Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-954/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00854-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
sekretoriaujant Daivai Aliulienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,
nuteistajam E. L., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
nukentėjusiajam S. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Iš E. L. priteista 1 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. S. naudai. Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. L. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 7 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiam S. S. nemažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, odos pažeidimą kairiame antakyje, nubrozdinimą veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kaklo dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kauno apylinkės teismas pripažindamas E. L. kaltu nurodė, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. S., G. Š., V. K., T. J., D. E. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, remiantis ištirtų įrodymų visetu ir vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. L. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat apylinkės teismas nuosprendyje, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos priteisimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sunkių pasekmių nesukėlė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareikštas 7 000 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, todėl nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
3. Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes nusikalstama veika buvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Jeigu teismas baudžiamosios bylos nenutrauks, peržiūrėti priteistos 1000 eurų neturtinės žalos pagrįstumą, bei priteisti mažesnę neturtinės žalos sumą. Jeigu teismas baudžiamosios bylos nenutrauks, peržiūrėti ir sumažinti paskirtą bausmę - viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įrodymus vertino selektyviai, padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, dėl ko nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus.
3.2. Apeliantas nurodo, kad byloje nei vienas liudytojas neparodė, kad konfliktą sukėlė jis. Toks įvertinimas padarytas tik iš nukentėjusiojo S. S. parodymų. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi tik S. S. parodymais, nors jie buvo nenuoseklūs ir skyrėsi duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausų metu dėl esminės aplinkybės, kaip kilo konfliktas lauke prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam stovint prie parduotuvės jis išėjęs iš parduotuvės priėjo ir nieko nesakęs sudavė smūgį, bei taip pradėjo konfliktą. S. S. parodė, kad apeliantas apsipirkęs parduotuvėje, pirmas išėjo į lauką ir kažkur pasislėpęs prie įėjimo jo laukė, kad užpultų, o jam išėjus į lauką priėjo ir sudavė į veidą. Vaizdo medžiagoje matyti, kad nukentėjusysis apsipirko pirmiau už jį. Taip pat matyti, kad jis apsipirko ir neieškojo nukentėjusiojo ir nerodė ketinimų toliau tęsti konfliktą. Pasitikrinęs pirkimo kvitą, tik po kažkiek laiko, nuėjo link išėjimo, ketindamas su pirkiniais eiti namo. Vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kad nukentėjusysis elgėsi įžūliai, rodė nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms normoms, bandydamas apsipirkti be eilės.
3.3. Apeliantas pažymi, kad jis beveik kiekvieną dieną eina tuo keliu į ir iš parduotuvės, nes tai yra trumpiausias ir patogiausias maršrutas iki jo namų. Konflikto pradžią užfiksavę vaizdo įrašai akivaizdžiai įrodo, jog tai nukentėjusysis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgėsi įžūliai, negerbdamas visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, sukėlė bei provokavo konfliktą, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka, bei jis buvo priverstas gintis ir fiziškai nukentėjo. Nukentėjusysis davė akivaizdžiai melagingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nustatė, jog vaizdo kameros parduotuvės teritorijos išorėje nefiksavo, liudytojos A. S., G. Š. ir V. K. paaiškino, kad konflikto gatvėje pradžios, t. y. kuris pirmas sudavė smūgį, jos nematė, policijos pareigūnai taip pat atvyko vėliau ir konflikto pradžios nematė. Tačiau teismas, remdamasis vien tik abejotinais nukentėjusiojo parodymais, nesprendė, kad tai būtent jis sukėlė parduotuvės viduje konfliktą (vaizdo įrašai tai akivaizdžiai paneigia) ir, išėjus iš parduotuvės, būtent jis toliau inicijavo konfliktą.
3.4. Apeliantas nurodo, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visada nuosekliai aiškino, kad konfliktą sukėlė būtent S. S., kuris sudavė visą eilę smūgių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo sužalojimai buvo intensyvesni nei S. S., todėl, teismas, jo veiksmų nevertindamas kaip būtinosios ginties, esamą situaciją įvertino netinkamai. Šiuo atveju, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina jo adekvatų ir tinkamą elgesį, t. y. gynimąsi nuo agresyvių S. S. veiksmų. Iš sužalojimų matyti, kad S. S. tyčia sudavė smūgius jam į veidą, lyties organus, taip siekdamas jį sužaloti. Jis savo ruoštu atliko veiksmus, kuriais gynėsi nuo S. S. smūgių, t. y. taip pat sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam. Iš liudytojų G. Š., V. K. parodymų matyti, kad toks jo ir S. S. elgesys sukėlė joms nepasitenkinimą bei nemalonius jausmus, tačiau šiuo atveju jo veiksmai buvo nukreipti ne į siekį sutrikdyti viešąją tvarką, o į konflikto išsprendimą, kurio metu buvo sutrikdyta jo sveikata.
3.5. Skundo autorius nurodo, kad sprendimą dėl priteistinos neturtinės žalos neįvertintas S. S. elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktinę situaciją sukėlė pats S. S.. Byloje yra duomenys, kad dėl S. S. smurtinių veiksmų, buvo sužalota jo sveikata, t. y. sumuštas veidas, lyties organai. Apklausiant teisme S. S. ir prašant pagrįsti pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, nukentėjusysis savo ieškinį grindė nekonkrečiai, nenurodė patirto sužalojimo sukeltų pasekmių, kurios būtų vertos priteistino ieškinio.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis S. S. prašė nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis. Apeliantų nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik nukentėjusiojo S. S. parodymais, nes nukentėjusiojo parodymus pripažinti nuosekliais nebuvo pagrindo. Taip pat apeliantas skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu bei paskirtos bausmės dydžiu. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo E. L. skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylą patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo, bausmės individualizavimo bei neturtinės žalos dydžio nustatymo, aspektu.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymo
6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo neigia tvirtindamas, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė tik gindamasis nuo paties nukentėjusiojo agresyvių veiksmų, nukentėjusysis nuo pat pradžių elgėsi nepriimtinai ir agresyviai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo E. L. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, juos teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl apelianto tyčinių veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad E. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
7.1. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad E. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis E. L., nukentėjusysis S. S., liudytojai A. S., T. J., D. E., V. K., G. Š., taip pat ištirti rašytiniai duomenys bei peržiūrėtas vaizdo įrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas E. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad konfliktinę situaciją sukėlė pats nuketėjusysis. Jam išėjus iš parduotuvės nukentėjusysis elgėsi įžūliai, stumtelėjo, po to jis galėjo ir suduoti smūgius, tačiau tai padarė gindamasis. E. L. nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d., apie 13.30 val., apsiperkant parduotuvėje, stovint prie kasų eilėje, nukentėjusysis pabandė užlįsti be eilės, tai yra tuo metu kai jis stovėjo eilėje, prieš jį dar stovėjo moteris, o nukentėjusysis tiesiog įžūliai atsistojo į eilės vidurį, prieš moterį. Dėl to nuketėjusiajam davė pastabą, jog atsistotų į eilę. Nukentėjusysis kažką įžūliai atsakė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką vienas kitam sakė, neatsimena. Jis užleido moterį, kuri stovėjo eilėje, ir užstojo nukentėjusįjį, kad negalėtų apsipirkti. Paprašė, kad ta moteris juos apeitų. Bandė praleisti dar vieną moterį, bet ji atsisakė praeiti, paskui paaiškėjo, kad ten buvo nukentėjusiojo žmona, jie parduotuvėje buvo kartu. Po apsižodžiavimo nukentėjusysis perėjo prie kitos kasos, o jis nusisuko ir pamiršo visą įvykį. Pasidėjo pirkinius ant kasos takelio ir tęsė apsipirkimą. Apsipirkęs ir išėjęs iš parduotuvės į lauką, ant tako sutiko S. S., jo žmonos tuo metu nebuvo. S. S. nuo jo buvo per kokius tris metrus, jis galėjo S. S. apeiti, vietos buvo, bet ėjo pro šalį. S. S. pradėjo elgtis neadekvačiai, pasakė kažką grubaus ir jis jam taip pat atsakė kažką grubiai. Pasakė „asilas“, kažką įžeidžiančiai, kad jis neteisingai elgiasi. Jam bandant praeiti pro nukentėjusįjį, nukentėjusysis jį iš priekio viena ranka stumtelėjo. Jis nenukrito, stūmė atgal, neatsimena, ar ranka, ar petimi. Ir tada prasidėjo apsikumščiavimas ir muštynės. Kuris sudavė pirmą smūgį, negali pasakyti, bet mano, kad S. S.. Jis pats bandė suduoti rankomis į veidą, turbūt kumščiu, ir keletą kartų S. S. sudavė. S. S. spardė kojomis, taikėsi jam į tarpukojį, į veido sritį, ir pataikė ne vieną kartą, sudavė jam apie dešimt smūgių rankomis ir kojomis. Po S. S. veiksmų gal ir jis spyrė, jis sudavė ne mažiau nei keturis smūgius, bet tiksliai negali pasakyti, neskaičiavo, bet smūgiavo keturis ar penkis kartus. Konfliktas baigėsi tuo, kad pasirodė S. S. žmona ir bandė juos išskirti. Jis pradėjo trauktis ir vengti to konflikto, bet S. S. stengėsi ir toliau pulti rankomis ir spirti kojomis. Muštynės truko gal penkias minutes. Nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus. Jam buvo padaryti visa eilė sužalojimų, tačiau į policiją nesikreipė, nors prokurorė ir siūlė rašyti pareiškimą. Nukentėjusysis įžūliai elgėsi parduotuvėje ir gatvėje, todėl savo veiksmus jis vertina kaip būtinąją gintį. Nukentėjusysis jį užpuolė, todėl jis turėjo teisę gintis ir gynėsi. Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo jis prisipažįsta, bet tai buvo ne jo iniciatyva ir ne jo pagrindinė kaltė, nes ne jis pradėjo konfliktą. Mano, kad jo veiksmais aplinkui buvę žmonės nebuvo pasipiktinę, daug žmonių ten nebuvo ir jie visi bandė raminti S. S.. Jis pats stengėsi laikytis atstumo, bet kai jį puolė, jis gynėsi. Parduotuvėje buvo žmonių, bet pagrindinis konfliktas vyko lauke, iš parduotuvės apsaugos niekas nebuvo atėjęs, ar ten buvo daugiau žmonių, be tų dviejų piliečių – vaikinuko ir moters, jis nežino, nes dėl konflikto dėmesys buvo nukreiptas kitur (2 t., b. l. 34–36).
7.3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. S. nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d., po 13 val. jis su žmona apsipirkinėjo parduotuvėje, kur dirbo dvi kasos. Prie jų buvo dvi eilės – viena ilgesnė, kita trumpesnė. Jis, priėjęs prie trumpesnės eilės, paklausė, ar ten niekas nelaukia. Žmonės nieko neatsakė, išskyrus E. L., kuris pasakė, kad čia bendra kasa. Jis atsakė, kad taip nebūna ir jei tas žmogus laukia prie tos kasos, kad ten nueitų. Jis atsistojo prie trumpesnės eilės kasos, o E. L. stovėjo prie ilgesnės eilės kasos. E. L. priėjo prie jo gal per 30 cm atstumą, nesilaikydamas saugaus atstumo, išpūstas akis kišo jam prie veido, pasakė, kad čia yra bendra eilė, kad neleis jam apsipirkti prie tos eilės, jį pastūmė ranka į šoną ir pakvietė kažkokią moterį prie kasos. E. L. koja paspyrė jo pirkinių krepšį, kuris buvo ant žemės. E. L. pasakė, kad patrauktų tas savo išpūstas akis, o pats pasitraukė į kitą eilę prie žmonos. Jie stovėjo skirtingose kasose. Kai jis nuėjo į kitą kasą, E. L. atsisukęs į jį pasakė „tu pats durnas“, į tai jis atsakė „parėjęs namo pasižiūrėk į veidrodį ir pamatysi durnių“. Jam E. L. pradėjo grasinti, kad nebandytų išeiti iš parduotuvės, nes dar jam parodys. Jis pasakė, kad bus iškviesta policija ir nutraukė pokalbį. Jie su žmona apsipirkę išėjo iš parduotuvės, ten palipus laiptais į rūsį yra kita parduotuvė, į kurią jo žmona nuėjo nusipirkti bandelių, o jis, kad nereiktų nešioti sunkaus pirkinių maišo, sustojo prie laiptelių jos laukti. Stovėjo viena ranka laikydamas pirkinių krepšį, o kita kuprinę. E. L., išėjęs iš parduotuvės ir nusileidęs laiptais, skubiu žingsniu ėjo tiesiai į jį. Priėjės be žodžių smogė jam į veidą, tikriausiai tuo metu ir prakirto antakį. E. L. sudavė daug smūgių, smūgiavo kumščiais, o toliau spardė ir kojomis. Jis gindamasis smogė E. L. į veidą, sudavė smūgius kumščiu į veido sritį. Pirkinius padėjo jau ant žemės, nors buvo šlapia danga. E. L. bandė spirti jam į veidą, bet jo žmona atbėgus E. L. atstūmė, todėl nepataikė. Jo žmona, pamačiusi muštynes, bandė atstumti E. L. daug kartų, tačiau ją E. L. atstumdavo ir toliau puldinėjo jį. Išvengti konflikto jis neturėjo galimybės, nes jam stovint su pirkiniais, E. L. priėjo ir smūgiavo. Jis net nesureagavo, kai E. L. ėjo, bet kaltinamasis nuo laiptų atbėgęs, nieko nepasakęs, pradėjo smūgiuoti į veidą. Konfliktas vyko apie 10-15 min. Iš šalia esančios parduotuvės buvo išbėgusi vaistinės darbuotoja ir dar kažkokia moteris, kurios žodžiais ragino E. L. apsiraminti, sakė „užtenka, baikit, skirkitės“. Tada jis prašė, kad iškviestų policiją. Per kelis kartus pavyko prisiskambinti policijai ir medicinos pagalbai. Jo žmona stojo į vidurį, bet E. L. vis vien puolė, todėl jis bandė dar ir žmoną apginti. Prieš atvykstant policijai, E. L., pamatęs, kad atvažiuos policija, bandė pasiimti savo krepšelį ir pasišalinti iš įvykio vietos. Jis E. L. pasakė, kad krepšį pasiims tik tada, kai atvažiuos policija (2 t., b. l. 36–37). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 18, 19. 89 –93, 96–99).
7.4. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. S. parodymai vertinami kaip nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Esminių prieštaravimų nukentėjusiojo S. S. skirtingu proceso metu duotuose parodymuose nėra nustatyta, parodymus teisme jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, išsamiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus. Spręsti apie galimą nukentėjusiojo suinteresuotumą šioje byloje, siekį pakenkti apeliantui jį apkalbant, taip pat nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį. Todėl nukentėjusiojo S. S. parodymai pagrįstai pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, todėl jais nesivadovauti priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo pagrindo. Be to, nukentėjusiojo S. S. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir šioje byloje vertinamą įvykį fragmentais mačiusios liudytojos A. S., G. Š. bei V. K., kurių parodymai nuosprendyje išsamiai aprašyti ir įvertinti pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat kiti rašytiniai bylos duomenys.
7.5. Nuteistasis E. L. tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog būtent pats nukentėjusysis S. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgėsi įžūliai, negerbdamas visuomenėje nusistovėjusių elgesio, išprovokavo konfliktą. Tačiau toks įvykio vertinimas pagrįstas subjektyvia apelianto nuomone, kuri prieštarauja byloje esantiems duomenimis. Byloje nekyla abejonių, kad konfliktas tarp nuteistojo E. L. ir nukentėjusiojo S. S. kilo dar parduotuvėje, kur nuteistojo nuomone S. S. ketino apsipirkti be eilės. Tiek iš paties nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymų bei vaizdo įrašo matyti, kad prie nukentėjusiojo S. S. priėjo pats nuteistasis E. L., kuris santykius aiškinosi ne tik žodžiais bet ir veiksmais, tai yra paspirdamas nukentėjusiojo S. S. pirkinių krepšelį stovėjusį ant žemės. Taip pat tiek nukentėjusiojo S. S., tiek ir liudytojų A. S. ir G. Š. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, paneigia nuteistojo E. L. nurodytą aplinkybę, kad po to, kai nukentėjusysis su sutuoktine perėjo prie kitos kasos, jis nusisuko ir įvykį pamiršo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Š. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad ji dirbo ketvirtoje kasoje ir išgirdo kaip penktoje kasoje klientai pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Atsisukus pamatė, kaip aukštas vyras pilka striuke, kuris buvo vienas, kitam vyrui, kuris buvo su moterimi pasakė „eilės galas tenai“. Ką jie tiksliai tarpusavyje daugiau šnekėjo, ji negirdėjo. Po to minėtas vyras su moterimi, nuėjo į ketvirtą kasą, kurioje dirbo ji, ir jie toliau žodžiais konfliktavo su prieš tai minėtu aukštu vyru, kuris liko penktoje kasoje. Girdėjo, kaip prieš tai minėtas aukštas vyras pasakė „naglas durnius“. Vyras, kuris buvo su moterimi, atsakė „pasižiūrėk į veidrodį“, tada aukštesnis vyras pasakė „aš palauksiu tavęs lauke“. Toliau vyras, kuris buvo su moterimi, pasakė „tu grasini? bus tau iškviesta policija“. Po kiek laiko ji pamatė, kaip lauke tarp minėtų vyrų įvyko konfliktas, ko pasėkoje jie susimušė. Minėtas aukštas vyras šokinėjo aplink kitą vyrą, lyg norėtų suduoti. Trenkimo fakto ji nematė. Toliau pamatė kaip žemesnio vyro moteris bandė juos išskirti. Taip pat liudytoja nurodė, kad nepažįsta nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo, iš matymo žino tik E. L.. Jis yra tas aukštas vyras, kuris sakė, jog palauks lauke (2 t., b. l. 64). Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad būtent nuteistasis E. L. tęsė konfliktą su nukentėjusiuoju, grasino palaukti lauke. Tai leidžia daryti išvadą, jog net ir tuo momentu, kai nukentėjusysis S. S. nuėjo prie kitos kasos, pats nuteistasis E. L. elgėsi neadekvačiai, buvo nusiteikęs tęsti konfliktą.
7.6. Nors byloje nei vienas iš apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė, kas lauke pirmas, ar nuteistasis E. L., ar nukentėjusysis S. S. sudavė smūgius, tačiau kaip jau buvo minėta nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. S. parodymais. Nukentėjusysis S. S. skirtingose proceso stadijose nuosekliai nurodė, kad jam su žmona apsipirkus ir išėjus iš parduotuvės, sutuoktinė nuėjo į tame pačiame pastate esančią kepyklėlę, o jis liko jos laukti ant laiptelių. Stovėdamas pamatė kaip E. L. greitu žingsniu leidžiasi laiptais link jo, o priėjęs be jokių žodžių sudavė smūgį į veidą. Po ko sekė kiti smūgiai, todėl buvo privestas suduoti smūgius ir E. L.. Įvertinus tiek nuoseklius nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. S., G. Š. parodymus, tiek nuteistojo E. L. išsakytus grasinimus dar būnant parduotuvėje, akivaizdu, kad pats E. L. tęsė konfliktą ir sudavė nukentėjusiajam. Pastarosios išvados ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir prie apeliacinio skundo bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikta nuotrauka, kokiu maršrutu E. L. eina iš parduotuvės į savo gyvenamąją vietą. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog nukentėjusysis S. S. negalėjo kelti jokios grėsmės E. L. ir dėl to, jog stovėdamas ir laukdamas sutuoktinės rankose laikė pirkinių krepšį ir kurpinę. Nors nuteistasis E. L. skunde teigia, jog jokie duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis rankose laikė pirkinių krepšį ir kurpinę, tačiau iš prie byloje pridėto vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir išsamiai aprašytas 2021 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole, matyti, jog nukentėjusysis S. S. išeidamas iš parduotuvės nešasi pirkinių krepšį ir kuprinę (1 t., b. l. 82–83, 2 t., b. l. 65). Tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. L., dėl mažareikšmės priežasties, asmeniniams santykiams spręsti pasirinkdamas viešą vietą ir būdą, elgdamasis įžūliai, sukėlęs konfliktinę situaciją, matant pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuos neteisėtus E. L. veiksmus matė tiek liudytojos A. S., V. K., G. Š. bei kiti ir nenustatyti asmenys. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini E. L. veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir įvykį matę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų, o svarbiausia, nukentėjusiajam S. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį.
7.7. Nuteistasis E. L. prašydamas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodo ir tai, jog jis veikė būtinosios ginties situacijoje, buvo pats sužalotas. Būtinoji gintis, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 28 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėjo ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi: kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017 ir kt.).
7.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytą įvykio situaciją bei jos dalyvių veiksmus nėra pagrindo konstatuoti, jog E. L. veikė būtinosios ginties situacijoje. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. L. išėjus iš parduotuvės nebuvo kilusi jokia grėsmė. Atsižvelgus į konflikto priežastį, nuteistojo veiksmus ir nukentėjusiojo elgesį būtinosios ginties kontekste, nuteistojo E. L. versija, kad smūgius nukentėjusiajam jis sudavė dėl to, kad pats nukentėjusiojo buvo užpultas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesta.
7.9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktinę situaciją ir spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju buvo pavojingas kėsinimasis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su kilusio konflikto pobūdžiu, jo pradžia ir eiga, tiek su nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiais, įvertino kiekvieno iš jų elgesį. Bylos duomenimis, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo dėl E. L. nepasitenkinimo ir pretenzijų dėl S. S. atsistojimo vietos eilėje prie kasos. Būtent pats nuteistasis E. L. buvo konflikto iniciatorius, konflikte dalyvavo aktyviai, savo nepasitenkinimą reiškė ne tik išsakytomis pastabomis, tačiau priėjęs prie nukentėjusiojo S. S. artimu atstumu, paspyrė pirkinių krepšį, o S. S. nuėjus prie kitos, gestikuliuodamas grasino palaukti lauke. Net ir po to, kai nukentėjusysis S. S. išėjo iš parduotuvės, nuteistasis E. L. galėdamas netrukdomai praeiti pro nukentėjusįjį, priėjęs prie S. S. pradėjo vartoti fizinį smurtą. Byloje nėra duomenų, nukentėjusysis S. S. parduotuvės viduje, ar stovėdamas prie parduotuvės, būtų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius nuteistojo E. L. sveikatai, gyvybei ar turtui tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę, dėl kurios jam būtų reikėję gintis pačiam ar ginti kitus asmenis.
7.10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir šioje nutartyje dar kartą aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo E. L. veiksmai pagrįstai nevertinti kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis būtų turėjęs teisę gintis, nenustatytas. Konfliktą sukėlė ir jį tęsė nuteistasis E. L.. Jo sukeltas žodinis konfliktas peraugo į fizinį kontaktą, kai nuteistasis, nesant jokio akivaizdaus, realaus pavojaus, turėdamas galimybę be jokių kliūčių praeiti pro nukentėjusįjį ir tęsti kelionę namo, pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam ir jį sumušė. Nors nuteistajam E. L. fizinio kontakto su nukentėjusiuoju metu taip pat buvo padaryti sužalojimai, tačiau įvertinus tai, jog primas smūgius sudavė pats nuteistasis, šią aplinkybę vertinti, kaip įrodančią būtinosios ginties situaciją, nėra pagrindo.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl E. L. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra nepagrįstos.
Dėl bausmės dydžio
9. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam skirtos bausmės dydžiu, tačiau šis prašymas skunde nėra argumentuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
9.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
9.2. Skundžiamu nuosprendžiu E. L., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą, nuteistas šešių mėnesių viešųjų darbų bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas švelniausią, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. L. padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, vedęs, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Taip pat įvertino ir tai, jog E. L. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas E. L. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Įvertinus nuteistojo E. L. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą viešųjų darbų bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas viešųjų darbų bausmės rūšį ir nustatydamas trukmę, paminėtų įstatyminių nuostatų nepažeidė.
Dėl neturtinės žalos
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su neturtinės žalos dydžiu. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylos bei neįvertino paties nukentėjusiojo S. S. elgesio.
10.1. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
10.2. Byloje nukentėjusysis S. S. buvo pareiškęs 7000 eurų civilinį ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į S. S. padarytą sužalojimą, liekamųjų reiškinių nebuvimą, iš nuteistojo E. L. priteisė 1 000 eurų nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam S. S. dėl kraujosruvos kaktos kairėje, kraujosruvos kairės akies vokuose, odos pažeidimo kairiajame antakyje, nubrozdinimo veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvos viršutinėje lūpoje, nubrozdinimo kaklo dešinėje, kraujosruvos su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis S. S. jautė fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, dėl prakirsto antakio sutinimas kurį laiką trukdė regėjimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam S. S. iš nuteistojo E. L. priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir numatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, įvertinęs civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį, nukentėjusiojo civilinio ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, nuosprendyje nurodė išsamius, byloje esančiais įrodymais bei pagrįstus argumentus dėl civilinio ieškinio dydžio mažinimo. Teisėjų kolegija aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad civilinis ieškinys buvo išspręstas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad visos sąlygos civilinio ieškinio patenkinimui, šioje byloje nustatytos ir įrodytos, pagrįstai nusprendė ir tai, kad E. L. turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarytą neturtinę žalą. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-7784, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. L. sudaro 178,88 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
12. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. L. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. L. materialinė padėtis yra bloga. Nuteistasis E. L. yra darbingo amžiaus, dirbantis, o prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo E. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo E. L. 178,88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 88 ct.), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjais Algirdas Giedraitis
Jurga Vasiliauskienė
Aušra Vingilė