| Civilinė byla Nr. e2-4466-853/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01772-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) |
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS už akių
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. J. priteisti 427,55 Eur skolos, 1877,60 Eur palūkanų, 75 procentų metines palūkanas nuo 427,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakovu 2012 m. spalio 15 d., 2013 m. vasario 20 d. ir 2014 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. 9963797001 (toliau – Sutartis), pagal kurias suteikė atsakovui atitinkamai 434,43 Eur, 34,75 Eur, 115,85 Eur. Iš viso atsakovui buvo suteiktas 585,03 Eur kreditas, kurį atsakovas turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 15 d., tačiau šios prievolės neįvykdė. Kadangi atsakovas skolos negrąžino, pradinė kreditorė nutraukė sutartį ir 2017 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 perleido reikalavimo teisę ieškovei UAB „Gelvora“.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovas savo pareigos tinkamai nevykdė, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove.
Formaliai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus, ieškovei iš atsakovo priteistina 427,55 Eur skola; 1877,60 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d., taikant 75 procentų metinių palūkanų dydį (Sutarties 6.5 p., 7.1 p., Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė taip pat prašo priteisti 75 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi negrąžinta 427,55 Eur kredito suma nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateikė svarbius išaiškinimus, susijusius su palūkanų skaičiavimu nutraukus sutartį. Išaiškinta, kad „<...> sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis; <...> paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.“.
2020 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje apžvalgoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje“ išaiškinta, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.
Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti kompensacines palūkanas, kurios pagal savo esmę yra minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Teismas ieškovės naudai jau priteisė 1877,60 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d., taikant 75 procentų metinių palūkanų dydį. Įvertinus tai, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta labai trumpam laikotarpiui (vienam mėnesiui), atsižvelgus į tai, jog ieškovė nesiėmė priemonių kuo skubiau išsiieškoti skolą ir nepagrįstai delsė reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, darytina išvada, jog 1877,60 Eur kompensacinių palūkanų suma visiškai kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius už piniginės prievolės neįvykdymą, todėl nėra pagrindo papildomai priteisti 75 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 52,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, j. a. k. 125164834, naudai:
– skolą: 427,55 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 55 ct);
– palūkanas: 1877,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct);
– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 2305,15 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– bylinėjimosi išlaidas: 52,00 Eur (penkiasdešimt du eurus 00 ct).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Teisėja Andželika Butkuvienė