Administracinė byla Nr. A-835-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00339-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 13 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. KS-7761.

Skunde (b. l. 1–9) pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 219 atmetė jo skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. KS-4020 atsisakyti Nekilnojamojo turto registre pakeisti nekilnojamo daikto – pareiškėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – kadastro duomenis. Komisija 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 13 taip pat atmetė pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. KS-7761, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti nekilnojamojo daikto, jo buto, kadastro duomenis. Komisijos 2013 m. sausio 9 d. sprendime Nr. 13 nepagrįstai ir neteisėtai teigiama, kad su prašymu pareiškėjas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, nenurodė jo deklaracijoje, be to, nepateikė įrodymų, kad šildymo būdo pakeitimo darbai buvo užbaigti pagal jų atlikimo metu galiojusius teisės aktus. Į teritorinį registratorių pareiškėjas kreipėsi su tinkamai užpildyta deklaracija apie statybos darbų užbaigimą ir prašymu pakeisti kadastro duomenis – įregistruoti buto šildymo būdo pakeitimą, kurio paprastojo remonto statybos darbai buvo atlikti iki 2011 m. birželio 18 d. Taip pat jis pateikė naujai parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei 2011 m. birželio 18 d. tinkamai užpildytą deklaraciją, kurioje įrašė faktinį buto plotą, nes deklaracija yra pildoma užbaigus statybos darbus, o ne atlikus naujus kadastrinius matavimus. Joks teisės aktas nenustato, kad deklaracija turi būti užpildoma tik atlikus kadastrinius matavimus, kaip to nepagrįstai reikalauja atsakovas, nes šildymo būdo pakeitimo atveju deklaracijai užpildyti nereikia atnaujinti patalpų išmatavimų. Priešingai, statytojas privalo užpildyti šią deklaraciją iš karto, kai atlieka ir užbaigia statybos darbus, ir nurodyti tuo metu jam žinomą faktinį patalpų plotą. Kadangi jokio statybą leidžiančio dokumento paprastojo remonto darbams per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. nereikėjo, o pateiktoje deklaracijoje šis punktas buvo užpildytas, t. y. buvo padėtas brūkšnys, vadinasi, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Todėl pareiškėjo atveju, kai atlikęs šildymo būdo keitimo paprastojo remonto darbus ir užbaigęs 2011 m. birželio mėnesį, tačiau tik 2012 metais pateikęs 2011 m. birželį užpildytą deklaraciją apie šildymo keitimo paprastojo remonto statybos darbų užbaigimą, jis galėjo įgyvendinti savo teisę įregistruoti atliktus paprastojo remonto darbus pagal jų atlikimo ir deklaracijos užpildymo metu galiojusius teisės aktus, kurie nenumatė jokio statybą leidžiančio dokumento, kaip nepagrįstai reikalauja teritorinis registratorius. Buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Pareiškėjui priklausančio buto šildymo būdo pakeitimo deklaravimo dieną (2010 m. spalio 1 d.) šiems šildymo būdo keitimo paprastojo remonto darbams nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, darbų atlikimo metu nebuvo privalomas paprastojo remonto aprašas ir neprivalomas daugiabučio namo valdytojo sutikimas dėl buto šildymo būdo pakeitimo. Taip pat nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Be to, šių paprastojo remonto darbų atlikimo 2001 m. ir šių darbų užbaigimo juos deklaruojant 2010 m. spalio 1 d. metu projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas tiesiog neegzistavo dėl nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitusių Statybos įstatymo nuostatų, todėl pareiškėjas neprivalėjo gauti projektavimo sąlygų, parengti projektą ir gauti statybos leidimą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 47–52) atsakovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jo kartu su 2012 m. birželio 12 d. prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 3899011) pateikta 2011 m. birželio 18 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, užpildyta pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“), 5 priede nustatytą formą, galiojusią nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., buvo tinkamas teisinis pagrindas įregistruoti buto šildymo būdo pakeitimą. Nors pareiškėjas teigia, kad buto paprastojo remonto darbai buvo baigti 2011 m. birželio 18 d., kai jis užpildė deklaraciją, tačiau byloje užfiksuota, kad buto rekonstravimo pradžia yra 1998 m., o pabaiga 2008 m. Pareiškėjo pateiktuose teismų sprendimuose (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-251-129/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007) konstatuota, kad R. Z. 2001 m. rugpjūčio 30 d. atjungė buto radiatorius nuo bendros šildymo sistemos nesilaikydamas tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, piktnaudžiaudamas savo teise ir pažeisdamas šilumos tiekėjo teises. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje konstatavo, kad R. Z., pakeisdamas buto šildymo būdą, turėjo laikytis specialių procedūrų, nustatytų tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-2656/2011 pažymėjo, kad šilumos energijos vartotojo veiksmai valstybės reglamentuojamoje energetikos srityje vienaip ar kitaip susiję su viešuoju interesu. Pagal buto statybos darbų atlikimo metu galiojusių teisės normų reikalavimus, nebuvo teisinio pagrindo įregistruoti 2012 m. kovo 7 d. buto kadastrinių matavimų metu užfiksuotą šildymo pakeitimo būdą nepateikus atitinkamų bute atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad 2001m. rugpjūčio 30 d. atliktiems šildymo būdo pakeitimo statybos darbams taikytina tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija, nenustačiusi reikalavimo pakeičiant šildymo būdą gauti privalomus rašytinius pritarimus paprastojo remonto projektui. Šiuo atveju 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio teisės akto nuostatos neįteisina 2001 m. rugpjūčio 30 d. atliktų buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbų, taip pat neturi grįžtamosios galios. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įgyvendino savo teisę, įgytą remiantis įstatymu, galiojusiu šios teisės įgijimo metu. Pareiškėjo pateiktos deklaracijos, surašytos nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ normų pagrindu, negali patvirtinti iki šių teisės normų įsigaliojimo atliktų buto statybos darbų teisėtumo, nes jos negalioja atgal. Pareiškėjas neįrodinėja savo veiksmų teisėtumo buto šildymo būdo pakeitimo metu, tačiau bando pasinaudoti gerokai vėliau įsigaliojusiu ginčo santykių teisiniu reglamentavimu, kuris šiuo atveju negali būti taikomas. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodo skirtingus buto užbaigimo laikotarpius. Atliekant statybos darbus (2001 m.) nei Statybos įstatymo 2010 m. spalio 1 d. redakcija, nei STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ negaliojo. Be to, šio reglamento tik nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija nenustatė reikalavimo pakeičiant šildymo būdą gauti privalomus rašytinius pritarimus paprastojo remonto projektui. Pareiškėjo 2001 m. atliktas buto šildymo būdo pakeitimas neatitiko ir vėliau įsigaliojusių įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų – nepažeisti kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, karšto vandens įrenginius atjungti dalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam atstovui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo R. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 149–153).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dar 2012 m. kovo 21 d. prašymu Nr. 3589035 buvo kreipęsis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl buto kadastro duomenų pakeitimo 2011 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. KS-2730 „Atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“. Komisija 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 141 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą, be kita ko nurodydama, kad 2011 m. birželio 18 d. deklaracija apie statybos užbaigimą nesudaro pagrindo keisti kadastro duomenis, nes pagal pateiktuose teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes ir kadastro duomenų bylą, statybos darbai užbaigti buvo ne statytojo nurodytą 2011 m. birželio 18 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčijo šiuos sprendimus ir kad jie būtų panaikinti ir nebegaliojantys. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl buto kadastro duomenų pakeitimo į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą kreipėsi ir 2012 m. birželio 12 d. prašymu Nr. 3899011, su kuriuo be kita ko pateikė ir 2011 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. KS-3819 atsisakė įrašyti buto kadastro duomenų pakeitimą. Remiantis bylos duomenimis, šis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas taip pat nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas į teritorinį registratorių kreipėsi su 2012 m. birželio 18 d. prašymu pakeisti to paties buto kadastro duomenis, t. y. buto šildymo būdą pakeisti į vietinį (elektrinį) šildymą paprastojo remonto būdu, nors sprendimai dėl šio buto kadastro duomenų pakeitimo, t. y. buto šildymo būdo keitimo, jau buvo priimti 2012 m. balandžio 26 d., 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. birželio 13 d. Tiek kreipdamasis į teritorinį registratorių 2012 m. kovo 21 m. ir 2012 m. birželio 12 d., tiek ir 2012 m. birželio 18 d. pareiškėjas buto kadastro duomenis prašė pakeisti remdamasis 2011 m. birželio 18 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-512/2014 konstatavo, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 18 d. prašė įregistruoti to paties buto analogiškus kadastro duomenų pakeitimus iš esmės tokių pačių dokumentų pagrindu, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 29 straipsnio 9 punkto pagrindu, nes šiuo klausimu jau yra priimti galiojantys 2012 m. balandžio 26 d. ir 2012 m. birželio 13 d. teritorinio registratoriaus sprendimai.

Pareiškėjas teigia, kad tuo metu, kai buvo atlikti paprastojo remonto statybos darbai, pakeičiantys buto šildymo būdą (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 16 d.) STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nebuvo numatytų jokių reikalavimų paprastajam remontui, kurio metu įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato šildymo, dujų ir elektros inžinerinės sistemos. Šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 16 d. papildžius STR 6 priedą 6.3 punktu, reglamentuojančiu, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo, dujų ir elektros inžinerines sistemas. Pareiškėjas nurodo, kad teritorinis registratorius 2012 m. birželio 13 d. sprendime Nr. KS-3819 nurodė jo pateiktos deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą trūkumus, t. y. kad joje nebuvo nurodyta statinio kategorija ir nepateiktas deklaracijos numeris, taip pat nenurodytas statybą leidžiantis dokumentas. Nors su reikalavimu dėl statybą leidžiančio dokumento pateikimo jis nesutiko, tačiau su kitais nurodytais trūkumais sutiko ir pašalino trūkumus, 2012 m. birželio 18 d. pateikė tinkamai užpildytą 2011 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuri buvo užpildyta 2011 m. birželį atlikus šildymo būdo pakeitimo darbus. Todėl, pareiškėjo manymu, statinio kategorijos nurodymas ir deklaracijos numerio pateikimas yra nauji faktiniai duomenys. Šiuos naujai pateiktus faktinius duomenis teritorinis registratorius palankiai įvertino ir priėmė naują 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. KS-4020, kuriame nurodė tik vieną trūkumą – nėra pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, nes manė, kad kiti trūkumai pašalinti. Mano, kad teritorinis registratorius šiuos naujus faktinius duomenis (statinio kategorijos nurodymą ir deklaracijos numerio pateikimą) įvertino ir nusprendė, kad šie trūkumai yra tinkamai pašalinti. Atsakovas teigia, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatyta, kad statybos darbai atlikti iki Statybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2010 m. spalio 1 d.). Pagal pagrindinę įrodinėjimo pareigos taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statybos darbai atlikti po Statybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2010 m. spalio 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Komisijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 13 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. KS-7761.

III.

Pareiškėjas R. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 156–168) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nes pareiškėjas siekė įrodyti ne tai, kad statybos darbai atlikti po Statybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2010 m. spalio 1 d.), o siekė apginti ir įrodinėjo savo teisę pagal nuo 2010 m. spalio mėnesio galiojančią Statybos įstatymo redakciją įteisinti statybos darbus, kurie buvo atlikti 2001 metais pažeidžiant šiuo metu nebegaliojančių teisės normų reikalavimus.
2. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė tik į atsakovo išdėstytą, bet objektyviai ir teisiškai nepagrįstą poziciją, kad nėra galimybių įregistruoti šildymo būdo pakeitimo, kol pareiškėjas negaus statybos leidimo pagal 2001 m. galiojusią tvarką, nors pagal po 2010 m. spalio 1 d. deklaracijos užpildymo ir prašymo įregistruoti šildymo būdo pakeitimo galiojusius teisės aktus statybos leidimas nebuvo privalomas.
3. Teismas nesiaiškino, ar po 2010 m. spalio 1 d. buvo galimybė neteisėtai pakeistą šildymo būdą įteisinti, ir ar statybos leidimai buvo privalomi.
4. Teritorinio registratoriaus 2012 m. birželio 13 d. sprendime Nr. KS-3819 buvo nurodyti pareiškėjo pateiktos deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą trūkumai, nes deklaracijoje nebuvo nurodyta statinio kategorija ir nepateiktas deklaracijos numeris, taip pat nenurodytas statybą leidžiantis dokumentas. Nors su reikalavimu dėl statybą leidžiančio dokumento pareiškėjas nesutiko, tačiau su kitais nurodytais trūkumais sutiko, 2012 m. birželio 18 d. pateikdamas tinkamai užpildytą 2011 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuri buvo užpildyta 2011 m. birželio mėnesį, deklaruojant 2001 m. atliktus šildymo būdo pakeitimo darbus. Todėl statinio kategorijos nurodymas ir deklaracijos numerio pateikimas yra nauji faktiniai duomenys. Šiuos naujai pateiktus faktinius duomenis teritorinis registratorius palankiai įvertino ir priėmė naują 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. KS-4020, kuriame nurodė tik vieną trūkumą – nėra pateiktas statybą leidžiantis dokumentas.
5. Pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 43 punktą, statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos pasirašymo data. Būtent taip ir buvo užpildyta pareiškėjo pagrindinė deklaracija, nes šildymo būdo pakeitimo statybos darbai buvo užbaigti 2001 m., o deklaruoti 2010 m. spalio 1 d.
6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą, nes Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktai, kurie buvo pripažinti neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnio 1 daliai, galioja tik tiek, kiek nereikalauja vykdyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktų, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai. Šioje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas, keisdamas buto šildymo būdą, nepažeidė jokių Statybos įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų normų.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I756-8/2012 pripažino, jog šildymo būdo keitimo teisinius santykius reguliuojantis įstatymas yra tik Statybos įstatymas, o ne Šilumos ūkio įstatymas. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir administracinėje byloje Nr. I438-35/2012.
8. Nuo 2010 m. spalio 1 d. pakeistas Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantis statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, numato, kad pastato inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui, kuriam nėra reikalingas joks projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekamai ne bendro naudojimo patalpose, o privačiame bute, kuris priklauso pareiškėjui.
9. Negalima tokia padėtis, kai buto savininkas yra verčiamas laikytis ne tik Statybos įstatymo nustatytos buto šildymo būdo keitimo tvarkos, bet ir ją neteisėtai dubliuojančių ir kartu Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį pažeidžiančių ūkio ir energetikos ministrų įsakymais patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, ignoruojant teisę, teisėtumą ir teisingumą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 178–180) VĮ Registrų centro Vilniaus filialas papildomai pažymi, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1004-815/2013, kurioje pareiškėjas prašė įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre buto šildymo pakeitimo būdą 2011 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, dėl kurios nagrinėjimo buvo sustabdyta ši byla, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendime pažymėjo, jog R. Z. argumentai, jog jis statybos darbus užbaigė būtent 2011 m. birželio 18 d., neatitinka tikrovės ir iš esmės yra sugalvoti kaip siekis įteisinti savo praeityje atliktus neteisėtus veiksmus. Taip pat apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1004-815/2013 pripažino, jog registratoriui priimant skundžiamus sprendimus buvo būtina vadovautis aplinkos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. D1-786, kuriame nustatyta, jog įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąsias pastato šildymo, dujų ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas yra privalomi rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui ir padarė išvadą, jog pareiškėjo motyvai, kad nebuvo būtina jokių rašytinių pritarimų, yra nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-512/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl darytina išvada, kad šiose bylose teismų padarytos išvados laikytinos prejudicinėmis ir nagrinėjamos bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko vertinimui, arba analogiškai taikytinos ir kitų pareiškėjo teiktų deklaracijų, užpildytų 2010 m. spalio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d., vertinimui. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.1.6 punktą (2012 m. lapkričio 22 d. redakcija), įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo, dujų ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas paprastojo remonto projektui yra privalomi rašytiniai pritarimai, todėl pareiškėjo 2012 m. gruodžio 7 d. užpildyta deklaracija neatitinka ir šios deklaracijos pildymo metu galiojusios nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje vyksta ginčas dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo atsisakymo įrašyti į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų pakeitimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. Z. 2012 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvardyto kito dokumento – statytojo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti – pagrindu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. KS-7761 šio prašymo netenkino, nurodydamas, jog vadovaujasi Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, numatančiu, kad Kadastro tvarkytojas priimti sprendimą prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje <...>.

Pažymėtina, jog Kadastro įstatymo 14 straipsnis įtvirtina baigtinį sąrašą atvejų, kuriais Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, t. y.: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog VĮ Registrų centro veikla pagal jos pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu (pvz.: administracinės bylos Nr. A502-319/2014, A442-512/2014). Atitinkamai tai lemia išvadą, jog VĮ Registrų centras, priimdamas administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą jis turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus, taigi ir VĮ Registrų centrą, priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tokie reikalavimai atsakovui expressis verbis kyla ir iš Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu specialaus Kadastro įstatymo, pagal kurio 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą Kadastro tvarkytojas, atsisakęs patenkinti prašymą, ne tik privalo grąžinti asmeniui pateiktus dokumentus, bet ir raštu išdėstyti atsisakymo motyvus.

Kaip matyti iš skundžiamo administracinio akto individualios argumentacijos, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nesirėmė nei viena Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta aplinkybe, sudarančia teisinį pagrindą atmesti R. Z. prašymą. Byloje esančios medžiagos kontekste įvertinusi atsakovo sprendime pateiktą žodinę formuluotę: „neužpildytas deklaracijos punktas – statybą leidžiantis dokumentas“, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo paaiškinimams, kad pagal nustatytą formą ši skiltis pildoma tik tuomet, kai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, o šiuo atveju statytojas, paskelbdamas, jog buto statybos darbai užbaigti pagal teisės aktų reikalavimus, ir prisiimdamas atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, nurodė, kad toks dokumentas nėra privalomas. Pažymėtina, jog kitų trūkumų, leidžiančių konstatuoti, jog 2012 m. gruodžio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovas neįvardijo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą / kadastrą ir išviešinimas, t. y. VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011), VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. KS-7761, grindžiamas ne pagal jo kompetenciją, susijusią su statinių naudojimo priežiūra ar statybos valstybine priežiūra, padaryta prielaida, kad R. Z. pakeitė buto šildymo būdą nesilaikydamas tuo metų galiojusių norminių teisės aktų (neturėdamas statybą leidžiančio dokumento), negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.

Apibendrinant išdėstytus motyvus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, patvirtinęs VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. KS-7761 ir Komisijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 13, naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas neperžengiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1004-815/2013 rezoliucinės dalies 2 punktu priimtų nagrinėti reikalavimų ribų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo R. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 13 ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. KS-7761.

Sprendimas neskundžiamas.