Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-345-954/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00150-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo T. Z. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. T. Z. 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį – 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. vasario 9 d. 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga padidinęs važiavimo greitį ir sankryžoje keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, išreikšdamas nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų staiga užtraukė rankinio stabdžio rankeną taip priversdamas transporto priemonės galinius ratus čiuožti, o sankryžoje apsisukti 180 laipsnių kampu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus.
2. Šį nutarimą T. Z. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad T. Z. veiksmuose nenustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
3. Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą ir palikti galioti 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi T. Z. skundo argumentais, kurie rodo jo siekį išvengti administracinės atsakomybės ir nepagrįstai nesivadovavo vaizdo medžiaga, nurodydamas, jog tai nėra pakankamas įrodymas. Apelianto teigimu T. Z. elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia. Skunde pažymima, kad chuliganiškas vairavimas savo pobūdžiu yra grėsmingas vairavimas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, kurio sukeltos situacijos gali būti sveikatos sutrikdymas, transporto ar kitokio turto sugadinimas. T. Z. taip vairuoti nebuvo jokios priežasties. Be to, T. Z. daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo nesant jį pavyzdingą vairuotoją.
3.2. Skunde pažymima ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo nusižengimų ar nusikaltimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų dėl kokių priežasčių ir kas pastūmėjo T. Z. neatsakingai ir pavojingai elgtis kelyje. T. Z. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos T. Z. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos apeliacinis skundas surašytas lakoniškai, jame nurodyti argumentai yra abstraktūs, nėra nurodyta išsamių ir įtikinamų argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo išvadų, kurios padarytos išsamių įrodymų įvertinimu bei aktualia teismų praktika. Be to, dėl prašymo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde argumentų nepateikta. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, panaikindamas 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį T. Z. nutraukdamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė ne tik T. Z. skundo argumentais ir jo paaiškinimais, bet ir vaizdo įrašu, kurį itin detaliai įvertino bei pagrįstai konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių.
10. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apylinkės teismas, pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.
11. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.
12. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog T. Z. įvykio, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, metu veikė dėl chuliganiškų pastatų. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad pareigūnas, 2019 m. balandžio 3 d. priėmęs nutarimą T. Z. administracinio nusižengimo byloje, chuliganiškas paskatas konstatavo nurodęs, kad T. Z. vairuodamas automobilį, staiga padidinęs važiavimo greitį ir sankryžoje keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, išreikšdamas nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų staiga užtraukė rankinio stabdžio rankeną taip priversdamas transporto priemonės galinius ratus čiuožti, o sankryžoje apsisukti 180 laipsnių kampu. Tokias nustatytas aplinkybes pareigūnas priėmęs nutarimą grindė išskirtai byloje esančiu vaizdo įrašu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Institucijos surašytuose protokole ir nutarime nustatytų aplinkybių nepatvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, kurį apylinkės teismas peržiūrėjęs, itin detaliai aprašė ir jo pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
13. T. Z. savo apeliaciniame skunde apylinkės teismui ir apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu vyko prie sesės sugedusio automobilio, kurį ketino nutempti į servisą. Važiavo apie 40 km/h greičiu, kelias buvo slidus, todėl atliekant apsisukimo manevrą slystelėjo galinė automobilio dalis, tačiau, jis užbaigė manevrą ir privažiavo prie sesers automobilio. Rankinio stabdžio neužtraukė. Prieš apsisukdamas iki galo automobilio nesustabdė. Suplanuotas manevras buvo toks – atvažiuoti, apsisukti, sustabdyti automobilį, įsijungti atbulinę pavarą ir privažiuoti prie sugedusio automobilio. Tuo metu aplinkui nebuvo jokių kitų automobilių. Kadangi buvo stresinėje situacijoje, todėl surašant protokolą prisipažino dėl nusižengimo padarymo. Aplinkybę apie T. Z. vykimo tikslą, apylinkės teisme patvirtino ir liudytoja M. Z.. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad gatvėje kelias siauras, kelio danga slidi, apledėjusiais pakraščiais. Nors protokole ir Institucijos nutarime nurodoma, kad T. Z. prieš apsisukdamas padidino važiavimo greitį, tačiau iš vaizdo medžiagos negalima daryti tokios išvados, nes vaizdo įraše matosi, jog policijos pareigūnų automobilis važiavo 42 km/h greičiu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. Z. automobilis neapsisuko 180 laipsniu, kaip tai nurodoma Institucijos nutarime. Iš vaizdo medžiagos negalima daryti ir kategoriškos išvados, kad T. Z. prieš darydamas apsisukimo manevrą užtraukė rankinio stabdžio rankeną, taip priversdamas automobilio galinius ratus čiuožti. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad T. Z. apsisukant, automobilio galinė dalis pradėjo slysti, tačiau kaip minėti jis neapsisuko 180 laipsnių kampu, nes apsisukimo kampas buvo apie 100 laipsnių. T. Z. pabaigęs apsisukimo manevrą, atbuline eiga privažiavo prie M. Z. automobilio, kurį ketino vilkti iki serviso. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti apie T. Z. chuliganišką elgesį, nes jo tikslas buvo apsisukti ir galine automobilio dalimi privažiuoti prie sugedusio automobilio.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – t. y., kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad T. Z. anksčiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Vien tai, kad T. Z., vairuodamas transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) sankirtoje manevravo, keitė važiavimo kryptį – apsisukinėjo ir automobilis slydo, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. Z. vairuojant transporto priemonę aplinkui kitų eismo dalyvių nebuvo. Atsižvelgus į įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas, asfalto dangos būklę, daryti išvadą, kad T. Z. tokį manevrą atliko tyčia, nėra pagrindo. Tiek Institucijos protokole, tiek jos nutarime nurodoma, kad buvo keliama grėsmė eismo ir žmonių saugumui, tačiau byloje nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis ar kitų transporto priemonių vairuotojus, todėl išvada, kad jiems buvo keliama grėsmė yra daugiau subjektyvaus, paremta policijos pareigūnų nuomone, pobūdžio. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo teigti T. Z. veiksmuose buvus būtiną jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – chuliganiškas paskatas. Asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
15. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad T. Z. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 30 d nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Algirdas Giedraitis