Civilinė byla Nr. e2-1539-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01033-2020-6

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „SKYHEALTH“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3752-852/2020, kurioje buvo sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės „ICG Farma“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICG Farma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKYHEALTH“ dėl netinkamos kokybės daiktų, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ICG Farma“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „SKYHEALTH“ 120 331,87 Eur sumokėtą kainą, ieškovei grąžinant atsakovei 43 427 vnt. parduotų respiratorinių kaukių Safe Secure FFP2 ir 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, jog ieškovė su atsakove 2020 m. kovo 24 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SKY2020.03.24-005 (toliau – sutartis), kuria ieškovė iš atsakovės pirko 50 000 vnt. respiratorinių kaukių už bendrą 121 000 Eur (su PVM) sumą. Vykdant sutartį atsirado papildomos ieškovės išlaidos transportui ir išmuitinimui, todėl bendra suma padidėjo iki 138 545 Eur (su PVM). Ieškovė dalį pirktų respiratorinių kaukių (20 000 vnt.) pardavė PB & T Project Ltd filialui. Vėliau paaiškėjo, kad pirktos respiratorinės kaukės neatitiko Europos Sąjungos standartų (EN 149:2001+A1:2009) ir neturi CE sertifikato, t. y. atsakovė pardavė ieškovei netinkamos kokybės prekes ir tokiu būdu pažeidė sutarties 3.1. papunktį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnį.

3.       Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.

4.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma, aplinkybe, kad atsakovė 2020 m. liepos 29 d. atleido paskutinį darbuotoją, taip pat, jog ji nebendradarbiauja su ieškove, todėl dėl nurodytų aplinkybių kyla reali grėsmė, jog būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, neperžengiant pareikšto 120 331,87 Eur dydžio reikalavimo, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti ar naudotis, paliekant teisę turtu ar piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, savivaldybei, mokėti privalomąsias socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, kurie yra grindžiami kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.

7.       Pasisakydamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, taip pat atsakovės atstovas neatsakinėjo į ieškovės siųstas pretenzijas ir 2020 m. liepos 29 d. atsakovė atleido paskutinį savo darbuotoją, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog atsakovė, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti, perleisti, įkeisti savo turtą ar kitaip jį apsunkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: 

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią ieškinio sumos dydis yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8.2.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų grindžiamas argumentas, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neturi darbuotojų neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė niekada neturėjo didelio skaičiaus darbuotojų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra atleidusi paskutinį savo darbuotoją, yra nesusijusi su atsakovės nesąžiningumu ar būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsme.

9.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, ji neturi darbuotojų, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų sąskaitose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei priklausančio turto, piniginių lėšų areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas kartu su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą gavo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – antstolio D. Š. 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą turto aprašą. Šiais duomenimis grindžiami ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl atsakovės turtinės padėties.

13.       Įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti duomenys (duomenys iš viešo registro, CPK 179 straipsnio  3 dalis) gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui taikymo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 120 331,87 Eur sumokėtą kainą, ieškovei grąžinant 43 427 vnt. parduotų respiratorinių kaukių. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovė neturi darbuotojų, nebendradarbiavo su ieškove sprendžiant šį ginčą.

15.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – 120 331,87 Eur sumai areštavo atsakovės turtą. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma vertintina kaip didelė, taip pat, kad atsakovė 2020 m. liepos 29 d. atleido paskutinį savo darbuotoją ir nebendradarbiavo su ieškove siekiant išspręsti kilusį ginčą. 

16.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė pirmąją sąlygą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo išpildė. Tačiau vien jos neužtenka, yra būtina nustatyti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, kuri yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė kartu su prašymu nepateikė duomenų, kurie atspindėtų atsakovės sunkią turtinę padėtį ir pirmosios instancijos teismas šiame kontekste visiškai nevertino, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant byloje duomenims, kurie patvirtintų bylos šalies sudėtingą finansinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

19.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio Dainiaus Šidlausko sudarytą vykdant skundžiamą nutartį Turto aprašą. Ieškovės vertinimu, turto apraše esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi jokio turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės finansinė padėtis nėra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

20.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis savaime gali patvirtinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio   12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.

21.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12,                     178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje    Nr. e2-136-370/2019).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ji nepagrindė apeliantės nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymo. Taigi, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės neatskleidė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, apeliantė elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.

23.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinybės areštuoti atsakovės turtą ieškinio reikalavimo sumai nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo apeliantės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

24.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas areštuoti atsakovės turtą 120 331,87 Eur sumai, yra nepagrįsta, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas,      329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICG Farma“ (juridinio asmens kodas 302244351) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 120 331,87 Eur dydžio areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SKYHEALTH“ (juridinio asmens kodas 302848202), priklausančiam turtui netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Teisėja