Civilinė byla Nr. e2A-428-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00305-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.1.2.6; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1505-480/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Axis Industries“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „Axis Industries“ 2018 m. birželio 13 d. pranešimu Nr. 10.1-SD18-239 atlikto vienašalio įskaitymo (toliau – ir Įskaitymas) 135 617,93 Eur sumai galiojimo. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Oro parametrai“ įskaitymą ginčija tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), nes atliktas, kai buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys. Ieškovės teigimu egzistuoja visos sąlygos įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).        

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiu 2018 m. birželio 13 d. AB „Axis Industries“ pranešimu Nr. 10.1-SD18-239 atliktą vienašalį įskaitymą 135 617,93 Eur sumai nuo jo atlikimo momento; taikė restituciją – ieškovei BUAB „Oro parametrai“ priteisė iš atsakovės AB „Axis Industries“ 135 617,93 Eur ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (135 617,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taikė restituciją – atsakovei AB „Axis Industries“ pripažino reikalavimo teisę į ieškovę BUAB „Oro parametrai“       135 617,93 Eur sumai; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas nustatė, kad ginčijamu Įskaitymu buvo įskaityti šalių (ieškovės ir atsakovės) vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, atsiradę iš Statybos darbų rangos sutarties Nr. 11999-160272G12 (toliau – ir Sutartis) ir kitų su ja susijusių santykių. Byloje nekilo ginčas dėl reikalavimo dydžio. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu, t. y. 2018 m. birželio    13 d., galiojo ieškovei taikyti turto areštai. Kadangi įstatymuose yra imperatyviai reglamentuota, jog areštuotu turtu disponavimas yra draudžiamas, toks įskaitymas prieštaravo BUAB „Oro parametrai“ nustatytiems turto apribojimams, nes atsakovė iš esmės disponavo BUAB „Oro parametrai“ turtine teise, o tai imperatyviai draudžiama daryti. Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti BUAB „Oro parametrai“ priklausančių lėšų įskaitymo. Teismas padarė išvadą, kad Įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo pat sudarymo momento. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi BUAB „Oro parametrai“ bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 684 514,59 Eur sumai. Tai reiškia, kad BUAB „Oro parametrai“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovę,  t. y. turi teisę reikalauti įvykdyti jiems savo turtines prievoles. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais sprendė, kad Įskaitymo atlikimo momentu ieškovė buvo nemoki, todėl atliktas Įskaitymas, ieškovei turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pažeidė ieškovės kreditorių (kitų) teises patenkinti jų reikalavimus, nes iš esmės išimtinai buvo patenkinti tik atsakovės reikalavimai, t. y. suteikiant atsakovei pirmenybės teisę kitų kreditorių atžvilgiu, ir toks elgesys laikytinas prieštaraujančiu sąžiningai verslo praktikai. Dėl ginčijamo Įskaitymo sumažėjo galimybės BUAB „Oro parametrai“ kreditoriams iš įmonės turto patenkinti savo kreditorinius reikalavimus (jų dalį) ir tuo pačiu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

4.       Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Įskaitymas neprivalėjo būti sudarytas dėl atsiradusių imperatyvų, pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės pozicija, kad byloje nenustatyta akivaizdaus jos nesąžiningumo, t. y. jog atsakovė sąmoningai veikė nesąžiningai ir siekė savo reikalavimų patenkinimo (įskaitymo būdu) pirmiau už kitus kreditorius. Tačiau atsakovė yra patyręs verslo subjektas, todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar jos atliekamas Įskaitymas nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti viešai prieinamais duomenimis apie ieškovės padėtį, verslo santykiai su ieškove trunka ilgai, buvo parengta ne viena pretenzija ieškovei dėl vėluojančių darbų. Taigi, teismas sprendė, kad pakanka aplinkybių atsakovės nesąžiningumo faktui nustatyti. Teismas taip pat nurodė, kad senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra praleistas. Pripažinus ginčo Įskaitymą negaliojančiu ir taikius restituciją, gautinų piniginių lėšų suma atitinkamai padidėja ieškovės kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iš bankrutuojančios įmonės turto.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė AB „Axis Industries“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1505-480/2019, kuriame prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokios imperatyvios įstatymo normos buvo pažeistos, taip pat nepateikė paaiškinimo, kodėl teismo nurodomos imperatyviomis, normos iš tiesų taip kvalifikuojamos. Sprendime yra įvardinta: Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta turto arešto sąvoka, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.38 bei 4.39 straipsniuose nuosavybės teisės įgijimo ir apribojimo pagrindai. Nė viena iš aptartų teisės normų nėra ir negali būti laikoma imperatyvia nagrinėjamame ginče, todėl tariamas jų pažeidimas (nors faktiškai toks nebuvo objektyviai nustatytas) nėra ir negali būti laikomas pagrindu konstatuoti sandorio negaliojimą.

4.2.       Teismas visiškai nevertino jokių papildomų aplinkybių, o būtent to, kad atsakovės atlikto Įskaitymo metu ieškovės turtui buvo taikomas nekonkretizuotas areštas, duomenų apie tai, kokiu pagrindu tokie areštai buvo pritaikyti, kas yra konkretūs kreditoriai ir iš kur yra kildinama jų turima reikalavimo teisė, byloje nebuvo nustatyta (pateikta / išreikalauta). Byloje taip pat nebuvo nustatinėjama aplinkybė, kad ieškovė, Įskaitymo metu, turėjo daugiau nei areštuoto turto vertę atitinkančio turto, todėl net ir turto areštas nereiškė, kad disponuojama tuo pačiu, t. y. areštuotu turtu ir ar, kad turimo turto nepakanka reikalavimams, dėl kurių pritaikyti areštai, patenkinti.

4.3.       Atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovės atžvilgiu taikomus areštus. Ieškovė nebuvo pranešusi atsakovei apie savo finansinę padėtį. Medžiaga apie turto areštą nėra vieša, tuo tarpu teismų praktikoje konstatuota, kad tokiuose šaltiniuose kaip Creditinfo, Creditreform pateikiama informacija nėra patikima. Atsakovė neturėjo pareigos nei rinkti, nei remtis ieškovės nurodytu informacijos šaltiniu ir analizuoti tokią medžiagą. Formalus teismo vertinimas, jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre, negali savaime būti laikomas tinkamu ir pakankamu pagrindu Įskaitymo pripažinimui negaliojančiu / niekiniu.

4.4.       Šiuo atveju liko neįvertinta ir tai, kad Įskaitymo esmė yra ta, kad viena šalis, pranešdama kitai šaliai, įskaito savo reikalavimą į priešpriešinį vienarūšį kitos šalies reikalavimą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tuo tarpu kitos šalies valia dėl atliekamo įskaitymo neturi reikšmės. Atsakovės atliktas Įskaitymas visiškai atitiko visus CK 6.130 straipsnio pagrindu suformuotoje teismo praktikoje nurodytus kriterijus. Atsakovė ieškovei pateikė su Įskaitymo atlikimu susijusius dokumentus – 2018 m. gegužės 30 d. pretenziją, 2018 m. birželio 13 d. raštą dėl Įskaitymo atlikimo, kuriuose ieškovei buvo detaliai atskleisti tiek konkretūs skaičiavimai, tiek terminai, tiek Įskaitymo atlikimo tvarka. Pastarosios aplinkybės, nebuvo paneigtos. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atliktu Įskaitymu, privalėjo remtis ne actio Pauliana sąlygomis, o įrodyti, jog neegzistuoja sąlygos Įskaitymui atlikti ar, kad egzistuoja sąlygos draudžiančios atlikti Įskaitymą.

4.5.       Nors teismas nurodė, kad ieškovė Įskaitymo metu jau buvo nemoki, tačiau šios aplinkybės atsakovei, kelias įmonių grupes vienijančiai bendrovei, sudarančiai ypatingai daug sandorių bei turinčiai daug klientų, nebuvo įmanoma nustatyti. Rangos darbų sutartis joje numatant įskaitymo teisę (15.9 punktas), tarp šalių buvo pasirašyta 2017 m. vasario 10 d. Taigi, apie galimą būsimą įskaitymą, susiklosčius sąlygoms tokį vykdyti, ieškovė žinojo jau nuo šios sutarties pasirašymo momento, negano to, apie tai buvo įspėta atskiru pranešimu 2018 m. gegužės 30 d. į kurį niekaip nereagavo.

4.6.       Apeliantės įsitikinimu vien sprendime teismo nurodytos aplinkybės ir vertinimas, kad atsakovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo pagrindą suabejoti ieškovės mokumu, nebuvo pakankamas konstatuoti atsakovę buvus nesąžiningą. Apeliantės teigimu, Įskaitymo atlikimo metu, teisme nebuvo iškelta bankroto byla, ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei jokių duomenų, jog apskritai egzistuoja bankroto grėsmė; bankroto byla ieškovei iškelta tik po 1,5 mėnesio, tuo tarpu nutartis įsiteisėjo tik 2018 m. rugpjūčio 10 d., t. y. po 2 mėnesių nuo įskaitymo atlikimo. Viešame registre tokie duomenys buvo įregistruoti dar vėliau. Iki tol, jokių duomenų apie tai, kad ieškovė susidurtų su kokiais nors finansiniais sunkumais, kad turėtų kitų kreditorių, įsipareigojimai prieš kuriuos nėra vykdomi, atsakovė neturėjo. Tai parodo pačios ieškovės nesąžiningumą, neteikiant atsakovei duomenų apie savo tikrąją padėtį.

6.       Ieškovė BUAB „Oro parametrai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, pateikė atsiliepimą į atsakovės AB „Axis Industries“ apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors apeliantės teigimu ji nieko nežinojo apie ieškovei taikomus turto areštus, tai neatitinka TAARĮ 5 straipsnio nuostatų. Atsakovė disponavo ieškovės turtine teise, ji neturėjo teisės atlikti įskaitymo. Apeliantės interpretacijos dėl jos nurodomų normų taikymo ar netaikymo yra teisiškai nereikšmingos ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui. Priešingai nei teigia apeliantė, jos įskaitymo teisėtumas ir atitikimas Sutarties nuostatoms nėra nagrinėjamas šioje byloje, o dėl jo atitikimo teisės aktų reikalavimams pirmosios instancijos teismas pasisakė ginčo sprendime. Taip pat priešingai nei teigia atsakovė, įmonės nemokumas nėra konstatuojamas vien tik iškėlus bankroto bylą, jam konstatuoti nebūtina kelti bankroto bylą. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, pateikti registro tvarkytojui už 2017 metus, jau rodo, kad įmonė tuo metu turėjo finansinių sunkumų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Įskaitymas prieštarauja bankrutavusios bendrovės kreditorių interesams bei juo visiškai nepagrįstai buvo suteikta pirmenybės teisė atsakovei gauti jos reikalavimo patenkinimą. Apeliantės nesąžiningumas pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai nustatytas ir įvertintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas iki JANĮ įsigaliojimo, jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki JANĮ įsigaliojimo, nuostatos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Ieškovė BUAB „Oro parametrai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, pateikė prašymą prijungti prie bylos šiuos naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-785-264/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1563-450/2019. 

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė pateikė teismo nutartis, nurodydama, kad jos turi būti prijungtos prie bylos kaip rašytiniai įrodymai. Tačiau teismo procesinis dokumentas nėra rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio          1 dalies prasme, nes tai nėra dokumentas ar raštas, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, reikšmingas bylai, o tai yra teismo procesinis aktas, kuriuo tokios aplinkybės gali būti patvirtinamos (nustatomos) arba nepatvirtinamos (paneigiamos). Todėl teisėjų kolegija prašymo netenkina (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo netenkinimo

11.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12.       Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad   2018 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo Egidijaus Packevičiaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Oro parametrai“. 2018 m. birželio 19 d. apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pranešta specialiame interneto tinklapyje https://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-307-264/2020 iškėlė bankroto bylą atsakovei BUAB „Oro parametrai“, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d.

13.       Bankroto administratorė perėmusi bankrutuojančios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nustatė, kad 2017 m. vasario 10 d. BUAB „Oro parametrai“ ir AB „Axis Industries“ sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 11999-160272G12, pagal kurią BUAB „Oro parametrai“ įsipareigojo atlikti Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru (duomenys neskelbtini), vidaus VN dalių montavimą ir šių dalių darbo projekto parengimą Sutartyje ir jos prieduose nustatytais terminais, o AB „Axis Industries“ įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir nustatytais terminais. BUAB „Oro parametrai“ pagal Sutartį įgijo į atsakovę AB „Axis Industries“ 135 617,93 Eur dydžio neginčijamą reikalavimo teisę, t. y. 17 106,15 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. OPR928, 24 339,86 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. OPR936, ir 94 171,92 Eur sulaikytų sumų pagal Sutartį. Ieškovei nesilaikant Sutartyje nustatytų terminų, atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 paskaičiavo ieškovei 315 782,88 Eur dydžio delspinigius bei pateikė 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą Nr. 10.1-SD18-239 delspinigiams apmokėti, kuri vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka, turėjo būti apmokėta ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo. Kadangi ieškovė atsakovės pateiktos sąskaitos per nustatytą terminą neapmokėjo, AB „Axis Industries“ 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 įskaitė šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 135 617,93 Eur dydžio suma, taip sumažindama ieškovės prievolę sumokėti delspinigius iki 180 164,95 Eur (315 782,88 Eur – 135 617,93 Eur). Bankroto administratorė, nustačiusi bankrutavusios bendrovės reikalavimo teisę į atsakovę, 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu apmokėti 135 617,93 Eur skolą, tačiau tą pačią dieną buvo informuota apie tai, kad skola apmokėta nebus, kadangi atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Įskaitymą negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes atliktas, kai buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys, be to, ieškovės teigimu egzistuoja visos sąlygos įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

14.       CK 6.66 straipsnyje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

15.       Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

16.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Įskaitymą negaliojančiu, netinkamai nustatė jos nesąžiningumą. Taigi iš esmės apeliantė neginčija visų pirmosios instancijos teismo nustatytų sandorio negaliojimo sąlygų, o apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nežinojo, negalėjo žinoti bei neprivalėjo rinkti informacijos apie ieškovės (ne)mokumą Įskaitymo atlikimo metu, todėl ji negali būti laikoma nesąžininga.

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę ginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus arba atsiskaitymus (o nagrinėjamu atveju atliktą vienašalį įskaitymą), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

19.       Apeliantė teigia, kad Įskaitymas atsakovės buvo atliktas vienašališkai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje situacijoje vadovavosi CK 6.66 straipsniu, nes aptartam sandoriui jis yra netaikomas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju įskaitymas atliktas vienos prievolės šalies – atsakovės, t. y. nesant kitos prievolės šalies – ieškovės, valios. Tačiau nors ieškovė ir neišreiškė valios, ar sutikimo su įskaitymu, tokio įskaitymo teisinės pasekmės ieškovei kilo – iš dalies pasibaigė ieškovės prievolė atsakovei. Tokiu būdu, ieškovės, kaip bankrutavusios bendrovės, kitų kreditorių interesai atgauti kaip įmanoma didesnę kreditorinių reikalavimų patenkinimo dalį buvo pažeisti.

20.       CK 6.66 straipsnio taikymo požiūriu ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018). Žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas actio Pauliana taikymo požiūriu, neturi būti nustatyta, jog šis asmuo savo veiksmais sąmoningai siekė patenkinti savo reikalavimus kitų skolininko kreditorių sąskaita. Sandorį su skolininku sudaręs asmuo gali būti pripažįstamas nesąžiningu taip pat ir tuo atveju, kai jis nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo savo kontrahento finansine padėtimi, nesiekė gauti duomenų, reikalingų, kad šalių sudarytas sandoris nepažeistų įstatymų.

21.       Pirmosios instancijos teismas bei bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išnagrinėję į bylą pateiktus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus nustatė, kad įmonė dar 2017 metais buvo nemoki, kai per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo beveik lygūs įmonės balansinei turto vertei, o 2018 metais – viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Todėl jau vien tas faktas, kad bendrovei esant nemokiai buvo sudarytas 2018 m. birželio 13 d. Įskaitymas, gali būti vertintinas kaip pažeidžiantis kitų kreditorių interesus CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai apie tai, kad galimai ne visam įmonės turtui buvo taikytas areštas, o pirmosios instancijos teismas to neanalizavo ginčo sprendime, neturi jokios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bankrutavusios bendrovės turtinę padėtį 2017 ir 2018 metais, įvertino kreditorinių įsipareigojimų dydį, išanalizavo finansinės atskaitomybės dokumentus, bankroto byloje pateiktą medžiagą ir iš visų įrodymų visumos padarė išvadą, jog Įskaitymui pripažinti negaliojančiu yra visos sąlygos tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu, tiek ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, argumentai, kad bendrovė galimai turėjo daugiau turto nei buvo areštuota vertintini kritiškai 2017-2018 metų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų kontekste.

22.       Sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismų praktikoje Creditinfo ataskaitos nėra ir negali būti pripažįstamos oficialiu informacijos šaltiniu bei jose pateikiama informacija apie asmenis negali turėti didesnės įrodomosios galios prieš kitus įrodymus. Tačiau Įskaitymas buvo atliekamas dar iki visų teisminių procedūrų, t. y. bankroto bylos iškėlimo, atsakovės kreipimosi į teismą dėl delspinigių priteisimo ir t. t.  Tarp šalių klostantis verslo santykiams, nėra draudimo Creditinfo duomenimis remtis preliminariai siekiant išsiaiškinti galimo verslo partnerio mokumą, finansines galimybes, turimus kreditorinius įsipareigojimus, areštus ir pan., siekiant įsivertinti su tokiu asmeniu sudaromų sandorių riziką.

23.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė AB „Axis Industries“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo iš ieškovės BUAB „Oro parametrai“. Kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių jos ieškinio argumentus ji pateikė Creditinfo 2018 m. birželio 14 d. suformuoją ataskaitą apie BUAB „Oro parametrai“, kurioje yra nurodyti ne tik visi bendrovės kreditoriai nuo 2010 metų bet ir bendrovės turtui pritaikyti areštai laikotarpiu nuo 2018 m. kovo    5 d. iki 2018 m. birželio 4 d., o taip pat ir priverstinai antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš bankrutavusios bendrovės. Šios aplinkybės visiškai paneigia apeliantės argumentus apie tai, kad ji apie BUAB „Oro parametrai“ finansinę padėtį nežinojo ir negalėjo žinoti.

24.       Apeliantės teigimu, Įskaitymo atlikimo metu teisme nebuvo iškelta ieškovės bankroto byla, ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei jokių duomenų, jog egzistuoja bankroto grėsmė; iki tol, jokių duomenų apie tai, kad ieškovė susidurtų su kokiais nors finansiniais sunkumais, kad turėtų kitų kreditorių, įsipareigojimai prieš kuriuos nėra vykdomi, atsakovė neturėjo.

25.       Pirmiausia pastebėtina, kad apeliantė skunde pati nurodo, kad įskaitymas – tai vienašalis sandoris, kuriam atsakovės sutikimo nereikia. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė turėjo pareigą / bet kokį kitą pagrindą apeliantei suteikti išsamią informaciją apie savo finansinę būklę, kreditorinius įsipareigojimus, bankroto galimą grėsmę ir pan. bei, kad tai parodo ieškovės nesąžiningumą.

26.       Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ieškovei BUAB „Oro parametrai“ pretenzijas dėl atskirų darbų vykdymo vėlavimo ir atsilikimo nuo grafiko reiškė jau 2017 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 10.1-SD-17-795, 2017 m. birželio 9 d. rašte Nr. 10.1-SD-17-827, 2017 m. gruodžio       29 d. rašte Nr. 10.1-SD-17-1599, taip pat 2017 m. spalio 10, 24 d., lapkričio 21, 28 d. bei 2018 m. vasario 13 d. vykusių gamybinių pasitarimų metu, o 2018 m. kovo 7 d. rašte Nr. 10.1-SD-18-120 pareikalavo, kad visi rašte nurodyti paleidimo derinimo darbai būtų užbaigti iki kovo 14 d. Be to, apeliantė 2018 m. gegužės 23 d. pretenzijoje Nr. 10.1-SD18-236 dėl darbų defektų nustatė rangovės atliktų darbų trūkumus ir pareikalavo juos ištaisyti iki 2018 m. birželio 30 d., tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie nurodytus defektų šalinimo bei likusius neužbaigtus darbus atlikusius asmenis.

27.       Išanalizavus ginčo klausimui aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė yra patyręs verslo subjektas, todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar jos atliekamas Įskaitymas nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ginčo Įskaitymo atlikimo metu turėjo ir kitų pagrindų suabejoti ieškovės BUAB ,,Oro parametrai“ mokumu (pavyzdžiui, darbų neatlikimu Sutartyje nustatytais terminais), tačiau kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, verslo subjektas, nepasidomėjo, ar ieškovė neturi atsiskaitymo ir su kitais kreditoriais sunkumų, ar atliekant Įskaitymą nebus pažeisti jų interesai. Tokią galimybę atsakovė turėjo net ir iš viešai prieinamų duomenų. Pavyzdžiui, Įskaitymo atlikimo metu ieškovė turėjo apie 3 000 Eur socialinio draudimo skolos bei palaipsniui mažino darbuotojų (apdraustųjų) skaičių.

28.       Įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė, atlikdama ginčijamą įskaitymą, žinojo ar bent turėjo žinoti, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki ir kad ji neturi galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais, t. y., atlikdama ginčijamą įskaitymą veikė nesąžiningai.

29.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei atliekant Įskaitymą, ieškovei priklausančiam turtui buvo taikyti areštai, t. y. 2018 m. birželio 13 d. galiojo 2018 m. birželio 4 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018030949; 2018 m. gegužės 22 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018028567; 2018 m. balandžio 9 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018020001; 2018 m. kovo 14 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 20180115225; 2018 m. kovo 5 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018012858 ir kt.

30.       Pagal TAARĮ 2 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi ginčijamų sandorių metu) turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Taigi areštavus turtą, disponavimas juo nėra galimas. TAARĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši; su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo, o pagal šio įstatymo                5 straipsnio 2 dalį laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad galiojant ieškovės turto areštui, atsakovei disponuojant ieškovei priklausančia turtine teise, atsakovės atliktas Įskaitymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, ir kad dėl to yra pagrindas atliktą Įskaitymą panaikinti taip pat ir CK 1.80 straipsnio      1 dalyje pagrindu. Apeliantės teiginiai bei samprotavimai apie turto sąvoką, teisinių normų imperatyvą bei tai, kad turto areštais jai nebuvo nustatytos konkrečios pareigos, neturi jokios teisinės reikšmės, nes turto areštu pritaikyti draudimai privalomi visiems subjektams, net ir tiems, kurių atžvilgiu jis nėra taikomas.

31.       Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad atsakovės atlikto Įskaitymo metu ieškovės turtui buvo taikomas nekonkretizuotas areštas, duomenų apie tai, kokiu pagrindu tokie areštai buvo pritaikyti, kas yra konkretūs kreditoriai ir iš kur yra kildinama jų turima reikalavimo teisė ir kt. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

32.       Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tuo laikotarpiu, kai galioja laikinasis turto areštas (teismo nutartyje nenurodyti areštuojamo turto duomenys) asmuo, kurio turtui taikomas areštas, neturi teisės atlikti jokių veiksmų su visu jam priklausančiu turtu, t. y. negalimi jokie asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Apeliantė prašė priteisti iš ieškovės 1 992 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo kvitą. Apeliacinį skundą atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Ieškovė BUAB „Oro parametrai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės AB „Axis Industries“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. 

35.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.        Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės akcinės bendrovės „Axis Industries“, juridinio asmens kodas 165707056, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“, juridinio asmens kodas 301566730, naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                Marius Bajoras 

                                                Antanas Rudzinskas

                                                Egidija Tamošiūnienė