Administracinė byla Nr. AS-981-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00951-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas H. A. 2016 m. kovo 7 d. padavė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-65 dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo akto galiojimą iki teismas išnagrinės bylą, kadangi to nepadarius pareiškėjas neturės galimybės atvykti į teismo posėdį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (b. l. 76–77) netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šis pareiškėjo prašymas buvo visiškai nemotyvuotas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi (b. l. 29–30) buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas detaliau reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumo nepagrindė. 2016 m. liepos 15 d. prašyme (b. l. 73–74) pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo akto galiojimą iki teismas išnagrinės bylą, kadangi to nepadarius pareiškėjas neturės galimybės net atvykti į teismo posėdį; pareiškėjas pabrėžė, kad jis nežino kaip apginti savo interesus administracinėje byloje. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas net nėra prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jis prašo sudaryti galimybę ginti savo teises teisme, t. y. atvykti į teismą. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo (įvardijamo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnis). Teismas paaiškino pareiškėjui, kad jis savo teises teisme gali ginti per atstovus, be kita ko, asmenis, Lietuvos Respublikoje galinčius užsiimti advokato praktika.

Pareiškėjas H. A. 2016 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 85–86) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo akto galiojimą iki įsiteisės byloje priimtas sprendimas, kadangi to nepadarius pareiškėjas neturės galimybės atvykti į teismo posėdį, be to, iki teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas galimai nepagrįstai negalės pasinaudoti Šengeno viza jam suteikiamomis teisėmis. Šiame prašyme pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu yra panaikintas jo turėtos Šengeno vizos galiojimas, todėl jis negali atvykti į Lietuvą ir tinkamai ginti savo teises. LVAT administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2015 yra išaiškinęs, kad teismas turi pareigą ne tik informuoti užsienietį apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bet ir realiai sudaryti užsieniečiui galimybę dalyvauti teismo posėdyje, o bylą nagrinėti jam nedalyvaujant tik gavęs aiškų patvirtinimą, kad užsienietis nepageidauja vykti į teismo posėdį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (b. l. 88–89) netenkino pareiškėjo H. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; išaiškino pareiškėjui, kad iki 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdžio susirastų atstovą, nes priešingu atveju teismo posėdis bus rengiamas tiek be pareiškėjo, tiek be jo atstovo.

Pareiškėjas prašo teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo akto galiojimą iki byloje įsiteisės priimtas teismo sprendimas, kadangi to nepadarius pareiškėjas neturės galimybės atvykti į teismo posėdį, be to, iki teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas galimai nepagrįstai negalės pasinaudoti Šengeno viza jam suteikiamomis teisėmis.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl to, kad, esą, jis negali atvykti į teismo posėdį, negali būti tenkinamas (ABTĮ 70 straipsnis). Teismas paaiškina pareiškėjui, kad jis savo teises teisme gali ginti per atstovus, be kita ko, asmenis, Lietuvos Respublikoje galinčius užsiimti advokato praktika. Advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas teismo posėdyje tinkamai realizuoja asmens teisę į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), o prašyme cituotoje LVAT administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2015 aplinkybės yra visai kitos – ten asmuo buvo sulaikytas valstybės institucijų; šiuo atveju – asmuo yra laisvas.

Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl to, kad, esą, iki teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas galimai nepagrįstai negalės pasinaudoti Šengeno viza jam suteikiamomis teisėmis, yra grindžiamas prielaidomis, todėl negali būti tenkinamas.

III.

Pareiškėjas H. A. atskiruoju skundu (b. l. 92–94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti nagrinėjamoje byloje ginčijamą aktą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino jo teiginius dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį, negalėjimą vykti į kitas Šengeno šalis. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl teismas abejoja šiais jo teiginiais, nes ginčijamame akte – Migracijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendime Nr. (15/5-8) 17U-364 – nurodyta, kad šiuo sprendimu atšaukiama pareiškėjui išduota daugkartinė Šengeno viza, duomenys apie atšauktą vizą įvesti į Užsieniečių registrą ir informuota Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjo manymu, teismas iš jo galimai tyčiojasi, nes nurodo, kad, norėdamas užtikrinti savo teisę į teisingą teismą, pareiškėjas turėtų nepaisyti draudimo ir atvykti į Lietuvą. Be to, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su LVAT administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2015 pateiktu išaiškinimu. Jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kad turimų procesinių teisių apimtis priklauso nuo to, ar asmuo yra laisvėje, ar sulaikymo įstaigoje.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę susirasti advokatą, kuris jį atstovautų teismo posėdyje. Tačiau ši teisė nepaneigia pareiškėjo teisės pačiam dalyvauti bylos nagrinėjime. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas naudosis advokato pagalba, ar ne, jo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, nes pareiškėjas prašo sustabdyti galiojimą akto, kurio nagrinėjamoje byloje neginčijo.

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (b. l. 102–112) pareiškėjo H. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo H. A. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės –ginčijamo akto galiojimo sustabdymo, taikymo (prašymas teisme gautas 2016 m. rugsėjo 6 d.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, su šia teismo nutartimi sutinka iš dalies (ABTĮ, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., 140 str., 151 str.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tačiau nurodė netinkamą jo atmetimo pagrindą. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus pakeičia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 2 d. skundu, teisme gautu 2016 m. kovo 7 d., prašė panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-65 dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-6329-815/2016 pareiškėjo H. A. 2016 m. kovo 2 d. skundas priimtas nagrinėti (b. l. 40), 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi teismo posėdis paskirtas 2016 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 71). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, be kita ko, teismo posėdžio datą perkėlė iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. į 2016 m. spalio 12 d. (b. l. 76–77).

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. teismui pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad prašo sustabdyti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 17U-364, kuriuo atšaukta pareiškėjui išduota daugkartinė Šengeno viza Nr. 002457419. Vadinasi, pareiškėjas teismo prašė sustabdyti akto, kurio nagrinėjamoje byloje neginčijo, galiojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tai lemia, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (žr. LVAT 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Kadangi šiuo atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jokių reikalavimų, susijusių su reikalavimu panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 17U-364, nepateikė, šis reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (15/5-8) 17U-364 galiojimo sustabdymo, tuo pagrindu, kad šis prašymas nėra susijęs su byloje pareikštais ir priimtais nagrinėti reikalavimais ir šiuo pagrindu negali būti tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad netenkina pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, ir ABTĮ 70 straipsnio pagrindu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo H. A. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                    Laimė Baltrūnaitė

                                                                           Arūnas Dirvonas

                 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė