienų skaičius susidarytų pakankamai nemažas, ir net nenumačius delspinigių Susitarime, tokią teisę į delspinigius ieškovė turėtų pagal įstatymą. Tad skaičiuojant delspinigių sumas irgi susidarytų reikšminga suma, tačiau ieškinyje ieškovė to neprašo, nes Susitarimu buvo susitarta dėl fiksuotos baudos. Nors ieškovė ir nusiuntė pranešimą apie jos planuojamą Susitarimo nutraukimą, toliau vyko bendravimas tarp šalių dėl baudos, nes buvo siekiama surasti galimą kompromisą. Atsakovė ne tik kad neatliko laiku mokėjimų, numatytų Susitarimo 1.9 punkte, kas sudarė pagrindą reikalauti sumokėti minimą baudą, bet atsakovė galiausiai tinkamai neužbaigė ir 1.1. punkte numatytų darbų, kurie irgi yra kaip savarankiškas pagrindas reikalauti sumokėti baudą. Plėvelių defektų pašalinimas irgi įėjo į 1.1. punkto turinį bei šių darbų atsakovė tinkamai neatliko. Be to, iki pat ieškinio pateikimo atsakovė siūlė tokius defektus kompensuoti sumokant kompensaciją arba atlikti plėvelių perklijavimo darbus ant 3 ieškovės langų. Pagal CK 130 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alfestas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Atsakovė neturi atsakyti už tai, kad praėjus ilgam laikui po to, kai atsakovė baigė darbus pagal Susitarimą, ieškovė tariamai pastebėjo stiklų tamsinimo plėvelių trūkumus. Šių tamsinimo plėvelių klijavimo darbų atsakovė nevykdė, o patys trūkumai nėra susiję su atsakovės atliktais darbais. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tiek tai, kad tokie plėvelių trūkumai apskritai egzistuoja, tiek ir tai, kad dėl tokių naujai atsiradusių trūkumų galėtų būti kalta atsakovė.

18.2.       Visus atsakovės atliktus darbus (duomenys neskelbtini)priėmė ir pasirašė tiek atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, tiek ir baigiamąjį atliktų darbų aktą. Nors dėl kai kurių darbų buvo pateiktos pastabos, jos nebuvo susijusios su plėvelės sugadinimu, kita vertus, į visas (duomenys neskelbtini)pateiktas pastabas atsakovė atsižvelgė ir jas ištaisė. Šios aplinkybės liudija, kad darbus pagal Susitarimą atsakovė atliko kokybiškai, o po darbų atlikimo plėvelių apgadinimo, kurį nurodo ieškovė, nustatyta nebuvo.

18.3.       Atsakovės padarytų langų tamsinimo plėvelių apgadinimų ieškovės atstovai negalėjo nepastebėti: vadovaujantis liudytojų parodymais, tokie trūkumai buvo akivaizdūs. 2021-09-14 teismo posėdyje teismas klausė ieškovės (duomenys neskelbtini) A. Š., kada šis pastebėjęs tariamus atsakovės atliktų darbų trūkumus. Į šį teismo klausimą A. Š. atsakė: „Iš karto atlikus darbus.“ Po šio atsakymo teisėja paklausė: „Jie, kai sumontavo atgal tas konstrukcijas fasado, Jūs tada pamatėt, kad yra defektai?“ Į šį teismo klausimą A. Š. atsakė: „Taip. <...>. Aš ir paties proceso metu mačiau, kad apgadintos, sakiau, kad gal Jūs atsakingiau darykit, gal pasitaisykit ant žemės esančius dalykus, bet niekas į mano pasakymus nereagavo. Atsakovo atstovui dar kartą pasitikslinus „Tai teisingai supratau, kad iš karto tuos 33 vienetus sugadintų plėvelių ir pastebėjote ar kažkurį kitą kiekį?“, A. Š. atsakė, kad „Aš pastebėjau galbūt daugiau nei 33 vienetus. Ir nuo pat pradžių, kaip minėjau, prašiau darbų vykdytojo Alfesto įmonės, kad Jūs būkit sąžiningi patys, nusistatykite kiekį defektų.“ 2021-10-14 teismo posėdyje ieškovės atstovas paklausė atsakovės kviesto liudytojo D. T., kaip vizualiai matosi tariami plėvelių pažeidimai. Šis liudytojas atsakė: „Iš didelio atstumo gal nematysi, bet priėjus prie pastato tikrai matosi. Ir stovint ant žemės, ir pasižiūrėjęs į viršų yra matomi.“ Nepaisant to, kad, ieškovės teigimu, plėvelių apgadinimai buvo akivaizdūs, o apgadintų plėvelių buvo net ir daugiau nei 33 vienetai, nei viename iš atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų tokie tariami atsakovės atliktų darbų trūkumai fiksuoti nebuvo.

18.4.       Ieškovė neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad atsakovė neva apgadino langų tamsinimo plėveles. Kaip teigia pati ieškovė, šiuos apgadinimus ji neva matė iš karto dar atsakovei atliekant darbus. Nepaisant to, tokių trūkumų nei ieškovė, nei jos vardu veikiantis statinio statybos (duomenys neskelbtini)atliktų darbų aktuose nefiksavo.

18.5.       Susitarimo 1.5 p. numatyta, kad atliekant Susitarimo 1.4. p. nurodytus darbus atsakovė įsipareigoja leisti stebėti darbų eigą ieškovės paskirtam atstovui, t. y. objekto (duomenys neskelbtini) E. S., kuris priima darbus ir pasirašo ant atliktų darbų akto. Taigi, pasirašant Susitarimą buvo patvirtinta ir atliktų darbų akto forma, kuri buvo pridėta prie Susitarimo. Būtent pagal šią formą ir buvo pasirašyti visi šalių atliktų darbų aktai. Baigiamojo atliktų darbų akto formos ir atsakovės pareigos perduoti ieškovei darbus dar ir pasirašant baigiamąjį atliktų darbų aktą, Susitarimas nenumatė. Pati ieškovė niekada neprašė iš atsakovės perduoti darbus dar ir baigiamuoju atliktų darbų aktu.

18.6.       Ieškovės paaiškinimai tiek dėl pačių tariamai atsakovės padarytų langų tamsinimo plėvelių apgadinimų, tiek ir dėl tokių apgadinimų apimties buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Ieškinyje aiškiai net nebuvo nurodyta, kokius langų tamsinimo plėvelių apgadinimus atsakovė, ieškovės nuomone, padarė. Nepaisant to, iki baigiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ieškovė taip ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minimos langų tamsinimo plėvelės iš tiesų yra subraižytos ar apdraskytos. Kaip tik, atsakovės darbuotojai I. G. ir A. S. paaiškino, kad ieškovės  minima tamsinimo plėvelė langų kraštuose negalėjo atsilupti dėl atsakovės atliekamų darbų – tai galėjo nulemti nebent tik kito ieškovės samdyto rangovo UAB „RIC Creative“ netinkamai ir ne pagal technologiją atliekami darbai, kuomet plėvelės buvo klijuojamos ant stiklų šių net neišėmus iš pačios aliuminio konstrukcijos ir taip plėvelių klijavimo kraštus palikus atvirus atmosferos poveikiams. Su šiais atsakovės argumentais sutiko ir pati ieškovė bei nurodė, kad dėl tokių plėvelių kraštų atsilupimų atsakovei pretenzijų neturinti. Antstolio 2021-10-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta tik tai, kad antstolis pastebėjo ant langų esančias dėmes, kurių kilmė ir pobūdis neapibūdinti. Antstolio darytose fotonuotraukose antstolio minimos dėmės net nepanašios į subraižymus ar plėvelių apdraskymus, kaip tik panašiau, kad antstolis tiesiog užfiksavo ant langų esančias purvo dėmes. Koks yra langų, ant kurių matomos tokios dėmės, skaičius, antstolio protokole nenurodyta. Iš protokole esančių nuotraukų matyti, kad tokių langų yra daugiausia tik 2 – 3.

18.7.       Ieškovė ne tik tiksliai neįvardino, kokius plėvelių apgadinimus padarė atsakovė, tačiau ir tyčia klaidino teismą dėl tokių tariamų apgadinimų apimties. 2021-09-14 teismo posėdyje atsakovės atstovui paklausus A. Š. „Tai teisingai supratau, kad iš karto tuos 33 vienetus sugadintų plėvelių ir pastebėjote ar kažkurį kitą kiekį?“, A. Š. atsakė, kad „Aš pastebėjau galbūt daugiau nei 33 vienetus. Ir nuo pat pradžių, kaip minėjau, prašiau darbų vykdytojo Alfesto įmonės, kad Jūs būkit sąžiningi patys, nusistatykite kiekį defektų.“ Iš šių ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų galima suprasti, kad dar vykdant darbus atsakovei, ieškovės (duomenys neskelbtini) jau buvo pastebėjęs daugiau nei 33 vienetus tariamai dėl atsakovės kaltės apgadintų plėvelių.

18.8.       Tai, kad praėjus daugiau nei metams po atsakovės darbų atlikimo, ieškovė pastebėjo trūkumus, kurių aiškiai neįvardijo ir pačiame ieškinyje, jokiu būdu nereiškia atsakovės atsakomybės. Ieškovė šiuo atveju turėtų ne tik įrodyti patį trūkumų faktą, tačiau ir tai, kad dėl tokių trūkumų yra atsakinga būtent atsakovė. Visgi ieškovės reikalavimai grindžiami vien tik prielaidomis bei neinformatyviu UAB „RIC Creative“ komerciniu pasiūlymu.

18.9.       Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia jokios įrodomosios reikšmės neturinčiu UAB „RIC Creative“ sudarytu defektiniu aktu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad defektacijos aktas buvo sudarytas ne tik kad nedalyvaujant atsakovės atstovams, tačiau jį sudarė ir ne nepriklausomas subjektas, o suinteresuotas asmuo – UAB „RIC Creative“, kuri prieš tai atliko plėvelių užklijavimo ant langų darbus.

18.10.       Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nuostolių sumas, į kurias yra įskaičiuotas ir PVM.         Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tokiais atvejais, kai nuostolius patyręs subjektas yra PVM mokėtojas, į priteistinų nuostolių sumą PVM neturėtų būti įtraukiamas.

18.11.       CK 1.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti 13 000 Eur dydžio baudą 2020-09-21 raštu. Šiame rašte ieškovė kategoriškai reikalavo, kad baudą atsakovė ieškovei sumokėtų iki 2020-09-25. Atsižvelgiant į tai, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK nuostatomis, prasidėjo 2020-09-26. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti teisme pasibaigė lygiai po šešių mėnesių, t. y. 2021-03-26. Ieškinį ieškovė teismui pateikė po vieno mėnesio nuo tos dienos, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šalys bandė ieškoti galimybės taikiai susitarti. Atsakovė su ieškove niekada nevedė derybų dėl galimo baudos mokėjimo, kadangi su ieškovės reikalavimu sumokėti 13 000 Eur baudą kategoriškai nesutiko. Dar 2020-10-09 rašte ieškovei atsakovė kategoriškai nurodė nevykdysianti nepagrįsto reikalavimo sumokėti baudą. Tad ir jokios derybos šiuo klausimu tarp šalių toliau niekada nebuvo vedamos. Ieškovė nepateikė į bylą jokių tariamą šalių bendravimą patvirtinančių įrodymų.

18.12.       CK 1.130 straipsnyje yra numatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia: ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka; skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Taigi, bet kokios šalių vedamos derybos nėra pagrindas nutraukti ieškinio senaties termino skaičiavimą. Kaip tik, pagrindas nutraukti ieškinio senaties termino skaičiavimą galėtų būti nebent atsakovės veiksmai, kuriais ši būtų pripažinusi savo prievolę sumokėti ieškovei 13 000 Eur baudą. Visgi atsakovė ne tik niekada nepripažino tokios prievolės, bet 2020-10-09 rašte nurodė kategoriškai nesutinkanti su šiuo ieškovės reikalavimu.

18.13.       Susitarimas nenumatė ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės 13 000 Eur dydžio baudos tuo atveju, jeigu atsakovė laiku neatlieka Susitarimo 1.9 punkte nurodytų mokėjimų.

18.14.       Apeliacinio skundo reikalavimą priteisti iš atsakovės 13 000 Eur dydžio baudą, ieškovė grindžia naujomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo užsiminusi nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovė jau teigia, kad „Atsakovas ne tik kad neatliko laiku mokėjimų, numatytų Susitarimo 1.9 punkte, kas sudarė pagrindą reikalauti sumokėti minimą baudą, bet atsakovas galiausiai tinkamai neužbaigė ir 1.1. punkte numatytų darbų, kurie irgi yra kaip savarankiškas pagrindas reikalauti sumokėti baudą“.         Iki tol ieškovė tokių argumentų nenaudojo ir net neteigė, kad atsakovė vėlavo vykdyti Susitarimo 1.1 p.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

19.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Aeropolis“ ir UAB „Alfestas“ 2018-08-13 sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Alfestas“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus pastate (duomenys neskelbtini). 2019-10-25 šalys sudarė susitarimą dėl ginčų pagal 2018-08-13 sutartį išsprendimo. Šiame susitarime UAB „Alfestas“, iš dalies pripažindama sutarties vykdymo eigoje padarytus darbų defektus, įsipareigojo ištaisyti darbų trūkumus. Pagal susitarimo 1.1. punktą, UAB „Alfestas“ iki 2020-03-15 įsipareigojo pradėti ir susitarimo priede Nr. (duomenys neskelbtini) numatytais terminais atlikti darbus (temperatūrinių siūlių įrengimas iki 2019-11-26; skardinimo darbai, temperatūrinių siūlių įrengimas, langų ir durų permontavimas, difuzinės juostos užklijavimas, tvirtinimo kronšteinų pakeitimas, vandens nuvedimas iki 2020-05-15). Pagal susitarimo 1.9. punktą UAB „Alfestas“ įsipareigojo per 9 kartus, laikotarpiu nuo 2019-11-30 iki 2020-06-30, sumokėti UAB „Aeropolis“ 11 842 Eur kompensaciją (1.9. punktas). Susitarimo 2. punktu šalys sutarė, kad jei UAB „Alfestas“ 1.1. punkte nurodytų darbų neatliks susitarime numatytais terminais, ji privalės UAB „Aeropolis“ sumokėti vienkartinę 13 000 Eur baudą bei atlyginti kitus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda ir ieškovės nuosavybėn perduodamų medžiagų vertė.

21.       2019-11-05 ir 2020-01-07 PVM sąskaitose faktūrose užfiksuota, kad UAB „Aeropolis“ UAB „RIC Creative“ už fasado langų matinimą plėvele, numerių lentelių klijavimą ir WC lentelę bendrai sumokėjo 6703,88 Eur sumą.

22.       2019-11-18 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos pastabos (4 punktai), kuriomis atsakovė UAB „Alfestas“ įpareigota pašalinti darbų trūkumus. 2019-11-27 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2019-11-18 akte nurodytos pastabos (4 punktai) įgyvendintos. Tą pačią dieną šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą, kurį patvirtino ir objekto (duomenys neskelbtini) E. S. Jame nurodoma, kad aktas patvirtina darbų, numatytų susitarime, atlikimą, ir užsakovas (UAB „Aeropolis“) dėl darbų įvykdymo ir darbų kokybės pretenzijų neturi. 2020-03-02 ir 2020-04-28 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos pastabos, susijusios su UAB „Alfestas“ atliktais darbais UAB „Aeropolis“ priklausiančiame objekte.

23.       2020-04-02 UAB „Alfestas“ pranešime UAB „Aeropolis“ nurodoma, kad dėl sunkios ekonominės situacijos ir trūkstant apyvartinių lėšų, įmokos pagal susitarimą nukeliamos atitinkamai karantino laikotarpiui. UAB „Alfestas“ pateiktose nuotraukose užfiksuoti jos atliekami darbai pastate adresu: (duomenys neskelbtini).

24.       2020-09-01 UAB „Aeropolis“ pranešė UAB „Alfestas“, kad pastaroji nesilaikė mokėjimo terminų ir nepaisant daugybės priminimų yra skolinga 6 277,99 Eur, kuriuos privalo sumokėti iki 2020-09-04. Be to nurodoma, kad UAB „Alfestas“ iki 2020-09-04 privalo sumokėti 4 962,21 Eur nuostolius už stiklo plėvelės sugadinimus.

25.       2020-09-21 UAB „Aeropolis“ pranešė UAB „Alfestas“, kad nuo pranešimo datos nutraukia susitarimą ir prašo iki 2020-09-25 sumokėti 13 000 Eur baudą, kadangi UAB „Alfestas“, nepaisant daugelio priminimų, vėlavo atlikti mokėjimus pagal susitarimo 1.9. punktą bei atlyginti 4 962,21 Eur nuostolius už plėvelės sugadinimus.

26.       2020-10-09 UAB „Alfestas“, atsakydama į šį pranešimą, nurodė, kad jame nurodomi reikalavimai nepagrįsti, šalių sudarytame susitarime nebuvo numatyta pareiga mokėti baudą už vėlavimą vykdyti mokėjimus. Be to, 4 962,51 Eur nuostoliai už apgadintas plėveles yra nepagrįsti, nes buvo atvykta į objektą ir užfiksuoti apgadinti plėvelių kiekiai, po ko buvo pateiktas UAB „Alfestas“ tiekėjo komercinis pasiūlymas, pagal kurį reikalingų atlikti darbų kaina sudarytų 1 022,45 Eur. Buvo pasiūlyta kreiptis į minėtą tiekėją ir sudaryti sutartį dėl plėvelių perklijavimo, po ko pateikti duomenis apie patirtas sąnaudas, kurias UAB „Alfestas“ įsipareigoja apmokėti. Iš UAB „Stiklo tonas“ pateikto pasiūlymo matyti, kad plėvelės perklijavimo ir keltuvo nuomos kaštai sudarytų 1 022,45 Eur.

27.       2020-12-10 UAB „RIC Creative“ sudarytame defektacijos akte užfiksuota, kad pažeistos 33 langų plėvelės. UAB „RIC Creative“ pasiūlyme nurodoma, kad pažeistų plėvelių remontas nėra galimas, reikalingas naujų plėvelių perklijavimas, bei pateikti paskaičiavimai.

28.       2021-10-04 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad adresu: (duomenys neskelbtini), pastato fasado viršutinėse langų eilėse, esančiose tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, matosi pasikartojančios dėmės.

29.       Iš statybos darbų žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pildė UAB „Alfestas“ statybų (duomenys neskelbtini) A. S., matyti, kad statinio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra E. S.

30.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad pastatas-automobilių prekybos salonas adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Aeropolis“, o įregistravimo pagrindas - 2021-11-05 statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl žalos atlyginimo

31.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

32.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

33.       Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, 2019-11-18 šalių atstovų pasirašytame atliktų darbų priėmimo- perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuotos pastabos (4 punktai), kuriomis atsakovė UAB „Alfestas“ įpareigota pašalinti darbų trūkumus. 2019-11-27 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2019-11-18 akte nurodytos pastabos (4 punktai) įgyvendintos. Tą pačią dieną šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą, kurį patvirtino ir objekto (duomenys neskelbtini) E. S.. Jame nurodoma, kad darbai pagal Susitarimo (2019-10-25) 1.8 punktą (remontas konstrukcijų, pažymėtų kodais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2 aukšto langai) atlikti pilnai. Taip pat nurodyta, kad aktas patvirtina darbų, numatytų susitarime, atlikimą ir užsakovas (UAB „Aeropolis“) dėl darbų įvykdymo ir darbų kokybės pretenzijų neturi. 2020-03-02 ir 2020-04-28 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos pastabos, susijusios su UAB „Alfestas“ atliktais darbais UAB „Aeropolis“ priklausiančiame objekte. Pagal susitarimo 1.4. punkto nuostatas, atsakovė buvo įsipareigojusi ir leido stebėti darbų eigą ieškovės samdomam (duomenys neskelbtini) E. S., kuris defektų šalinimo eigoje nurodydavo trūkumus, kuriuos atsakovės statybos (duomenys neskelbtini) A. S. įtraukdavo į priėmimo-perdavimo aktus, o vėliau, jau kituose priėmimo-perdavimo aktuose fiksuodavo informaciją apie nurodytų trūkumų pašalinimą. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nei viename iš minėtų darbų priėmimo - perdavimo aktų, įskaitant ir 2019-11-27 baigiamąjį atliktų darbų aktą, (duomenys neskelbtini) E. S. nebuvo fiksuoti jokie atsakovės atliktų darbų trūkumai, susiję su langų plėvelių pažeidimu (sugadinimu). Susitarimo 4 punkte nurodyta, kad vykdytojas sutinka, kad laikotarpiu iki 2020-03-15 užsakovas savo sąskaita ant objekte sumontuotų langų užklijuotų tamsinančią plėvelę nuo saulės, kurios specifikacija pateikiama Priede Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad toks plėvelės užklijavimas nesukliudys vykdytojui atlikti šiame Susitarime numatytus darbus bei prisiimti garantinius įsipareigojimus tiek pagal šį Susitarimą, tiek ir pagal Sutartį, taip pat pagal šį Susitarimą atliekamų darbų pasėkoje nebus pažeista užklijuota plėvelė ar pablogintos jos kokybinės charakteristikos. Pradedant darbus užfiksuoti plėvelės būklę nuotraukomis prieš montavimą.

34.       Apeliantė teigia, jog 2019-11-27 priėmimo-perdavimo aktas nurodo darbus pagal kodus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-1 bei antro aukšto langus, kurie yra visai kitame pastato gale nei kad ginčo objektu esantys langai su plėvelėmis; 2019-11-27 priėmimo-perdavimo aktas žymi tik vieną iš daugelio tarpinių darbų etapų pagal Susitarimą; byloje be 2019-11-27 tarpinio priėmimo-perdavimo akto atsakovės yra pateikti ir kiti tarpiniai priėmimo-perdavimo aktai, kurių data nurodyta 2020 m. pavasarį, tad akivaizdu, jog 2019-11-27 aktas negali būti baigiamasis priėmimo- perdavimo aktas CK 6.662 straipsnio prasme, todėl teismo išvados apie tai, kad ieškovė negali reikšti pretenzijų atsakovei dėl plėvelių defektų, yra nepagrįstos.

35.       Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog 2019-11-27 priėmimo-perdavimo aktas nurodo darbus pagal kodus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei antro aukšto langus, kurie yra visai kitame pastato gale nei kad ginčo objektu esantys langai su plėvelėmis, nenurodo, koks šalių sudaryto Sutarimo punktas leistų teismui identifikuoti atsakovės įsipareigojimą atlikti darbus, kaip kad nurodo apeliantė, būtent ginčo objektuose. Apeliantė taip pat  nenurodo, pagal kokius šalių Susitarimo punkte nustatytus darbus, susijusius su ginčo langų defektais, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Kaip minėta, 2019-11-27 baigiamajame akte nurodoma, kad darbai pagal Susitarimo 1.8 punktą (remontas konstrukcijų, pažymėtų kodais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2 aukšto langai) atlikti pilnai. Iš Susitarimo 1.8 punkto nustatyta, kad Sutarties Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, t. y. pažymėtus kodais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o taip pat su 2 aukšto langais susijusius darbus, vykdytojas įsipareigoja užbaigti anksčiau nei nurodytas terminas visiems likusiems darbams, t. y. iki 2019-11-12, bei suteikiant papildomą terminą iki 2019-11-26, jei vykdytojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėja tų darbų ar jų trūkumų tinkamai atlikti ar ištaisyti. Šalys supranta ir sutinka, kad 2019-11-26 terminas yra galutinis bei apima visų reikiamų defektų, jeigu tokių būtų, darbams, atliktiems pagal šį Sutarimą, pašalinimą ir joks papildomas terminas nebus suteikiamas. Kaip jau minėta, Susitarimo 4 punkte numatyta, kad vykdytojas sutinka, jog laikotarpiu iki 2020-03-15 užsakovas savo sąskaita ant objekte sumontuotų langų užklijuotų tamsinančią plėvelę nuo saulės, kurios specifikacija pateikiama Priede Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad toks plėvelės užklijavimas nesukliudys vykdytojui atlikti šiame Susitarime numatytus darbus bei prisiimti garantinius įsipareigojimus tiek pagal šį Susitarimą, tiek ir pagal Sutartį, taip pat pagal šį Susitarimą atliekamų darbų pasėkoje nebus pažeista užklijuota plėvelė ar pablogintos jos kokybinės charakteristikos. Šalys Susitarimo 1.1 punktu iš esmės susitarė, kad galutinių darbų užbaigimo terminas – 2020-05-15. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo, kad Susitarimo 1.1 punkte nustatytais terminais atsakovė darbų neatliko. Taigi, laikytina, kad visi darbai, įskaitant ginčo objektu esančius langus su plėvelėmis, pagal į bylą pateiktus 2019-11-18 darbų priėmimo- perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-27 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-27 baigiamąjį atliktų darbų aktą, 2020-03-02 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2020-04-28 atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)buvo ieškovės priimti nepareiškiant atsakovei jokių pretenzijų dėl darbų įvykdymo ir darbų kokybės.

36.       Nors apeliantė nurodo, kad darbai pagal Susitarimą buvo baigti tik 2020 m. pavasarį, tačiau joks baigiamasis aktas taip ir nebuvo pasirašytas, nes tarp šalių kilo ginčas, o tarpiniuose tokio pobūdžio dokumentuose langų plėvelės defektai nebuvo fiksuojami, nes tai nebuvo laikoma konstruktyviniais trūkumais, tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad Susitarimo 1.5 p. numatyta, jog atliekant Susitarimo 1.4. p. nurodytus darbus atsakovė įsipareigoja leisti stebėti darbų eigą ieškovės paskirtam atstovui, t. y. objekto (duomenys neskelbtini) E. S., kuris priima darbus ir pasirašo ant atliktų darbų akto. Taigi, baigiamojo atliktų darbų akto formos ir atsakovės pareigos perduoti ieškovei darbus dar ir pasirašant baigiamąjį atliktų darbų aktą, Susitarimas nenumatė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, jog būtų reiškusi reikalavimą atsakovei perduoti darbus baigiamuoju atliktų darbų aktu. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant liudytojo atsakovės (duomenys neskelbtini) A. S. parodymus, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)ne tik kad nei karto nefiksavo plėvelės pažeidimų, tačiau nenurodė pastabų dėl vykdomų darbų technologinių aspektų, fasado tvarkymo darbai buvo vykdomi pagal sudarytą darbų vykdymo technologinę kortelę, visi darbai buvo suderinti, o (duomenys neskelbtini)perduodami etapais, tiek prieš pradedant darbus, tiek juos baigus buvo padarytos pastato fasadų nuotraukos, statinio (duomenys neskelbtini) E. S. niekada nefiksavo pastabų, susijusių su plėvelės pažeidimais ir statybos darbų žurnale. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais minėtų išvadų nepaneigė.

37.       Apeliantė nurodo, kad prieš sudarant defektacijos aktą ieškovė elektroniniu paštu kvietė atsakovę atvykti dalyvauti sudarant tokį defektacijos aktą, tačiau atsakovė tokį kvietimą ignoravo, todėl pati atsakovė atsisakė savo teisių reikšti pretenzijas dėl į bylą pateikto defektacijos akto. UAB „RIC Creative“ fiksavo ne savo pačios atliktų darbų rezultatą, o atsakovės padarytus defektus ant jau anksčiau UAB „RIC Creative“ atliktų darbų. Teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl UAB „RIC Creative“ atlikta defektacija ir defektų šalinimo sąmata negalėtų būti laikomi kaip pagrįstas įrodymas byloje.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės minimą defektacijos aktą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2020-12-10 defektacijos aktas buvo sudarytas ne tik kad nedalyvaujant atsakovės atstovams, tačiau jį sudarė ir ne nepriklausomas subjektas, o suinteresuoto asmens UAB „RIC Creative“, prieš tai atlikusios plėvelės užklijavimo ant langų darbus, t. y. su ieškove komerciniais ryšiais susijusios įmonės, (duomenys neskelbtini) D. T.. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad įvertinus tai, jog UAB „RIC Creative“ revizavo ir fiksavo savo pačios prieš kurį laiką atliktų darbų rezultatą, nėra pagrindo šio akto vertinti kaip nekeliančio abejonių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „RIC Creative“ (duomenys neskelbtini) D. T. turi kompetenciją ir reikiamų žinių nustatyti defektų kilimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais šių išvadų nepaneigė. Tai, kad teismo padarytos išvados dėl defektacijos akto vertinimo nesutampa su apeliantės teikiamu aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

39.       CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tam tikrais atvejais antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Taigi, antstolis neturi kompetencijos nustatyti defektų atsiradimo kilmės, pobūdžio ar nustatinėti kitus specifinių žinių reikalaujančius faktus. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju 2021-10-04 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog pastato fasado viršutinėse langų eilėse, esančiose tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, matosi pasikartojančios dėmės, tačiau antstolis neužfiksavo jokių mechaninių plėvelės pažeidimų, kuriuos akcentuoja ieškovė. Apeliantės apeliaciniame skunde pateikti paaiškinimai dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių neturi teisinės reikšmės, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamu atveju neturi esminės įrodomosios galios vertinant ieškovės reikalavimo dėl žalos priteisimo pagrįstumą.

40.       Pažymėtina, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas (šiuo atveju ieškovė), bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (šiuo atveju atsakovė). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovės, reikalaujančios atlyginti žalą dėl rangos darbų defektų, pareigos įrodyti žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „RIC Creative“ sudarytas defektacijos aktas, 2021-10-04 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) neįrodo, kad atsakovei atliekant darbus buvo pažeistos 33 langų plėvelės ir kad šie pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmų. 

41.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, nepasinaudojo savo teise teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti kilusią žalą tenka būtent ieškovei, todėl konstatavus, jog UAB „RIC Creative“ defektacijos aktas neįrodo, kad atsakovei atliekant darbus buvo pažeistos 33 langų plėvelės ir kad šie pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmų, atmestini apeliantės argumentai, jog atsakovė savo ruožtu irgi turėjo teisę samdyti savo ekspertą nuodugniai plėvelių defektacijai atlikti, prašyti teismo skirti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepanoro pasinaudoti ir tuo būdu atsisakė savo teisės objektyviais įrodymais paneigti ar ginčyti ieškovės pateikto defektacijos akto pagrįstumą.

42.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos tesimas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, kurie yra tiek ieškovės, tiek atsakovės bei UAB „RIC Creative“ darbuotojai, yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo jais remtis tokia apimtimi, kokią nurodo apeliantė apeliaciniame skunde teikdama paaiškinimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog teismas liudytojų parodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tai yra teismas sprendimą priėmė remdamasis byloje esančiu įrodymų visetu. Kartu pažymėtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

43.       Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas dėl tam tikrų įrodymų skundžiamame sprendime nepasisakė (pavyzdžiui, atsakovės darytų fotonuotraukų kokybės siekiu         užfiksuoti langų plėvelės būklę), nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas šių įrodymų apskritai nevertino. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas bei nesant apeliantės pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

44.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020-07-20 elektroniniame laiške, siųstame atsakovei, nurodė, jog po atliktų darbų, fasado apžiūros metu dėl atsakovės kaltės keičiamos 3 vnt. langų plėvelės remiantis Susitarimo 4 punktu. Taip pat nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vykdant nurodytą Susitarimo nuostatą, atsakovei užbaigus vykdyti darbus pagal Susitarimą, plėvelės faktinė padėtis atsakovės darbuotojų buvo užfiksuota fotonuotraukomis. Atlikus šią fotofiksaciją buvo pastebėta, kad tamsinimo plėvelė atsiklijavo iš viso nuo trijų stiklų. Tai matyti ir iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė kreipėsi į tokių plėvelių perklijavimo darbus vykdančią bendrovę UAB „Stiklo tonas“ su užklausa, kiek kainuotų trijų plėvelių pakeitimas. UAB „Stiklo tonas“ pateikė pasiūlymą, kuriame atitinkamus darbus sutiko atlikti už 845 Eur plius PVM. Atsakovė geranoriškai siūlė ieškovei atitinkamą sumą, kuri sudarytų 845 Eur plius PVM (pagal UAB „Stiklo tonas“ komercinį pasiūlymą), kompensuoti. Ši atsakovės pozicija ieškovei buvo išsakyta ir raštu (ieškovės atsiliepimo 24, 25 punktai). Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad ginčijamu sprendimu atsakovė buvo atleista ne tik nuo visų pagal ieškinį jai reiškiamų ieškovės reikalavimų, bet net ir nuo defektų atlyginimo dėl 3 langų, kurių atžvilgiu atsakovė pati iš pradžių pripažino savo atsakomybę ir buvo pasiryžusi atlyginti ieškovei pagal pačios atsakovės paskaičiavimus ir jos pačios nusistatytą apimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principu, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 845 Eur žalos atlyginimą už 3 vienetus langų plėveles. Ši suma priteisima be PVM, nes ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl ji turi teisę į PVM atskaitą – mokėtino į biudžetą šio mokesčio mažinimą arba grąžinimą iš biudžeto, todėl PVM suma negali būti pripažįstama nuostoliais.

Dėl baudos priteisimo

45.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2020-09-21 ieškovė pranešė atsakovei, kad remiantis 2019-10-25 susitarimo dėl ginčų pagal 2018-08-13 sutartį išsprendimo 3 punktu vienašališkai nutraukia sutartį nuo šio pranešimo datos ir prašo geranoriškai iki 2020-09-25 sumokėti 13 000 Eur baudą. Iš to seka, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pateikti šiuo konkrečiu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2020-09-26, nes būtent ši data laikytina momentu, kai ieškovė faktiškai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, kurio atsakovė nepripažįsta. Nors apeliantė teigia, kad tarp šalių vyko derybos, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo siūlė tokius defektus kompensuoti sumokant kompensaciją arba atlikti plėvelių perklijavimo darbus ant 3 ieškovės langų, tačiau atsakovei 2020-10-09 pranešimu nepripažįstant ieškovės reikalavimo dėl baudos,

46.       Byloje nustatyta, kad Susitarimo 1.1. punktu UAB „Alfestas“ iki 2020-03-15 įsipareigojo pradėti ir susitarimo priede Nr. (duomenys neskelbtini) numatytais terminais atlikti darbus (temperatūrinių siūlių įrengimas iki 2019-11-26; skardinimo darbai, temperatūrinių siūlių įrengimas, langų ir durų permontavimas, difuzinės juostos užklijavimas, tvirtinimo kronšteinų pakeitimas, vandens nuvedimas iki 2020-05-15). Pagal susitarimo 1.9. punktą UAB „Alfestas“ įsipareigojo per 9 kartus, laikotarpiu nuo 2019-11-30 iki 2020-06-30, sumokėti UAB „Aeropolis“ 11 842 Eur kompensaciją. Susitarimo 2. punktu šalys sutarė, kad jei UAB „Alfestas“ 1.1. punkte nurodytų darbų neatliks susitarime numatytais terminais, ji privalės UAB „Aeropolis“ sumokėti vienkartinę 13 000 Eur baudą bei atlyginti kitus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda ir ieškovės nuosavybėn perduodamų medžiagų vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad minėtos Susitarimo sąlygos yra neaiškios, taip pat pasirašydamos Susitarimą šalys patvirtino, jog Susitarimo sąlygos yra aiškios. Juolab, kad Susitarimas buvo sudarytas tarp juridinių asmenų, kuriems keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos tesimo išvadai, kad pagal Susitarimo 2 punktą atsakovė būtų turėjusi pareigą sumokėti baudą ieškovei tik tuo atveju, jei numatytais terminais būtų neatlikusi susitarimo 1.1. punkte numatytų darbų, tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė susitarimo 1.1. punkte numatytus įsipareigojimus įvykdė netinkamai, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti baudą.

47.       Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 13 000 Eur dydžio baudą ieškovė grindžia naujomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo užsiminusi nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atsakovė tinkamai neužbaigė ir 1.1. punkte numatytų darbų, kurie irgi yra kaip savarankiškas pagrindas reikalauti sumokėti baudą. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės naujai nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog atsakovės apeliacinis skundas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisti ieškovei UAB „Aeropolis“ iš atsakovės UAB „Alfestas“ 845 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 073,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 577 Eur žyminio mokesčio išlaidas, atsakovė – 5 653,65 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies (3,3 procentų tenkinta ieškinio reikalavimų), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 120,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės – 5 467,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 5 346,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

51.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat patyrė 577 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą, atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 302,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (3,3 procentų), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 52,78 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovei priteisiamos 2 226,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 173,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos instancijos teisme.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis“, juridinio asmens kodas 300023308, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfestas“, juridinio asmens kodas 302476481, 845 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žalos atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, juridinio asmens kodas 300023308, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfestas“, juridinio asmens kodas 302476481, 5 346,62 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 62 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, juridinio asmens kodas 300023308, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfestas“, juridinio asmens kodas 302476481, 2 173,60 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                          Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                               Lina Muchtarovienė

                                                                                       Vilija Valantienė