Civilinė byla Nr. 2-1127-881/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-626-555/2019 dėl pareiškėjo A. A. finansinio reikalavimo tvirtinimo kredito unijos „Taupkasė“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi kredito unijai „Taupkasė“ (toliau – kredito unija) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 13 d.

2.       Pareiškėjas A. A. prašė patvirtinti 3 853,21 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad tarp jo ir kredito unijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 46, o darbo sutarties pakeitimas dėl darbo užmokesčio sudarytas 2017 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo išsiųstas į neterminuotą prastovą. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi kredito unijai iškelta bankroto byla, todėl remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 19 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. spalio 4 d. Pareiškėjas pateikė finansinio reikalavimo paskaičiavimą, kurį sudaro neišmokėta prastova 2018 m. liepos mėn. – 180 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 185,63 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 168,75 Eur, nepriskaičiuota prastovos suma, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 4 d. – 949,33 Eur, delspinigiai – 57,58 Eur, priskaičiuota kompensacija – 1 407 Eur ir nepriskaičiuota kompensacija – 904,92 Eur, iš viso – 3 853,21 Eur finansinis reikalavimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo A. A. papildomą 2 416,58 Eur finansinį reikalavimą kredito unijos „Taupkasė“ bankroto byloje ir priteisė iš pareiškėjo A. A. bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo A. A. ir bankroto administratorės kilo dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp pareiškėjo A. A. ir kredito unijos buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 46; 2017 m. rugsėjo 1 d. susitarimas dėl darbo sutarties Nr. 46 pakeitimo; Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 241-232 buvo paskelbtas kredito unijos veiklos visiškas apribojimas (moratoriumas), buvo uždrausta vykdyti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą; laikinasis administratorius 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 3, kuriuo paskelbė daliai darbuotojų neterminuotą prastovą ne dėl jų kaltės; 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 10/04-1 pareiškėjas A. A. atleistas iš kredito unijos grafikos dizainerio pareigų (Darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalies pagrindu), sprendė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. spalio 4 d. pareiškėjas įgijo teisę gauti darbo užmokestį, paskaičiuotą pagal darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles.

6.       Teismas, vadovaudamasis DK 145 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1, 5.4, 5.8, 5.13 punktų nuostatomis, sutiko, kad bankroto administratorės nurodyta pozicija, jog pareiškėjui kiekvieną mėnesį mokėtinų sumų už prastovos laikotarpį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, o ne tik už tris paskutinius išdirbtus mėnesius, kaip tą nurodė pareiškėjas.

7.       Įvertinęs, 2019 m. kovo 19 d. darbo užmokesčio apskaičiavimo buhalterinę pažymą Nr. DU-PAŽ 2019-03/6; 2018 m. sausio – spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius; 2018 m. spalio 3 d. kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo pažymą Nr. NA 18-10/4-21, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo pagrįstai apskaičiuotas darbo užmokestis prastovos laikotarpiu, išeitinė kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

8.       Teismas sprendė, kad skaičiuojant visas pareiškėjui išmokėtinas sumas, jo vidutinis darbo užmokestis buvo pagrįstai paskaičiuotas, atsižvelgiant tiek į aplinkybę, kad pareiškėjas 2017 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. faktiškai dirbo, tiek į tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. spalio 4 d. pareiškėjui buvo paskelbta prastova. Taigi teismas konstatavo, kad bankroto administratorės paskaičiavimas yra teisingas.

9.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, turėtų būti įtraukiamos ir pareiškėjui 2017 m. spalio – gruodžio mėn. išmokėtos premijos. Įvertinęs kredito unijos valdybos nutarimu patvirtintą premijavimo tvarką bei darbo užmokesčio nuostatus, teismas sprendė, kad papildomas darbo užmokestis nėra privaloma sudėtinė darbo užmokesčio sistemos dalis, todėl laikytina, jog pareiškėjui išmokėtos vienkartinės išmokos (premijos) yra skatinimo priemonės pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priklausančios nuo darbdavio valios ir dėl kurių nereikalaujama suderintos šalių valios buvimo, o darbdavys neturi pareigos tokios išmokos sumokėti. Kadangi pagal savo pobūdį pareiškėjui išmokėtos vienkartinės išmokos (premijos) yra darbdavio iniciatyva, kaip skatinimo priemonė, todėl jos pagrįstai nėra įtrauktos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį.

10.       Teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą, sprendė, kad yra pagrindas atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 5, 7, 8.16. 8.17, 8.19 ir 8.20 punktais, teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, o pagal Rekomendacijas priklausanti suma yra 393,55 Eur.

11.       Kadangi byloje kilęs ginčas nėra labai sudėtingas, jis atsakovei nėra naujas, byloje esančių procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, papildomus duomenis ir teikiamus paaiškinimus kompetentinga buvo pateikti ir pati bankroto administratorė, teismas, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 300 Eur.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12.       Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas per mažai sumažino bylinėjimosi išlaidas, kadangi nepakanka atsižvelgti vien tik į Rekomendacijas bei bylos sudėtingumą, o būtina vertinti ir kitus bylinėjimosi išlaidų skirstymui svarbius kriterijus.

12.2.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp nelygiaverčių šalių, turi būti atsižvelgta į tai, kad darbuotojas yra laikomas silpnąja šalimi.

12.3.                      Pareiškėjas yra studentas, dirbantis pagal individualią veiklą ir iš nedidelių savo pajamų vienintelis išlaiko šeimą. Pareiškėjui yra finansiškai per sunku padengti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas.

12.4.                      Atsakovė šioje byloje dalyvauja identiškuose ginčuose su kredito unijos darbuotojais, todėl savo parengtą poziciją ir argumentavimą naudoja visiems oponentams. Pareiškėjo reikalavimas nebuvo išskirtinis iš kitų buvusių darbuotojų reikalavimų bankroto byloje. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdama didelius bylinėjimosi kaštus.

12.5.                      Atsakovė vilkino bylą, nors turėjo pakankamai vidinių resursų ir kompetencijos teisės bei finansų srityse, tačiau pasitelkė brangių advokatų teisinę pagalbą.

12.6.                      Pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, operatyviai ir greitai reagavo į kitos šalies procesinius veiksmus, laiku teikė įrodymus bei paaiškinimus ir neteikė teismui perteklinių prašymų, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Atsakovė nebuvo operatyvi, nesivadovavo ekonomiškumo ir proporcingumo principais, teikė perteklinius prašymus.

13.       Atsakovė bankrutuojanti kredito unija „Taupkasė“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo motyvus su pareiškėjo atskiruoju skundu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teismas nenustatė.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš pareiškėjo A. A. bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ naudai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi remtis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-212/2009; 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

18.       Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad jos išlaidas sudaro susipažinimas su pareiškėjo pareiškimu dėl finansinio  reikalavimo tvirtinimo bei jo priedais, pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, papildomų įrodymų surinkimas bei paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas. Kartu su prašymu atsakovė pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1525/19LT 750 Eur sumai.

19.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimo išlaidų priteisimo klausimą, konstatavo, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, o byloje kilęs ginčas nėra labai sudėtingas, atsakovei nėra naujas, todėl procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, taigi atsakovei negali būti priteista visa prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.

20.       Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, apeliantas su priteista suma nesutinka. Nesutikimą su skundžiama nutarties dalimi apeliantas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje yra silpnesnioji šalis, yra studentas, gauna nedideles pajamas, be to, teismas neįvertino, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, jog atsakovė dalyvauja analogiškuose ginčuose, todėl savo procesiniuose dokumentuose naudoja tuos pačius teisinius argumentus, todėl papildomų bylinėjimosi išlaidų patirti negalėjo.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertino visus bylinėjimosi išlaidų skirstymui svarbius kriterijus, kurie detalizuoti šios nutarties 17 punkte, o būtent: pirmosios instancijos teismas pasisakė, kokia maksimali suma gali būti priteisiama atsakovei pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas; nustatė, kad byla nėra sudėtinga; įvertino advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą; teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovei tokio pobūdžio byla nebuvo nauja, kad byloje esančių procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, o papildomus duomenis ir teikiamus paaiškinimus kompetentinga buvo pateikti ir pati bankroto administratorė.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apeliantas, įvertinus ginčo pobūdį, yra silpnesnioji ginčo santykio šalis, tačiau būtent apeliantas iniciavo procesą šioje byloje, todėl bankrutuojanti bendrovė ne dėl savo kaltės patyrė bylinėjimosi išlaidų. Teismas negali nurodyti šalims naudotis ar nesinaudoti byloje profesionalaus teisininko pagalba, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kuomet advokato dalyvavimas procese yra privalomas, net ir tuo atveju, jei nagrinėjama byla nėra sudėtinga. Todėl atsisakymas priteisti ar nepagrįstai sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, būtų nesuderinamas su teisingumo ir sąžiningumo principais, o kartu paneigtų procese numatytą šalies teisę naudotis profesionalaus teisininko pagalba.   

23.       Nors apeliantas yra studentas, tačiau jis užsiima individualia veikla. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog apelianto pajamos yra tokios mažos, o finansinė padėtis tokia sudėtinga, kad jam būtų per didelė našta sumokėti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.  Tuo tarpu civilinio proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės suponuoja, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 176, 177, 178 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais. 

24.       Be to, minėta, jog apelianto teigimu, atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes teikė perteklinius prašymus, neveikė operatyviai, nesivadovavo ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta jokių atsakovės veiksmų, kurie būtų draudžiami ar galėtų būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vien aplinkybė, kad atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje prašė atidėti bylos nagrinėjimą, savaime negali būti pripažįstama bylos vilkinimu, nepagrįstu prašymu, nesąžiningu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nesudaro pagrindo mažinti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.  

25.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus,  atsižvelgė į visus bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbius kriterijus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apelianto argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė