Administracinė byla Nr. eA-2888-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01042-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ (uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ (uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ teisių perėmėjas) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Keturi kambariai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, teisių perėmėjas – „Reitan Convenience Lithuania“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 572 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. V-122 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. Departamentas pradėjo Bendrovės planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2014–2017 m. (toliau – ir Patikrinimas). Patikrinimo metu paaiškėjo, kad Bendrovė buvo suklaidinta ir 2014–2017 m., apskaitydama bei organizuodama ir finansuodama pakuočių atliekų tvarkymą, PET pakuotes priskyrė plastikinėms pakuotėms, o Kombinuotas (vyraujanti medžiaga popierius) pakuotes (toliau – ir Kombinuotos pakuotės) – popieriaus ir kartono pakuotėms (toliau – ir Popieriaus pakuotės).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nėra pasisakoma dėl dvigubo tarifo taikymo (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 9 st. 4 d. 4 p.), todėl laikė Sprendimą nemotyvuotu. Pareiškėjo teigimu, šioje MUATĮ normoje minimu nuslėpimu yra laikomas sąmoningas, tyčinis veiksmas. Bendrovė niekada neturėjo ir neturi tikslo nuslėpti išleistų į vidaus rinką pakuočių, priešingai – Bendrovė viso Patikrinimo metu bendradarbiavo su Patikrinimą atlikusia pareigūne, teikė prašomus dokumentus, taisė klaidas ir t. t.
4. Pažymėjo, jog iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) išduotų patvirtinimų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą 2014–2017 m., 2014–2017 m. Mokesčio deklaracijų (toliau – ir Deklaracijos) bei pažymų apie apmokestinamosios pakuotės gaminių kiekį išleistą į vidaus rinką už 2014–2017 m. (toliau – ir Pažymos), Bendrovė elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir vykdė visus su mokesčio lengvatos taikymu susijusius reikalavimus, tačiau dėl suklaidinimo PET ir Kombinuotas pakuotes laikė atitinkamai plastikinėmis ir Popieriaus pakuotėmis ir faktiškai organizavo bei finansavo ženkliai didesnio plastikinės ir Popieriaus pakuotės atliekų tvarkymą nei faktiškai reikėjo. Todėl apskaičiuotą mokestį dvigubu tarifu laikė neproporcinga padarytam pažeidimui sankcija. Pažymėjo, jog elgėsi sąžiningai bei rūpestingai vykdė tinkamą pakuočių apskaitą bei organizavo jų tvarkymą, kas, pareiškėjo vertinimu, sankcijos taikymo kontekste turi būti laikoma lengvinančia aplinkybe.
5. Pareiškėjas nurodė, kad 2014–2017 metų laikotarpiu sutvarkė ženkliai daugiau plastikinės ir Popieriaus pakuotės atliekų nei jų reikėjo sutvarkyti, kad būtų įvykdytos Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (toliau – ir Užduotys). Bendrovės įsitikinimu, Bendrovei paskaičiuotas mokestis už PET pakuočių tvarkymą turėtų būti mažinamas proporcingai sutvarkytų plastikinių pakuočių kiekiui, mokestis už Kombinuotos pakuotės tvarkymą turi būti mažinamas proporcingai sutvarkytų Popieriaus pakuočių kiekiui. Pareiškėjo skaičiavimais, priskaičiuotas mokestis – 168 324,86 Eur turi būti mažinamas iki 61 481,95 Eur.
6. Pažymėjo, kad dėl Bendrovės suklydimo, susijusio su pakuočių rūšimi, valstybė ir aplinka praktiškai nenukentėjo, nes Bendrovė sąžiningai ir rūpestingai organizavo ir finansavo didesnio plastikinės ir Popierinės pakuotės atliekų kiekio sutvarkymą nei iš jos buvo reikalaujama. Todėl papildomo mokesčio, kuris taikomas, kuomet sąmoningai slepiami tikrieji vidaus rinkai patiektų pakuočių kiekiai, taikymą konkrečioje situacijoje laikė neproporcingu ir neteisingu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas patikrinimo aktą vertino formaliai, kas lėmė neteisingo Sprendimo priėmimą bei neatsižvelgė į faktą, kad nėra jokių įrodymų, jog Bendrovė sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – taršos nuslėpimo.
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.
8. Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2014–2017 metais Bendrovė, neteisingai nustačiusi pakuotės rūšį, neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos PET ir Kombinuotos pakuotės, tuo pažeisdama MUATĮ 8 straipsnio 4 dalį, todėl už nedeklaruotą taršą pakuotės atliekomis mokestis skaičiuojamas taikant didesnį tarifą – nuslėptą kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto MUATĮ 3 ar 4 priedėlyje ir koeficiento 2. Atsakovas teigė, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjas, teikdamas deklaracijas neišskirdamas Kombinuotos pakuotės (o priskirdamas ją plastikinei pakuotei), neįsitikinęs, ar įstatymų reglamentavimas nėra pasikeitęs, nesielgė atsakingai ir, taip netinkamai nustatęs pakuotės rūšį, neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos Kombinuotos pakuotės ir taip pažeidė MUATĮ nuostatas. Pažymėjo, kad tokios ir panašios aplinkybės kaip „nežinojimas, nebuvo informuotas, apsiriko, buvo suklaidintas“ nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą ar kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos pareiškėjui netaikyti sankcijos.
9. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad taršos nuslėpimo fakto konstatavimui būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus rezultato – taršos nuslėpimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad deklaracijos nepateikimas ir mokesčio nesumokėjimas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais kvalifikuotinas kaip apmokestinamosios pakuotės nuslėpimas. Pareiškėjui, ne vienerius metus veikiančiam ūkio subjektui, kuris privalo deklaruoti visą į vidaus rinką išleistos kombinuotos pakuotės kiekį, privalėjo būti žinomi teisės aktai, susiję su jo vykdoma veikla bei su jam įtvirtintomis pareigomis.
10. Atkreipė dėmesį į tai, kad MUATĮ 9 straipsnio 4 dalis, taip pat ir kiti straipsniai, net nereikalauja nustatyti nuslėpimo požymių, kiekio, mokesčio mokėtojo tyčios. Tačiau šiuo atveju apmokestinamosios pakuotės nuslėpimo faktas konstatuotas laiku nedeklaruotu pakuotės kiekiu ir netgi deklaracijos nepateikimu apskritai.
11. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad suklydimo faktą sąlygojo tai, jog UAB „Ipek Trade“ (toliau – ir Tiekėjas) pareiškėjui ne kartą aiškiai ir konkrečiai įvardijo, jog tiekiamos prekės yra pagamintos iš popieriaus. Pabrėžė ir tai, kad pareiškėjo apskaitą vedusio asmens nepatyrimas prisidėjo prie to, kad buvo suklysta organizuojant ir finansuojant pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas viso patikrinimo metu nuoširdžiai ir sąžiningai bendradarbiavo su atsakovu. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pritaikius dvigubą mokesčio tarifą, prioritetas buvo suteiktas formaliam teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymui, bet ne teisingumui, nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, protingumo bei proporcingumo kriterijus.
12. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Bendrovė net 4 metus neteisingai nurodė pakuotės rūšį, neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos PET ir Kombinuotos pakuotės, ir pastebėjo, kad neteisingų deklaracijų teikimas / neteikimas susijęs ir su netinkamai vesta apskaita. Pareiškėjo pakuočių apskaitos dokumentuose apskritai nebuvo konkrečiai nurodyta pakuočių rūšis pagal medžiagą. Pažymėjo, kad pakuočių apskaita įmonėje buvo vykdoma, tačiau akivaizdžiai aplaidžiai ir nebuvo pilnai įsigilinta į pakuočių apskaitos reikalavimus dėl tikslaus pakuotės rūšies nustatymo. Tik patikrinimo metu Bendrovė kreipėsi į pakuočių tiekėjus dėl pakuotės sudėties ir rūšies nustatymo, nors tą turėjo padaryti pradėdama į rinką tiekti pakuotes.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovas atliko Bendrovės Patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą Nr. V-122, kuriame konstatavo, jog Bendrovė 2014–2016 metais mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, nes į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido PET ir Kombinuotų pakuočių, tačiau jų nedeklaravo.
15. Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas nuo pat pradžių bendradarbiavo. Pabrėžė, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir neturėjo bei neturi tikslo nuslėpti išleistų į vidaus rinką pakuočių. Paaiškino, kad Bendrovė buvo suklaidinta ir PET pakuotes priskyrė plastikinėms pakuotėms, o kombinuotas (vyraujanti medžiaga popierius) – popieriaus ir kartono pakuotėms. Pažymėjo, kad planuojama skirti sankcija akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui, nesuderinama su teisingumo ir protingumo kriterijais.
16. Departamentas 2019 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 572, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą. Sprendime Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pastabose pateikti skaičiavimai neatitinka Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše nurodytos apskaičiavimo tvarkos, todėl pareiškėjas negali būti atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą PET ir Kombinuotų pakuotės atliekomis, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų PET ir Kombinuotų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
17. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teismo prašo panaikinti visą Sprendimą, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas su Sprendimo dalimi, kuria buvo paskaičiuotas 56,95 Eur mokestis už Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, sutinka. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog pareiškėjas prašo teismo panaikinti tik Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis.
18. Teismas pažymėjo, jog siekiant nustatyti Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar Departamentas šiuo sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nuslėpė 2014–2017 taršą pakuotės atliekomis ir ar teisėtai ir pagrįstai dėl to pritaikė padidintą mokesčio už aplinkos teršimą tarifą.
19. Teismas vadovavosi MUATĮ 1 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas pateiktuose deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, t. y. neteisingai nurodęs pakuotės rūšį, neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos PET ir Kombinuotos pakuotės. Pareiškėjo teigimu, tokia situacija atsitiko dėl to, jog pareiškėjas buvo suklaidintas, tačiau jokiu būdu nesiekė nuslėpti išleistų į vidaus rinką pakuočių.
20. Teismas aptarė teismų praktikoje atskleistą nuslėptos apmokestinamos pakuotės sąvokos turinį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas. Tačiau MUATĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų, be kita ko, apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. Atsižvelgiant į tai, spręsta, jog mokesčio mokėtojui neįvykdžius pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės atliekų, negali automatiškai lemti apmokestinamųjų gaminių nuslėpimo. Pareiškėjas teigė, kad jis neklastojo apskaitos dokumentų, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl negali būti konstatuotas nuslėpimo faktas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybėmis, kurios patvirtintų mokesčio mokėtojų siekį nuslėpti taršą, laikytinos ir sistemingas ir ilgalaikis nedeklaravimas bei mokesčio nemokėjimas.
21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog taršos nuslėpimo faktas MUATĮ 9 straipsnio 3 dalies prasme nustatytas. Šias savo padarytas išvadas teismas grindė tokiais argumentais: pirma, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2014–2017 metais, t. y. 4 metus, pareiškėjas neteisingai nurodęs pakuotės rūšį, neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos PET ir Kombinuotos pakuotės, kas kolegijos vertinimu, laikytina sistemingu ir ilgalaikiu nedeklaravimu ir mokesčio nemokėjimu; antra, Bendrovė veiklą vykdo net dvylika metų, todėl kilus bent menkiausiai abejonei dėl pakuotės rūšies galėjo, o ir turėjo kreiptis į tiekėją su paklausimais, tačiau tokių veiksmų ėmėsi tik pradėjus patikrinimą. Dar daugiau, informacijos apie puodelių sudėtį apstu ir viešoje erdvėje, todėl Bendrovės, kuri vykdo veiklą ne vienerius metus, argumentai dėl suklaidinimo atmesti kaip nepagrįsti.
22. Pareiškėjas skunde teismui teikė paskaičiavimus, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai pritaikė dvigubą mokesčio tarifą. Teismas pažymėjo, jog pateikti pareiškėjo skaičiavimai neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų (MUATĮ 8 str. 4 d. 9 str. 4 d., Aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 p.). Ir priešingai – atsakovas, paskaičiuodamas mokėtiną mokestį, laikėsi nustatytos mokesčio tvarkos.
23. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas negali būti atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą PET ir Kombinuotų pakuočių atliekomis, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų PET ir Kombinuotų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis sutvarkė ženkliai daugiau plastikinės ir popieriaus pakuočių atliekų nei jų reikėjo sutvarkyti, todėl paskaičiuotas mokestis už PET ir Kombinuotas pakuotes turi būti mažinamas proporcingai sutvarkytų plastikinių ir popieriaus pakuočių kiekiui, atmesti kaip nepagrįsti.
24. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovo priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, jog atsakovas Sprendime pareiškėjo pastabas dėl dvigubo mokesčio tarifo paskaičiavimo įvertino ir dėl jų pasisakė. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, nelaikytina pastabų neišnagrinėjimu.
25. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 572 teisėtai ir pagrįstai patvirtino 168 324,86 Eur sumą, kuri apskaičiuota taikant padidintą mokesčio už aplinkos teršimą tarifą už 2014–2017 metais nuslėptą aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Departamentą iš naujo įvertinti 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. V-122.
26. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintas.
III.
27. Pareiškėjas UAB „Keturi kambariai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė tyčia siekė neteisėto rezultato – apmokestinamų pakuočių kiekio nuslėpimo, nors pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, jis buvo suklaidintas. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018 yra nurodyta, kad vien tik faktas, kad tarša nedeklaruota ir mokestis nesumokėtas, dar nereiškia, kad tokie veiksmai vertinami kaip nuslėpta tarša, kadangi nuslėptos taršos faktui yra būtina nustatyti mokesčio mokėtojo tyčią. Šiuo atveju jokių pareiškėjo tyčinių veiksmų siekiant nuslėpti taršą nebuvo.
29. Pareiškėjas pažymi, kad jis faktiškai organizavo bei finansavo ženkliai didesnio kiekio plastikinės ir popieriaus pakuotės atliekų tvarkymą, nei reikėjo. Taigi, Bendrovė nesutinka su teismo teiginiais, kad Bendrovė apskritai nedeklaravo ir visiškai nemokėjo mokesčio.
30. Pareiškėjas teigia, kad jam jokių abejonių dėl pakuočių rūšies iki Patikrinimo niekada nekilo, todėl teismo teiginiai, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į Tiekėją anksčiau, yra nepagrįsti.
31. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl suklaidinimo remdamasis išimtinai tik deklaratyviais teiginiais (kad „informacijos apie puodelių sudėtį apstu ir viešoje erdvėje“). Tačiau teismas nesiremia tokia viešai prieinama informacija, nereferuoja į jokius straipsnius ar byloje esančius įrodymus. Be to, nenustatyta, kad tokia informacija buvo viešai paplitusi ginčo laikotarpiu.
32. Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo suklaidintas palaikydamas PET pakuotes plastikinėmis, o Kombinuotas pakuotes – Popieriaus pakuotėms, dėl, be kita ko, Tiekėjo jam teikiamos informacijos, taip pat dėl apskaitą vedusio asmens nepatyrimo. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė sąmoningai ir (ar) tyčia nesiekė nuslėpti PET ir Kombinuotų pakuočių išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką.
33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sankcija asmeniui neturi būti taikoma arba turi būti sumažinta, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šiuo atveju pritaikius dvigubą mokesčio tarifą buvo suteiktas prioritetas formaliam teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymui, bet ne teisingumui, nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, protingumo bei proporcingumo kriterijus.
34. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti daugiau nei du kartus didesnį papildomą mokestį, kas yra nepagrįsta ir neproporcinga sankcija, o pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino, vien tik formaliai atmesdamas Bendrovės argumentus.
35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
36. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
37. Pažymi, kad teismai turi vadovautis vėlesnėse bylose suformuota teismų praktika, todėl šioje byloje pagrįstai buvo taikoma praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018.
38. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, susijusiais su tuo, kad šiuo atveju nebuvo konstatuotas nuslėpimo faktas. Nurodo, kad pareiškėjas teikdamas deklaracijas ir neišskirdamas Kombinuotos pakuotės (o priskirdamas ją plastikinei pakuotei), neįsitikinęs, ar įstatymų reglamentavimas nėra pasikeitęs, nesielgė atsakingai ir taip netinkamai nustatęs pakuotės rūšį neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos Kombinuotos pakuotės ir taip pažeidė MUATĮ nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 572, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. V-122, teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Patikrinimo aktas, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Sprendimu, priimtas UAB „Keturi kambariai“ planinio patikrinimo metu atlikus mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose ir mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už 2014–2017 m. mokestinius laikotarpius pateiktų duomenų teisėtumo nustatymą. Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2014–2016 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, nes į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido PET bei kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierius) pakuočių, tačiau jų nedeklaravo (nuslėpė) ir tuo pažeidė MUATĮ 8 straipsnio 4 dalį. Patikrinimo akte ir Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas už 2017 m. mokestinį laikotarpį iki teisės aktuose nustatytų terminų ir iki planinio patikrinimo pradžios nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos ir nedeklaravo (nuslėpė) PET bei kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierius) pakuočių kiekio per 2017 m. ir tuo pažeidė MUATĮ 7 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 4 dalį. Todėl atsakovas apskaičiavo pareiškėjui mokestį – 168 324,86 Eur – 2014–2017 m. mokestiniu laikotarpiu už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, taikydamas didesnį tarifą (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p., Aprašo 12 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su sąlygų apskaičiuoti jam mokestį už aplinkos teršimą PET ir kombinuotos pakuotės atliekomis taikant didesnį tarifą buvimu bei kitų rūšių apmokestinamosios pakuotės kiekių, viršijančių užduotyse nustatytas normas, neįvertinimu apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą PET ir kombinuotos pakuotės atliekomis, Departamento 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 572 apskundė teismui.
41. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 572 teisėtai ir pagrįstai patvirtino 168 324,86 Eur mokesčio už aplinkos teršimą sumą, apskaičiuotą taikant padidintą šio mokesčio tarifą dėl 2014–2017 metais nuslėpto aplinkos teršimo pakuotės atliekomis, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
42. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, be kita ko, kad šiuo atveju nebuvo jo tyčios nuslėpti PET ir kombinuotų pakuočių išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką.
43. MUATĮ, kiek tai susiję yra su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustatyta: mokesčio objektas – pripildyta pakuotė – nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje (MUATĮ 3 str. 3 p.); mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (MUATĮ 4 str. 3 d.); gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (MUATĮ 5 str. 6 d.); apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti šio įstatymo 4 priedėlyje (MUATĮ 6 str. 8 d.); fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (MUATĮ 8 str. 1 ir 2 d.); mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (MUATĮ 8 str. 4 d.); mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis (MUATĮ 8 str. 6 d.); Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą (MUATĮ 9 str. 1 d.); už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (MUATĮ 9 str. 3 d.); mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą, apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2 (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p.).
44. Taigi tam, kad apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą, būtų taikomas didesnis tarifas pagal MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo faktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl mokesčio už aplinkos teršimą, pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti į aplinką išmesto teršalų kiekio neįvykdymas negali automatiškai lemti apmokestinamųjų gaminių nuslėpimo. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019; 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018; 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015).
45. Ginčo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas teigia vedęs apmokestinamosios pakuotės gaminių, išleistų į vidaus rinką, apskaitą, 2014–2017 m. teikė mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis deklaracijas ir apskaičiavo mokestį (2014–2016 m. jis sudarė 0 LT / Eur, 2017 m. – 1 218 Eur) už aplinkos teršimą, tačiau, netinkamai nurodęs dalies pakuočių rūšis (PET ir Kombinuotas pakuotes netinkamai priskyrė plastikinėms ir Popieriaus pakuotėms), mokestį už dalį apmokestinamosios pakuotės skaičiavo vadovaudamasis klaidingais duomenimis.
46. Išskyrus abstrakčius svarstymus apie pareiškėjo veikimo atitinkamoje rinkoje laiką bei turimą patirtį, kolegijos vertinimu, atsakovas nei nurodė, nei pateikė įrodymus, pavirtinančius pareiškėją siekus konkretaus neteisėto rezultato – dalies apmokestinamųjų pakuočių kiekio nuslėpimo / siekio mokėti mažesnes mokesčio už apmokestinamąsias pakuotes sumas. Tuo tarpu pareiškėjas nurodė ir pateikė įrodymus – UAB „Ipek Trade“ pasiūlymą, 2016–2017 metų krovinio važtaraščius, PVM sąskaitą faktūrą, paaiškinančius veiksmų, klaidingai nurodant puodelių kavai medžiagiškumą, priežastis, dėl ko vien jau dėl šio priežasties ginčijamo Sprendimo nėra galima vertinti teisėtu ir pagrįstu. Šiame kontekste pažymėtina, kad: priežastis, dėl kurių jis netinkamai nurodė dalies pakuočių rūšis, pareiškėjas nurodė pastabose dėl Patikrinimo akto, tačiau atsakovas, ginčijamu Sprendimu tvirtindamas Patikrinimo aktą, iš esmės visiškai nemotyvavęs, kodėl šios pareiškėjo pastabos yra atmetamos, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio (Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos)) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos) nuostatas. Nors pareiškėjo pateikti įrodymai yra susiję su 2016–2017 metų mokestiniais laikotarpiais, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nurodoma / siūloma teikti tokio pobūdžio įrodymus ir dėl 2014–2015 metų mokestinių laikotarpių. Pažymėtina, kad pareiga nustatyti sąlygas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui tenka atsakovui, kuris, manydamas esant pagrindą taikyti tokią priemonę, paprastai negali apsiriboti vien faktų, susijusių su neteisingu apmokestinamosios pakuotės apskaitos vedimu ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimu, nustatymu, kadangi rutininiu atveju, t. y., pavyzdžiui, mokesčio mokėtojui bendradarbiaujant su patikrinimą atliekančiu asmeniu, tai savaime nesuponuoja apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo fakto buvimo.
47. Nesant pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas sąmoningai siekė nuslėpti atskirų rūšių apmokestinamųjų pakuočių kiekius, teiktus rinkai 2014–2016 metų mokestiniais laikotarpiais, tokiu būdu išvengiant pareigos mokėti MUATĮ nustatytą mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nėra nustatytos sąlygos taikyti MUATĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją ir apskaičiuoti mokestį pagal MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai patvirtino 168 324,86 Eur mokesčio sumą, apskaičiuotą už 2014–2017 metų mokestinį laikotarpį taikant padidintą mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinama pakuote tarifą. Šiuo atveju nebuvo pagrindo patvirtinti visą Patikrinimo aktą, todėl Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
48. Pažymėtina, kad vien sąlygų taikyti MUATĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas nebuvimas nepaneigia pareiškėjo pareigos mokėti nustatyto mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tačiau jį apskaičiuojant, turėtų būti įvertintos pareiškėjo už 2014–2017 m. mokestiniais laikotarpiais sumokėtos šio mokesčio sumos. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos. Šiame kontekste pareiškėjo svarstymai, kad apskaičiuojant mokesčio už aplinkos teršimą PET bei kombinuotos pakuotės atliekomis dydį, turėtų būti įvertinti pareiškėjo 2014–2017 m. laikotarpiu sutvarkytos plastikinės ir popierinės apmokestinamosios pakuotės kiekiai, viršijantys nustatytas užduotis, ir mokėtinos mokesčio už PET ir kombinuotas apmokestinamąsias pakuotes sumos, pritaikius atitinkamą prilyginimo koeficientą, turėtų būti mažinamos, nėra argumentuoti: įstatyme yra nustatyti tiek mokesčio tarifų pagal atskiras apmokestinamąsias pakuotes dydžiai, tiek taikytinos mokesčio lengvatos bei jų taikymo sąlygos, todėl mokesčio apskaičiavimo prasme aplinkybė, kad asmens sutvarkytų atskirų rūšių apmokestinamosios pakuotės kiekiai viršija Vyriausybės nustatytas užduotis, yra reikšminga tik įstatyme nustatytais atvejais.
49. Taip pat pažymėtina, kad Patikrinimo akte konstatuoti ir kiti, pareiškėjo galimai padaryti, pažeidimai, dėl kurių Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikytas didesnis mokesčio tarifas: konstatuota, kad pareiškėjas, už 2017 m. mokestinį laikotarpį teisės aktuose nustatytais terminais ir iki planinio patikrinimo pradžios nepateikęs mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos ir nedeklaravęs (nuslėpęs) PET bei kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierius) pakuočių kiekį, 2017 m. tiektą į rinką, pažeidė MUATĮ 7 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 4 dalį. Nors dėl šios aplinkybės, t. y. deklaracijos už 2017 metus, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose iš esmės jokių argumentų nenurodė, byloje pateikti įrodymai kelia abejonių tokio teiginio pagrįstumu: byloje yra pateikta pareiškėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija (forma FR0524 ir priedas FR0524Z) už 2017 metų mokestinį laikotarpį, valstybinėje mokesčių inspekcijoje gauta 2018 m. kovo 7 d. (I t., b. l. 36–37), kurioje, kaip ir 2014–2016 m. mokestiniais laikotarpiais, deklaruoti plastikinių bei popierinių pakuočių kiekiai, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas Patikrinimo akte ir Sprendime dėl jo tvirtinimo nurodo, jog tokia deklaracija iki patikrinimo pradžios nebuvo pateikta; pareiškėjas taip pat neginčija Patikrinimo akte apskaičiuoto mokesčio už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių taikant didesnį tarifą – 56,95 Eur, nustačius, kad pareiškėjas nedeklaravo (nuslėpė) per 2014 m. sunaudotų ir nurašytų suskystintų naftos dujų bei per 2016 m. ir 2017 m. sunaudoto ir nurašyto dyzelino.
50. Atsižvelgiant į aptartą ir į pareiškėjo skundo reikalavimą, Sprendimas yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. V-122.
51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, taigi galutinis sprendimas šioje byloje yra priimamas pareiškėjo naudai.
52. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
53. Iš 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros, taip pat pateiktų banko mokėjimo išrašų matyti, kad pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 813,57 Eur, taip pat 12 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 22,50 Eur už skundą.
54. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – ir Rekomendacijos) 8.10 punktą maksimali priteistina suma už apeliacinį skundą yra 2 239,92 Eur (1,7 x 1 317,6). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalių dydžių.
55. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas priimamas nesutinkant su dalimi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (Sprendimo 48 p.). Todėl priteisti pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Šiuo atveju pareiškėjui iš viso priteistina 1 034,50 Eur (1 000 + 12 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ (uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ teisių perėmėjas) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ (uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ teisių perėmėjas) skundą tenkinti. Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 572 ir įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos iš naujo įvertinti 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. V-122.
Priteisti pareiškėjui pareiškėjo uždarajai akcinei bendrovei „Reitan Convenience Lithuania“ (uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ teisių perėmėjas) iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 034,50 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan