Civilinė byla Nr. e2-1329-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00730-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.2.6.12.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Villa Monis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LTL Kredito unija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi tikroji ūkinė bendrija (toliau – ir BTŪB) „Energija“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Villa Monis“ bankroto bylą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Villa Monis“ iškelta bankroto byla.
3. BTŪB „Energija“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant jos naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens LTL Kredito unijos. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo neišspręstas nepaisant to, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės buvo pateiktas ir teismo priimtas ieškovės BTŪB „Energija“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir rašytiniai paaiškinimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės BTŪB „Energija“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo; priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, LTL Kredito unija iš BTŪB „Energija“ bankroto administravimui skirtų lėšų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismo vertinimu antrąja šalimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 punktą yra atsakovė UAB „Villa Monis“, kuriai įsiteisėjusia teismo nutartimi iškelta bankroto byla, todėl būtent UAB „Villa Monis“ ir turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti įtraukiamos į kreditorinius reikalavimus atsakovei, o priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, taip pat principo „pralaimėjęs moka“.
7. Teismo vertinimu, BTŪB „Energija“ išlaidas už advokato pagalbą patyrė ne dėl LTL Kredito unija veiksmų.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta 2020 m. liepos 10 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, sudaryta tarp BTŪB „Energija“ ir ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos, pagal kurią Bendrijos vardu teisines paslaugas BTŪB „Energija“ gali teikti advokatai V. S., J. B., E. N., Eima ir (ar) advokato padėjėjas M. T., tačiau kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės atstovas advokatas V. S. pateikė 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/24, kurią išrašė advokato padėjėjas J. K. (Advokatų kontora „Kalverš ir Svetickas“), bet byloje nėra duomenų apie šio advokato padėjėjo ir ieškovės sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Be to, ieškovė nepateikė 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 21/24 apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Ieškovė BTŪB „Energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BTŪB „Energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skunde nurodoma, kad atsakovė UAB „Villa Monis“ atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priteisimo nepateikė, o su atsakovės bankroto bylos iškėlimo faktu nesutiko tik LTL Kredito unija, todėl ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
9.2. Trečiasis asmuo LTL Kredito unija savo noru įstojo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir nors savo procesinės pozicijos aiškiai nedeklaravo, tačiau iš jos pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad ji byloje dalyvauja atsakovės pusėje, todėl tiek iš atsakovės, tiek iš trečiojo asmens LTL Kredito unijos turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai.
9.3. Be to, su bankroto bylos atsakovei iškėlimu nesutinkant tik LTL Kredito unijai, dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė būtent dėl LTL Kredito unijos kaltės ir veiksmų.
9.4. Nors apeliantė BTŪB „Energija“ turi 2020 m. sausio mėn. sudarytą atstovavimo sutartį tiesiogiai su advokato padėjėju J. K., tačiau jos pateikimo į bylą laikas, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi 2020 m. liepos 20 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. STP20102 išraše ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai yra suteikta teisė deleguoti teisinių paslaugų teikimą bet kokia apimtimi ir kitiems, sutartyje nenurodytiems advokatams ar advokato padėjėjams. Kas šiuo atveju buvo padaryta advokato padėjėjui J. K., kuris už suteiktas paslaugas išrašė sąskaitą.
9.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės argumentus, kodėl ji dar nėra apmokėjusi patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė BTŪB „Energija“ yra bankrutuojanti bendrija, šiuo metu neturinti lėšų apmokėti advokato padėjėjo pateiktą sąskaitą, kadangi gautinos lėšos yra numatomos iš turto pardavimo. Ši aplinkybė neturėtų paneigti apeliantės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi advokato sąskaita bus apmokėta iš bankrutuojančios bendrijos gautų lėšų realizavus turtą.
10. Trečiasis asmuo LTL Kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad iš suinteresuoto asmens turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Bylos šalimis laikytinos ieškovė ir atsakovė, tarp kurių ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti įtraukiamos kaip ieškovės kreditorinis reikalavimas atsakovei.
10.2. Atskirajame skunde pateikiami nauji argumentai, kad neva bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne tik iš suinteresuoto asmens, bet ir iš atsakovės, nors ieškovė tokio prašymo nebuvo teikusi pirmosios instancijos teisme. Taigi, ieškovės pozicija yra nenuosekli.
10.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo neva bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suinteresuoto asmens kaltės ir veiksmų, kadangi suinteresuotas asmuo sąžiningai ir teisėtai naudojosi jam priklausančiomis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios iniciatyva pradėto teisminio proceso teikiant pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
10.4. Ieškovės ir jos atstovo sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nėra numatyti įgaliojimai teikti teisines paslaugas ir atstovauti ieškovės interesus advokato padėjėjui J. K.. Ieškovė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju J. K. pateikė tik skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2021 m. spalio 12 d.), bei nenurodė priežasčių, kodėl šio dokumento negalėjo pateikti anksčiau. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
10.5. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad duomenys apie advokato padėjėjo J. K. vienerių metų praktikos ataskaitą yra teismui prienami kitose bylose, kadangi ne teismas turi rūpintis įrodymų į bylą pateikimu, o pati ieškovė, siekdama įrodyti savo argumentus.
10.6. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo remiantis advokato padėjėjo J. K. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas yra nepagrįsta, kadangi sąskaitą už ieškovei suteiktas teisines paslaugas išrašė įgaliojimų atstovauti nagrinėjamoje byloje nepagrindęs asmuo.
10.7. Ieškovė atskirajame skunde patvirtina, kad nėra apmokėjusi ieškovės atstovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir tai motyvuoja lėšų neturėjimu. Taip pat, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nėra numatyta nei konkreti tvarka nei terminas, per kurį ieškovė įsipareigojo apmokėti už jos atstovo suteiktas teisines paslaugas.
11. Atsakovė BUAB „Villa Monis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai iš trečiojo asmens, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė BTŪB „Energija“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Villa Monis“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Villa Monis“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovė BTŪB „Energija“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant jos naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš trečiojo asmens LTL Kredito unijos. Skundžiama nutartimi ieškovės prašymas nebuvo tenkintas. Apeliantės teigimu, trečiajam asmeniui nesutinkant su atsakovės bankroto iškėlimu, jam tenka pareiga apmokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė nėra apmokėjusi sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, kadangi jos bus apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus ieškovės turtą. Taip pat nurodo, kad ieškovės atstovas yra tinkamai įgaliotas ir tai patvirtina 2020 m. liepos 20 d. sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. STP20102.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
18. Svarbiausias restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo teisines pasekmes galima skirstyti į tas, kurios modifikuoja įmonės, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, elgesio ribas materialinės teisės veikimo srityje (materialines teisines pasekmes), ir į tas, kurios lemia proceso teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pasikeitimą (procesines teisines pasekmes)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-41-1). Nemokumo bylos iškėlimas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme – bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia materialiuosius teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
19. Tai, kad bankroto byloje teismo priimami procesiniai sprendimai atskirais įmonės nemokumo (bankroto) bylos klausimais yra prilyginami galutiniam procesiniam sprendimui CPK 93 straipsnio prasme ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis nurodytame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, jau yra ne kartą įtvirtinta teismų praktikoje. Pavyzdžiui, tokiais yra pripažįstami procesiniai sprendimai dėl kreditorių reikalavimų (ne)tvirtinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-299-407/2021), tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194-381/2020), pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014), nemokumo administratoriaus nušalinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-907-553/2021) ir kt. Analogiškai, pagal savo teisinę prigimtį, procesinis sprendimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo taip pat yra prilyginamas galutiniam procesiniam sprendimui CPK 93 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1193-553/2021).
20. Pareiškime dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo yra formuluojamas materialinis teisinis reikalavimas – iškelti nemokumo (bankroto) bylą, sukeliantis erga omnes teisinius padarinius. Šis reikalavimas yra nagrinėjamas ginčo teisena (Juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 15 straipsnis). Atitinkamai, sprendžiamo klausimo teisinė prigimtis lemia, kad pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo gali būti prilyginamas ieškinio institutui, todėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos išnagrinėjus klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo yra paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
21. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas ir aukščiau pacituotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios nagrinėjant jos pareiškimą dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovės, bet ne iš trečiojo asmens LTL Kredito unijos. Kadangi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimas savo teisine prigimtimi yra prilyginamas ieškinio išnagrinėjimui, todėl tenkinus ieškovės BTŪB „Energija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Villa Monis“, būtent atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio pagrindu. Ieškovės argumentas, kad LTL Kredito unija pateikė pareiškimą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu ir teikė procesinius dokumentus byloje, kurios procesą inicijavo būtent ieškovė atsakovės atžvilgiu, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tenka trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. Šiuo atveju pažymėtina, kad trečiasis asmuo, teikdamas procesinius dokumentus byloje, naudojosi jam CPK 42 straipsnyje numatytomis šalių teisėmis ir pareigomis.
22. JANĮ 41 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų pateikimą. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). JANĮ 42 straipsnis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kaip minėta, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovei UAB „Villa Monis“ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d. Taigi, nuo šios dienos atsakovės UAB „Villa Monis“ kreditoriai įgijo teisę kreiptis į jos nemokumo administratorių su prašymu įtraukti juos į atsakovės kreditorių sąrašą, pateikiant savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui.
24. Dėl to, kas nustatyta byloje, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, jos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tačiau į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo teisę trečiasis asmuo LTL Kredito unija.
27. Trečiasis asmuo LTL Kredito unija prašo teismo priteisti 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismui pateikti dokumentai (2021 m. spalio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AL 14/2021, 2021 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymas) įrodo, kad trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje patyrė 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl yra priteistinos iš ieškovės BTŪB „Energija“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės BTŪB „Energija“ (juridinio asmens kodas 120202619) bankroto administravimui skirtų lėšų trečiojo asmens LTL Kredito unijos (juridinio asmens kodas 302791356) naudai 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė